Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorija119.6; 119.12; 119.13; 122.1; 122.3; 122.5; 128.2.

NUTARTIS

2012 m. liepos 17 d.

Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-17-894/2012, kuria ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys atsakovui A. Š., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. K., Kauno miesto savivaldybei, dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, paliktas nenagrinėtas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

3.Teismas neįvertino aplinkybės, kad dėl pradėtos savavališkos statybos įteisinimo į savivaldybės administraciją galima kreiptis iki savavališkos statybos akto surašymo. Ginčo atveju atsakovui dar 2009-01-06 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SA-1. Atsakovas per Inspekcijos nustatytą terminą neįvykdė Inspekcijos reikalavimo ir nepateikė statybos leidimo, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl savavališkai pastatyto statinio nugriovimo;

4. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovui rekonstruoti ginčo pastatui buvo reikalingas kitų pastato bendraturčių sutikimas, be kurio statybą leidžiantis dokumentas negali būti išduotas;

5. Teismo argumentas, kad teismo kompetencija, kiek tai susiję su savavališkos statybos (rekonstrukcijos) padarinių šalinimu yra ribota, nes įstatymas nustatė ikiteisminę savavališkų statybų įteisinimo tvarką, yra nepagrįstas. Teismas privalo vadovautis Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalimi ir per nustatytą terminą įpareigoti atsakovą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovui per nustatytą terminą teismo reikalavimo nevykdžius, savavališkai pastatytas statinys ar jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) lėšomis. Teismas negalėjo palikti ieškinio nenagrinėtu.

Motyvuojamoji dalis

Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė laikė atskirąjį skundą pagrįstu ir tenkintinu. Atsiliepimą grindė iš esmės atskirojo skundo argumentais.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovo atstovas advokatas R. L. prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-12 nutartį. Atsikirtimuose į atskirojo skundo argumentus, nurodė tokius motyvus:

1. Teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu, rėmėsi CK 1.123 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, jeigu pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigą atlikti, kol baigsis tas terminas. CK 1.123 straipsnio 1 dalis numato atvejį, kuriam esant, teismas gali palikti pareiškėjo pareiškimą nenagrinėtą pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktą;

2. Pateikti prašymą dėl savavališkos statybos įteisinimo atsakovas gali iki 2012-12-31. Ieškovo įsakymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo buvo surašytas 2009-01-15, kai dar negaliojo naujos Statybos įstatymo pataisos;

3. Ieškovo teisė į teisminę gynybą nėra suvaržyta, kadangi jis galės kreiptis į teismą, jeigu atsakovui nebus išduotas statybą leidžiantis dokumentas;

4. Ieškovo argumentas, kad per nustatytą jo terminą nebuvo pašalinta savavališkos statybos padariniai, todėl jam atsirado teisė į teisminę gynybą, yra nepagrįstas, nes ieškovo nustatytas terminas prieštaravo Statybos įstatymo normoms, numatančioms, jog asmuo gali kreiptis dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo iki 2012-12-31. Lokalinis teisės aktas negali prieštarauti norminiam teisės aktui;

5. Teismui su priešieškiniu buvo pateiktas bendraturtės G. K. sutikimas dėl savavališkos statybos įteisinimo, kurio nebuvo galimybės pateikti, nes priešieškinį teismas atsisakė priimti.

Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į atskiruosius skundus nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto taikymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovo savavališkos pastato rekonstrukcijos padarinių pašalinimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas, pasinaudodamas savavališkų statybų įteisinimo tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28¹ straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo (toliau – Įstatymas) 24 straipsnio 4 dalyje, kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo (2010-10-01) pradėtos savavališkos rekonstrukcijos įteisinimo.

