Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo Š. A. (Š. A.) pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Š. A. skirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi Š. A. į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. kovo 16 d.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 60,12 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir taikant dalinę atsakomybę, iš Š. A. ir A. P., subsidiariai iš V. S. (jei A. P. neturės turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas) priteista po 30,65 Eur iš kiekvieno jų turtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. P., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis Š. A. prašo jam paskirti švelnesnę bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, kad

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo Š. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis Š. A. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jų veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas prašo paskirti švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam Š. A. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi. Iš bylos medžiagos matyti, kad Š. A. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 180 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, būdamas 7 kartus teistas, iš kurių net 5 kartus dėl nusikalstamų veikų nuosavybei ir turtinėms teisėms padarymo, baustas administracine tvarka, yra niekur nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (2 t., b. l. 44–57, 99–104, 105, 106), be to, iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad Š. A. 2018 m. kovo 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad nuteistojo Š. A. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, apylinkės teismas pagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Š. A. už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo Š. A. ir jo padarytos veikos pavojingumą didina ir tai, kad jis jau nebe pirmą kartą yra teisiamas dėl nusikalstamų veikų padarymo nuosavybei. Nors apeliantas teigia, kad įvertinus jo prisipažinimą, bendradarbiavimą teisme, siekiant atskleisti padarytą nusikalstamą veiką, nuoširdų gailėjimąsi, tai, jog byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, žalą atlygino, turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais, nes pirmosios instancijos teismas, skirdamas Š. A. bausmę, į paminėtas aplinkybes atsižvelgė. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms, t. y. nurodytoms BK 54 straipsnyje, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Taigi, apelianto skunde nurodomos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos skiriant jam bausmę, nesuteikiant minėtoms aplinkybėms prioriteto, dominuojančios padėties kitų aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apelianto nurodomos aplinkybės, jog jis nesiekė pasipelnyti iš nusikalstamos veikos, jog jis atliko mažiau nei kitas nuteistasis smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, jog jis ateityje sieks įsidarbinti ir turėti pajamų šaltinį, nemenkina nei jo kaltės, nei padarytos veikos pavojingumo, todėl tai nesudaro pagrindo jam skirti švelnesnę bausmę. Visiškai nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo mažesnis, nes jis kartu su A. P. naudojo fizinį smurtą siekdami atimti svetimą turtą, būtent Š. A. iš pagrobtų telefonų išėmė SIM korteles, pinigus, gautus iš nusikalstamos veikos, išleido kartu su bendrininku. Taigi, šie veiksmai nelaikytini mažiau pavojingais nei A. P. atliktieji. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą nuteistojo Š. A. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, Š. A. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau vykdė naujus teisės pažeidimus, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam Š. A. už padarytą nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad Š. A. už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta mažesnė bausmė nei minėto straipsnio sankcijoje nurodomas bausmės vidurkis (BK 180 straipsnio 1 dalies laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Be to, nuteistajam Š. A., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam Š. A. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per griežta, todėl dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Š. A. (Š. A.) apeliacinį skundą atmesti.