- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-08
- Bylos Nr.
- 2A-1551-794/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25553-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas (pirm.), Vytautas Zelianka, Asta Pikelienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- UAB „Žirmūnų būstas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Vaclovo Pauliko, kolegijos teisėjų Astos Pikelienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl lėšų kompensavimo (trečiasis asmuo – UAB „Žirmūnų būstas“),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 26898 Lt kompensaciją už nuomojamo buto remontą. Paaiškino, kad iš savivaldybės nuomoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė. Name 2005 m. rugsėjo 22 d. kilo gaisras, kurio metu sudegė namo stogas, gesinant gaisrą buvo suniokotas ieškovo butas, esantis namo palėpėje. Po gaisro dėl buto remonto kreipėsi į UAB „Žirmūnų valda“, kuri sudarė remonto darbų preliminarinę sąmatą 49812 Lt sumai ir kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl lėšų buto remontui. Tačiau savivaldybė lėšų buto remontui neskyrė ir buto neremontavo, todėl ieškovas buvo priverstas kapitalinį buto remontą atlikti savo jėgomis ir lėšomis. Atlikęs remontą, kreipėsi į atsakovą su prašymu kompensuoti patirtas išlaidas, tačiau atsakovas atsisakė kompensuoti lėšas. Toks atsisakymas yra nepagrįstas. 2002 metais ieškovas savo lėšomis atliko buto kapitalinį remontą, tuo tarpu atsakovas nesilaikė nuomos sutarties sąlygų, pagal kurias jis privalėjo laiku remontuoti gyvenamąjį namą ir užtikrinti nuolatinį inžinerinių sistemų ir įrangos veikimą. Dėl minėtų pareigų neatlikimo, t. y. lauko elektros instaliacijos neprižiūrėjimo, ir kilo gaisras. Nuomos sutartimi atsakovas taip pat turėjo suteikti nuomininkui ir jo šeimos nariams kitas gyvenamąsias patalpas kapitalinio remonto laikui, nenutraukiant remontuojamos patalpos nuomos sutarties, tačiau ir šių pareigų neatliko. Ieškovo šeima negalėjo metus gyventi bute, bet mokėjo visus mokesčius. Namo stogo atstatymui ir buto remontui ieškovas išleido 26898 Lt, iš kurių 2898 Lt namo stogo remonto išlaidos ir 24000 Lt išlaidos buto remonto medžiagoms. Prašomos kompensacijos dydis už medžiagas nurodytas vadovaujantis namo administratoriaus UAB „Žirmūnų valda“ sudaryta preliminarine sąmata. Buto remontui panaudotų medžiagų įsigijimo dokumentų neturi, nes buto remontui reikalingos medžiagos buvo perkamos turguje be įsigijimo dokumentų.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Paaiškino, kad ieškovas kitų patalpų suteikti neprašė, o jam nusprendus butą remontuoti savo lėšomis, nėra teisinio pagrindo kompensuoti remonto lėšas. Ieškovas buto kapitalinį remontą galėjo atlikti tik teismo leidimu (CK 6.492 str. 2 d.), o be atskiro teismo leidimo nuomininkas įgyja teisę atlikti kapitalinius remonto darbus, jeigu nuomotojas, gavęs nuomininko pranešimą, daikto trūkumų nepašalina, tačiau pašalinti juos būtina, siekiant būstą išsaugoti (CPK 6.493 str.). Tačiau nei teismo leidimas buvo gautas, nei pranešimas apie atliktiną kapitalinį remontą buvo pateiktas atsakovui. Ieškovas taip pat neįrodė kokius ir kokios kokybės atliko darbus, kada atliko ir kiek už juos sumokėjo. Ieškovas neįrodė, jog atliko kapitalinio remonto darbus, kuriems yra privalomas statybos leidimas. Taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.) skaičiuotinas nuo Vilniaus miesto savivaldybės 2007 m. sausio 17 d. atsisakymo kompensuoti lėšas.
