- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-19
- Bylos Nr.
- e2-1143-850/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- J. D.
- Trečiasis asmuo
- M. S., J. E., E. K.
- Kategorijos
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant ieškovui R. S., atsakovui J. D., trečiajam asmeniui M. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui J. D., tretieji asmenys M. S., J. E., E. K., dėl panaudos sutarčių nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo nutraukti 2015-09-26 d. tarp trečiųjų asmenų J. E. ir E. K. bei atsakovo sudarytas žemės sklypų panaudos sutartis: 7,1874 ha žemės sklypo, unikalus Nr. T. T. r. ir 1,21 ha žemės sklypo, unikalus nT. T. r. (toliau tekste – Panaudos sutartys); priteisti iš atsakovo 1510,45 Eur nuostolių atlyginimo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Panaudos sutartys buvo sudarytos 5 metams, jos įregistruotos viešame registre, apie šį faktą ieškovui buvo žinoma. Ieškovas 2016-04-25 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš J. E. ir E. K. įsigijo minimą 1,21 ha žemės sklypą, o 2016-05-23 - ir 7,1874 ha žemės sklypą. Pastarasis sklypas anksčiau priklausė ieškovo broliui E. S. ir juo iki 2010 metų naudojosi ieškovas. Įgyjant šiuos sklypus tiek J. E. bei E. K. tiek ir atsakovas buvo pažadėję, kad už naudojimąsi žemės sklypais jam sumokės, o sutartys bus pakeistos į nuomos, tačiau šių pažadų neištesėjo. Atsakovas naudojasi 7,1874 ha žemės sklypu neatlygintinai, dėl ko ieškovas patiria nuostolius. Atsakovas nevyko Panaudos sutarčių sąlygos mokėti žemės mokestį, taigi šias sutartis pažeidė. 2016 m. rugsėjo mėn. ieškovas informavo atsakovą jog vienašališkai nutraukia Panaudos sutartis, tačiau atsakymo negavo. Panaudos sutartys turi būti nutrauktos, nes atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti daiktus, ieškovui yra neišvengiamas poreikis naudotis žemės sklypais pačiam. Kadangi tuometiniai žemės savininkai ir atsakovas jam buvo pažadėję už naudojimąsi žeme sumokėti po 212,74 Eur už hektarą, prašo priteisti iš atsakovo 1510,45 Eur sumą už 2016 metus, nes jam jokio atlygio atsakovas nėra sumokėjęs už naudojimąsi 7,1874 ha žemės sklypu, už kurį jis gauna išmokas. 1.21 ha. žemės sklypu naudojasi ir gauna išmokas ieškovas.
Ieškovas teisme palaikė ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad šio ginčo žemė yra buvusi jo tėvų žemė, joje yra jo pastatytas vasarnamis. R. P. sutartys buvo sudarytos ne panaudai, bet pirkimui, jos yra nesąžiningos, fiktyvios ir turi būti panaikintos, nes vienas sandoris buvo pridengtas kitu sandoriu - nebuvo jokios prasmės tokį brangų turtą atiduoti panaudai, jei už pusmečio jis parduodamas. Atsakovas norėjo užsitikrinti geresnes sąlygas negu kiti, sąžiningi kaimynai. Jis užkirto kelią gretimų sklypų savininkams įsigyti žemę. Atsakovas nenupirko žemės, tai jis užsitikrino, kad nemokamai galėtų ja naudotis. Panaudos sutartys sudarytos neteisingai, net žemės planas nebuvo pridėtas. Žemės mokestį už 2016 metus už minimus sklypus - 18,4 eurų sumokėjo M. S.. Atsakovas jam tos sumos nesumokėjo. Teigia, kad