Ieškinio pareiškimo palikimas nenagrinėtu yra vienas iš bylos baigimo be teismo sprendimo būdų ir yra taikomas tada, kai dėl iki iškeliant bylą buvusių ar vėliau nagrinėjimo eigoje atsiradusių aplinkybių ginčą iš esmės ir priimti sprendimą negalima tik šiame procese, bet ne apskritai. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą su ieškinio pareiškimu, tik netinkamai šią teisę įgyvendina, todėl pašalinus priežastis, dėl kurių pareiškimas paliktas nenagrinėtas, ateityje galima kreiptis į teismą su tapačiu pareiškimu (CPK 297 str. 2 d.). Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai išvardinti CPK 296 straipsnio 1 dalyje. Pateiktas pagrindų sąrašas nėra baigtinis, kadangi CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkte daroma nuoroda į kitus CPK ir CK numatytus atvejus. Papildomus ieškinio palikimo nenagrinėtu atvejus taip pat gali numatyti ir kiti įstatymai, kai CPK suteikia pirmenybę tokių įstatymų normoms (CPK 1 str. 1 ir 2 d.). Ieškinio pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindai negali būti aiškinami plečiamai, kadangi, nors ieškinio palikimas nenagrinėtu ir neužkerta galimybės kreiptis į teismą pakartotinai, tačiau užkerta kelią tolesnei konkrečios bylos eigai, riboja teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą ir nutolina teismo sprendimo dėl pažeistos teisės gynimo priėmimą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje ieškinio pareiškimą paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu. Taikydamas minėtą CPK nuostatą, teismas privalo nurodyti ir konkretų CPK ar CK numatytą pagrindą (straipsnį), kurį nustačius ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė teisiniu savo priimtos išvados pagrindu CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktą, tačiau jokių nuorodų į konkrečius CPK ar CK įvardintus specialius ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindus neįvardijo. Pirmosios instancijos teismo paminėtoje CK 1.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata užtikrina, kad iš pareigą privalančio atlikti asmens negali būti reikalaujama atlikti pareigos, kol baigsis terminas, su kurio pabaiga siejamas pareigos tam asmeniui atsiradimas. Minėta norma yra materialinės teisės norma, kurioje nurodytos termino pabaigos teisinės pasekmės, tačiau nėra įvardintas konkretus ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindas. CK 1.123 straipsnio 1 dalis negali būti laikoma pagrindu palikti ieškinio pareiškimą nenagrinėtu.

Iš motyvuojamosios ginčijamos nutarties dalies matyti, kad ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl to, jog atsakovas naudojasi ikiteismine savavališkų statybų įteisinimo tvarka. Pažymėtina, kad ieškinys yra paliekamas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tada, kai yra nustatoma, jog ieškovas ar pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir ta tvarka dar galima pasinaudoti. Įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta savavališkos statybos įteisinimo tvarka taikytina statytojui, šiuo atveju atsakovui. Ieškovo pareigos atlikti kokius nors veiksmus, kurie taptų prielaida kreiptis į teismą dėl savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo, joks teisės aktas nenumato. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybė, jog atsakovas naudojasi galimybe savavališką pastato rekonstrukciją įteisinti, gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl ieškinio pagrįstumo, bet negali būti sąlyga ieškiniui palikti nenagrinėtu. Argumentas, jog nėra išnaudotos galimybės savavališką statybą įteisinti, gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl ieškinio atmetimo pripažįstant, jog ieškinio reikalavimas esamomis aplinkybėmis yra nepagrįstas, jog toks reikalavimas galėtų būti tenkinamas tik išnykus visoms įstatyme numatytoms kliūtims, t.y. egzistuojant papildomoms ieškinio faktinį pagrindą sudarančioms aplinkybėms.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu klausimu teismų praktika nėra vieninga. Kauno apygardos teismo 2012-03-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-717-343/2012, nurodė, jog tai, kad nėra išnaudotos galimybės savavališką statybą įteisinti, negali būti sąlyga ieškiniui palikti nenagrinėtu. Vilniaus apygardos teismas 2012-03-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-773-160/2012 pažymėjo, kad nei CPK, nei CK nėra įtvirtinta taisyklės, kuria remiantis dėl to, kad dėl savavališkai pastatytų ar statomų statinių, jeigu jiems įteisinti yra sudaryta galimybė, ieškinys galėtų būti paliktas nenagrinėtu.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai paliko ieškinio pareiškimą nenagrinėtu, todėl yra pagrindas skundžiamą nutarties dalį, kuria ieškinio pareiškimas paliktas nenagrinėtu, panaikinti, ir bylą pagal ieškovo ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 str. 1 d.). Kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl ieškinio pareiškimo palikimo nenagrinėtu ir gali turėti reikšmės sprendžiant bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarties dalį, kuria ieškinio pareiškimas paliktas nenagrinėtu ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.