Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BnP Finance, AB apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo BnP Finance, AB ieškinį atsakovei N. M. (buvusi pavardė – L.) dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BnP Finance, AB 2017 m. balandžio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei N. M. (buvusi pavardė – L.) ir prašė priteisti iš atsakovės 115,85 EUR negrąžintą kreditą, 32,44 EUR kredito mokestį, 533,84 EUR delspinigius, 28,96 EUR baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovo siųstą pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę ir per pranešimuose nurodytą terminą susidariusio įsiskolinimo nepadengė. Pažymėjo, kad atsakovė nuo 2009-05-29 vengia įvykdyti prievolę ir atsiskaityti pagal kredito sutartį. Dėl to ieškovas mano, kad yra išnaudojęs visas galimybes išspręsti atsakovo prievolės nevykdymo klausimą ikiteisminiu būdu. Ieškovas prašo pagal sutartį iš atsakovės priteisti 533,84 EUR delspinigių kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo. Delspinigiai paskaičiuoti pagal formulę: (pradelsta sumokėti suma x delspinigiai per vieną dieną) x 180 dienų = ((115,85 EUR + 32,44 EUR) x 0,02 proc.) x 180 dienų). Kredito sutartis taip pat numato, kad, jeigu kredito gavėjas delsia grąžinti kreditą ar jo dalį ir/ar kredito mokestį ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo kredito ar dalies grąžinimo dienos, kredito gavėjas privalo papildomai sumokėti kreditoriui 100 Lt dydžio baudą. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 28,96 EUR (100 Lt) dydžio baudą. Atsakovė N. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovės N. M. ieškovo BnP Finance, AB naudai 115,85 EUR negrąžintą kreditą, 32,44 EUR kredito mokestį, 28,96 EUR baudą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (177,25 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 34,15 EUR. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2009 m. balandžio 30 d. pradinis kreditorius UAB „Finverta“ ir atsakovė N. L. (šiuo metu – M.) sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius atsakovei suteikė 115,85 EUR (400 Lt) vartojimo kreditą 28 dienų terminui, o atsakovė įsipareigojo laiku grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 32,44 EUR (112 Lt) kredito mokestį.Teismas konstatavo, kad atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir laiku kredito, kredito mokesčio nesumokėjo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 115,85 EUR negrąžintą kreditą ir 32,44 EUR kredito mokestį yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės ir 533,84 EUR dydžio delspinigius, kurie yra paskaičiuoti, taikant sutartyje numatytą 2 procentų dydžio delspinigių metinę normą (sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktas) už 180 dienų laikotarpį. Tačiau teismas nustatė, kad prašomi priteisti delspinigiai susidaro, taikant 2 procentų delspinigių normą, todėl juos mažino, remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu 0,05 procentų pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydžiu. Teismas pažymėjo, kad atsakovė yra vartotoja, ji, sudarydama kredito sutartį, buvo silpnesnioji sutarties šalis, sutartį sudarė prisijungimo būdu, todėl jos interesus gina valstybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, ieškovo prašomi priteisti 533,84 EUR dydžio delspinigiai, kurių norma sudaro 2 proc. už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną, akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į pagrindinės prievolės sumą, siekdamas užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl mažintini iki 0,05 procento dydžio delspinigių, kas sudaro 13,35 EUR. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 28,96 EUR baudą už laiku neapmokėtą skolą pagal sutarties bendrųjų sąlygų 6.3 punktą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju už tą patį sutarties pažeidimą, sutartyje numatant atsakovo pareigą mokėti ir delspinigius, ir baudą, reiškia dvigubos atsakomybės taikymą, kas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei sudaro prielaidas kreditoriui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Dėl to teismas ieškovui priteisė 28,96 EUR baudą, kuri apima ir 13,35 EUR delspinigių sumą. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį teismas priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (177,25 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Taip pat pagal CPK 93 straipsnio nuostatas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovas BnP Finance, AB apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių ir priteisti apeliantui BnP Finance, AB iš atsakovės N. M. 533,84 EUR delspinigių; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą už akių dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui iš atsakovės N. M. 137 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino apelianto prašomus priteisti delspinigius, todėl juos nepagrįstai sumažino nuo prašomų priteisti 533,84 EUR iki 13,35 EUR ir šią sumą įskaitė į sprendimu už akių priteisiamą baudą. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje NR. 3K-3-401/2008; ir kt.). Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis).Nagrinėjamu atveju teismas mokėtinų netesybų dydį, sumažindamas nuo 533,84 EUR iki 13,35 EUR, tai yra sutartines netesybas sumažindamas beveik keturiasdešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė daugiau nei septynis metus vengė vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes jo 41 straipsnyje nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo, be to šiuo įstatymu tiesiogiai negalima remtis, kadangi įstatymas į praeitį negalioja. Apeliantas laiko, kad teismas netinkamai vertino apelianto prašomų priteisti delspinigių ir baudos, kaip dviejų netesybų formų, tarpusavio santykį. Atsižvelgiant į teismų praktiką, apelianto apskaičiuotas baudos ir delspinigių dydis yra protingas ir teisingas, nelaikomas neprotingai dideliu, atitinka ieškovo iš anksto numatytus minimalius nuostolius, todėl negali būti vienas į kitą įskaitomas. Dėl dviejų netesybų formų šalys susitarė sutartimi, todėl ieškinys turi būti tenkinamas pilnai ir priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje nustatyta, kad 2009 m. balandžio 30 d. pradinis kreditorius UAB „Finverta“ ir atsakovė N. L. (šiuo metu – M.) sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius atsakovei suteikė 115,85 EUR (400 Lt) vartojimo kreditą 28 dienų terminui, o atsakovė įsipareigojo laiku grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 32,44 EUR (112 Lt) kredito mokestį. Atsakovė savo pareigos grąžinti paimtą kreditą ir mokėti kredito mokestį tinkamai nevykdė, ieškovui nesumokėjo nei vienos įmokos. Pirmosios instancijos teismas byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu priteisė ieškovui iš atsakovės visą kredito sumą ir kredito mokestį, tačiau sumažino ieškovo prašomus priteisti 533,84 EUR delspinigius, įskaitydamas juos į priteistinus delspinigius. Ieškovas su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas netinkamai vertino apelianto prašomų priteisti delspinigių ir baudos, kaip dviejų netesybų formų, tarpusavio santykį, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2015; 2013-11-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; kt.). Nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, jų sąrašas nėra baigtinis. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant netesybų mažinimo klausimą, atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010; kt.).Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti 0,02 proc. dydžio delspinigius už vieną dieną, kuriuos paskaičiavo už sutrumpintą 180 dienų laikotarpį. Šis dydis, atsižvelgiant į teismų praktiką, nelaikytinas neprotingai dideliu. Sutiktina su apelianto pozicija, kad nagrinėjamu atveju teismas mokėtinų netesybų dydį, sumažindamas nuo 533,84 EUR iki 13,35 EUR, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.Ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės teisingai nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, nes kredito sutartis su atsakove buvo sudaryta 2009 metais, o Vartojimo kredito įstatymas priimtas 2010 metais ir įsigaliojo 2011 m. balandžio 1 d. Taigi šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011 m. balandžio 1 d. (Vartojimo kredito įstatymo 41 straipsnis). Kita vertus, Vartojimo kredito įstatymo nuostatos gali būti orientacinės arba pavyzdinės, vertinant, ar kreditorius reikalauja protingų delspinigių, ar ne. Aktuali teisės akto redakcija numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamu atveju kreditorius reikalauja priteisti 0,02 procentų dydžio delspinigius, taigi neviršija šiuo metu įstatyme nustatyto delspinigių dydžio. Dėl to kreditoriaus reikalaujamų delspinigių pagrindo mažinti nėra ir pirmosios instancijos teismas, nusprendęs priešingai, netinkamai taikė aukščiau nurodytas nuostatas..Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrįsto pagrindo taip pat nurodė, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai paskaičiuoti taikant 2 procentų delspinigių normą, nes ieškovas ieškinyje nurodė ir tai matyti iš pateikto paskaičiavimo, kad ieškovas prašomų priteisti delspinigių sumą skaičiuoja 0,02 procentų dydžio, kas sudaro už 180 dienų 533,84 EUR. Šalys, 2009-04-21 sudarydamos kredito sutartį, jos 6.1 punkte sulygo, kad kredito gavėjas, neįvykdęs prievolės grąžinti kreditą kredito grąžinimo dieną, privalo apmokėti kreditoriui 2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos kredito sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Taigi sutartyje numatyti delspinigiai yra gerokai didesni nei jų prašoma priteisti ieškiniu, todėl pagrindo papildomai juos mažinti nėra.Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2014-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją.Analizuojant šalių sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 ir 6.3 papunkčius, matyti, jog ieškovas už prievolės grąžinti kredito sumą per sulygtą terminą nevykdymą nustatė abiejų formų netesybas: tiek 2 proc. delspinigius už kiekvieną praleistą termino dieną nuo neapmokėtos kredito sumos, tiek 28,96 EUR (100 Lt) baudą, pavėlavus 30 dienų grąžinti kreditą ar jo dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutarties 6.1 ir 6.3 papunkčiai nustato atsakomybę už tos pačios prievolės (kredito grąžinimo) termino pažeidimą, nustatyti delspinigiai atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir numatyti kaip sutarties šalies atsakomybė. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad delspinigių ir baudos priteisimas kartu negalimas.Apeliacinės instancijos teismas taip pat laiko esant reikšminga aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nebendradarbiavo su ieškovu, nesumokėjo nei vienos kredito įmokos. Vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta dar 2009 metais. Atsakovei buvo siųsti pranešimai ir raginimai sumokėti skolą, tačiau ji į pranešimus nereagavo, atsiliepimo nepateikė, neprašė skolos išdėstyti, nenurodė priežasčių, dėl kurių negali grąžinti skolos ar panašiai. Atsakovė, sudarydama vartojimo kredito sutartį, susipažino su sutarties sąlygomis ir įsipareigojo jas vykdyti. Į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas iš esmės neatsižvelgė ir jų tinkamai neįvertino. Dėl to teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu visoje apimtyje ir keistinas.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.).Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys nagrinėjamu atveju tenkinamas iš dalies (apeliacinės instancijos teismas laiko, kad patenkinta 95 procentai tiek ieškinio, tiek apeliacinio skundo reikalavimų), taigi atitinkamai perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 121 EUR už suteiktas teisines paslaugas, 16 EUR žyminio mokesčio, todėl ieškovui priteistina 130,15 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.Apeliantas prašo priteisti ir 15 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, taigi priteistina 14,25 EUR žyminio mokesčio - proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui BnP Finance, AB (juridinio asmens kodas 302447985) iš atsakovės N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 115,85 EUR (vieną šimtą penkiolika eurų 85 euro centus) negrąžintą kreditą, 32,44 EUR (trisdešimt du eurus 44 euro centus) kredito mokestį, 533,84 EUR (penkis šimtus trisdešimt tris eurus 84 euro centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (148,29 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 130,15 EUR (vieną šimtą trisdešimt eurų 15 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui BnP Finance, AB iš atsakovės N. M. 14,25 EUR (keturiolika eurų dvidešimt penkis euro centus) žyminio mokesčio.