atsakovas netinkamai naudojo žemę išvažinėdamas griovius, palikdamas pernykštę žolę, apardamas privažiavimą prie vasarnamio – tai pagrindė prie bylos pridėtomis nuotraukomis, kurios įrašytos kompaktiniame diske. Detalizavo, kad 2016 metais Nacionalinė mokėjimo agentūra už pasėlių 1 ha plotą mokėjo: pagrindinė išmoka 59,37 Eur; išmoka už pirmuosius hektarus – 51,81 Eur; žalinimo išmoka – 46,57 Eur; išmokos ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama specifinių kliūčių – 55,2 Eur. Tokiu būdu už vieno hektaro žemės deklaravimą ieškovas būtų gavęs 212,74 Eur sumą, kurią padauginus iš žemės, kuria naudojosi atsakovas ploto, apskaičiavo nuostolius.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad tretieji asmenys J. E. ir E. K. byloje turėtų būti patraukti atsakovais, nes Panaudos sutartys sudarytos tarp jų ir atsakovo, taigi ir ieškinys dėl jų nutraukimo turėtų būti reiškiamas visoms šalims. 2015-09-26 tuometiniams abiems žemės savininkams sumokėjo po 50 Eur žemės mokesčiui susimokėti už 2015-2016 metus, nes jie tiksliai nežinojo, kokią sumą žemės mokesčio reikės mokėti. Ieškovas jam paskambino 2016 metų vasaros pabaigoje ir pasakė, kad nusipirko jo pagal Panaudos sutartis naudojamus žemės sklypus, tačiau jokių nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų bei žemės mokesčio deklaracijų nepateikė, todėl pamanė, kad jis pajuokavo. 2016 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje gavo ieškovo ir trečiojo asmens M. S. raštą, kad jis nutraukia Panaudos sutartis, tačiau jo tikru dokumentu nelaikė, nes jie ir vėl nepateikė jokių nuosavybės dokumentų, o apie žemės mokestį šiame rašte neužsiminta. Kadangi ne ieškovas buvo sudaręs Panaudos sutartis, jis jų vienašališkai nutraukti neturėjo teisės. Be to, jis neįrodė, kad egzistuoja CK 6.641 ir 6.228 straipsniuose nustatyti pagrindai Panaudos sutartims nutraukti. Teigia, kad minimus žemės sklypus atsakovas naudoja pagal paskirtį, jų būklė netgi gerėja. S. P. sutartis jis turėjo pagrįstus lūkesčius penkerius metus netrukdomai jais naudotis ūkininko veiklai vykdyti. Ieškovas su juo nesitarė dėl nuomos mokesčio po 212,74 Eur už vieną hektarą, žemės pirkimo veiksmus atliko slapčia.
Atsakovas teisme paaiškino, kad nuo 2004 metų šią žemę dirbo jis ir už tai trys broliai, šios žemės savininkai iš jo gaudavo po 1000 litų, tik sudarius Panaudos sutartis pradėjo ją dirbti savo naudai ir vienus metus – 2106 metais iš jos gavo pajamas. Už tai ieškovui nieko nėra sumokėjęs. Ta žemė yra prie jo namų, tai tikėjosi, kad ją parduos jam. Žemę yra išdirbęs, patrešęs, vienais metais atliko melioracijos darbus, ja rūpinosi kaip savo, ieškovas pats turi jam už tai atsiskaityti. 2016 metais 1,21 ha žemės sklypo nedeklaravo, o 7,1874 ha sklypą deklaravo, nes jei jis nebūtų pasėjęs kukurūzų, ieškovas išmokų nebūtų gavęs. Siūlė ieškovui pačiam deklaruoti žemę, o jam leisti ją dirbti, to norėtų ir ateityje. Žemės mokesčio nėra mokėjęs, davė K. ir E. po 50 eurų be jokių dokumentų. Jokio keliuko prie namuko nebuvo, prieš apariant žemę su ieškovu apie tai nesikalbėjo.
