Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. E. (A. E.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarimo A. E. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. E. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba medžiagą grąžinti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam organui trūkumams pašalinti. Skunde apeliantas nurodo, kad nutarimas yra nepagrįstas, kadangi jame padarytos išvados dėl įvykio, pažeidimo sudėties, asmens kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų, nėra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Teismas nesirėmė įrodymų bei faktinių aplinkybių visuma, rėmėsi atskirais bylos duomenimis, nesiedamas bei nebendrindamas jų tarpusavyje, dėl ko priėmė naikintiną sprendimą. Apelianto teigimu, teismas, priimdamas kaip besąlygiškai teisingus ir taip suteikdamas jiems prioritetą, policijos pareigūnų paaiškinimus, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus vertindamas kaip asmens siekimą išvengti administracinės atsakomybės, neatkreipė dėmesio į akivaizdžius prieštaravimus pačių pareigūnų parodymuose. Policijos pareigūnė liudytoja V. L. parodė, kad įvykio metu dirbo su D. V.. (duomenys neskelbtini) gatvėje sustabdė patikrinimui automobilį „VW Vento“, kurį vairavo A. E.. A. E. paprašius, jam buvo leista atsigerti vandens. Stebėjo kaip A. E. nuėjo iki automobilio pasiimti vandens, matė kaip pasiėmė vandenį, kaip atsigėrė, jokių saldainių A. E. nevalgė, tvirtino, kad A. E. lydėjo D. V.. Pats gi D. V. parodė teismo posėdžio metu, kad jis su kolege V. L., tuo metu, kada A. E. nuėjo į savo automobilį vandens, buvo tarnybiniame automobilyje ir A. E. niekas nelydėjo. Tai akivaizdus prieštaravimas policijos pareigūnų parodymuose, ir tai turi esminę reikšmę šioje byloje, nes būtent tuo metu A. E. ir suvalgė jo automobilyje buvusius saldainius, o po to atėjo į policijos automobilį ir jo atžvilgiu buvo naudojamas alkotesteris. Tačiau teismas, apelianto teigimu, savaip interpretavo pareigūnės V. L. parodymus, o aplinkybės, kad abu pareigūnai minimu metu buvo automobilyje ir realiai matyti negalėjo, ką savo automobilyje daro A. E., iš viso nepaminėjo. Policijos pareigūnai neapžiūrėjo A. E. automobilio, tačiau tvirtina, kad automobilyje saldainių nebuvo (byloje nėra automobilio apžiūrą patvirtinančio dokumento). Policijos pareigūnai tarnybiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nuo A. E. sklido stiprus alkoholio kvapas, kad A. E. nerišliai kalbėjo, tačiau neatliko A. E. atžvilgiu būtino testo – ėjimas tiesia linija, pirštu palietimas nosies ir kt. Apeliantas pažymi ir tai, kad teismas neatkreipė dėmesio, jog policijos pareigūnų naudojamo alkotesterio „Alcotest 6810“ metrologinė patikra praktiškai buvo pasibaigusi, o šių alkotesterių gamintojas dėl intensyvaus šių prietaisų naudojimo rekomenduoja juos iš apyvartos išimti kur kas anksčiau, negu realiai baigiasi prietaiso patikra.

Skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dalyvavo vertėjas, o tai laikytina grubiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių pažeidimu. Iš byloje pateiktos A. E. asmens tapatybės kortelės matyti, kad jis yra Kirgizijos Respublikos pilietis, todėl surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą jam turėjo būti užtikrinta teisė turėti vertėją. Todėl, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, renkant ir fiksuojant įrodymus, buvo pažeista A. E. teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis.

Motyvuojamoji dalis

A. E. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje surinkta medžiaga, patikrinęs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino A. E. padarius administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio jam surašytas protokolas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog, nepaisant to, kad A. E. neigia savo kaltę, jog vairavo neblaivus, ji buvo įrodyta bylos duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testu, vyriausiojo patrulio D. V. tarnybiniu pranešimu ir parodymais teismo posėdyje, patrulės V. L. parodymais teismo posėdyje, alkoholio matuoklio patikros sertifikatu, pareigūnų, supažindintų su alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alkotester 6810“ naudojimo instrukcija ir išlaikiusių įskaitą, protokolu.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, jog A. E. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, iš dalies patvirtina ir jo paties parodymai, jog prieš jį sustabdant policijos pareigūnams jis vartojo alų. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai apie tai, kad jis prieš pūsdamas į alkoholio matuoklį valgė saldainių su alkoholiu, teisingai apylinkės teismo įvertinti kaip bandymas kelti gynybinę versiją. Abu pareigūnai, apklausiami teismo posėdyje, nurodė stebėję A. E., kai šis išlipo iš tarnybinio automobilio ir nuėjo į savo vairuotą automobilį atsigerti vandens, tačiau nematė, kad A. E. būtų ką nors valgęs. Policijos pareigūnų parodymai nesutampa tik dėl aplinkybės, ar V. L. buvo išlipusi iš automobilio kartu su A. E., ar ne (V. L. nurodė sėdėjusi tarnybiniame automobilyje, o D. V. teigė, kad kolegė „gal buvo išlipusi“), tačiau šis nesutapimas nėra dėl esminių aplinkybių, todėl abejoti pareigūnų parodymais nėra jokio pagrindo. Iš pareigūnų paaiškinimų matyti, kad A. E. vengė pūsti į alkotesterį, atsisakė atlikti neblaivumo testą – eiti tiesia linija, pirštu liesti nosį, nuo jo sklido alkoholio kvapas, o tai tik patvirtina, kad A. E. buvo neblaivus. Abejoti alkoholio matuoklio rezultatų patikimumu nėra pagrindo, kadangi alkoholio matuoklio patikros sertifikatas įvykio metu galiojo ir iki jo galiojimo pabaigos buvo likę daugiau kaip dvi savaitės.

Skunde apeliantas teigia, kad protokolo surašymo metu buvo pažeistos jo teisės turėti vertėją, tačiau sutiktina ne su apeliacinio skundo argumentais, bet su skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog, nors pažeidimo tyrimo metu nebuvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas, tačiau nagrinėjant bylą teisme ši, kaip ir kitos procesinės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės buvo užtikrintos, taip pašalinant administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu padarytus procesinius pažeidimus. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad policijos pareigūnai, duodami parodymus teisme, nurodė, jog nustatant pažeidimą bei surašant protokolą A. E. buvo paaiškinta jo padaryto pažeidimo esmė rusų kalba ir nekilo abejonių, kad A. E. jam nurodomas aplinkybes suprato.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. E. (A. E.) apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.