Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-03-26 · Administracinė byla Nr. eI2-8050-872/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-03-26
Bylos Nr.
eI2-8050-872/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00287-2025-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas
M. G.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Oriksa“
Advokatai
Vaidotas Bacevičius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-8050-872/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00287-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 26 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant sekretorei Gitanai Jasilionienei,pareiškėjo atstovui advokatui Vaidotui Bacevičiui,atsakovo atstovui K. B.,trečiojo suinteresuotojo asmens atstovei O. B. ,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Oriksa“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja M. G. kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2026-08-12, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta.

Šalies argumentai

2.2. Pareiškėja kreipėsi į Migracijos departamentą per išorės paslaugų teikėją ir pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo pagrindu įmonėje UAB „Oriksa“ (toliau – ir Bendrovė). Migracijos departamentas net nenurodo šio fakto savo Sprendime. Bendrovė įsipareigojo įdarbinti pareiškėją metalinių gaminių dažytoja, bet prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nebuvo nurodytas laikas, kada užsienietė privalo atvykti ir pradėti darbą.

2.3. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Taigi pareiškėja per išorės paslaugų teikėją Turkijoje atsiėmė leidimą laikinai gyventi Lietuvoje rugsėjo mėnesio pradžioje. Pareiškėja susiplanavo kelionės reikalus, įsigijo bilietus ir teisėtai atskrido į Lietuvą 2024 m. spalio mėnesį. Ji susisiekė su darbdavio atstovu ir pranešė, kad yra pasirengusi pradėti darbą, tačiau darbdavys paaiškino, kad šiuo metu darbo nėra, todėl jai teks kurį laiką palaukti, kada reiks atvykti į darbą.

2.4. Pareiškėja į Lietuvą atvyko teisėtai, turėjo kur gyventi ir gyveno iš asmeninių lėšų (santaupų), leidimo laikinai gyventi Lietuvoje neteisėtai nenaudojo, nelegaliai nedirbo ir nepažeidė jokių Lietuvos Respublikos teisės aktų. Darbdavys pareiškėjai tiksliai nepaaiškino kokios yra įdarbinimo procedūros pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ir kada SODRAI bus pranešta apie pradėtą darbą, t. y. ar nuo jos atvykimo momento, ar vėliau. Pareiškėja vykdė darbdavio nurodymus, manydama, kad jie yra teisėti ir darbdavys žino visus teisės aktų reikalavimus. Pareiškėja neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir yra įsitikinusi, kad darbdavys taip pat nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų.

2.5. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato aiškios pareigos / fiksuotu terminu pareiškėjai atvykti (per aiškiai apibrėžtą laikotarpį) ir pradėti darbą, todėl jokios prievolės pažeidimo nėra, o nesant įstatyme numatyto pagrindo (šiuo atveju Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, ĮUTP) normos pažeidimo), Migracijos departamentas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo skundžiamam Sprendimui priimti.

2.6. Migracijos departamentas, spręsdamas (duomenys neskelbtini) pilietės pareiškėjos teisinės padėties klausimą ir priimdamas Sprendimą, peržengė savo kompetencijos ribas, vykdė tik represinę funkciją, nesilaikė gerosios viešo administravimo praktikos, nenurodė Bendrovei ir / arba pareiškėjai, kad šiuo metu įmonės veikloje yra koks nors trūkumas ir / ar Bendrovė galimai neatitinka vienos iš penkių sąlygų, nenustatė jokio termino pašalinti galimam neatitikimui, net nepadarė jokio perspėjimo.

2.7. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad:

3.1. Bendrovė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutarties su pareiškėja nesudarė, ir jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėja šiuo metu nedirba. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai leidimas laikinai gyventi išduotas dirbti, tačiau darbo sutartis nesudaryta, konstatuotina, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

3.2. Pareiškėjai leidimas gyventi Lietuvoje, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėja ketina dirbti Bendrovėje. Migracijos departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjai išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai nesudarius darbo sutarties su Bendrove, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, pareiškėjai yra žinomi Įstatymo įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai, todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėja turėjo pareigą kreiptis į Migracijos departamentą, informuojant dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, pagal Įstatymo 40 str. 5 d.