Trečiasis asmuo M. S. palaiko ieškovo reikalavimus. Paaiškino, kad situaciją gerai žino nuo pat pradžios. K. D. samdydavo įvairiems žemės darbams, jam leisdavo pasiimti derlių, o savininkas galėdavo pateikti deklaracijas už pasėlius. Jos sutuoktinis R. S. norėjo išlaikyti savo tėviškę, su broliu E. S. buvo susitarę ją išlaikyti tokioje apimtyje kaip buvo tėvų laikais, tačiau pastarajam mirus, jo žmona perėmė žemę ir atsakovas ta situacija pasinaudojęs, sudarė Panaudos sutartis. Mano, kad tai yra nesąžininga, nes sumokėję už žemę nemažus pinigus, ieškovas patiria tik nuostolius. Sodybėlę pastatė toje vietoje, kur buvo nugriautas tėvų namas, anksčiau ten buvo takelis, kuriuo buvo galima į ją įvažiuoti. Atsakovas žinojo apie tai, kad jie yra nupirkę žemę – kai 2015 metais po pirkimo sutarties pasirašymo atsiiminėjo dokumentus, vyras susiskambino su atsakovu ir parodė turimus dokumentus. Ir kitais kartais, važiuodama ten su vyru girdėdavo, kad apie tai buvo kalbama.
Trečiasis asmuo E. K. teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepimu į ieškinį su juo nesutinka. Teigia, kad minimus žemės sklypus jis ir J. E. įgijo 2015-07-13 Ukmergės rajono 1-ajame notarų biure sudarę paveldėto turto pasidalijimo sutartį mirus Kristinai J. S., bei tapo šių sklypų bendrasavininkais. Gyvena toli, be to, yra ne ūkininkai, todėl žinodami, kad šiuos sklypus prižiūri ir dirba ūkininkas J. D., 2015-09-26 abu su juo susitiko ir sudarė Panaudos sutartis. Tą pačią dieną J. D. jam ir E. K. davė po 50 eurų apsimokėti žemės mokesčio išlaidas bei sakė, kad vėlesnes išlaidas apmokės irgi jis. 2015 m. spalio mėnesį į Ukmergę atvyko Ramonas ir M. S. ir pareiškė norą pirkti žemę. Paaiškino, kad sudarė su J. D. panaudos sutartis penkeriems metams, dėl ko R. S. supyko ir sakė, kad ta žemė jiems nepriklauso ir grasino paduoti į teismą. Po kiek laiko jie vėl susitiko ten pat ir S. jau siūlė parduoti tuos žemės sklypus. Po begalės telefono skambučių su bendrasavininku nutarė tuos sklypus parduoti R. S., todėl 2016-03-08 jie, bei R. S. ir J. D. susitiko kavinėje Tauragėje, pareiškė kad šiuos sklypus parduoda bei padavė atitinkamą T. T. žemėtvarkos skyriui. 1.21 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis su R. S. buvo sudaryta 2016-04-25 Ukmergės rajono 1-ajame notarų biure, ten pat buvo perduotas ir šio sklypo Panaudos sutarties originalas. 7,1874 ha žemės sklypą pageidavo įsigyti vienas iš kaimynų, tačiau vėliau šio ketinimo atsisakė, todėl 2016-05-23 tame pačiame notarų biure buvo sudaryta ir šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, bei perduotas šio sklypo Panaudos sutarties originalas. Prieš įgydamas šiuos sklypus ieškovas žinojo, kad jų negalės dirbti iki 2020-09-30, taip pat kad negaus iš jų jokių pajamų. Teigia, kad žemės sklypų pirkimo-pardavimo metu panaudos sutartis pakeisti į atlygintines nuomos sutartis nežadėjo. Nors ieškovas teigia, kad 7,1874 ha dydžio žemės sklypu jis naudojosi nuo 2010 metų, paveldėjimo metu jokių žemės nuomos ar panaudos sutarčių viešame registre nebuvo. Dėl žemės sklypų dirbimo atsakovui J. D. pretenzijų neturi, nes neturi reikiamos kvalifikacijos ir žinių. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant teismo posėdyje.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo J. E. su ieškiniu nesutinka iš esmės tais pačiais, kaip ir E. K., motyvais. Papildomai nurodė, kad apie ketinimus parduoti žemės sklypus kartu su bendrasavininku E. K. atskirai raštu J. D. neinformavo, tačiau telefoninio pokalbio metu jis apie tai buvo informuotas. Po pardavimo sandorių jis telefonu informavo J. D., kad pasikeitė žemės sklypų savininkas ir kad juo tapo R. S., kad Panaudos sutartys toliau galioja ir kad panaudos davėjo įsipareigojimai pereina naujam žemės sklypų savininkui. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl reikalavimo nutraukti Panaudos sutartis
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas prašo nutraukti 2015-09-26 d. tarp trečiųjų asmenų J. E. ir E. K. bei atsakovo sudarytas Panaudos sutartis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.641 str. 1 d. 2 p., 2 d., 6.228 str. 1 d., 2 d., pagrindu.
