- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-148-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04570-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“
- Atsakovas
- P. Š.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui P. Š. (P. Š.) dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. P., Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 4 655,93 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė teismui prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio ir prašė civilinę bylą atsakovui P. Š. nutraukti, atsakovo P. Š. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
4. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas J. M. su ieškovės prašymu dėl ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo sutiko, su prašymu atmesti atsakovo P. Š. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesutiko. Paaiškino, kad teismui tenkinus ieškovės prašymą dėl atsakovo pakeitimo ir byloje atsakovu patraukus P. Š., ieškovė buvo neaktyvi, bylos nagrinėjime nedalyvavo, į teismo posėdžius neatvyko, teikdama prašymus bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Ieškovė taip pat nedalyvavo atsakovui P. Š. teikiant paaiškinimus, kurių metu jis nurodė, kad nėra automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, ieškovė nepasisakė dėl ekspertizės skyrimo. Ekspertizės aktas byloje gautas 2019 m. rugsėjo 20 d., teismas nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir teismo posėdį byloje paskyrė 2019 m. spalio 16 d., tai yra ieškovei apie ekspertizės išvadas ir paskirtą bylos nagrinėjimą buvo žinoma beveik prieš mėnesį, tačiau ji prašymą dėl ieškinio atsisakymo pateikė tik prieš pat paskirtą teismo posėdį. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė elgiasi neapdairiai ir nerūpestingai, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi nutarė priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovui P. Š. dėl skolos priteisimo, civilinę bylą nutraukė, pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei 78,75 EUR žyminį mokestį, priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 35,51 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė iš ieškovės 1 308,97 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, priteisė iš ieškovės 295,35 EUR bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. P.. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
5.1. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio atsisakymo nurodė, kad ieškovė bet kurioje proceso stadijoje turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pareikštas atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ir šalių interesams, todėl atsisakymas priimtinas, civilinė byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Šalims išaiškino, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Atsisakius ieškinio teismas nutarė grąžinti ieškovei 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio.
5.2. Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo P. Š. bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, kad atsakovas yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad valstybės garantuojama antrinės teisinės pagalbos tarnyba, atstovaudama atsakovui, patyrė 1308,97 EUR išlaidų. Nurodo, kad ieškovė prašė atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atstovaujant P. Š.. Teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes nustatė, kad ieškovė dėjo pastangas nustatyti tikrąjį automobilio savininką, teikė prašymus netinkamą šalį pakeisti tinkama, nepiktnaudžiavo procesu ir stengėsi, jog byla nebūtų nagrinėjama netinkamos šalies atžvilgiu, tačiau atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas procese taip pat buvo aktyvus, teikė išsamų atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, o gavus atsakovo atsiliepimą ieškovė nebuvo aktyvi, nepateikė savo pozicijos dėl atsiliepime nurodytų aplinkybių, nesiėmė veiksmų atsiliepime nurodytoms aplinkybėms patikrinti, į paskirtus teismo posėdžius nevyko. Teismas vertindamas ieškovės procesinį elgesį pažymėjo, kad ieškovė nesinaudojo teise užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, dalyvauti tiriant įrodymus, prašymų dėl papildomų duomenų pateikimo ar išreikalavimo neteikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Teismas atsižvelgdamas į ieškovės neaktyvumą ir į tai, kad atsakovas siekdamas atsikirsti į ieškovės ieškinį buvo aktyvus, nutarė iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisti 1 034,37 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