3.3. Atmestini pareiškėjos argumentai, jog Migracijos departamentas turėjo kreiptis į pareiškėją, aiškintis susidariusią situaciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016; 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). Teismų praktikoje taip pat yra nurodoma, kad užsieniečio apklausa nėra privaloma (žr., pvz., LVAT teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5317-415/2017), be to, gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Be kita ko, ginčijamas Sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, o surinkti duomenys iš kompetentingos institucijos vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami Sprendimui priimti.

3.4. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 129(2) punkte nurodyta, kad jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui buvo išduotas ar pakeistas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte ar 44(1) straipsnyje nurodytais pagrindais arba jeigu Migracijos departamentas priėmė Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje arba Įstatymo 44(1) straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir praėjus 2 mėnesiams atitinkamai nuo šio leidimo išrašymo dienos ar nuo sprendimo leisti pakeisti darbdavį priėmimo dienos (jeigu užsienietis nutraukia darbo sutartį su buvusiu darbdaviu) Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas nustato, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie šio užsieniečio įdarbinimą, atliekami Aprašo 130 punkte nurodyti veiksmai. Pagal Aprašo 130 punktą, paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (žr. LVAT 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2104-821/2024).

3.5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Oriksa“ nepateikė atsiliepimo į skundą.

Teismo posėdžio metu UAB „Oriksa“ vadovė O. D. nurodė, kad palaiko pareiškėjos skundo reikalavimą ir neprieštarauja dėl pareiškėjos įdarbinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. sausio 10 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Pareiškėja M. G., (duomenys neskelbtini) pilietė, ketindama dirbti UAB „Oriksa“ metalinių gaminių dažytoja, Migracijos departamentui 2024-06-18 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Taip pat buvo pateiktas tarpininkavimo raštas, kuriame įsipareigojama įdarbinti užsienietę UAB „Oriksa“ pagal darbo sutartį, mėnesinis atlyginimas – 950 Eur.

2024-08-05 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, darbo UAB „Oriksa“ pagrindu. 2024-08-12 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantis iki 2026-08-12.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovė 2024-12-18 pranešimu (duomenys neskelbtini) informavo Migracijos departamentą, jog pareiškėja neatvyko dirbti.

7. Migracijos departamentas 2025 m. sausio 10 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2026-08-12, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta.

Sprendime nurodyta, kad bendrovė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutarties su užsieniečiu nesudarė, ir jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse užsienietis šiuo metu nedirba. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui leidimas laikinai gyventi išduotas dirbti, tačiau darbo sutartis nesudaryta, konstatuotina, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Sprendimas priimtas, vadovaujantis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu; 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu; 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

8. Pareiškėja nesutinka su Sprendimu ir prašo teismo jį panaikinti kaip nepagrįstą.

9. Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 44 straipsnio (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu, t. y. nuo 2025-01-01) 1 dalies 2 punkto a) dalį, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai, be kita ko, yra pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog kai pasibaigia užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbą Lietuvos Respublikoje, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

9.1. Leidimo laikinai gyventi panaikino pagrindai yra nustatyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (2 p.); nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų (6 punktas).

9.2. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, tarp jų – duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 p.); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti (5 punktas).

10. Aprašo 129(2) punkte nurodyta, kad jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui buvo išduotas ar pakeistas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte ar 44(1) straipsnyje nurodytais pagrindais arba jeigu Migracijos departamentas priėmė Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje arba Įstatymo 44(1) straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir praėjus 2 mėnesiams atitinkamai nuo šio leidimo išrašymo dienos ar nuo sprendimo leisti pakeisti darbdavį priėmimo dienos (jeigu užsienietis nutraukia darbo sutartį su buvusiu darbdaviu) Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas nustato, kad VSDFV IS nėra duomenų apie šio užsieniečio įdarbinimą, atliekami Aprašo 130 punkte nurodyti veiksmai. Pagal Aprašo 130 punktą, paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

Pažymėtina, kad Aprašo redakcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 1V-525, aptariamos teisės nuostatos vėlesnėse redakcijose liko iš esmės nepakeistos.

