Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. K. ir J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. papildomos nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovų K. K. ir J. K. ieškinį atsakovams V. B. (V. B.) ir A. B. dėl žemės sklypų pertvarkymo sujungimo būdu, tretieji asmenys G. L., biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Anot atsakovų, ieškovai po Vilniaus apygardos teismo nutarties paskelbimo galėjo kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėją prašydami pakeisti įsakymą pagal jų parengtą projektą dėl sklypo prijungimo nurodydami, kad sklypas yra prijungiamas prie sklypo kurio plotas yra 3129 kv. m., tokiu būdu būtų parengtas naujas įsakymas, pagal kurį V. B., A. B. pasirašys notarinę sutartį tarp bendraturčių.

5. Atsakovai laikėsi pozicijos, kad ieškovai neprieštarauja dėl sklypų sujungimo, neginčija sklypų sujungimo būdo, ir niekada neprieštaravo bendraturčių siekiams sujungti sklypus į vieną sklypą, bet pagal pateiktą teismui reikalavimą, teismas negali jo tenkinti nors atsakovai su ieškiniu ir sutinka, kadangi sklypai procedūriškai negali būti sujungti, nes projekto sprendiniai nenumato prijungimo prie žemės sklypo kurio kadastro duomenys pasikeitė pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį (sklypo plotas padidėjo iki 3129 kv. m., konfigūracija sklypo pasikeitė).

7. Ta pačia nutartimi, teismas taip pat priteisė valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų K. K. ir J. K. 39,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo atsakovų procesinio elgesio vertinti kaip turėjusio įtakos bylinėjimosi išlaidų atsiradimui, todėl valstybei iš ieškovų priteisiama 39,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8. 2023 m. vasario 22 d. teisme gautas atsakovų atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo papildoma nutartimi. Anot atsakovų atstovo, atsakovai nežinojo, kad bus priimta nutartis dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu; vien tik dėl ieškovų nesąžiningų veiksmų atsakovams teko samdyti advokatą ir rengti atsiliepimą į ieškinį, todėl iš ieškovų turėtų būti priteisiama 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. 2023 m. kovo 2 d. gautas ieškovų atstovo prašymas, kuriuo prašoma atsakovų reikalavimą atmesti ir priteisti ieškovams iš atsakovų 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Anot ieškovų atstovo, būtent dėl atsakovų elgesio ieškovai turėjo teikti ieškinį, o atsakovų prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka teisingumo ministro įsakymu nustatytų rekomendacijų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

20. Anot atsakovų, ieškovų atstovas kaip profesionalus teisininkas turėjo suprasti, kad Vilniaus apygardos teismo bylos nagrinėjimo rezultatai turės įtakos priimant sprendimą kreiptis į teismą ar ne. Ieškovų atstovas galėjo palaukti tik 5 dienas ir sulaukti bylos išnagrinėjimo rezultatų. Vien nurodymas, kad teikiant ieškinį buvo vadovaujamasi VĮ „Registrų centras“ duomenimis, nurodo, kad asmuo elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai. Taip pat turėjo suprasti, kad pagal teismo sprendimą sklypo kadastro duomenys pasikeis, ir šie duomenys turės būti įregistruoti kadastre.

21. Dėl ieškovų argumentų susijusių su bylinėjimosi išlaidų dydžiu nurodo, kad sumokėta suma yra netgi tris kartus mažesnė nei numatyta Rekomendacijose, todėl negali būti laikoma nepagrįsta.

22. Pažymi, kad apeliantų nurodomos aplinkybės, kurios buvo nagrinėjamos kitoje byloje, neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla, bei neturi jokios įtakos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šioje byloje. Pažymi ir tai, kad ieškovų atstovas klaidina teismą nurodydamas, jog atsakovai nebendradarbiavo su ieškovais, nes su ieškovų atstovu buvo kalbėta ne vieną kartą telefonu, bei prašyta sulaukti Vilniaus apygardos teismo nagrinėjimo rezultatų. Nurodo, kad buvo pateiktas atsakymas notarei ir nurodytos priežastys dėl kurių neketiname pasirašyti sutartį, juolab, kad esant ginčui notaras ir netvirtintų sutarties. Be to, ieškovai, norėdami apginti savo teises, netgi neteikė priešieškinio byloje, be to, sujungimo projekto negyvendino ilgą laiką ir tik po pirmo instancijos teismo sprendimo išreiškė savo norą apjungti sklypus. Atsakovai patvirtina ir nurodo, kad nesudaro ir nesudarys kliūčių parengti projektą bei nustatyta tvarka patvirtins susitarimą dėl žemės sklypų sujungimo, šio atveju ieškovams tik reikia parengti projekto korektūrą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo esmės

25. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimu, teismas pripažino ieškovams V. B. ir A. B. teisę įregistruoti jų lėšomis pertvarkytų sujungimo būdu žemės sklypų, kurių kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), po pertvarkymo un. Nr. (duomenys neskelbtini), pasikeitusius žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal uždarosios AB „NT Kadastro biuras“ matininko R. S. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 1877214, kurio bendras plotas 3129 kv. m., įregistruojant ieškovų V. B. ir A. B. padidėjusią dalį, esančią bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe - 1000/3129, atsakovės K. K. dalį 1629/3129, atsakovės G. L. dalį 1629/3129, be bendraturčių K. K. ir G. L. sutikimų. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

26. 2022 m. lapkričio 18 d. ieškovai K. K. ir J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti ieškovams, K. K. ir J. K., teisę įregistruoti jų lėšomis pertvarkytų sujungimo būdu žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir po pertvarkymo tapusiu vienu 2914 kv.m. žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal matininko E. Š. parengtą (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą bei jo sprendinius, nustatytus 2017-10-30 d. brėžinyje M1:500 bei patvirtintus Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018-11-19 d. įsakyme Nr. A30-2601/18(2.1.22E-TD2), įregistruojant ieškovų, K. K. ir J. K., nuosavybės dalį žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) į 1764 kv.m., įregistruojant atsakovams, V. B. ir A. B., nuosavybės dalį žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) į 500 kv.m. bei įregistruojant trečiajam asmeniui, G. L., nuosavybės dalį žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) į 650 kv.m., be bendraturčių, V. B. ir A. B., sutikimų.

27. Taigi, ieškovai kreipėsi į teismą dėl tų pačių ginčų sklypų, dėl kurių priešpriešiniai reikalavimai buvo nagrinėjami apeliacine tvarka. Todėl, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų atsiliepime nurodytais argumentais, jog nagrinėjamu atveju, ieškovai negalėjo nesuprasti, kad apeliacinės instancijos teismui palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, pasikeis ir registruotų žemės sklypų duomenys. To pasekoje, kaip ir nurodo ieškovai, naujai įregistruoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pasikeitė ir žemės sklypo plotas bei nuosavybės dalys dėl ko ieškovai nebegalėjo palaikyti ieškinio reikalavimų. Tačiau pažymėtina, kad nurodytų duomenų tikėtina pasikeitimo aplinkybė ieškovams buvo žinoma atsižvelgiant į apeliacine tvarka nagrinėtą bylą.

28. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

29. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 21 punktas). Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30. Pirmosios instancijos teismas be kita ko pažymėjo, kad buvo tenkintas ankstesnis ieškovų prašymas leisti jiems iki 2023 m. sausio 15 d. patikslinti ieškinį, tačiau ieškovai ieškinio nepatikslino ir kadangi ieškovai tiesiogiai nurodo negalintys palaikyti dabartinių ieškinio reikalavimų, tai priimtas ieškinys (ieškovams nepalaikant pareikštų reikalavimų) paliekamas nenagrinėtas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju atsakovų procesinis elgesys neturėjo įtakos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymui. Kaip minėta, ieškovai negalėjo nesuprasti ir/ar nežinoti, kad įsiteisėjus aukščiau nurodytam teismo sprendimui, pasikeis ir sklypų duomenys, be kita ko, dėl to nebus galimas ir notarinis tvirtinimas. Atskirojo skundo argumentai, susiję su atsakovų veiksmais, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, šiuo atveju nelemia kitokių išvadų, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą.

31. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentais dėl atsakovams priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio nepagrįstumu, atsižvelgiant į Rekomendacijas bei ieškovų patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

32. Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

33. Skundžiamoje teismo nutartyje teismas be kita ko pažymėjo, kad atsakovų prašomas priteisti 100 Eur teisinės pagalbos išlaidas mažina iki 800 Eur atsižvelgiant į tai, kad atsakovų atstovui ginčo situacija yra žinoma dėl atstovavimo susijusiose byloje ir dėl to tikėtina buvo patirtos mažesnės darbo laiko sąnaudos. Pažymėtina, kad visų teisiniu reguliavimu nustatytų kriterijų nedetalizavimas, kuriais remiantis sprendžiama dėl išlaidų dydžio pagrįstumo, savaime nelemia išvados, kad teismas neįvertino teisiniu reguliavimu nustatytų kriterijų ir į juos neatsižvelgė. Pažymėtina ir tai, kad apeliantai iš esmės nepagrindžia koks konkretus kriterijus (-ai) turėtų lemti išvadą dėl pagrindo mažinti atsakovų patirtas teisinės pagalbos išlaidas, o vien apeliantų nurodoma aplinkybė, kad jų teisinės pagalbos išlaidos mažesnės, nelemia pagrindo pritarti apeliantams, nes tokio kriterijaus teisinis reguliavimas nenustato.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

35. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Netenkinus atskirojo skundo, atsakovų patirtos 350 Eur teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliantų K. K. ir J. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovams V. B. (V. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 350 (tris šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 175 (vieną šimtą septyniasdešimt penkis) Eur iš kiekvieno ieškovo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.