- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-10
- Bylos Nr.
- 2S-1528-798/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00942-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- S. S.
- Išvadą teikia
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui S. S. (institucija teikianti išvadą– Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. V. Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovui dėl 400 Lt išlaikymo priteisimo nuo 2009-12-03 iki vaiko A. S. pilnametystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Teismo posėdyje teismas atkreipė ieškovės atstovo dėmesį, kad ieškinys suformuluotas su trūkumais. Byloje kilo ginčas ar teismas pagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 20 d. nutartimi nustatė ieškovei A. V. terminą trūkumams pašalinti. Nutartyje pažymėjo, kad teismas negali tapti ieškovo atstovu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Teismui pateiktame prašyme ieškinio suma nurodyta mažesnė negu suformuluota pačiame reikalavime, taip pat yra nurodytas ne vienas, o du atskiri reikalavimai - priteisti 400 Lt išlaikymą (vienas reikalavimas) ir priteisti įsiskolinimą po 400 Lt nuo 2009-12-03 (antras reikalavimas). Teismas akcentavo, kad kiekvienas reikalavimas turi būti atskiras, aiškus ir suprantamas, o ne būti išreikštas sudėtiniame-sudurtiniame sakinyje (viename prašyme du atskiri savo esme reikalavimai), nes atsakovas turi žinoti ką nori priteisti iš jo ieškovė, o ne sužinoti tai iš teismo sprendimo. Teismas konstatavo, kad ieškinys yra paduotas su esminiais trūkumais, kurių ieškovo atstovas nesiėmė ištaisyti teismui pasiūlius pertrauką byloje, t.y. patikslinti ieškinio reikalavimus, kad atsakovas žinotų kiek už kokį laikotarpį iš jo reikalaujama.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovės atstovas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį dalyje dėl terminio ieškinio trūkumams pašalinti nustatymo.
Nurodė, kad vadovaujantis CPK 85 str. 1 d. 3 p. ieškinio suma ieškinyje buvo nurodyta 4800 Lt (400 Lt x 12 mėn.), nežiūrint į tai, kad iš atsakovo pagal ieškinyje suformuluotą reikalavimą faktiškai reikalaujamą priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą (išlaikymas prašomas priteisti nuo 2009 m. gruodžio 13 d.) ieškinio suma ieškinyje nurodyta teisingai ir negalėjo būti vertinama, kaip ieškinio trūkumas. Jei ieškinio suma nurodyta ir mažesnė nei faktiškai reikalaujama, tai jokiu būdu nėra esminis ieškinio trūkumas, dėl kurio nebūtų galima išnagrinėti bylos. Pažymėjo, kad ieškinyje pareikštas reikalavimas suformuluotas vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus apibendrinimo apžvalga. Ieškinyje formuluojant ieškinio pagrindą bei dalyką buvo nurodyta nuo kada ir kokio dydžio išlaikymo reikalaujama. Atsakovas neteikė dukrai išlaikymo nuo pat jos gimimo, todėl teismo buvo prašoma priteisti iš atsakovo nuo 2009 m. gruodžio 13 d. nepilnametės dukters A. S. naudai 400 Lt dydžio išlaikymą mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki ji sulauks pilnametystės ir reikalavimas yra visiškai aiškus ir suprantamas. Reikalavimas apima ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, tačiau priteisiamo įsiskolinimo dydį, vadovaujantis minėtomis apžvalgos nuostatomis faktiškai turi paskaičiuoti teismas, nes iš karto paskaičiuoti įsiskolinimą nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos ieškovas neturi jokios galimybės, nes nežino kada bus priimta sprendimas
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas pažymi, kad skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimo tinkamam išnagrinėjimui svarbu išsiaiškinti, kokius ieškovo ieškinio trūkumus pirmosios instancijos teismas nustatė, ar šie trūkumai yra esminiai ir trukdys išspręsti bylą iš esmės. Konstitucijos 30 str. bei CPK 5 str. įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su kreipimusi į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar jis atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, ar reikalavimai apmokėti reikiamo dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 111 str., 135 str.). Tokios asmens, inicijuojančio procesą, pareigos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, todėl jos privalomos visiems asmenims, siekiantiems pasinaudoti teisminės gynybos teise. Jeigu ieškinys neatitinka CPK nustatytų reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 str.).
Pagal suformuotą teismų praktiką, ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Įstatyme nustatytas reikalavimas, jog pagal pasirinktą pagrindo apimtį ir reikalavimus turi būti tinkamai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas – juos išdėstant procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nuosekliai, suprantamai kiekvienam normalių gebėjimų asmeniui – byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-511/2007). Ieškinys turi būti pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-43/2010; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1934/2011).
Skundžiama nutartimi teismas konstatavo tokius pateikto prašymo trūkumus- ieškinio suma mažesnė negu suformuluota pačiame reikalavime, ieškovės suformuluotame viename ieškinio reikalavime iš esmės yra du reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš pateikto procesinio dokumento – 2012 m. balandžio 6 d. ieškinio turinio galima daryti išvadą, kad ieškinio reikalavimas iš esmės yra suprantamas – išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis po 400 Lt, nepilnametės dukters A. S. priteisimas iš atsakovo S. S. nuo 2009 m. gruodžio 13 d. (vaiko gimimo) iki jos pilnametystės. Tačiau, kita vertus, ieškovės formuluojamas ieškinio dalykas iš tikrųjų nėra išdėstytas vienareikšmiškai neprieštaringai, todėl yra pagrindas iš dalies sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė viename prašyme nurodė du atskirus savo esme reikalavimus. Todėl svarbu nustatyti, ar nutartyje nurodyti trūkumai iš tikrųjų yra esminiai ir jų nepašalinus, byla iš viso negalės būti nagrinėjama toliau. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokios išvados daryti negalima.
Apeliantė iš esmės pagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad paskaičiuoti įsiskolinimą nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos ieškovas neturi jokios galimybės, nes nežino kada bus priimta sprendimas. Ieškovės reikalavimas priteisti jai išlaikymą nuo vaiko gimimo iki pilnametystės yra pagrįstas, gali būti išsiaiškintas išklausius jos ir/ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus. Todėl, teismo vertinimu, nepaisant tam tikrų pateikto procesinio dokumento trūkumų, iš esmės nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai ieškovės reikalavimas, jo pagrindas ar ribos yra tiek neaiškūs, kad dėl šių aplinkybių teismo procesas negalėtų būti pradėtas. Pažymėtina, kad šeimos bylas nagrinėjantis teismas turi būti aktyvus, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti ieškovo pareikštus reikalavimus (CPK 376 str.), tad tikslesnės ir išsamesnės aplinkybės, pagrindžiančios ieškovės reikalavimų pagrįstumą ar jį paneigiančios, nustatomos ir įvertinamos nagrinėjant bylą pagal ieškovės ieškinį iš esmės (CPK 265 str.).
Dėl nurodytų motyvų Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.