11. Pateiktas teisinis reguliavimas byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste aiškintinas taip, kad užsieniečiui pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalį 2 punktą išduoto leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrįstumo vertinimas gali būti atliekamas ir sprendimas dėl tokio leidimo panaikinimo priimamas esant šioms sąlygoms: 1) nuo leidimo išrašymo dienos praėjus 2 mėnesiams; ir 2) nustačius, kad SODROS informacinėje sistemoje nėra duomenų apie užsieniečio įdarbinimą. Pažymėtina, kad šios sąlygos nėra fakultatyvios, t. y. siekiant pradėti užsieniečiui išduoto leidimo įvertinimo bei panaikinimo procedūras, turi egzistuoti abi pirmiau minėtos aplinkybės. Taigi, aptartas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei Aprašo 129(2) ir 130 punktų nuostatas vertinant sistemiškai, darytina išvada, jog Aprašo 129(2) punkte įtvirtintas 2 mėnesių nuo leidimo laikinai gyventi išrašymo terminas nėra savitikslis, juo iš esmės yra apibrėžtas protingas laikotarpis, per kurį užsienietis ir jį dirbti pasikvietęs darbdavys turi susitvarkyti visus su užsieniečio įdarbinimu bei darbo sutarties sudarymu susijusius formalumus, kurių nustatytu terminu nepabaigus Migracijos departamentas privalo imtis Aprašo 130 punkte įtvirtintų veiksmų, t. y. įvertinęs su konkrečiu atveju susijusias faktines aplinkybes, spręsti, ar egzistuoja kuris nors iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi (žr., pvz., LVAT 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1777-602/2024).

12. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas yra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kad bendrovė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutarties su užsieniečiu nesudarė, ir jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse užsienietis šiuo metu nedirba. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui leidimas laikinai gyventi išduotas dirbti, tačiau darbo sutartis nesudaryta, konstatuotina, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Pažymėtina, kad ĮUTP 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną iš šių pagrindų, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį (Įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).

13. Taigi, 2024-08-05 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, darbo UAB „Oriksa“ pagrindu. 2024-08-12 buvo išduotas pareiškėjai leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantis iki 2026-08-12.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovė 2024-12-18 pranešimu (duomenys neskelbtini) informavo Migracijos departamentą, jog pareiškėja neatvyko dirbti.

Byloje nėra duomenų apie tai, kada pareiškėja ir UAB „Oriksa“ sudarė darbo sutartį, o iš SODROS informacinės sistemos duomenų matyti, jog pareiškėja nepradėjo dirbti šioje bendrovėje. Sprendimo priėmimo metu pareiškėja nebuvo įdarbinta jokioje Lietuvos įmonėje, ji negavo darbo užmokesčio ir (ar) kitokių reguliarių pajamų. Tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja neturi ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje.

Teismo vertinimu, atsakovė laikėsi Aprašo 129(2) ir 130 punktuose nustatytų terminų ir tvarkos, o pareiškėja Sprendimo priėmimo metu neatitiko imperatyvių sąlygų, kurių pagrindu jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Be kita ko, byloje esantys rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad Bendrovė 2024-12-18 pranešimu (duomenys neskelbtini) informavo Migracijos departamentą, jog pareiškėja neatvyko dirbti. Nors pareiškėja teigia, jog šiuo atveju turėjo būti įvertinta aplinkybė, kad tokia situacija susiklostė ne dėl jos kaltės, taip pat pareiškėjai dėl Sprendimo vykdymo galinčios kilti neigiamos pasekmes, tokie argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti teisiniu reguliavimu, todėl atmetami.

14. Šios bylos nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 16 punkte įtvirtinta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas: a) yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4(1) punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.

Byloje nėra duomenų, kad UAB „Oriksa“ buvo bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) UAB „Oriksa“ buvo skirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą. Todėl atmestini pareiškėjos atstovo argumentai, kad pareiškėjai kyla sunkios pasekmės, nes ji vienerius metus negali įsidarbinti. Pažymėtina, kad UAB „Oriksa“ atstovė O. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja dėl pareiškėjos įdarbinimo. Taigi, pareiškėja gali kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

15. Apibendrinus darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, tinkamai įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu), todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos M. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Bliznikaitė-PovilanskienėAgnė StankevičienėFausta Vitkienė