- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-1609-513/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00700-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- J. D.
- Ieškovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- M. S., J. E., E. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. D. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1143-850/2017 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui J. D., tretieji asmenys M. S., J. E., E. K., dėl panaudos sutarčių nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašo nutraukti 2015-09-26 trečiųjų asmenų J. E. ir E. K. bei atsakovo J. D. sudarytas 7,1874 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1,21 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis; priteisti iš atsakovo 1 510,45 Eur nuostolių atlyginimo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad panaudos sutartys buvo sudarytos penkeriems metams, jos įregistruotos viešame registre, apie šį faktą ieškovui buvo žinoma. Ieškovas 2016-04-25 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš J. E. ir E. K. įsigijo minimą 1,21 ha žemės sklypą, o 2016-05-23 – 7,1874 ha žemės sklypą. Pastarasis sklypas anksčiau priklausė ieškovo broliui E. S. ir juo iki 2010 m. naudojosi ieškovas. Įsigydami šiuos sklypus J. E., E. K. ir atsakovas buvo pažadėję, kad už naudojimąsi žemės sklypais jam sumokės, o sutartys bus pakeistos į nuomos, tačiau šių pažadų neištesėjo. Atsakovas naudojasi 7,1874 ha žemės sklypu neatlygintinai, todėl ieškovas patiria nuostolių. Atsakovas nevykdo panaudos sutarčių sąlygos mokėti žemės mokestį, todėl pažeidė sutartis. 2016 m. rugsėjo mėn. ieškovas informavo atsakovą, jog vienašališkai nutraukia panaudos sutartis, tačiau atsakymo negavo. Panaudos sutartys turi būti nutrauktos, nes atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti daiktus, ieškovui yra neišvengiamas poreikis naudotis žemės sklypais pačiam. Kadangi tuometiniai žemės savininkai ir atsakovas jam buvo pažadėję už naudojimąsi žeme sumokėti po 212,74 Eur už hektarą, prašo priteisti iš atsakovo 1510,45 Eur sumą už 2016 metus, nes atsakovas jam nėra sumokėjęs jokio atlygio už naudojimąsi 7,1874 ha žemės sklypu, už kurį jis gauna išmokas. 1,21 ha žemės sklypu naudojasi ir gauna išmokas ieškovas.Teigia, kad atsakovas netinkamai naudojo žemę išvažinėdamas griovius, palikdamas pernykštę žolę, apardamas privažiavimą prie vasarnamio.
Atsakovas nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tretieji asmenys J. E. ir E. K. byloje turėtų būti patraukti atsakovais, nes panaudos sutartys sudarytos tarp jų ir atsakovo, taigi ir ieškinys dėl jų nutraukimo turėtų būti reiškiamas visoms šalims. 2015-09-26 tuometiniams abiem žemės savininkams sumokėjo po 50 Eur žemės mokesčiui susimokėti už 2015–2016 metus, nes jie tiksliai nežinojo, kokią žemės mokesčio sumą reikės mokėti. Ieškovas atsakovui paskambino 2016 m. vasaros pabaigoje ir pasakė, kad nusipirko jo pagal panaudos sutartis naudojamus žemės sklypus, tačiau jokių nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų bei žemės mokesčio deklaracijų nepateikė, todėl pamanė, kad ieškovas pajuokavo. 2016 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje gavo ieškovo ir trečiojo asmens M. S. raštą, kad jie nutraukia panaudos sutartis, tačiau tikru dokumentu nelaikė, nes jie ir vėl nepateikė jokių nuosavybės dokumentų, o apie žemės mokestį šiame rašte neužsiminta. Kadangi ne ieškovas buvo sudaręs panaudos sutartis, jis jų vienašališkai nutraukti neturėjo teisės. Teigia, kad minimus žemės sklypus atsakovas naudoja pagal paskirtį, jų būklė netgi gerėja. Sudarydamas panaudos sutartis jis turėjo pagrįstų lūkesčių penkerius metus netrukdomai jais naudotis ūkininko veiklai vykdyti. Ieškovas su juo nesitarė dėl nuomos mokesčio po 212,74 Eur už vieną hektarą, žemės pirkimo veiksmus atliko slapčia. Nurodė, kad siūlė ieškovui pačiam deklaruoti žemę, o jam leisti ją dirbti, to norėtų ir ateityje.
