Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. E. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. E., valstybės įmonei „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo S. E., kuriam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Teismo posėdyje pareiškėja A. E. ir jos atstovas advokatas V. M. pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis, pareiškėjos A. E. paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog pareiškėjos sutuoktinis, pareiškėjos dukters M. E. tėvas, S. E., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Po jo mirties liko paveldimas turtas: 2.0000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ¼ dalis 5.1600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis negyvenamosios patalpos – ūkio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Pareiškėja A. E. ir pirmos eilės įpėdinis suinteresuotas asmuo S. E., gimęs (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 5 d. kreipėsi į notarų biurą dėl mirusio S. E. palikimo priėmimo. Iš pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad kartu su ja ir S. E. dėl palikimo priėmimo į notarų biurą kreipėsi ir pareiškėjos bei mirusiojo duktė M. E., gimusi (duomenys neskelbtini), tačiau notarė atsisakė priimti M. E. pareiškimą dėl tėvo S. E. palikimo priėmimo dėl M. E. galimo neveiksnumo ir pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl M. E. pripažinimo neveiksnia ir globėjo jai paskyrimo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO civilinės bylos Nr. e2YT-825-1081/2019 nustatyta, kad A. E. dar 2018 m. spalio 1 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos byloje dėl M. E. pripažinimo neveiksnia ir globėjo jai paskyrimo ir 2019 m. sausio 29 d. kreipėsi į teismą pareiškimu dėl M. E. pripažinimo neveiksnia ir globėjo jai paskyrimo. 2019 m. balandžio 25 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-825-1081/2019 M. E., gimusi (duomenys neskelbtini), pripažinta neveiksnia asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; šeimos santykių; sveikatos priežiūros; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisių santykių srityje ir ribotai veiksnia savitvarkos įgūdžių srityje. Tuo pačiu sprendimu M. E. nustatyta globa tose srityse, kuriose ji pripažinta neveiksnia, ir jos globėja bei turto administratore šiose srityse paskirta A. E. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 28 d. 2019 m. birželio 5 d. pareiškėja kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos jai teikimo byloje dėl teismo leidimo išdavimo priimti palikimą globotinio vardu ir 2019 m. rugsėjo 2 d. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti jos globotinei M. E. terminą palikimui, atsiradusiam po M. E. tėvo S. E. mirties, priimti ir išduoti pareiškėjai teismo leidimą pilnametės globotinės M. E. vardu priimti (duomenys neskelbtini) mirusio jos tėvo S. E. palikimą.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų įstatyme įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą pažymėtina tai, kad M. E. terminas palikimui po jos tėvo S. E. mirties priimti pasibaigė 2019 m. spalio 29 d.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo tai, kad pareiškėjai kartu su palikėjo pirmos eilės įpėdiniais S. E. ir M. E. per įstatymo numatytą terminą kreipusis į notarų biurą dėl mirusio S. E. palikimo priėmimo, notarei kilo abejonių dėl M. E. veiksnumo, todėl pareiškėjai buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl M. E. pripažinimo neveiksnia ir globėjo jai paskyrimo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja nedelsdama kreipėsi į teismą dėl M. E. pripažinimo neveiksnia ir globėjo jai paskyrimo, vežė dukterį į Vilnių teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti, o teismui priėmus sprendimą pripažinti M. E. neveiksnia tam tikrose srityse, nedelsdama kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo, kad galėtų globotinės vardu priimti palikimą.

Išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog pareiškėja elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, laiku kreipėsi dėl S. E. palikimo priėmimo, tačiau negalėjo priimti palikimo M. E. vardu, nes M. E. nebuvo pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse ir jai nebuvo paskirtas globėjas, tačiau pareiškėjos elgesys rodo, jog ji turėjo valią M. E. vardu priimti palikimą.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys S. E., VĮ „Turto bankas“, VMI prie FM pareiškimui neprieštaravo, todėl laikytina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog terminas M. E. vardu priimti palikimą, likusį po jos tėvo S. E. mirties, praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjos A. E. prašymas tenkintinas, terminas M. E. vardu priimti palikimą, likusį po jos tėvo S. E. mirties, atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo leidimo išdavimo

Neveiksnių paveldėjimo teisių srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai ar globėjai (CK 5.56 straipsnis). CK 3.244 straipsnio 3 dalis numato, kad visais atvejais reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės.

Kaip jau minėta 2019 m. balandžio 25 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-825-1081/2019 M. E. pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, tarp jų ir paveldėjimo teisinių santykių srityje. Jos globėja tose srityse, kuriose M. E. pripažinta neveiksnia, paskirta A. E., todėl neveiksnia paveldėjimo teisinių santykių srityje pripažintos M. E. vardu palikimą turėtų priimti jos globėja paskirta pareiškėja A. E., gavusi teismo leidimą.

Teismui sprendžiant dėl leidimo neveiksnaus asmens vardu sudaryti sandorį išdavimo klausimą, visų pirma svarbu nustatyti ir įvertinti, ar sudaromas sandoris yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, ar toks sandoris labiausiai atitinka neveiksnaus asmens interesus. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas S. E. turėjo nekilnojamojo turto ir nėra duomenų, kad jis turėjo kreditorių ar, kad paveldimas turtas būtų apsunkintas suvaržymais, todėl spręstina, kad palikimo priėmimas yra teisiškai pagrįstas ir ekonomiškai naudingas neveiksniam asmeniui bei nepažeidžiantis jo interesų. Įvertinus tai, kad palikėjas kreditorių neturėjo, o palikimo priėmimas pagal turto apyrašą pareikalautų papildomų lėšų, globėjai išduotinas teismo leidimas priimti palikimą neveiksnios M. E. vardu nesudarant turto apyrašo (CK 3.244 straipsnis, 5.52 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 443, 578, 580 straipsniais, teismas,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po S. E., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), M. E., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti.

Išduoti pareiškėjai A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo leidimą priimti neveiksnia paveldėjimo teisinių santykių srityje pripažintos globotinės M. E., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po M. E. tėvo S. E., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.

Nutartis dalyje dėl termino atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per nutartį priėmusį teismą.

Likusioje dalyje nutartis neskundžiama.