Šiuo konkrečiu atveju sprendžiant klausimą ar yra pagrindas nutraukti Panaudos sutartis, bendroji teisės norma, įtvirtinta CK 6.217 str. 1, 2 d., nustatanti sutarties šaliai teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, netaikytina (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2015 m. gruodžio 4 d. priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-641-313/2015, 2016 m. balandžio 28 d., priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-395/2016), todėl teismas vertins, ar yra pagrindas konstatuoti ieškovo nurodytų specialiųjų teisės normų pažeidimus atsakovo veiksmuose. CK 6.641 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma, nustatanti panaudos davėjo teisę nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu panaudos gavėjas nevykdo pareigos išlaikyti ir išsaugoti daiktą. Minimo straipsnio 2 dalis nustato panaudos davėjui teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų aplinkybių ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui.
Nustatyta, kad 2015-09-26 d. tarp trečiųjų asmenų J. E. ir E. K. bei atsakovo sudarytos žemės sklypų Panaudos sutartys: 7,1874 ha žemės sklypo, unikalus T. T. r. ir 1,21 ha žemės sklypo, unikalus, esančio senT. T. r. Iš minimų sutarčių turinio matyti, kad jos terminuotos, sudarytos 5 metams – iki 2020-09-30. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad šie juridiniai įregistruoti viešajame registre. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovui įsigyjant minimus žemės sklypus ši aplinkybė jam buvo žinoma. Ieškovas 2016-04-25 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos Ukmergės rajono 1-ajame notaro biure pagrindu, iš trečiųjų asmenų J. E. ir E. K. įsigijo minimą 1,21 ha žemės sklypą, o 2016-05-23 tame pačiame notaro bure sudarytos sutarties pagrindu ir 7,1874 ha žemės sklypą. Nors atsakovas iš esmės teigia, kad jam nebuvo žinoma apie pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą, tai yra, jis teigė, kad ieškovas jam paskambino 2016 metų vasaros pabaigoje ir apie tai pranešė, tačiau atsakovas pamanė, kad jis pajuokavo, nes jokių nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų bei žemės mokesčio deklaracijų nepateikė, o 2016 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje gautą ieškovo ir trečiojo asmens M. S. raštą, kad nutraukiamos Panaudos sutartys, tikru dokumentu irgi nelaikė, nes jie ir vėl nepateikė jokių nuosavybės dokumentų, o apie žemės mokestį šiame rašte neužsiminta, teismas sprendžia, kad minimų žemės sklypų pirkimo-pardavimo faktas atsakovui buvo žinomas nuo pat jų sudarymo momento. Tai matyti iš ieškovo, trečiojo asmens M. S. paaiškinimų teisme bei trečiųjų asmenų J. E. ir E. K. atsiliepimų į ieškinį, taip pat iš žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarčių turinio, jog pardavėjai J. E. ir E. K. pareiškė, kad panaudos gavėjas tinkamai informuotas apie žemės sklypų perleidimą. Iš minimų pirkimo-pardavimo sutarčių turinio taip pat matyti, kad nuosavybės teisė į įsigytą turtą pirkėjui R. S. perėjo nuo šių sutarčių pasirašymo dienos. CK 6.643 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad panaudos davėjas turi teisę daiktą parduoti ar perduoti jį atlygintinai naudotis trečiajam asmeniui. Tokiu atveju naujam daikto savininkui ar naudotojui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre arba apie ją naujasis savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti. Tai reiškia, kad nuo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo momento, nes šiomis sutartimis šalys nustatė, jog atskirai priėmimo-perdavimo aktas nesurašomas, o šios sutartys yra ir priėmimo-perdavimo aktas, visos Panaudos sutartyse nustatytos teisės ir pareigos iš trečiųjų asmenų J. E. ir E. K. perėjo naujajam savininkui R. S., taigi tik jis galėjo realizuoti savo, kaip panaudos davėjo, teises įstatymo nustatyta tvarka nutraukti Panaudos sutartis. Dėl šios priežasties nepagrįstu laikytinas atsakovo reikalavimas į bylą J. E. ir E. K. patraukti atsakovais.