5.3. Pirmosios instancijos teismas dėl trečiojo asmens V. P. bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, kad šis asmuo patyrė 984,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti. Teismas įvertinęs trečiojo asmens prašymą nustatė, kad trečiasis asmuo pagrįstai teikė prašymą dėl proceso atnaujinimo ir jo pagrindu buvo atnaujintas procesas byloje, tačiau pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovės kreipimasis į teismą taip pat buvo pagrįstas, kadangi ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų transporto priemonės savininkui nustatyti. Duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo nebuvo transporto priemonės „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, ieškovė neturėjo. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nors trečiasis asmuo turėjo įstatymų numatytą pareigą pateikti valstybės įmonei „Regitra“ duomenis apie transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būtina atsižvelgti į tai, kad trečiasis asmuo buvo aktyvus, bendradarbiavo su teismu ir kitais proceso dalyviais, kartu su savo atstovu dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė paaiškinimus, pateikė savo poziciją dėl pareikštų prašymų, dalyvavo įrodymų tyrime, todėl teismas trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies, tai yra priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovės 30 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 295,35 EUR.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Tomadas“ prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį priimant ieškovės atsisakymą nuo ieškinio atsakovui P. Š. dėl skolos priteisimo ir civilinę bylą nutraukti, pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei sumokėtą 78,75 EUR žyminį mokestį; atmesti atsakovo ir trečiojo asmens V. P. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Apeliantė dėl P. Š. bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad atsižvelgiant į apeliantės teikiamos paslaugos specifiškumą, tiek priverstinai nuvežtų transporto priemonių savininkai, tiek valdytojai, siekdami išvengti priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo, dažnu atveju griebiasi netgi kraštutinių priemonių klastodami dokumentus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašė, todėl ieškovė pagrįstai atsakovą jo procesiniu statusu traukė kaip paskutinį žinomą automobilio savininką. Taigi tai, jog atsakovas nebuvo automobilio valdytojas automobilio priverstinio nuvežimo metu, savaime nereiškia, jog ieškovė neturėjo pagrindo reikalauti priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo iš atsakovo, kaip automobilio savininko automobilio priverstinio nuvežimo metu. Juolab, kuomet pats P. į bylos medžiagą pateikė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios matyti, jog dar iki automobilio priverstinio nuvežimo P. automobilį pardavė atsakovui. Skundžiama Nutartimi iš Ieškovo priteisus bylinėjimosi išlaidas tarsi siekiama ieškovą padaryti atsakingą už atsakovui užvestą ginčo civilinę bylą, nors ne Ieškovas suklastojo 2015 m. gegužės 26 d. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau rėmėsi ja kaip byloje esančiu rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu Automobilio nuosavybės teisės priklausymą atsakovui.
6.2. Apeliantė dėl V. P. bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad būtent trečiasis asmuo V. P. turėjo pareigą pateikti valstybės įmonei „Regitra“ duomenis apie transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, tokiu būdu išviešinant duomenis apie tai, kad jis perleido nuosavybės teisę į šią transporto priemonę. Trečiajam asmeniui neatlikus minėtų veiksmų, jis buvo laikomas transporto priemonės „Nissan Primera“ savininku, dėl to ieškovė pareiškė jam ieškinį. Apeliantės vertinimu, nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos turėjo būti nepriteistos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino trečiojo asmens procesinį elgesį, kadangi jei V. P. teisės aktų nustatyta tvarka būtų laiku išviešinęs duomenis valstybės įmonėje „Regitra“, reagavęs į reiškiamas pretenzijas ir bendradarbiavęs su Ieškovu, tokiu atveju V. P. piniginis reikalavimas teisme apskritai nebūtų buvęs pareikštas.