Trečiasis asmuo UAB „Žirmūnų būstas“ prašė ieškinį dalyje dėl stogo remonto spręsti teismo nuožiūra, tuo tarpu dėl ieškinio reikalavimo priteisti kompensaciją už buto remontą paaiškino, kad atsakovas buto remontą atliko savo rizika bei nepateikė jokių buto remonto išlaidų pagrindžiančių įrodymų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui A. B. 2898 Lt namo stogo remonto išlaidų kompensavimo ir 387 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 3285 Lt iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog ieškovas nuo 1975 m. gyvena vieno kambario 49,39 kv. m bendro ploto bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybei. 2002 m. birželio 14 d. ieškovas pripažintas pagrindiniu buto nuomininku, su ieškovu 2002 m. birželio 17 d. sudaryta neterminuota Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 34, pagal kurią ieškovas, kaip nuomininkas, įsipareigojo tausoti patalpas, prietaisus ir įrenginius, laikytis priešgaisrinės ir bendrojo gyvenimo taisyklių, palaikyti švarą ir tvarką, gyvenamąsias ir pagalbines patalpas naudoti tik pagal paskirtį, kas mėnesį sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, ne rečiau kaip kartą per penkerius metus savo lėšomis daryti einamąjį patalpų ir esant reikalui įrenginių remontą, tinkuoti, balinti, dažyti lubas ir sienas, dažyti langų vidinius rėmus, palanges, duris, grindis, radiatorius, vamzdžius, keisti langų ir durų įtaisus, įstiklinti langus, pertvarkyti ir remontuoti buto vidaus elektros instaliaciją ir jos įtaisus, keisti technikos įrenginius (klozetus, vonias, kriaukles, praustuvus, virykles ir kt.), išskyrus atvejus, kada jie sugenda arba tampa netinkami pasibaigus normatyviniam naudojimo laikui, kai gauti su broku arba netinkamai sumontuoti; kasmet iki šildymo sezono pradžios apšiltinti patalpų langus, balkonų ir išorės duris, atlyginti nuomotojui išlaidas, susijusias su patalpų ir jų įrenginių sugadinimu dėl nuomininko arba kartu su juo gyvenančių asmenų kaltės. Nuomotojas (atsakovas) įsipareigojo laiku remontuoti gyvenamąjį namą ir užtikrinti, kad nuolat veiktų inžinerinės sistemos, suteikti nuomininkui ir jo šeimos nariams kapitalinio remonto laikui kitas gyvenamąsias patalpas, jeigu remontas negali būti padarytas neiškėlus nuomininko, pašalinti namo inžinerinių sistemų bei įrangos gedimus, lokalizuoti avarijas. Prie nuomos sutarties pridėtame techniniame pase nurodyta, jog suteikta gyvenamoji patalpa ir jos įrenginiai yra techniškai sutvarkyti. 2005 m. rugsėjo 22 d. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko gaisras, kurio metu apdegė dalis namo stogo, vandeniu užlietas ieškovo butas Nr. 6. Vilniaus miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2005 m. rugsėjo 28 d. nutarimu dėl įvykio atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius tyčinės nusikalstamos veikos požymių, labiausiai tikėtina gaisro priežastis – gedimas namo lauko elektros instaliacijoje. Namo bendrojo naudojimo objektų administratorius UAB „Žirmūnų valda“ 2005 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydamas skirti lėšas namo neprivatizuotų sugedusių butų Nr. 5 ir Nr. 6 atstatymui pagal pridedamas remonto darbų sąmatas, pažymint, kad po gaisro namo gyventojai bendromis lėšomis uždengė naują namo stogą. Pagal namo administratoriaus sudarytą preliminarią sąmatą ieškovo nuomojamo buto statybos-remonto darbų vertė sudarė 49812 Lt (su PVM). Tačiau lėšos ieškovo nuomojamo buto remontui nebuvo neskirtos. Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad butą jis suremontavo ūkio būdu savo lėšomis ir darbu, ieškovo buvę bendradarbiai V. M. ir S. S., apklausti liudytojais, parodė, kad po įvykusio name gaisro ieškovo prašymu padėjo jam atlikti buto remonto darbus, kurių metu buvo pakeisti langai, grindys, lubos, elektros instaliacija, dažomos sienos, butas buvo pilnai remontuojamas, nes gyventi bute, neatlikus jo remonto, nebuvo galima, buto remontui reikalingos medžiagos buvo perkamos turguje. Po atlikto buto remonto ieškovas 2006 m. gruodžio 5 d. ir 2007 m. sausio 16 d. kreipėsi į atsakovą dėl ieškovo lėšų, panaudotų buto remontui, kompensavimo. Atsakovas 2007 m. sausio 17 d. ieškovui atsakė, kad vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1996 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 1001V namą administruojanti įmonė turėjo sudaryti sąmatą stogo remonto darbams atlikti ir paskirstyti išlaidas patalpų savininkams, išlaidų dalį, tenkančią neprivatizuotiems butams, turėjo apmokėti patalpų savininkė Vilniaus miesto savivaldybė; išaiškino, kad neprivatizuotų butų nuomininkai, manydami, kad butas po gaisro netinkamas gyventi, turėjo kreiptis į savivaldybę dėl kito gyvenamojo ploto suteikim; pažymėjo, kad ieškovas nepateikė prašymo suteikti kitas patalpas, nėra pagrindo lėšų kompensavimui. Teismas nustatė, jog namą administruojanti UAB „Žirmūnų valda“, kaip ir numatė Vilniaus miesto valdybos 1996 m. birželio 20 d. sprendimas Nr.1001V, sudarė statybos-remonto darbų preliminarinę sąmatą bei pateikė ją Vilniaus miesto savivaldybės administracijai su prašymu skirti lėšų buto remonto darbams. Teismas nepritarė atsakovo argumentui, jog aplinkybė, kad ieškovas po gaisro nepateikė prašymo skirti jam kitą gyvenamąją patalpą, atleido Vilniaus miesto savivaldybę nuo pareigos svarstyti ir esant reikalui skirti lėšas buto, apgadinto gaisro ir jo gesinimo metu, remontui. Aplinkybė, kad ieškovas neteikė prašymo skirti gyventi kitas gyvenamąsias patalpas, nereiškia, kad buto būklė po įvykusio gaisro buvo tinkama jame gyventi. Atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad UAB „Žirmūnų valda“ 2005 m. lapkričio 15 d. prašymas buvo reikiamai, Vilniaus miesto valdybos 1996 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 1001V nustatyta tvarka, išnagrinėtas, bei kad buto savininkas vykdė nuomos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą laiku remontuoti namą, užtikrinti tinkamą inžinerinės sistemos ir įrangos būklę. Taip pat nepateikta duomenų, jog atsakovas, gavęs prašymą skirti lėšas buto remontui, ėmėsi būtinų veiksmų tikslu užfiksuoti buto apgadinimus, įvertinti apgadinto buto būklę. Todėl teismas sprendė, jog UAB „Žirmūnų valda“ sudaryta sąmata laikytina įrodymu, patvirtinančiu, kad buto remontas buvo būtinas. Bet tuo pačiu teismas pritarė atsakovo ir trečiojo asmens motyvams ir argumentams, kad ieškovas buto remonto darbus atliko nesilaikydamas įstatymo ir nuomos sutarties reikalavimų, pagal kurios: išnuomoto daikto kapitalinį remontą privalo savo lėšomis daryti nuomotojas (CK 6.492 str. 1 d.), o jeigu šios pareigos nuomotojas nevykdo, nuomininkas teismo leidimu įgyja teisę atlikti kapitalinį remontą ir išieškoti remonto kainą, pagrįstą įrodymais, iš nuomotojo ar įskaityti tą kainą į nuomos mokestį arba nutraukti sutartį ir išieškoti dėl sutarties nevykdymo atsiradusius nuostolius (CK 6.492 str. 2 d.); nuomininkas, sužinojęs apie išsinuomoto daikto sužalojimus ar kitus trūkumus, kuriems reikalingas neatidėliotinas kapitalinis remontas, privalo nedelsdamas apie tai pranešti nuomotojui (CK 6.493 str. 2 d.), o jeigu nuomotojas, gavęs nuomininko pranešimą, daikto trūkumų nepašalina, nuomininkas turi teisę pradėti būtinus daikto remonto darbus ir be teismo leidimo, kai tai būtina daiktui išsaugoti, apie tai pranešti nuomotojui ir vėliau pateikti atliktų darbų vertę patvirtinančius dokumentus bei pakeistas daikto dalis (CK 6.493 str. 3 d.). Teismas pripažino, kad po name įvykusio neeilinio įvykio – gaisro, buto sugadinimai dėl užliejimo vandeniu reikalavo atlikti būtinus remonto darbus, todėl atsakovui neskiriant reikiamų lėšų ir nesiimant jokių kitų buto remonto veiksmų, nors atsakovas nuomos sutartimi įsipareigojo suteikti nuomininkui tvarkingas gyvenamąsias patalpas, ieškovui atsirado teisė pradėti būtinus buto remonto darbus be teismo leidimo. Apie pradėtus buto remonto darbus ieškovas privalėjo pranešti nuomotojui, tačiau tokių duomenų ieškovas nepateikė, taip pat nepateikė