Trečiasis asmuo M. S. palaiko ieškovo reikalavimus.
Trečiasis asmuo E. K. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutinka. Prieš įgydamas šiuos sklypus ieškovas žinojo, kad jų negalės dirbti iki 2020-09-30, taip pat kad negaus iš jų jokių pajamų. Teigia, kad žemės sklypų pirkimo–pardavimo metu panaudos sutartis pakeisti į atlygintines nuomos sutartis nežadėjo.
Trečiasis asmuo J. E. su ieškiniu nesutinka iš esmės tais pačiais, kaip ir E. K., motyvais. Po pardavimo sandorių jis telefonu informavo J. D., kad pasikeitė žemės sklypų savininkas ir kad juo tapo R. S., kad panaudos sutartys toliau galioja ir panaudos davėjo įsipareigojimai pereina naujam žemės sklypų savininkui.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Tauragės rajono apylinkės teismas 2017-06-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nutraukė 2015-09-26 trečiųjų asmenų J. E. ir E. K. bei atsakovo J. D. sudarytas 7,1874 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1,21 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo J. D. 54 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. S. Dėl reikalavimo nutraukti panaudos sutartis teismas nurodė, kad minimų žemės sklypų pirkimo–pardavimo faktas atsakovui buvo žinomas nuo pat sutarčių sudarymo momento, nes pardavėjai J. E. ir E. K. nurodė, kad panaudos gavėjas tinkamai informuotas apie žemės sklypų perleidimą.Visos panaudos sutartyse nustatytos teisės ir pareigos iš trečiųjų asmenų J. E. ir E. K. perėjo naujajam savininkui R. S., todėl tik jis galėjo realizuoti savo, kaip panaudos davėjo, teises įstatymo nustatyta tvarka nutraukti panaudos sutartis. Dėl šios priežasties nepagrįstu laikė atsakovo reikalavimą į bylą patraukti atsakovais J. E. ir E. K.Atsakovas nepaneigė aplinkybių, kad jis be ieškovo leidimo aparė visą teritoriją aplinkui šiame sklype esantį namelį bei į jį vedantį keliuką, tuo užkirsdamas kelią ieškovui su šeima lankytis šiame namelyje, kad išvažinėjo ir apgadino griovį, esantį šalia kelio prie minimo žemės sklypo, kad apleido piktžolėmis ir netinkamai nušienavo dalį šio sklypo, leido jo daliai užpelkėti.Ieškovui ir atsakovui nerandant kompromiso dėl to, kokį ūkininkavimo būdą reikia pasirinkti ateityje, taip pat nesutariant dėl teisinių žemės tolesnio naudojimo klausimų – jos galimo nuomojimo atsakovui, pasėlių deklaravimo, žemės mokesčio mokėjimo ir pan., darė išvadą, kad yra pagrindas nutraukti panaudos sutartis dėl to, kad žemės sklypai skubiai ir neišvengiamai reikalingi pačiam panaudos davėjui, tai yra ieškovui. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų bendradarbiauti su ieškovu dėl žemės mokesčio sumokėjimo, todėl šią panaudos sutarčių nuostatą pažeidė.Sudarant panaudos sutartis ir jų vykdymo metu atsakovas įgijo perdėtą pranašumą. Atsakovas šiuo brangiu turtu naudojasi nemokamai, iš jo gauna ne tik nustatytas išmokas už deklaruojamus pasėlius, bet ir naudojasi iš šių žemės sklypų gaunamais vaisiais, o ieškovas, kaip jis teigia, patiria tik nuostolių, todėl teismas konstatavo esminę panaudos sutarties šalių nelygybę.Dėl nuostolių atlyginimo konstatavo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šalis sieja ne panaudos, bet nuomos teisiniai santykiai, tai yra jis neįrodė, kad buvo susitaręs su atsakovu dėl žemės sklypų nuomos mokesčio po 212,74 Eur už vieną hektarą, todėl ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas J. D. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-06-19 sprendimo dalį dėl panaudos sutarčių nutraukimo panaikinti ir priimti naują sprendimą, juo ieškovo R. S. reikalavimą dėl panaudos sutarčių nutraukimo atmesti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.Nustatyta, kad ieškovas R. S., įsigydamas žemės sklypus iš J. E. ir E. K., gerai žinojo, kad yra sudarytos panaudos sutartys ir jos įregistruotos viešajame registre. Ieškovui R. S. buvo gerai žinoma, kad nenutraukus panaudos sutarčių, jis naudotis žemės sklypais galės tik nuo 2020-09-30.Nesutinka, kad pažeidė panaudos sutarčių 5 p. reikalavimus. Paaiškino, kad sudarant sutartis, 2015-09-26 sumokėjo žemės savininkams J. E. ir E. K. po 50 Eur žemės mokesčiui susimokėti už 2015–2016 metus, šių aplinkybių neginčijo J. E. ir E. K.Nurodo, kad žemės savininkas, gavęs žemės mokesčio deklaraciją, šiuo atveju R. S. ir M. S., turėjo pareigą pranešti atsakovui, panaudos gavėjui, kokio dydžio žemės mokestį jis privalo sumokėti ir kokiu terminu, o jis būtų šį mokestį sumokėjęs laiku.Nurodo, kad ieškovas atsakovui sąmoningai ir tyčia nepateikė rašytinių įrodymų, kas yra naujasis žemės sklypų savininkas, tyčia ir sąmoningai nepranešė, kiek yra apskaičiuota ir kokią žemės mokesčio sumą jis turi mokėti už 2016 m.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. S. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-06-19 sprendimą palikti nepakeistą ir iš atsakovo priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, jog žemės suarimas iki pat ieškovui nuosavybės teise priklausančio statinio sienų ir nepalikimas jokio pravažiavimo iki jo užkerta bet kokią galimybę šiuo nameliu naudotis jam ir jo artimiesiems.Ieškovas prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo nuotraukas apie dabartinę padėtį žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), iš kurių, anot jo, yra matyti, kad atsakovo užsėtas javų laukas yra neprižiūrimas, J. D. ir toliau nekovoja su piktžolėmis, jos yra apaugusios javus, o tai žemės sklypui daro didelę žalą, sudaromos sąlygos piktžolėms lengvai plisti ir į toliau esančius plotus.Nurodo, kad atsakovas nesikreipė į ieškovą dėl žemės mokesčio dydžio. Atsakovas nemokamai naudojasi brangiu turtu, iš jo gauna ekonominę naudą, išmokas už deklaruojamus pasėlius, naudojasi iš šių žemės sklypų gaunamais vaisiais, o ieškovas patiria didelių nuostolių, nes ne tik negali pats naudotis žemės sklypais, gauti išmokų už juos, tačiau turi už atsakovą mokėti žemės mokestį, stebėti, kaip jis gadina gerą žemės sklypo dirvožemį, nepalikdamas ieškovui jokios galimybės naudotis savo namu.Atsakovas byloje nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad į ginčo žemės sklypus būtų investavęs lėšų, juos pagerinęs ar patirtų kokią nors žalą, jeigu sutartys būtų nutrauktos. J. D. nenurodo, kokie konkrečiai jo teisėti lūkesčiai gali būti pažeisti nutraukus panaudos sutartis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas nutraukė žemės sklypų panaudos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2015-09-26 tarp trečiųjų asmenų J. E. ir E. K. bei atsakovo J. D. buvo sudarytos 7,1874 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1,21 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartys. Sutartys terminuotos, sudarytos penkerių metų terminui – iki 2020-09-30. Šie juridiniai faktai įregistruoti viešame registre. Ieškovas 2016-04-25 pirkimo–pardavimo sutartimi iš trečiųjų asmenų J. E. ir E. K. įsigijo 1,21 ha žemės sklypą, o 2016-05-23 sutartimi – 7,1874 ha žemės sklypą. Nustatyta, kad ieškovui įsigyjant minimus žemės sklypus panaudos sutarčių sudarymo faktas egzistavo ir jam buvo žinomas. Pirmosios instancijos teismas nutraukė trečiųjų asmenų ir atsakovo sudarytas panaudos sutartis, atsakovas nesutinka su priimta teismo sprendimo dalimi ir prašo ją panaikinti.
Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, įskaitant galimybės nekliudomai naudotis daiktu atėmimą, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pagal CK 6.641 straipsnio 1 dalį panaudos davėjas turi teisę reikalauti sutartį nutraukti prieš terminą, jeigu panaudos gavėjas naudoja daiktą ne pagal paskirtį, nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti daiktą, iš esmės pablogina daikto būklę arba be panaudos davėjo sutikimo perduoda daiktą trečiajam asmeniui.
Šalis, siekianti CK 6.641 straipsnio pagrindu vienašališkai nutraukti panaudos sutartį, turi įrodyti, kad kita šalis sutarties nevykdo arba ją vykdo netinkamai (egzistuoja CK 6.641 straipsnyje įtvirtinti sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindai), tačiau neprivalo pagrįsti, kad panaudos sutarties pažeidimas yra esminis (atitinka bent vieną iš CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų). Atitinkamai teismas, spręsdamas dėl panaudos sutarties nutraukimo, turi nustatyti, ar sutartis buvo pažeista, tačiau neprivalo vertinti, ar toks pažeidimas kvalifikuotinas kaip esminis pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas. Tokios pozicijos laikomasi nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-695/2016; 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008).
Iš byloje esančių aplinkybių ir šalių teikiamų įrodymų yra pagrindas padaryti išvadą, kad panaudos gavėjas nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti daiktą, iš esmės blogina daikto būklę, nes žemės suarimas 7,1874 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iki pat statinio sienų ir nepalikimas jokio privažiavimo iki jo užkerta bet kokią galimybę šiuo nameliu naudotis ieškovui ir jo artimiesiems.
Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė nuotraukas, kurios, jo manymu, pagrindžia aplinkybę, jog atsakovo užsėtas javų laukas yra neprižiūrimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nėra aišku, kur ir kada darytos nurodytos nuotraukos, todėl nurodytus įrodymus laiko neturinčiais įrodomosios vertės (CPK 177 straipsnis).
Nustatyta, kad trečiasis asmuo M. S., kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto bendraturtė, už 2016 metų mokestinį laikotarpį 2016-10-29 sumokėjo žemės mokestį už turimus žemės sklypus. Panaudos sutarčių 5 punkte nustatyta, jog žemės mokestį moka J. D., tačiau duomenų, jog tai būtų atlikęs atsakovas ar kad jis būtų kreipęsis į ieškovą pasiteirauti, kokią žemės mokesčio už naudojamus žemės sklypus sumą turi sumokėti, nėra. Aplinkybė, kad atsakovas teigia sumokėjęs žemės mokestį tretiesiems asmenims J. E. ir E. K., t. y. po 50 eurų kiekvienam, o pastarieji tai patvirtina, nėra esminė nagrinėjamoje byloje, nes panaudos sutarčių 5 punktas nustato imperatyvią pareigą žemės mokestį susimokėti pačiam atsakovui. Atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiėmė jokių veiksmų bendradarbiauti su ieškovu, nors buvo informuotas apie žemės sklypų nuosavybės teisių perleidimą, nesumokėjo žemės mokesčio ieškovui, todėl pažeidė panaudos sutarčių 5 punkto nuostatą. Pažymėtina, kad atsakovas turėjo galimybę gauti duomenis apie žemės sklypų savininko pasikeitimą iš VĮ Registrų centro, o sužinoti mokėtino žemės mokesčio dydį Valstybinėje mokesčių inspekcijoje kaip panaudos gavėjas, tačiau šia teise nepasinaudojo.