6.3. Apeliantė dėl faktinių bylos aplinkybių nurodo, kad V. P. pateikus transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, paaiškėjo, kad automobilis iki priverstinio nuvežimo buvo parduotas atsakovui. Byloje atlikta ekspertizė patvirtino, kad atsakovas automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašė. Dėl šios priežasties apeliantė negali sutikti su skundžiama nutartimi, kuria nutraukus ginčo civilinę bylą iš apeliantės priteistos bylinėjimosi išlaidos tiek už antrinę teisinę pagalbą, tiek ir P.. Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantė dėjo pastangas nustatyti tikrąjį atsakovą (Automobilio savininką), teikė prašymus netinkamą šalį pakeisti tinkama, nepiktnaudžiavo procesu ir stengėsi, jog byla nebūtų nagrinėjama netinkamos šalies atžvilgiu. Pažymi, kad civilinė byla buvo užvesta dėl paties V. P. veiksmų, kurie lėmė ginčo civilinės bylos užvedimą V. P., kaip pradiniam atsakovui, o konkrečiai – duomenų neišviešinimas valstybės įmonėje „Regitra“, nereagavimas į V. P. siunčiamas pretenzijas ir kt. Išskirtinai pats P. yra atsakingas už savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas P. Š. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
4.1 Atsakovas dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad apeliantė, padavusi teismui ieškinį, turėjo būti aktyvi ir rūpestinga. Įtraukus P. Š. atsakovu ieškovas nedalyvavo nė viename teismo posėdyje, papildomai nepasisakė gavusi atsakovo P. Š. atsiliepimą, taip pat nedalyvaudamas paskirtuose teismo pasėdžiose, negalėjo išklausyti atsakovo ir jo liudytojų parodymų. Tačiau siuntė teismui pranešimus dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, motyvuodamas tuo, kad ieškovo atvykimas iš (duomenys neskelbtini) reikalauja atitinkamai papildomų finansinių sąnaudų bei žmogiškųjų išteklių. Pažymi, kad būtent atsakovas buvo priverstas kreiptis dėl rašysenos ekspertizės, kuri patvirtino atsakovo atsiliepime ir teismo pasėdžiuose išdėstytas aplinkybes. Apeliantė savo veiksmais sukūrė papildomas bylinėjimosi išlaidas, kurių galima buvo išvengti, kadangi, gavus teismo ekspertizės aktą, paskyrus teismo posėdį, apeliantė teikė papildomus prašymus, o bylą nagrinėjantis teisėjas tik prieš pat posėdį gavo apeliantės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.
4.2 Atsakovas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad iš apeliantės atskirojo skundo visiškai nėra aišku, kodėl būtent atsakovas turėtų padengti visas savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi ne jis pradėjo bylą, nevyko į teismo posėdžius, neteikė pozicijos susipažindamas su procesiniais dokumentais bei ne jis vilkino procesą teikdamas papildomus prašymus jau esant ekspertizės išvadai. Pažymi, kad atsakovas, priešingai nei apeliantė, buvo aktyvus viso proceso metu, savo poziciją išdėstė atsiliepime, taip pat jos tvirtai laikėsi visų posėdžių metu, užtikrino liudytojų, patvirtinančių atsiliepime nurodytas aplinkybes, dalyvavimą. Pats asmeniškai arba per atstovą dalyvavo visuose paskirtuose teismo pasėdžiuose, apie negalėjimą dalyvauti pranešdavo iš anksto taip, kad teismas laiku informuotų kitas proceso šalis ir paskirtų visiems tinkamą posėdžio datą, bendradarbiavo su teismu ir kitais proceso dalyviais, laiku teikė prašymus neužvilkindamas bylos.
5. Trečiasis asmuo V. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
5.1. Trečiasis asmuo dėl faktinių bylos aplinkybių nurodo, kad po atnaujinto proceso ir V. P. atsiliepimo gavimo apeliantė teismo prašė pakeisti V. P. procesinę padėtį iš atsakovo į trečiąjį asmenį. Po ekspertizės byloje atlikimo Ieškovas teismui pateikė prašymą atsisakyti nuo pareikšto ieškinio. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovaudamasis proceso teisės normomis paskirstė bylinėjimosi išlaidas, tinkamai įvertindamas jų susidarymo priežastis. Nurodo, kad teismas sutiko su apeliantės pozicija, kad trečiajam asmeniui V. P. pateikus 2015 m. gegužės 26 d. automobilio pirkimo– pardavimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo nuosavybės teisę į automobilį „Nissan primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perleido atsakovui P. Š., ieškovė pagrįstai pateikė teismui prašymą dėl atsakovo V. P. pakeitimo atsakovu P. Š..