jokių dokumentų apie remontui panaudotas medžiagas ir jų vertę. Ieškovo pateikta preliminarinė buto statybos-remonto darbų sąmata (23528 Lt), kurią sudarė namo administratorius, laikyta netinkamu ir nepakankamu įrodymu ieškovo nurodytoms patirtoms 24000 Lt išlaidoms pagrįsti. Teismui kilo abejonių dėl ieškovo bute įrengtų turguje be jokių įsigijimo dokumentų įgytų 5 plastikinių langų blokų ir 5 plastikinių palangių, atsižvelgiant į tai, kad butas yra vieno kambario. Taip pat neįrodyta, jog bute buvo pakeisti 6 durų blokai su apvadais. Sąmatoje paskaičiuotas lubų (38,9 kv. m) ir sienų apkalimas dailylentėmis, bet ieškovas paaiškino ir liudytojai parodė, kad lubos ir sienos buvo uždengtos gipso kartono plokštėmis. Teismas sutiko su atsakovu ir trečiuoju asmeniu, kad savo darbu ir lėšomis atlikdamas buto remontą, ieškovas pasielgė nerūpestingai ir neapdairiai statybines medžiagas įsigydamas be įsigijimo dokumentų. Kadangi ieškovas nepateikė reikiamų ir pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų 24000 Lt išlaidas medžiagoms, panaudotoms buto remontui, nepasinaudojo teismo pasiūlymu pateikti papildomus įrodymus, todėl reikalavimas šioje dalyje atmestas. Dėl reikalavimo priteisti 2898 Lt namo stogo remonto kompensavimo išlaidas teismas sprendė, jog šis reikalavimas yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais, pagal kurios iš viso išlaidos namo stogo remontui sudarė 11595,65 Lt. Liudytojos R. A. parodymais nustatyta, kad namo stogo remontui reikalingos statybinės medžiagos buvo perkamos jos vardu, kad stogo remonto išlaidas lygiomis dalimis padengė keturi namo patalpų valdytojai: namo 1, 2, 6 butų gyventojai bei 3 ir 4 butų valdytojai (kaip už vieną butą). Tokiu būdu ieškovui tekusi namo stogo remonto išlaidų dalis sudarė 2898,91 Lt (11595,65/4). Liudytoja taip pat patvirtino, kad ieškovas butui Nr. 6 apskaičiuotą stogo remonto išlaidų dalį jai sumokėjo. Aplinkybę, kad namo gyventojai savo lėšomis ir darbu įrengė naują namo stogą patvirtina ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai, taip pat UAB „Žirmūnų valda“ 2005 m. lapkričio 15 d. Teismas nesutiko su atsakovo reikalavimu taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį (CK 1.125 str. 8 d.), kadangi atsakovas klaidingai ieškinio reikalavimus traktavo kaip reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Tuo tarpu ieškinys yra pareikštas gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu, todėl jam taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas reikalavimas priteisti 24000 Lt už buto remontą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą. Paaiškino, kad teismas sprendime apsiribojo įrodymų išvardinimu, išdėstė jų turinį, tačiau nenurodė jų įrodomosios reikšmės, todėl liko neaišku kodėl teismas iš pradžių padarė išvadą, kad namo administratoriaus sudaryta preliminari remonto sąmata yra tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad atsakovui nesiėmus jokių veiksmų buto remontas buvo būtinas, tačiau paskui nurodo, kad ieškovas remonto darbus atliko nesilaikydamas įstatymo ir nuomos sutarties reikalavimų. Ieškovas neprivalėjo pateikti atsakovui buto remonto darbų sąmatą, kadangi byloje yra pateikta paties atsakovo sudaryta buto remonto darbų sąmata, kuria ieškovas vadovavosi ir kurią teismas pripažino įrodymu. Taigi tai taip pat patvirtina, kad atsakovas apie gaisrą ir jo pasekmes žinojo. Dėl preliminarios buto statybos-remonto darbų sąmatos teismas prieštarauja pats sau, kadangi laikė ja netinkamu ir nepakankamu įrodymu ieškovo nurodytoms patirtoms 24000 Lt išlaidoms pagrįsti, nors kaip minėta, ją pripažino įrodymu. Taip pat abejonės dėl remontuotinų langų ir durų skaičiaus yra tik abejonės, o ne motyvai, be to, langų ir durų skaičiaus atsakovas neginčijo. Lubos ir sienos buvo uždengtos gipso kartono plokštėmis bei apkaltos dailylentėmis, ko atsakovas neginčijo. Ne ieškovas atlikdamas buto remontą pasielgė nerūpestingai ir neapdairiai, o būtent atsakovas elgėsi