Byloje nustatyta, kad atsakovas po Panaudos sutarčių sudarymo faktiškai naudojosi 7,1874 ha žemės sklypu, unikalus Nr.. T. r., o 1,21 ha žemės sklypu, unikalus Nr. 4400-2296-7791, esančiu T. T. r. naudojosi ieškovas. Aplinkybę, kad atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti ir išsaugoti 7,1874 ha žemės sklypą ieškovas ir trečiasis asmuo M. S. grindžia tuo, kad jis be ieškovo leidimo aparė visą teritoriją aplinkui šiame sklype esantį namelį bei į jį vedantį keliuką, tuo užkirsdamas kelią ieškovui su šeima lankytis šiame namelyje, kad atsakovas išvažinėjo ir apgadino griovį, esatį šalia kelio prie minimo žemės sklypo, kad atsakovas apleido piktžolėmis ir netinkamai nušienavo dalį šio sklypo, leido jo daliai užpelkėti. Šiuos teiginius grindžia į bylą pateiktomis nuotraukomis. Nors atsakovas teigia, kad ieškovas sąmoningai nepateikė nuotraukų iš tos sklypo dalies, kuri yra puikiai tvarkoma, jis ieškovo nurodytų aplinkybių iš esmės nepaneigė. Nors atsakovas teigia, kad ir anksčiau jokio kelio į minimą namelį nebuvo, akivaizdu, kad žemės suarimas iki pat šio statinio sienų ir nepalikimas jokio privažiavimo iki jo, užkerta bet kokią galimybę šiuo nameliu naudotis ieškovui ir jo artimiesiems. Duomenų, kad leidimą suarti žemę iki pat namelio sienos ir nepalikti jokio įvažiavimo į jį, ieškovas būtų atsakovui davęs, nėra. Tiek ieškovas, tiek jo sutuoktinė tai kategoriškai neigia. Atsakovas patvirtino, kad ardamas žemę aplink namelį šio veiksmo su ieškovu nederino.