Pirmosios instancijos teismas ieškovui ir atsakovui nerandant kompromiso dėl to, kokį ūkininkavimo būdą reikia pasirinkti ateityje, taip pat nesutariant dėl teisinių žemės tolesnio naudojimo klausimų – jos galimo nuomojimo atsakovui, pasėlių deklaravimo, žemės mokesčio mokėjimo ir pan., darė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas nutraukti panaudos sutartis dėl to, jog žemės sklypai skubiai reikalingi pačiam panaudos davėjui (ieškovui).
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl panaudos sutarčių nutraukimo dėl esminės šalių nelygybės (CK 6.228 straipsnis). Panaudos sutartyse nenustatyta iš esmės jokių pareigų panaudos gavėjui, išskyrus pareigą mokėti žemės mokestį, kurio jis nesumokėjo ieškovui. Sutartis sudaryta pakankamai ilgam laikui – penkeriems metams, todėl ieškovas, įsigijęs didelės vertės turtą, turi teisėtų lūkesčių juo naudotis, gauti iš jo ekonominę naudą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas į ginčo žemės sklypus būtų investavęs lėšų, juos pagerinęs ar patirtų kokią nors žalą, jeigu sutartys būtų nutrauktos (CPK 178 straipsnis). Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ketina įsigytuose žemės sklypuose vystyti ekologinę žemdirbystę, o kol nėra nutrauktos panaudos sutartys, ieškovas neturi galimybės dirbti jam priklausančią žemę.
Žemės sklypai, dėl kurių su atsakovu sudarytos panaudos sutartys, yra aplink ieškovo R. S. sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas atsisakė pirkti žemės sklypus, todėl yra pagrindas tikėti, jog panaudos sutartys buvo sudarytos laikinai iki žemės sklypų perleidimo naujajam savininkui. Atsakovui atsisakius ginčo sklypus įsigyti, nėra pagrindo leisti atsakovui toliau neatlygintinai naudotis ieškovui priklausančiais sklypais.
Ieškovas 2016-09-05 registruotu laišku informavo atsakovą apie tai, kad minimų 7,1874 ha ir 1,21 ha žemės sklypų savininkai yra jis ir M. S. Nurodė, kad šie žemės sklypai yra būtinai reikalingi savininkams žemės ūkio veiklai vykdyti, todėl buvusių šių sklypų savininkų J. E. ir E. K. 2015-09-26 sudarytos šių žemės sklypų panaudos sutartys su panaudos gavėju J. D. yra nutraukiamos. Nors atsakovas patvirtino, kad tokį raštą yra gavęs, tačiau jo tikru dokumentu nelaikė, nes, jo teigimu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nuosavybės faktą, ir toliau naudojosi panaudos sutartyse nurodytais žemės sklypais. Remiantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi, kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Nors ši teisės norma taikytina tik nutraukiant neterminuotas panaudos sutartis, tačiau įvertinus byloje esančias aplinkybes, aplinkybę, kad nuo ieškovo įspėjimo apie panaudos sutarčių nutraukimą pateikimo praėjo daugiau nei metai laiko, panaudos sutarčių nutraukimas yra tikslingas ir būtinas siekiant pašalinti savininko teisę nekliudomai naudotis daiktu.
Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė trečiųjų asmenų ir atsakovų sudarytas panaudos sutartis, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra pagrindas prašymą tenkinti ir priteisti ieškovui R. S. iš atsakovo J. D. 330 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 2, 8.11 punktai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. D. ieškovui R. S. 330 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.