nerūpestingai, nes nesirūpino savo būsto likimu ir privertė ieškovą atlikti jo pareigą. Sprendimo motyvas, kad atlikus buto remonto darbus, ieškovui reikalaujant iš atsakovo atlyginti buto remonto išlaidas, ieškovui teko pareiga pateikti atliktų darbų vertę patvirtinančius dokumentus, negali būti pagrindu atmesti ieškinį dėl atlikto buto remonto, nes teismas sprendime pripažino, kad po neeilinio įvykio (gaisro) buto remontas buvo būtinas, taip pat pripažino, kad po gaisro buto remontą atliko ne savininkas, o ieškovas (buto nuomininkas), bei pripažino byloje esančią buto remonto darbų sąmatą įrodymu. Apie remontui reikalingų medžiagų įsigijimą ir remonto atlikimą ūkiniu būdu patvirtino liudytojai. Todėl byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas buvo priverstas savo lėšomis ir darbu atlikti nuomojamo buto remontą ir jį atliko.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimą dalyje, kurioje tenkintas ieškovo reikalavimas ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Paaiškino, kad teisės aktuose yra aiškiai apibrėžta, kokiais atvejais nuomininkas turi teisę atlikti kapitalinio remonto darbus. Šiuo atveju ieškovas dėl kapitalinio remonto darbų atlikimo į teismą nesikreipė ir savo rizika bei iniciatyva nusprendė prisidėti prie stogo remonto ir savo lėšomis remontuoti nuomojamą butą (CK 6.492 str. 2 d.). Jeigu ieškovas teigia, kad atliko kapitalinio remonto darbus, vadinasi, turėjo vadovautis CK 6.493 str. 2 d. ir pranešti apie tai nuomotojui. Savo iniciatyva atlikti kapitalinius nuomojamo būsto remonto darbus ieškovas galėjo tik tokiu atveju, jei nuomotojas nevykdytų prisiimtos pareigos atlikti kapitalinį nuomojamo būsto remontą savo lėšomis (CK 6.493 str. 3 d.). Be atskiro teismo leidimo nuomininkas įgyja teisę atlikti kapitalinius remonto darbus tuo atveju, jeigu nuomotojas, gavęs nuomininko pranešimą, daikto trūkumų nepašalina, tačiau pašalinti juos yra būtina, siekiant būstą išsaugoti. Taigi ieškovas turėjo įrodyti, jog išsinuomoto būsto sužalojimai buvo tokie rimti, kad buvo reikalingas neatidėliotinas kapitalinis remontas (o ne einamieji remonto darbai) ir šių darbų neatlikus būtų kilęs pavojus būstui išsaugoti. Taip pat ieškovas turėjo įrodyti, kad apie tokių darbų atlikimą buvo tinkamai pranešta būsto savininkui, kuri gavusi nuomininko pranešimą, nepašalino daikto trūkumų. Tačiau ieškovo pranešimas apie atliktiną kapitalinį būsto remontą nebuvo gautas, savivaldybė nebuvo informuota apie išsinuomoto daikto sužalojimus, dėl kurių patalpose nebūtų įmanoma gyventi ar kitus rimtus trūkumus, todėl neturėjo galimybės svarstyti klausimo dėl kapitalinio remonto atlikimo savo lėšomis. Ieškovas tik 2006 m. gruodžio 5 d. jau atlikęs visus remonto darbus padavė prašymą dėl lėšų skyrimo buto remontui, t. y. praėjus metams po atliktų darbų, nes tiek pats ieškovas, tiek liudytojai nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 22 d. įvykus gaisrui, dar tais pačiais metais buvo imtasi remontuoti namo stogą. 2005 m. UAB „Žirmūnų valda“ preliminarinės sąmatos laikyti tinkamu Vilniaus miesto savivaldybės informavimu negalima, nes šia sąmata nebuvo pranešta, kad nuomininkas savo iniciatyva pradeda kapitalinio remonto darbus, jei savivaldybė nepašalins nuomojamo būsto trūkumų. Kai būstas tampa avariniu, netinkamu gyventi, jam reikalingas kapitalinis remontas, nuomininkams yra suteikiamas kitas tinkamas gyventi būstas. Tuo tarpu preliminari sąmata tėra būsimų sąnaudų, išlaidų apskaičiavimas, kuri tik nurodo, kokie darbai galėtų būti atliekami ir kiek maždaug lėšų reikėtų. Situacijos, kai asmenys nesivadovaudami teisės aktų reikalavimais savo iniciatyva atlieka remonto darbus su savivaldybės turtu yra negalimos, nes tokiu atveju, sprendimo teisė, ką daryti su turtu (ar jį efektyvu konkrečiu atveju remontuoti ar ne) atitenka nuomininkui, kas iš esmės prieštarauja įstatymams ir savivaldybės turto specifikai (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimu juo įstatymo 9 str.).
