Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-03-05 · Civilinė byla Nr. e2A-206-123/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-04-11Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-05Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-05
Bylos Nr.
e2A-206-123/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00248-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Klaipėdos rajono savivaldybei
Trečiasis asmuo
E. B.
Kategorijos
  • 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-206-123/2015

Teisėjas M. Ūsas (Proceso Nr. 3-63-3-00248-2014-6)
Procesinio sprendimo kategorija 35.1; 44.2; 44.5.2.8; 38; 73.2.5.5; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. kovo 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo E. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti 489 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2012-06-27 automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje, Gargžduose įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais ženklais ar kitais atitvarais, dėl šios priežasties buvo apgadintas automobilis. Į eismo įvykį atvykę policijos pareigūnai ištyrė eismo įvykio aplinkybes. Automobilis buvo apdraustas transporto priemonių draudimu ieškovės bendrovėje. Ieškovė, vykdydama draudimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nukentėjusiajam asmeniui išmokėjo 489 Lt draudimo išmoką. Nurodo, kad Gargžduose esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso atsakovei. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), todėl nurodytą sumą prašo priteisti iš atsakovės.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-10-27 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino, todėl nėra pagrindo atmesti ieškinį dėl ieškinio senaties. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos rajono PK 2012-06-27 10.03 val. užregistruotas R. B. pranešimas apie tai, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje (ties namo Nr. 49), Gargžduose, esančią duobę, prakirsta padanga, sugadintas ratlankis, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių įvykio ištyrimą. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų apžiūrėję įvykio vietą, sugadintą transporto priemonę, užfiksavę eismo įvykio schemą, kuri patvirtintų su įvykiu susijusias aplinkybes – oro sąlygas, įvykio vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, duobės matmenis, automobilio vietą, duobės dislokacijos vietą automobilio atžvilgiu, kitus reikšmingus atstumus. Byloje nėra pateikta jokios užfiksuotos vaizdinės medžiagos – fotonuotraukų ar filmuotos medžiagos. Pažymėjo, kad atsakovei, kaip atsakingai už Klaipėdos rajono gatvių priežiūrą, apie eismo įvykį nebuvo pranešta ir nebuvo suteikta galimybė apžiūrėti kelyje galimai buvusią duobę ir sugadintą transporto priemonę. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė eismo įvykio aplinkybių, dėl to sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad automobilio sugadinimą nulėmė kelyje buvusi duobė. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimą atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-10-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Teismas nepagrįstai teigia, kad policijos pareigūnų surinkta eismo įvykio tyrimo medžiaga nepatvirtina eismo įvykio fakto ir per eismo įvykį transporto priemonei atsiradusios žalos. Nurodo, kad įvykio aplinkybes išsamiai ištyrė kompetentingi asmenys – Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pareigūnai. Įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai atitinka tokiems dokumentams keliamus formos reikalavimus, todėl visi įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją vertę. Mano, kad padidintos galios rašytiniuose įrodymuose užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės, (duomenys neskelbtini), nukentėjęs asmuo automobiliu „Volkswagen Passat“ įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią, apsemtą vandens ir įspėjamaisiais ženklais ar kitais atitvarais nepažymėtą, duobę ir dėl to prakirto padangą bei sugadino ratlankį, yra laikomos visiškai įrodytomis. Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nepateikė nei vieno įrodymo, kuris paneigtų policijos pareigūnų surinktoje eismo įvykio medžiagoje užfiksuotas aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-10-27 sprendimą palikti nepakeistą. Į bylą pateiktuose įrodymuose nėra užfiksuota draudiminio įvykio vieta, nėra fotonuotraukų ar video medžiagos, todėl neaišku, kurioje gatvės vietoje buvo duobė, kokio ji dydžio. Į įvykio vietą ir apžiūrint transporto priemonę nebuvo kviečiami Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai. Įvykio metu buvo šviesus paros metas, todėl transporto priemonės vairuotojas galimai nesilaikė saugaus eismo taisyklių, galimai viršijo leistiną greitį, dėl to įvyko incidentas, šios aplinkybės įvykio vietoje nebuvo išsiaiškintos. Taip pat neaiški transporto priemonės dalių sugadinimo priežastis, ir ar kelių policininkai buvo kompetentingi nustatyti sugadinimų priežastis. Mano, kad teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai atmetė ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės (draudiko) ieškinys dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, teisėtumo ir pagrįstumo. CK 6.266 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK policijos pareigūno 2013-02-08 tarnybinis pranešimas, 2013-02-11 policijos pareigūno atsakymas į AB „Lietuvos draudimas“ paklausimą patvirtina, kad 2012-06-27 Klaipėdos rajono PK užregistruotas pranešimas apie tai, kad 2012-06-27 apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini) įvyko techninis eismo įvykis. Policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, buvo nustatytos aplinkybės, kad R. B. vairuojamas automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje esančią duobę, dėl to sugadintas ratlankis ir prakirsta padanga. Iš AB „Lietuvos draudimas“ atstovo 2012-06-27 surašyto transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad sugadintas ir keičiamas automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ratlankis ir padanga. Bylos duomenys patvirtina, kad AB „Lietuvos draudimas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus draudimo sutarties pagrindu, nustatė techninio eismo įvykio metu padarytą žalą ir apdrausto automobilio savininkui E. B. išmokėjo 489 Lt draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) gatvė Gargždų mieste nuosavybės teise priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė eismo įvykio aplinkybių, dėl to sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad automobilio sugadinimą nulėmė kelyje buvusi duobė. Apeliantė AB „Lietuvos draudimas“ su priimtu teismo sprendimu nesutinka ir mano, kad policijos pareigūnų surinkta eismo įvykio tyrimo medžiaga yra oficialūs rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina eismo įvykio faktą ir per eismo įvykį transporto priemonei atsiradusią žalą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.266 straipsnyje yra įtvirtina „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Kelio ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, negali būti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Tokiais atvejais kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Taigi paprastai kelio, kaip ir kitų statinių, savininkas (valdytojas) už padarytą žalą atsako bendraisiais pagrindais, tačiau išimtiniais atvejais, kai žala padaroma dėl kelio sugriuvimo ar kitokių jo konstrukcinių trūkumų, atsako be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-03-31 nutartis byloje Nr. 3K-7-57/2014). Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės kilimo be kaltės CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta viena iš priskirtųjų savivaldybės funkcijų – vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas. Kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių naudojimo laiką (Kelių įstatymo 2 str. 4, 9 d.).

