- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-11
- Bylos Nr.
- I-791-583/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00248-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, Klaipėdos rajono savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- E. B.
- Pareiškėjas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui Vaidotui Jasui, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B., 2014 m. balandžio 8 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi skundu į teismą, nurodydama, kad 2012 m. birželio 27 d. transporto priemonė „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ir atitvarais. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu, todėl pareiškėja atlyginio šios transporto priemonės draudėjui patirtą įvykio metu žalą - 489 Lt.
Išmokėjusi draudimo išmoką, pareiškėja įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį (CK 6.1015 straipsnis). Vadovaujantis LR kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 1 – 3 punktais, LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12.1 punktu, Gargžduose, esantys keliai nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo savininkas, t. y. atsakovė. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsakovė privalėjo užtikrinti, kad jai priklausantis kelias būtų tinkamos būklės. Atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos būklės buvo patirta turtinė žala. Atsakovės neveikimas buvo tiesioginė pasekmės (žalos atsiradimo) priežastis. Atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys. Darytina išvada, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovei taikyti civilinę atsakomybę. Pareiškėja pretenzija ragino atsakovę atlyginti nuostolius, tačiau atsakovė nuostolių neatlygino. Turtinė žala iki dabar neatlyginta, todėl priteistina.
Šalies argumentai
Šiais ir skunde išsamiau išdėstytais argumentais teismą prašoma:
- priteisti iš atsakovės 489 Lt turtinę žalą, atsiradusią dėl atsakovės neteisėtų veiksmų;
- priteisti iš atsakovės pareiškėjai 5 procentų dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo;
- priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė atsiliepimu į skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nėra nustatyta nei vieno pažeidimo sudėties elemento, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad žala atsirado dėl Klaipėdos rajono savivaldybės neteisėtos veikos, neįrodė, kad galimai draudiminis įvykis įvyko dėl Klaipėdos rajono savivaldybės kaltės, todėl priteisti prašomą turtinę žalą nėra jokio pagrindo.
Atsakovės atstovas Vaidotas Jasas atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaipo nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. nurodė, kad 2012 m. birželio 27 d. techninio eismo įvykio metu, transporto priemonę „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo jo brolis, todėl išsamiai dėl įvykio aplinkybių pasisakyti negali. Jam yra žinoma, kad (duomenys neskelbtini) jo brolis automobiliu įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, kuri nepažymėta atitvarais ar laikinais kelio ženklias. Techninio eismo įvykio metu apgadintas automobilis. Apie eismo įvykį pranešta policijai, kuri atvykusi užfiksavo transporto priemonės apgadinimus ir nukreipė į draudimo kompaniją. Automobilis buvo apdraustas ir AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo žalos atlyginimą, todėl pagrįstai iš atsakovės reikalauja išmokėtos žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byla perduotina nagrinėti pagal priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogišką teisės taikymo prasme bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad keliamas civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl kelio trūkumų, klausimas ir ginčas yra kilęs dėl žalos, atsiradusios dėl kelio, kaip inžinerinio statinio (Statybos įstatymo 2 str. 9 ir 11 d.), trūkumų, dėl ko ginčas turėtų pakliūti į CK 6.266 straipsnio, kuriame įtvirtintos specialiosios normos dėl statinių savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės, reguliavimo sritį. Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta pareiga užtikrinti kelio tinkamumą eismui suformuluota kelio savininkui. Taigi pareiga, dėl kurios nevykdymo nulemtą žalą prašoma atlyginti – t. y. taip prižiūrėti vietinės reikšmės viešuosius kelius bei gatves, kad dėl šių objektų griuvimo ar trūkumų nebūtų padaryta žalos kitiems asmenims ar turtui – savivaldybei kyla kaip nurodytų statinių (vietinės reikšmės kelių ir gatvių) savininkui, t. y. jam veikiant privatinių teisinių santykių reguliuojamoje srityje.
2014 m. kovo 28 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-38/2014 Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti konstatavo, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). CK 6.266 straipsnis reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl statinių, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Specialioji teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti bylų, susijusių su dėl kelio trūkumų atsiradusios žalos atlyginimu, rūšinio teismingumo praktiką, pagal kurią ginčus dėl savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių trūkumų, nagrinėja tiek bendrosios kompetencijos teismai, taikydami CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, nuostatas, tiek ir administraciniai teismai, remdamiesi CK 6.271 straipsniu, numatančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sprendžia, kad aptariami ginčai peržengia Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas, kadangi yra susiję su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl inžinierinio statinio – kelio trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnį. Todėl tokie ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles. Atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. kovo 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-38/2014, ši byla priskirtina nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, todėl perduotina nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos rajono apylinkės teismui.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo perduoti nagrinėti pagal priskirtinumą Klaipėdos rajono apylinkės teismui
Nutartis neskundžiama.