Atsakovui neskiriant lėšų ir nesiimant buto remonto, ieškovui atsirado teisė pradėti būtinus remonto darbus be teismo leidimo, tačiau tik kapitalinio remonto, o ne bet kokius remonto darbus. Teismas netyrė, ar atlikti remonto darbai patenka į kapitalinio remonto darbų sąvoką, nors tai yra esminė aplinkybė, nuo kurios priklauso, ar yra teisinis pagrindas atlyginti ieškovui patirtas remonto išlaidas. Teismas taip pat privalėjo sprendime nurodyti, ar atliktus remonto darbus galima laikyti einamaisiais remonto darbais, kuriuos nuomininkas įsipareigojo atlikti nuomos sutarties pagrindu. Ieškovas teigdamas, kad atliko kapitalinio remonto darbus, privalėjo pateikti ir statybos leidimą tokiems darbams atlikti, priešingu atveju yra laikoma, kad tokie darbai atlikti neteisėtai, todėl savivaldybė neturėtų jokio teisinio pagrindo atlyginti ieškovui nuostolius už neteisėtai atliktus darbus. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad ieškovas asmeniškai skyrė būtent 2898 Lt stogo remontui, netirta 11595,65 Lt suma, išleista stogo remontui, yra pagrįsta ir ar visos nurodytos išlaidos bei darbai tikrai buvo būtini. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties, nes kadangi ieškovas savo iniciatyva nusprendė imtis remonto darbų nuo gaisro nukentėjusiame name, tai jo patirti nuostoliai traktuotini kaip patirta žala, kurios išieškojimui taikytinas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo savivaldybės 2007 m. sausio 17 d. atsisakymo kompensuoti lėšas. Tuo tarpu ieškovas į teismą kreipėsi 2014 m. gegužės mėn. Nuo paties gaisro 2005 m. praėję dešimt metų, todėl nėra galimybių įvertinti atliktų remonto darbų ir ieškovo patirtų nuostolių.
Atsiliepimas
Ieškovas A. B. atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad namo bendrojo naudojimo objektų administratorių UAB „Žirmūnų valda“ yra Žirmūnų seniūnijoje veikusi savivaldybės įsteigta uždaroji akcinė bendrovė, teikianti pastatų priežiūros ir aptarnavimo paslaugas. Todėl kreipimasis į savivaldybės kontroliuojamą bendrovę yra visiškai teisėtas ir pagrįstas nuomininko veiksmas, įvykus nuomojamame bute avarinei situacijai. Įvykus gaisrui UAB „Žirmūnų valda“ kreipėsi į savivaldybės padalinį – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyrių dėl lėšų skyrimo. Todėl atsakovas negalėjo nežinoti, jog name kilo gaisras. Kapitalinis buto remontas buvo atliekamas, kadangi butas yra mansardos tipo, kilus gaisrui sudegė dalis laikančiųjų stogo konstrukcijų ir namo gyventojai nusprendė jas pakeisti. Dėl lėšų skyrimo buvo kreiptasi į atsakovo įsteigtą UAB „Žirmūnų valdą“, nes nuomos sutartyje nenurodyta, kad įvykus avarinei situacijai reikia kreiptis konkrečiai į Vilniaus miesto savivaldybę. Atsakymas dėl sąmatos sudarymo iš UAB „Žirmūnų būstas“ buvo gautas po pusantro mėnesio, tačiau per tą laiką namo gyventojai jau buvo perdengę visą namo stogą. Po stogo remonto ieškovas pradėjo savo buto remontą, kuris vyko apie metus. Atsakovas, kaip buto savininkas, buvo nepakankamai rūpestingas ir atidus, nes nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti nekilnojamo turto priežiūrą ir nesirūpino jo tinkama būkle, nors nuomotojas turi nuolat domėtis išnuomotu daiktu ir jo būkle.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad atsižvelgiant į byloje esančias aplinkybes, pateiktus ir ištirtus įrodymus bei teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad atlikus buto remonto darbus, ieškovui reikalaujant iš atsakovo atlyginti buto remonto išlaidas, ieškovui tenka pareiga pateikti atliktų darbų vertę patvirtinančius dokumentus. Ieškovas jokių dokumentų apie remontui panaudotas medžiagas ir jų vertę nepateikė, tuo tarpu preliminarinė buto statybos-remonto darbų sąmata laikytina netinkamu ir nepakankamu įrodymu išlaidoms pagrįsti. Teisinio pagrindo kompensuoti ieškovui išlaidas už atliktus remonto darbus nėra, nes ieškovas nesilaikė teisės aktuose įtvirtintos tvarkos ir neinformavo Vilniaus miesto savivaldybės apie būtinus atlikti darbus nuomojamose patalpose. Byloje iš viso neįrodyta, kad atlikti darbai yra kapitalinio remonto darbai, o ne einamieji remonto darbai, kuriuos ieškovas kaip gyvenamųjų patalpų nuomininkas yra įpareigotas periodiškai atlikti pagal nuomos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 322 str. apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėjamu atveju dėl skundžiamo sprendimo yra paduoti abiejų proceso šalių apeliaciniai skundai ir gauti atsiliepimai į juos, naujų įrodymų šalys neprašo prijungti, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos faktinės aplinkybės ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra aiškios. Todėl žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nėra būtinas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.).