5.2. Trečiasis asmuo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad pateikus atsiliepimą į ieškinį apeliantė nebuvo aktyvi, nepateikė savo pozicijos dėl atsiliepime nurodytų aplinkybių, nesiėmė veiksmų atsiliepime nurodytoms aplinkybėms patikrinti, į paskirtus teismo posėdžius nevyko. Tiek trečiojo asmens, tiek ir atsakovo prašymu teismas nutarė išreikalauti duomenis iš (duomenys neskelbtini) AVPK apie eismo įvykį, dėl kurio buvo surašytas priverstinio transporto priemonės „Nissan Primera“ nuvežimo aktas. Iš turimų bylos duomenų nėra galimybės spręsti, kodėl apeliantė nesiekė prisiteisti žalos iš mirusiojo transporto priemonės valdytojo paveldėtojų, kodėl į bylą neprašė įtraukti (duomenys neskelbtini) AVPK. Taip pat turėtų būti atmetami atskirojo skundo motyvai kaip nepagrįsti, nes Ieškovo nurodytos aplinkybės neva automobilio pirkimo–pardavimo sutartis tarp trečiojo asmens ir atsakovo yra suklastota, yra niekuo nepagrįsta, turėjo nuginčyti teismui pateiktą įrodymą CPK nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
Dėl atskirojo skundo argumentų
8. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į priežastis dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo, kaltę dėl proceso. Teigia, kad apeliantė teisminį ginčą inicijavo pagrįstai, todėl neturi atlyginti atsakovo ir trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi būtent trečiasis asmuo nedeklaravo duomenų, dėl ko buvo inicijuotas procesas būtent dėl jo. Atsakovas ir trečiasis asmuo su apeliantės argumentais nesutinka, nurodo, kad apeliantė teisminio proceso metu buvo pasyvi, nedalyvaudavo teismo posėdžiuose, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovaudamasis proceso teisės normomis paskirstė bylinėjimosi išlaidas, tinkamai įvertindamas jų susidarymo priežastis.
9. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 8 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai taikė proceso teisės normas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
10. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
11. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-375-916/2015, Nr. 3K-3-214/2014).
12. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
13. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog apeliantė 2018 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apylinkės teismui pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš V. P. 4655,93 EUR skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad 2017 m. vasario 14 d. apeliantė priverstinai nuvežė transporto priemonę, kuri jos buvo saugojama nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2018 m. gegužės 16 d., dėl to susidarė 4655,93 EUR dydžio įsiskolinimas. Apeliantė gavo duomenis, jog automobilio savininkas yra R. D., kuris atsiuntė 2015 m. balandžio 29 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje matyti, kad R. D. pardavė automobilį V. P.. Apeliantės ieškinys Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. preliminariu sprendimu patenkintas. Klaipėdos apylinkės teisme 2018 m. spalio 3 d. gautas V. P. prašymas dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, su juo V. P. pateikė 2015 m. sausio 26 d. sudarytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu automobilis parduotas P. Š..
14. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi nutarta atnaujinti procesą civilinėje byloje, įtraukti trečiuoju asmeniu P. Š. ir civilinėje byloje paskirtas teismo posėdis. Apeliantė 2018 m. lapkričio 30 d. pateikė prašymą dėl netinkamo šalies pakeitimo tinkama, juo prašė netinkamą atsakovą V. P. pakeisti tinkamu atsakovu – P. Š., kadangi šis asmuo pagal V. P. pateiktą pirkimo–pardavimo sutartį yra automobilio savininkas. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi pakeitė pradinį atsakovą V. P. naujuoju atsakovu P. Š., o V. P. įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
15. 2019 m. sausio 1 d. P. Š. teikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad apie sudarytą automobilio pirkimo–pardavimo sandorį nieko nežinojo. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nutarta paskirti rašysenos ekspertizę, siekiant nustatyti, ar atsakovas P. Š. pasirašė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Lietuvos Respublikos ekspertizės centro 2019 m. rugsėjo 13 d. ekspertizės akte Nr. 11K-244 (19) nurodyta, kad tikėtina, jog atsakovas P. Š. 2015 m. gegužės 26 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašė. Apeliantė 2019 m. spalio 16 d. pateikė prašymą dėl ieškinio atsisakymo, atsižvelgiant į tai, kad ekspertizė patvirtino, jog atsakovas automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašė.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė priimti apeliantės ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė, nutarė atsakovui priteisti jo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1308,97 EUR, bei priteisti iš ieškovės trečiojo asmens V. P. patirtas 30 procentų sumos bylinėjimosi išlaidas, tai yra 295,35 EUR.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, faktines bylos aplinkybes, mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė proceso teisės normas, faktines bylos aplinkybes.