Ieškovas teigia, kad jo tikslas įsigytuose žemės sklypuose vystyti ekologinę žemdirbystę. Kaip nurodo ieškovas, atsakovas žemės ūkio veiklą vykdo orientuodamasis į tikslą gauti kuo didesnį derlių ir pajamas, todėl naudoja trąšas, cheminius preparatus. Suprantama, kad esama situacija ieškovo netenkina, nes kol nėra panaikintos Panaudos sutartys, ieškovas savo tikslų įgyvendinti galimybės neturi. Atsakovas teigia, kad siūlė ieškovui pačiam deklaruoti žemę, o jam leisti ją dirbti, to norėtų ir ateityje, tačiau yra įsitikinęs, kad ekologinio ūkio šiuose sklypuose vystyti nėra galimybės. Ieškovo toks pasiūlymas netenkina, nes, jo teigimu, atsakovas neturi tinkamos technikos, ją nuomojasi ar skolinasi iš kitų asmenų, todėl pasamdyti žmogų dirbti žemę gali ir pats ieškovas. Ieškovas 2016-09-05 registruotu laišku informavo atsakovą apie tai, kad minimų 7,1874 ha ir 1,21 ha žemės sklypų savininkai yra jis ir M. S.. Nurodė, kad šie žemės sklypai yra būtinai reikalingi savininkams žemės ūkio veiklai vykdyti, todėl buvusių šių sklypų savininkų J. E. ir E. K. 2015 m. rugsėjo 26 d. šiems žemės sklypams sudarytos panaudos sutartys su panaudos gavėju J. D. yra nutraukiamos. Atsakovas patvirtino, kad tokį raštą yra gavęs, tačiau jo tikru dokumentu nelaikė, nes, jo teigimu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šį faktą ir toliau naudojosi Panaudos sutartyse nurodytais žemės sklypais. Valstybės įmonės registrų T. T. filialo atsakingi darbuotojai ieškovo prašymą išregistruoti juridinius faktus apie sudarytas panaudos sutartis netenkino, motyvuotai paaiškindami, kad panaudos sutartys gali būti nutraukiamos tik teismine tvarka. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovui ir atsakovui nerandant kompromiso dėl to, kokį ūkininkavimo būdą reikia pasirinkti ateityje, taip pat nesutariant dėl teisinių žemės tolesnio naudojimo klausimų: jos galimo nuomojimo atsakovui, pasėlių deklaravimo, žemės mokesčio mokėjimo ir pan., darytina išvada, kad yra pagrindas nutraukti Panaudos sutartis dėl to, kad žemės sklypai skubiai ir neišvengiamai reikalingi pačiam panaudos davėjui, tai yra ieškovui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiasis asmuo M. S., kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto bendrasavininkė, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktą žemės mokesčio deklaraciją už 2016 metų mokestinį laikotarpį, 2016-10-29 sumokėjo žemės mokestį už turimus žemės sklypus. Panaudos sutarčių 5 punkte nustatyta, jog žemės mokestį moka J. D.. Duomenų, jog tai būtų atlikęs atsakovas, ar kad jis būtų kreipęsis į ieškovą pasiteirauti kokią sumą žemės mokesčio už naudojamus žemės sklypus turi sumokėti, nėra. Nors atsakovas teigia sumokėjęs tretiesiems asmenims J. E. ir E. K. po 50 eurų kiekvienam susimokėjimui žemės mokesčio, o pastarieji tai patvirtina, minimų Panaudos sutarčių 5 punktas nustato imperatyvią pareigą žemės mokestį susimokėti pačiam atsakovui. Nors ir turėdamas tokią pareigą, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų bendradarbiauti su ieškovu dėl žemės mokesčio sumokėjimo, todėl šią Panaudos sutarčių nuostatą pažeidė.
Ieškovas panaudos sutartis prašo nutraukti ir CK 6.228 straipsnio pagrindu, tai yra dėl esminės šalių nelygybės. Teismas ieškovo argumentus, jog sudarant Panaudos sutartis ir jų vykdymo metu, konkrečiai, po to, kai žemės sklypus įsigijo ieškovas, atsakovas įgijo perdėtą pranašumą, laiko pagrįstais. Byloje nustatyta, kad Panaudos sutartyse nenustatyta iš esmės jokių pareigų panaudos gavėjui, išskyrus pareigą mokėti žemės mokestį. Sutartis sudaryta pakankamai ilgam laikui – penkeriems metams. Akivaizdu, kad ieškovas, įsigijęs didelės vertės turtą, turi teisėtus lūkesčius juo naudotis, gauti iš jo ekonominę naudą, jį tvarkyti pagal savo supratimą. Esant situacijai, kai atsakovas šiuo brangiu turtu naudojasi nemokamai, iš jo gauna ne tik nustatytas išmokas už deklaruojamus pasėlius, bet ir naudojasi iš šių žemės sklypų gaunamais vaisiais, tuo tarpu ieškovas, kaip jis teigia, patiria tik nuostolius, darytina išvada, kad yra pagrindas konstatuoti esminę Panaudos sutarties šalių nelygybę.