Byloje kilo ginčas dėl nuomininko lėšų kompensavimo už savo iniciatyva atliktus nuomojamo iš savivaldybės buto ir jo stogo remonto darbus ir namo, kuriame yra butas, stogo remonto darbus, kurie buvo atlikti po gaisro. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žirmūnų seniūno 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 11 ieškovas pripažintas pagrindiniu vieno kambario, turinčio 38,88 kv. m bendrojo ploto, buto, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybei, nuomininku. 2002 m. birželio 17 d. su ieškovu sudaryta neterminuota Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 34. 2005 m. rugsėjo 22 d. name (duomenys neskelbtini), įvyko gaisras, kurio metu apdegė dalis namo stogo, vandeniu užlietos gyvenamosios patalpos. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2005 m. rugsėjo 28 d. nutarime labiausiai tikėtina gaisro priežastimi nurodytas gedimas namo lauko elektros instaliacijoje; gaisro metu apdegė dalis namo stogo konstrukcijų, vandeniu užlietos gyvenamosios patalpos. Namo bendrojo naudojimo objektų administratorius UAB „Žirmūnų valda“ 2005 m. lapkričio 15 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyrių su prašymu rasti galimybę skirti lėšų namo neprivatizuotų sugedusių butų Nr. 5 ir Nr. 6 atstatymui pagal pridedamas remonto darbų sąmatas, pažymint, kad po gaisro namo gyventojai bendromis lėšomis uždengė naują namo stogą, tačiau neprivatizuotų butų nuomininkai lėšų sudegusių butų atstatymui neturi. Pagal administratoriaus sudarytą preliminarinę sąmatą ieškovo nuomojamo buto statybos-remonto darbų sąmatinė vertė sudarė 49812 Lt, iš jų remonto medžiagos 23528 Lt sumai. 2006 m. gruodžio 5 d. ir pakartotinai 2007 m. sausio 16 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu kompensuoti nuostolius už ieškovo savo lėšomis perdengtą stogą ir suremontuotą butą, kuriame negalėjo gyventi pusmetį, pagal UAB „Žirmūnų valda“ paskaičiuotą sąmatą. Atsakovas 2007 m. sausio 17 d. raštu atsakė, jog kompensuoti lėšas savivaldybė neturi pagrindo, nes ieškovas nesikreipė į savivaldybę su prašymu skirti kitą gyvenamąjį plotą.
Ieškovas 2013 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu priteisti iš atsakovo kompensaciją už buto remonto ir stogo remonto darbus. Ieškinys pareikštas CK 6.492 str. 1 d. pagrindu, kuriame nurodyta, kad nuomotojas privalo savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, taip pat nuomos sutarties nuostatomis, kuriomis atsakovas įsipareigojo daryti kapitalinį buto remontą. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, taikyti trejų metų ieškinio senatį, nes ieškinys pareikštas dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad po name įvykusio gaisro, buto sugadinimai dėl užliejimo vandeniu reikalavo atlikti būtinus remonto darbus, todėl atsakovui neskiriant reikiamų lėšų ir nesiimant jokių kitų buto remonto veiksmų, nors atsakovas nuomos sutartimi įsipareigojo suteikti nuomininkui tvarkingas gyvenamąsias patalpas, ieškovui atsirado teisė pradėti būtinus buto remonto darbus be teismo leidimo (nuomos sutarties 4 p., CK 6.492, 6.493 str.). Teismas nurodė, jog apie pradėtus buto remonto darbus ieškovas privalėjo pranešti nuomotojui, tačiau tokių duomenų nepateikė, taip pat nepateikė jokių dokumentų apie remontui panaudotas medžiagas ir jų vertę. Preliminarinę buto statybos-remonto darbų sąmatą, kurią sudarė namo administratorius, teismas nelaikė tinkamu ir pakankamu įrodymu ieškovo nurodytoms patirtoms buto remonto išlaidoms pagrįsti. Dėl reikalavimo priteisti 2898 Lt namo stogo remonto kompensavimo išlaidas teismas sprendė, jog šis reikalavimas yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais. Teismas nesutiko su atsakovo reikalavimu taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį (CK 1.125 str. 8 d.), kadangi atsakovas klaidingai ieškinio reikalavimus traktavo kaip reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Teismo manymu, ieškinys buvo pareikštas gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu, todėl jam taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino teisės normų, reglamentuojančių nuomos sutarties šalių teises ir pareigas bei ieškinio senaties terminus, turinį, todėl neteisingai identifikavo ginčo teisinį santykį ir nepagrįstai netaikė sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Skirtingai nei faktinis, ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir jo nesaisto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-176/2010). Teisingai teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius yra bet kurios instancijos teismo pareiga: jei žemesnės instancijos teismas juos kvalifikuoja klaidingai, aukštesnės instancijos teismas turi klaidą ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis Nr. 3K-3-257/2011).