18. Kaip nurodyta šios nutarties 11–12 punktuose, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepriimant galutinio teismo sprendimo, būtina įvertinti šalių procesinį elgesį, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą, atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta ir apie tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
19. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs bylos faktines aplinkybes (nutarties 13–15 punktai) nustatė, kad apeliantė padavė galbūt pagrįstą ieškinį nurodydama atsakovu V. P., kadangi ieškinio padavimo metu duomenys, jog trečiasis asmuo V. P. nėra automobilio savininkas, nebuvo žinomi, tokie duomenys nebuvo nurodyti ir valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazėje. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl fakto, kad trečiasis asmuo V. P. tinkamai neišviešino duomenų apie automobilio perleidimą, todėl jis, turėdamas pareigą, nustatytą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 75.1. punkte (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gruodžio 9 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), jos neįvykdė, tai yra nesikreipė per 15 dienų nuo automobilio perleidimo į valstybės įmonę „Regitra“ dėl duomenų išviešinimo. Trečiajam asmeniui neatlikus minėtų veiksmų, jis buvo laikomas transporto priemonės „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, dėl to apeliantė pareiškė jam ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju V. P. atsiliepime nurodyti argumentai bei pirmosios instancijos teismo išvada, jog trečiajam asmeniui iš dalies turi būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos dėl to, kad minėtas asmuo buvo aktyvus teisminiame procese, yra nepagrįsta, kadangi būtent V. P. neveikimas ir aplaidumas šiuo atveju nulėmė teisminio proceso jam inicijavimą, todėl šio asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti atlyginamos atsižvelgiant į tai, kad jis yra kaltas dėl proceso, pradėto dėl jo (nutarties 18 punktas).
20. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirojo skundo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo P. Š., su atskirojo skundo argumentais, jog šio asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos neturi būti priteisiamos, nesutinka. Iš bylos duomenų, šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių bei teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad apeliantės prašymu Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi pradinis atsakovas V. P. pakeistas naujuoju atsakovu P. Š.. Atsakovas P. Š. 2019 m. sausio 30 d. pateikė paaiškinimus, jog apie byloje minimą automobilį bei sudarytą sandorį nieko nežinojo, tačiau tik paties atsakovo P. Š. iniciatyva paskyrus rašytinę ekspertizę buvo nustatyta, kad P. Š. 2015 m. balandžio 29 d. minėtos sutarties galbūt nepasirašė. Šiuo atveju nors nagrinėjamu atveju dėl inicijuoto proceso yra kaltas trečiasis asmuo V. P. jam neįvykdžius pareigos išviešinti sutartį, tačiau būtent apeliantės pasyvus elgesys nulėmė P. Š. bylinėjimosi išlaidų susidarymą – apeliantė buvo pasyvi tiriant byloje esančius rašytinius įrodymus, nedalyvavo teismo posėdžiuose. Šiuo atveju atsakovas nėra kaltas nei dėl pradėto ir užsitęsusio teisminio proceso, nei dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo.
21. Atsižvelgiant į CPK 94 straipsnio tikslą, faktines bylos aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas, todėl apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau nurodytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje trečiajam asmeniui V. P. bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistas nepagrįstai, todėl nagrinėjamu atveju yra teisėtas pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti, atmetant V. P. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
23. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis naikinama dėl trečiojo asmens V. P. patirtų bylinėjimosi išlaidų ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – trečiojo asmens V. P. patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme nepaskirstomos, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantės atskirasis skundas patenkintas iš dalies, tai yra panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui V. P.. Apeliantė ir atsakovas P. Š. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Patenkinus apeliantės atskirojo skundo dalį dėl trečiojo asmens V. P. patirtų bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos – 242 EUR –neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties dalį dėl trečiojo asmens V. P. patirtų bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – trečiojo asmens V. P. patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme nepaskirstyti.