Kauno apygardos teismo nutarimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties M. M. administracinių teisės pažeidimų byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. administracinių teisės pažeidimų protokolas surašytas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, tai yra, kad jis 2016 m. gruodžio 2 d. 9 val. Kaune, ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį buvo neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė reikiamo atstumo iki priekyje važiavusio automobilio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kitą priekyje važiavusią ir stabdžiusią transporto priemonę. Eismo įvykio metu sugadintas transportas. Iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai ar nukentėjusiam asmeniui, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nuvažiavo.Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarimu M. M. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, motyvuojant tuo, kad atsakomybė už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) panaikinta, o dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, perkvalifikavus jį į ANK 426 straipsnio 1 dalį, padarymo M. M. veiksmuose nėra nustatyta tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, todėl nėra administracinio nusižengimo sudėties. Pareiškėjas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas, nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo M. M. paskirti nuobaudą jam inkriminuojamų pažeidimų sankcijos ribose. Institucijos atstovo manymu, atsižvelgiant į tai, kad ANK tapataus nusižengimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, nėra, tačiau ANK 417 straipsnio 8 dalis numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, įvertinus tiek ATPK 127 straipsnio 2 dalies, tiek ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijose įtvirtintų administracinių nuobaudų dydžius, M. M. padarytas pažeidimas turėtų būti perkvalifikuojamas į ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą. Skunde nurodoma, kad vertinant įvykyje dalyvavusių automobilių „Ford Mondeo“ ir „Citroen Berlingo“ apgadinimų mastą, M. M. negalėjo nejausti automobilių kontakto, o ankstesnis pastarojo vairuoto automobilio „Ford Mondeo“ apgadinimas, nukritus ant jo statybiniams pastoliams, neįrodo, jog automobilis nebuvo apgadintas eismo įvykio metu. Pareiškėjo teigimu, asmuo, pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, siekė išvengti administracinės atsakomybės bei žalos atlyginimo, kadangi apylinkės teismo nutarime dažnai minima jo prasta materialinė padėtis. Visa tai rodo, jog M. M. iš įvykio vietos pasitraukė tyčia. Analizuojant byloje esančius duomenis, apeliaciniame skunde teigiama, jog pažeidėjo kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos yra visiškai įrodyta. Pažymima, kad M. M. yra sistemingai traukiamas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymą, kas rodo, jog jis įžūliai ir piktybiškai ignoruoja galiojančius įstatymus. Institucija, atsižvelgdama į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, teigia, jog M. M. pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, turėtų būti perkvalifikuotas į nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Atsiliepime į institucijos apeliacinį skundą M. M. nurodo, jog su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarimą nepakeistą. Atsiliepime teigiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Manytina, jog byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, o apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą. Nors bylos aplinkybės rodo, jog M. M., apgadinęs transporto priemones, nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, tai yra egzistuoja objektyvieji ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai, tačiau nėra šio nusižengimo subjektyvaus požymio – tyčios, sąmoningai pasišalinant iš eismo įvykio vietos. M. M. manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinę teiseną dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio pažeidimo padarymo, kadangi, įsigaliojus naujajam ANK, jam inkriminuotas pažeidimas neturi ANK 423 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad, perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, administracinė atsakomybė yra švelnesnė, kai 1) ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK, 2) švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba 3) ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos, 4) kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų), 5) kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis ar specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK.Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad 3 straipsnyje nurodytais atvejais veikos perkvalifikuojamos ar teisena nutraukiama administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu – teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju institucija apeliaciniame skunde prašo perkvalifikuoti M. M. inkriminuojamą pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, į ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą apylinkės teismas perkvalifikavo į ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, todėl aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus, sprendžia, jog yra pagrindas patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarimo šioje dalyje teisėtumą. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.Bylos nagrinėjimo metu galiojančio ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančio ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse nėra numatytas privalomas administracinio poveikio priemonės - atėmimo teisės vairuoti transporto priemones, skyrimas, o pagal iki 2017 m. sausio 1d. galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalį papildomos administracinės nuobaudos skyrimas buvo privalomas, o ANK numatytas trumpesnis administracinio poveikio priemonės terminas negu anksčiau galiojusiame ATPK, taip pat į tai, kad ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, bei tai, kad baudos vidurkis pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį yra daugiau nei dešimt eurų mažesnis už ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog M. M. pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, turėtų būti perkvalifikuojamas į nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnyje.Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą vertinant, pagal kurią ANK 426 straipsnio dalį turėtų būti kvalifikuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis. Nagrinėjamoje byloje nebuvo tiriama ir teismui nebuvo pateikta jokių duomenų apie autoįvykio metu transporto priemonėms padarytų žalų dydžius. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad autoįvykyje dalyvavusių transporto priemonių sugadinimai nėra žymūs – nukentėjusio automobiliui „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrėžtas tik dešinysis galinio buferio kampas. Pažymėtina tai, kad byloje nėra akivaizdžių duomenų, patvirtinančių, jog apgadintam „Citroen Berlingo“ automobiliui padaryta žala neabejotinai yra didesnė nei penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, taip pat į tai, kad visos abejonės ir neaiškumai turi būti vertinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai <...> surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK, todėl, nagrinėjant institucijos apeliacinį skundą ir sprendžiant M. M. kaltės, padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, klausimą, vadovaujamasi ANK nuostatomis.ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Todėl konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Aukštesnysis teismas, išanalizavęs pateiktus bylos duomenis ir patikrinęs skundžiamą nutarimą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. M. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, nėra įrodyta, kadangi nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Žemesnės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.KET XXIX skyriuje yra įtvirtintos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui. KET 219.1 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas su eismo įvykiu susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka (įjungti avarinę šviesos signalizaciją transporto priemonėje arba pastatyti avarinio sustojimo ženklą prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje).ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kuri pagal savo esmę analogiška administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, dispozicijai, inkriminuojamo pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.Pažymėtina, kad aptartas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalindamas iš įvykio vietos paprastai siekia išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3/2013). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3/2013, 2AT-3/2014, 2AT-41/2014, 2AT-54/2014). Kaltės privalomumas suponuoja išvadą, kad ne visais atvejais asmuo suvokia, kad įvyko eismo įvykis ir yra iš jo pasišalinama, t. y. asmuo negirdėjo, nematė, nepajautė, nesuprato, neturėdamas savo veiksmuose tyčios palikti eismo įvykio vietą. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11/2012, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).Bylos duomenimis nustatyta, jog M. M., vairuodamas transporto priemonę bei nesilaikydamas KET 9 ir 127 punktų nuostatų, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta jo ir nukentėjusio asmens transporto priemonė. Apeliaciniame skunde keliamas ir kitų – KET 219.1 punkte nurodytų reikalavimų pažeidimas, tai yra pasitraukimas iš eismo įvykio vietos. Jame teigiama, kad apylinkės teismas, darydamas išvadas dėl tyčios M. M. veiksmuose nebuvimo, iš esmės pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, t. y. nevertino įrodymų visumos arba vertino juos šališkai, rėmėsi prielaidomis, o abejones traktavo kaltinimo naudai.