Nuomos teisinius santykius reglamentuoja CK XXVIII skyriaus nuostatos, pagal kurias nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str. 1 d.). Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą bei privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą (CK 6.483 str. 1 d.). Nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus žinojo (CK 6.485 str. 1 d.). Jeigu paaiškėja perduoto daikto trūkumai, nuomininkas turi teisę savo pasirinkimu: 1) reikalauti, kad nuomotojas neatlygintinai tuos trūkumus pašalintų arba atitinkamai sumažintų nuomos mokestį, arba atlygintų nuomininkui trūkumų pašalinimo išlaidas; 2) išskaičiuoti iš nuomos mokesčio trūkumų pašalinimo išlaidas, jei apie tai iš anksto pranešė nuomotojui; 3) reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą (CK 6.485 str. 2 d.). Nuomotojas, kuriam pranešta apie nuomininko reikalavimus arba apie pastarojo ketinimą pašalinti daikto trūkumus nuomotojo lėšomis, turi teisę nedelsdamas pakeisti išnuomotą netinkamos kokybės daiktą kitu analogišku tinkamos kokybės daiktu arba pats neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus (CK 6.485 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju iš ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad ieškovas siekia atgauti investuotas lėšas į nuomojamas patalpas, kurios nukentėjo gaisro metu, kompensuojant remonto išlaidas. Ieškovas nurodo, jog pagal nuomos sutarties 4.3 punktą atsakovas įsipareigojo suteikti nuomininkui ir jo šeimos nariams kapitalinio remonto laikui kitas gyvenamąsias patalpas, tačiau atsakovas nei suteikė kitas patalpas, nei darė kapitalinį remontą, nei domėjosi savo turto likimu. Iš ieškovo 2006 m. gruodžio 12 d. prašymo atsakovui matyti, kad ieškovas prašė kompensuoti ieškovo turėtus nuostolius, patirtus perdengiant stogą, ieškovui su šeima negalint gyventi bute, nes jį teko pilnai remontuoti. Taigi iš esmės ieškovas siekia išsiieškoti turėtas išlaidas, atsiradusias šalinant nuomojamo buto trūkumus. Pagal įstatymą nuomojamo daikto trūkumų šalinimo išlaidos yra laikomos nuomininko nuostoliais (CK 6.485 str. 4 d.), o reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo nustatytas trumpesnis trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo pareikštas reikalavimas yra dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, todėl sutiktina su atsakovo argumentu, kad nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 str. 8 d. nurodytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.
Pagal CK 1.131 str. 1 d. nuostatą ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, ieškinio reikalavimus teismas nagrinėja iš esmės nustatęs, ar šis terminas nepraleistas arba, jei praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad spręsti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima tik nustačius tikslų momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis Nr. 3K-3-295-686/2015). Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties pradžia laikytina 2007 m. sausio 17 d., kuomet atsakovas atsisakė kompensuoti lėšas, todėl trejų metų ieškinio senaties terminas ieškinio pateikimo metu (2013 m. rugpjūčio 1 d.) buvo akivaizdžiai praleistas. CK numatyta teisė teismui atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagrindų atnaujinti ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą šiuo atveju nėra, kadangi ieškovas daugiau nei šešis metus nereikšdamas ieškinio atsakovui dėl nuostolių atlyginimo, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsižvelgti į atsakovo prašymą ir ieškinį atmesti dėl praleistos senaties (CK 1.131 str. 1 d.). Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, tačiau dalyje atmesdamas ieškovo reikalavimą priėmė teisingą sprendimą dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas šioje galioti iš esmės nepakeistas. Tuo tarpu atsakovo skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje ieškinys buvo iš dalies patenkintas, pakeistinas, visiškai atmetant ieškovo reikalavimus (CPK 330 str. 1 d.). Konstatavus pagrindą taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmetant ieškinį, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų bei motyvų pagrįstumo.
Kadangi ginčas visa apimti yra išspręstas atsakovo naudai, todėl ieškovui tenka pareiga atlyginti 3,97 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme, valstybei (CPK 93 str. 5 d., 92 str., 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimą toje dalyje, kuria ieškinys buvo iš dalies patenkintas ir šalims paskirstytos, o valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti, ir A. B. ieškinio reikalavimus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimą toje dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas, palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovo A. B. 3,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.