Byloje nustatyta, kad 1,21 ha žemės sklypu atsakovas faktiškai nesinaudoja, jo nedeklaruoja Nacionalinėje žemės tarnyboje, už jį nemoka žemės mokesčio, todėl yra pagrindas nutraukti ir šio žemės sklypo panaudos sutartį dėl šio sklypo panaudos sutarties 4 punkto (žemės sklypas išnuomotas žemės ūkio veiklai) ir 5 punkto (žemės sklypo mokestį moka J. D.) nevykdymo.
Dėl nuostolių atlyginimo
Ieškovas bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais prašo priteisti iš atsakovo 1510,45 Eur nuostolių, kuriuos, jo teigimu, sudaro negautos pajamos, kurias būtų gavęs, jei atsakovas jam būtų mokėjęs po 212,74 Eur žemės mokestį už hektarą, kaip buvo susitarta sudarant 7,1874 ha dydžio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. 2017-05-30 teismui pateiktame dublike ir teismo posėdžio metu ieškovas detalizavo, kad ieškinio sumą, tai yra negautas pajamas apskaičiavo vadovaudamasis 2016 metais Nacionalinės mokėjimo agentūros už pasėlių 1 ha plotą mokamomis išmokomis: pagrindinė išmoka 59,37 Eur; išmoka už pirmuosius hektarus – 51,81 Eur; žalinimo išmoka – 46,57 Eur; išmokos ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama specifinių kliūčių – 55,2 Eur. Atsakovas tvirtina, kad ieškovas su juo nesitarė nei dėl žemės nuomos mokesčio nei dėl jo dydžio po 212,74 Eur už vieną hektarą, teigia, kad žemę yra išdirbęs, patrešęs, vienais metais atliko melioracijos darbus, nuostolių ieškovui nepadarė, todėl jis pats turi jam už tai atsiskaityti. Sėjos darbus atliko iki kol ieškovas nusipirko šiuos žemės sklypus, todėl už 2016 metus jam jokios išmokos už žemę nepriklausė.
CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos A. T. 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir pagrindų, jog atsakovas privalo atlyginti jam žalą pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl darytina išvada, kad jam padarytus nuostolius jis kildina ne iš atsakovo padaryto delikto.
Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.) Taikant bendrąsias asmens civilinės atsakomybės sąlygas, kuriomis, minėta, reikalavimą atlyginti žalą grindžia ieškovas, turi būti įrodyta, kuriais konkrečiai neteisėtais veiksmais ir kokio dydžio žala buvo padaryta bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl atsakovo kaltės, nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus, nulėmusius žalos atsiradimą ieškovui, atsakovas atliko. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis nesumokėjo žemės mokesčio, teismo įvertinta kaip vienas iš pagrindų Panaudos sutartims nutraukti, tačiau negali būti vertinama kaip pagrindas atlyginti jam žalą. Pažymėtina, kad ieškovas net neprašo iš atsakovo priteisti jo sutuoktinės sumokėtą žemės mokestį už 2016 metus, o teismas dispozityvioje byloje negali būti aktyvus ir priteisti to, ko ieškiniu nėra prašoma. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šalis sieja ne panaudos, bet nuomos teisinai santykiai, tai yra, jis neįrodė, kad buvo susitaręs su atsakovu dėl žemės sklypų nuomos mokesčio po 212,74 Eur už vieną hektarą – tai kategoriškai neigia tiek atsakovas tiek tretieji asmenys J. E. ir E. K..
Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Teismas atsakovo veiksmuose tokio elgesio požymių nenustatė. Visus žemės ūkio darbus minimuose žemės sklypuose atsakovas atliko galiojant Panaudos sutartims, kuriose nėra numatyta, kas - panaudos gavėjas ar panaudos davėjas deklaruoja pasėlius Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir gauna teisės aktais nustatytas išmokas. Duomenų, jog po to, kai ieškovas įsigijo žemės sklypus, jis būtų bandęs pats deklaruoti pasėlius, o jam tai būtų buvę atsakyta, ar kad jis būtų kreipęsis į atsakovą su draudimu jam deklaruoti pasėlius, byloje nėra. Dėl šios priežasties negalima teigti kad atsakovas veikė neteisėtai deklaruodamas 7,1874 ha dydžio žemės sklype auginamus pasėlius, juo labiau - nėra jokio priežastinio ryšio tarp ieškovo negautų pajamų už pasėlių deklaravimą ir atsakovo neteisėtų veiksmų. Galimybė deklaruoti pasėlius ir gauti europines išmokas sietina su tikslu kompensuoti žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų nuostolius, padėti jiems sustiprėti ekonomiškai, kad jie galėtų įsigyti reikiamos technikos, galėtų taikyti pažangius ūkininkavimo metodus ir pan. Byloje neginčijamai nustatyta, kad visus žemės ūkio darbus 7,1874 ha dydžio žemės sklype 2016 metais atliko atsakovas. Dėl šių priežasčių ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atmestinas.
Panaudos sutartyse nėra aptarta, kam priklauso iš žemės sklypų gaunami vaisiai, tačiau iš panaudos sutarties sampratos matyti, kad panaudos gavėjui daiktai perduodami laikinai ir neatlygintinai valdyti ir jais naudotis. Tai reiškia, kad panaudos gavėjas sutarties galiojimo metu naudojasi, šiuo konkrečiu atveju, ne tik žemės sklypais, bet ir iš jo gaunamais vaisiais ir pajamomis. Panaudos sutartis teismui nutraukus, iš šio teisinio fakto kylančios teisės ir pareigos šalims atsiranda tik teismo sprendimui įsiteisėjus. Esant šioje byloje teisinei situacijai, savo prasme artimai restitucijos taikymą reglamentuojančioms teisės normoms, taikytinos CK 6.151 straipsnio nuostatos, pagal kurias iš turto gauti vaisiai ir pajamos priklauso privalančiam grąžinti turtą asmeniui, o v
isos šio asmens turėtos išlaidos vaisiams ir pajamoms gauti tenka pačiam asmeniui. Tai reiškia, kad iki šio teismo sprendimo 7,1874 ha dydžio žemės sklype pasėtų pasėlių derlių nusiimti teisę turi atsakovas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pateikdamas teismui ieškinį ieškovas sumokėjo 108 eurų žyminį mokestį bei advokatei sumokėjo 600 eurų už ieškinio surašymą. Atsakovas advokatei sumokėjo 250 eurų už atsiliepimo į ieškinį surašymą. Patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies (reikalavimą nutraukti Panaudos sutartis patenkinus visiškai, o reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmetus), tai yra, ieškinį patenkinus 50 procentų, ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistina 54 eurai jo sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį (LR CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Įvertinus aplinkybę, kad ieškovo išlaidas už atstovavimą sudaro tik apmokėjimas advokatei už ieškinio surašymą, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo procesines teises ir pareigas jis įgyvendino pats, darytina išvada, kad ieškovo atstovavimo išlaidos yra nepagrįstai didelės, todėl sumažintinos iki 250 eurų ir ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo. Atsakovo turėtos atstovavimo išlaidos laikytinos protingomis ir pagrįstomis, todėl ši suma priteistina atsakovui iš ieškovo. Atlikus šalims priteistų sumų už atstovavimą priešpriešinį įskaitymą, šalims atstovavimo išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., teismas
nusprendžia:
I. R. S. ieškinį atsakovui J. D., tretieji asmenys M. S., J. E., E. K., tenkinti iš dalies - nutraukti 2015 m. rugsėjo 26 d. tarp trečiųjų asmenų J. E. ir E. K. bei atsakovo J. D. sudarytas žemės sklypų panaudos sutartis: 7,1874 ha žemės sklypo, unikalus T. T. r. ir 1,21 ha žemės sklypo, T. T. r.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. S., a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą T. T. rajono apylinkės teisme.