Byloje ginčas iš esmės kilo dėl tinkamo įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo. Nagrinėjamu atveju neįrodytos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis (2013-02-08 Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, 2013-02-11 Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK policijos pareigūno pranešimu ir prie jo pridėta informacine pažyma) pagrįstai sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų tiesiogiai apžiūrėję įvykio vietą, sugadintą transporto priemonę, užfiksavę eismo įvykio schemą, kuri patvirtintų su įvykiu susijusias aplinkybes – oro sąlygas, įvykio vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, duobės matmenis, automobilio vietą, duobės dislokacijos vietą automobilio atžvilgiu, kitus reikšmingus atstumus. Nagrinėjamu atveju nepaneigta, kad autoįvykis galėjo kilti dėl automobilį vairavusio asmens neatsargių veiksmų. Civilinėje byloje nėra duomenų, ar atsižvelgiant į eismo įvykio dieną buvusias eismo sąlygas, paros metą ir atstumą iki kliūties, automobilio vairuotojas galėjo pasirinkti važiavimo greitį ir kryptį, jog išvengtų įvažiavimo į duobę. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad autoįvykis buvo neteisėtų atsakovės veiksmų (netinkamos kelių priežiūros) padarinys.

Vadovaujantis byloje esančiais įrodymais pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad ieškovė neįrodė eismo įvykio aplinkybių, dėl to nėra pagrindo išvadai padaryti, kad automobilio sugadinimą nulėmė kelyje buvusi duobė. Neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos, ieškinys buvo atmestas pagrįstai (CPK 178, 185 str., CK 6.266 str. 1 d., 6.1015 str.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-10-27 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Irma ČuchrajErika Misiūnienė