Įvertinęs byloje esančius duomenis, aukštesnės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime priimdamas sprendimą nutraukti administracinę teiseną dalyje dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, nesant kaltininko veiksmuose subjektyviojo požymio – tyčios, tinkamai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus - administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimo padarymo aplinkybės, tarnybinį pranešimą, apgadintą transporto priemonę „Citroen Berlingo“ vairavusio V. J. paaiškinimus, eismo įvykio vietos schemą, papildomus duomenis apie eismo įvykį ir su bylos medžiaga bei teisme paties M. M. pateiktas fotonuotraukas ir kt. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog tiek nukentėjusiojo V. J. vairuoto automobilio „Citroen Berlingo“, tiek ir kaltininko vairuoto „Ford Mondeo“ apgadinimai, yra labai nežymūs, atsiradę pažeistoms automobilių detalėms susiliečiant ir praslystant tarpusavyje. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog apgadintas ir automobilio „Ford Mondeo“ priekinės kairės pusės posūkio žibintas, tai yra išdužęs jo stikliukas, o tokį pažeidimą M. M. neabejotinai turėjo ir galėjo pastebėti, tačiau, įvertinus byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktus objektyvius duomenis (kad iki šio eismo įvykio jo automobilio priekinė dalis buvo stipriai apgadinta ant jos užkritusio statybinio stelažo), kyla pagrįstų abejonių, kad M. M. vairuoto automobilio priekinio kairės pusės žibinto posūkio stikliukas išdužo būtent nuo kontakto su V. J. vairuojamu automobiliu „Citroen Berlingo“, būtent aptariamo autoįvykio metu. Tokias abejones patvirtina ir pateiktose automobilio „Ford Mondeo“ nuotraukose akivaizdžiai matomas priekinio buferio (kuris ir buvo apgadintas šio eismo įvykio metu) atsikišimas priekinių žibintų atžvilgiu. Vertinant tai, kas aptarta, ir atsižvelgiant į objektyvius duomenis, kad eismo įvykyje dalyvavusių automobilių kontaktas buvo slystamojo pobūdžio, aplinkybė dėl žibinto stiklo iškritimo būtent šio eismo įvykio pasėkoje vertintina kritiškai, o šių abejonių negalint pašalinti, jos vertintinos kaltininko naudai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai nuo pat pažeidimo tyrimo ikiteisminėje institucijoje pradžios tvirtino susidūrimo su nukentėjusiojo automobiliu nepastebėjęs. M. M. atvykus į policiją, įvertinus automobilių „Ford Mondeo“ ir „Citroen Berlingo“ apgadinimus, jis pripažino eismo įvykį, atsakomybės nevengė, susisiekė su nukentėjusiuoju V. J., jo atsiprašė ir sutaisė automobilio apgadinimą, ką patvirtina ir byloje pateiktas nukentėjusio asmens raštas. M. M., apklausiamas teismo posėdžio metu, patvirtino, jog nepajuto, kad kliudė kitą automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalinti neturėjo tikslo ir nenorėjo, o supratęs, kad įvyko eismo įvykis ir jis apgadino kitą automobilį, nebūtų nuvažiavęs, būtų užpildęs eismo įvykio deklaraciją. Iš pateiktų teismui duomenų matyti, jog po to, kai V. J. vairuojamas automobilis „Citroen Berlingo“ sustojo, o M. M. vairuojamas „Ford Mondeo“ jį aplenkė, M. M. sustabdė savo vairuojamą automobilį priešais V. J. automobilį, jiedu vienas kitam signalizavo garsiniu signalu, reiškė pasipiktinimą vienas kito veiksmais. Imant domėn aptartas aplinkybes bei tai, kad autoįvykis įvyko šviesiu paros metu, judrioje miesto gatvėje, kurioje tuo metu buvo daug transporto priemonių, daug įvykį mačiusių vairuotojų ir pėsčiųjų, be to V. J. akivaizdžiai matė M. M. vairuoto ir sustojusio automobilio numerius, būtų nelogiška netikėti M. M. teiginiais, jog jis nesuprato, kad autoįvykio metu apgadino svetimą automobilį, nepasišalino iš autoįvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės. Netikėti M. M. nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo ir dėl to, jog byloje nėra jokių duomenų, kad M. M. vairavo neblaivus ar neturėjo galiojančio civilinės atsakomybės draudimo, ir dėl to pasišalino iš įvykio vietos. Tad aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs visumą aptartų aplinkybių, sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nesurinkta objektyvių duomenų, kad atsakomybėn patrauktas asmuo tyčia, dienos metu, esant intensyviam automobilių srautui, judrioje centrinėje miesto gatvėje įvykus eismo įvykiui, iš jo vietos pasišalino, siekdamas apsunkinti eismo įvykio tyrimą ir kaltininko nustatymą. Vertinant pažeidėjo tyčios buvimą ar nebuvimą, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, šiuo atveju neturi būti atsižvelgiama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį. Nėra duomenų, jog kaltininko transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civiliniu draudimu, ir šiuo atveju pareiga atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui kyla kaltininko draudimo bendrovei. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams, kaltininko elgesys po eismo įvykio bei kiti objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose subjektyviojo administracinio nusižengimo požymio – tyčios buvimo. Priešingai, aptarti duomenys leidžia spręsti, jog M. M., nesuvokęs, jog vairuodamas automobilį kliudė priekyje važiavusią transporto priemonę, sąžiningai klydo, ko pasėkoje nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamą nutarimą priėmęs apylinkės teismas, šioje dalyje nutraukdamas M. M. atžvilgiu administracinę teiseną, nesant sudėties administracinio nusižengimo numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, įstatymo reikalavimų nepažeidė, išsamiai ir objektyviai įvertino byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais šioje dalyje nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl M. M. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikavimo pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK specialiosios dalies normas, nustatančias atsakomybę už tapačius teisės pažeidimus.M. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2016 m. gruodžio 2 d., 9 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė reikiamo atstumo iki priekyje važiavusio automobilio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kitą priekyje važiavusią transporto priemonę. Eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės. Nurodoma, kad tokiais savo veiksmais M. M. pažeidė KET 9 ir 127 punktų reikalavimus.ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.Kaip teisingai nurodoma tiek institucijos apeliaciniame skunde, tiek ir M. M. atsiliepime į apeliacinį skundą, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK nėra numatyta atsakomybė už turinčio teisę vairuoti asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), tačiau ankštesnės instancijos teismas, pritardamas institucijos apeliacinio skundo motyvams, pažymi, jog ANK numatyta atsakomybė ir už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus šiame kodekse.ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.Atsižvelgiant į tai, kad M. M. nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo neatidus, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje jo važiavusios transporto priemonės, todėl jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktuose numatytus reikalavimus, kas atitinka ANK 417 straipsnio 8 dalį. Jo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui, turėjo būti perkvalifikuotas į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje.Nusprendus pripažinti M. M. kaltu padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, jam skirtina nuobauda įstatymo, numatančio atsakomybę už jo veiksmus, sankcijos ribose. ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatyta, kad šis pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Iš bylos duomenų matyti, kad M. M. padarė vieną neatsargų administracinį nusižengimą, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia ir į tai, kad M. M. sukeltas eismo įvykis didelės žalos nukentėjusiojo turtui (automobiliui) nepadarė, kad padarytas transporto priemonės apgadinimas nežymus, o kaltininkas žalą atlygino, todėl aukštesnysis teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti M. M. paskiriant minimalią ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą baudą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą nutraukti administracinę teiseną M. M. atžvilgiu dėl pažeidimo numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl šioje dalyje institucijos apeliacinis skundas tenkintinas ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarimas naikintinas, priimant naują nutarimą. M. M. administracinis teisės pažeidimas numatytas ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuotinas į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir jam už aptarto nusižengimo padarymą, skirtina nuobauda. Likusioje dalyje apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2, 3 punktu, 4 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarimą dalyje dėl administracinės teisenos M. M. nutraukimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naują nutarimą:

M. M. padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke ,,Swedbank“ (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti: ROIK 16063799932. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, baudos išieškojimas vykdomas priverstine tvarka antstolio (ANK 676 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudą išieškant ants­to­­liui priverstiniu būdu, pažeidėjas taip pat turi atlyginti ir vykdymo išlaidas.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Šis nutarimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.