Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Atsakovė S. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovė bei jos atstovė su ieškinio reikalavimais iš esmės sutiko, tačiau atsakovės atstovė prašė sumažinti prašomo priteisti išlaikymo dydį. Atsakovė paaiškino, kad sūnų pagimdė būdama nepilnametė, po gimdymo gyveno su tėvais, sūnumi rūpinosi kartu su savo mama. Maždaug po metų išėjo iš namų gyventi su draugu K. V., sūnų paliko pas tėvus, jį kartais aplankydavo. Po kurio laiko draugą nuteisė, todėl du mėnesius, kol draugas atlikinėjo bausmę, grįžo gyventi pas tėvus ir kartu su mama rūpinosi savo sūnumi, kokio amžiaus vaikas tuo metu buvo, nežino. Draugui atlikus bausmę, su draugu apsigyveno (duomenys neskelbtini) ir daugiau į tėvų namus negrįžo, kartą per mėnesį atvažiuodavo aplankyti vaiko. Vėliau per draugo pažįstamus susirado neoficialų darbą ir išsikėlė gyventi į darbdavio namuose esantį garažą (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol. Šiuo metu su draugu yra išsinuomoję vieno kambario butą bendrabutyje iš darbdavio, tačiau jame negyvena, nes jame reikia padaryti remontą. Vaiko su savimi gyventi kartu niekada nepasiėmė, nes neturėjo sąlygų jo auginti, jų neturi ir šiuo metu. Iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos sužinojo, kad sūnus yra paimtas iš jos tėvų, nes jie buvo neblaivūs, prašė ją atvykti į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, bet ji turėjo darbo, todėl į Vaiko teisių apsaugos tarnybą nevyko, kitą dieną į Vaiko teisių apsaugos tarnybą ją atvedė pareigūnai, kodėl nenuvyko pati, paaiškinti negali. Vaiko teisių apsaugos tarnyba siūlė važiuoti gyventi su vaiku į (duomenys neskelbtini) namus, raštu buvo sutikusi, bet gyventi nevažiavo, kodėl paaiškinti negali. Kuomet vaiką paėmė iš tėvų, vaiką matė keturis kartus, paskutinį kartą vaiką matė prieš porą mėnesių, su sūnumi per susitikimus pabūdavo apie valandą laiko. Vaikui jokios paramos neteikia, su globotoja nebendrauja, su socialiniais darbuotojais nesusisiekia, bendrauja tik su viena socialine darbuotoja, su kitais specialistai nebendrauja, nes nenori, jai jokia pagalba nereikalinga, su vaiku globos centre negyventų. Mano, kad sūnui geriau augti pas globotoją, nes pas ją gyvenimo sąlygos geresnės, be to, sūnus ten būti jau yra pripratęs, nori tik matytis su sūnumi. Šiuo metu laukiasi antro vaiko, kurį planuoja auginti pati.

ieškovo atstovo, atsakovės paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė sūnų E. V., gimusį (duomenys neskelbtini), pagimdė būdama nepilnametė, E. V. tėvystė nenustatyta (e. b. 1 t., b. l. 7). Po gimdymo atsakovė su sūnumi E. V. apsigyveno pas tėvus J. V. ir G. A. adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 155-156). 2018 m. birželio mėn. atsakovės motina G. A. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnijai pranešė, kad atsakovė paliko mažametį sūnų jos globai ir jau visą mėnesį negrįžta į namus. (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras 2018 m. liepos 19 d. raštu informavo, kad atsakovė neužtikrina vaiko interesų į tinkamą sveikatos priežiūrą (e. b. 1 t., b. l. 16, 155-156). Atlikus grėsmės vaikui lygio vertinimą, 2018 m. liepos 12 d. E. V. nustatytas pirmas grėsmės lygis, nuspręsta atsakovės šeimai teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas, paskirtas atvejį koordinuojantis vadybininkas bei 2018 m. rugpjūčio 22 d. sudarytas pagalbos šeimai planas (e. b. 1 t., b. l. 21-40), tačiau atsakovė įsipareigojimų nevykdė, teikiamas socialines paslaugas ignoravo. Atsakovės sūnus E. V. 2019 m. gegužės 20 d. paimtas iš jam nesaugios aplinkos (neblaivių senelių) ir laikinai (vienai dienai) apgyvendintas pas atsakovės seserį I. A. (e. b. 1 t., b. l. 44-45). Pranešus atsakovei, jog vaikas paimtas iš neblaivių jos tėvų bei laikinai apgyvendintas pas jos seserį, atsakovė pas vaiką nenuvyko, atsakovės sesuo ilgiau vaiką prižiūrėti atsisakė, todėl 2019 m. gegužės 21 d. E. V. buvo laikinai apgyvendintas VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos namų Globos centre ir perduotas budinčiai globotojai E. K. (e. b. 1 t., b. l. 46). Pakartotinai atlikus grėsmės vaikui lygio vertinimą 2019 m. gegužės 30 d. E. V. nustatytas antras grėsmės lygis (e. b. 1 t., b. l. 51-67), Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi nepilnametį E. V. leista paimti iš jo motinos S. V. (e. b. 1 t., b. l. 9-14). Likusiam be tėvų globos E. V. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V1E-576 nuo 2019 m. birželio 14 d. nustatyta laikinoji globa, jo laikinuoju globėju paskirtas VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos namų Globos centras (e. b. 1 t., b. l. 8). Ieškovas, nustatęs, jog atsakovės šeimoje teigiamų pokyčių nevyksta, kreipėsi į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo atsakovei, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei priteistų lėšų tvarkytojo ir turto administratoriaus paskyrimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių ir nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008, 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009, 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013, 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017). Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį bei nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

Ieškovo atstovo, atsakovės paaiškinimais bei bylos medžiaga nustatyta, kad po gimdymo atsakovė su sūnumi E. V. apie metus laikos gyveno pas savo tėvus J. V. ir G. A.. Vėliau atsakovė išėjo iš namų gyventi kartu su draugu K. V., sūnų paliko tėvams ir kartais jį aplankydavo. 2018 m. birželio mėn. atsakovės motina (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnijai pranešė, kad atsakovė palikusi mažametį sūnų jos globai jau visą mėnesį negrįžta į namus. 2018 m. birželio 12 d. atlikus atsakovės buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą nustatyta, kad atsakovės tiksli buvimo vieta nežinoma, galimai gyvena su K. V. (duomenys neskelbtini), atsakovė į telefono skambučius neatsiliepia, pati nepaskambina, vaiku nesidomi, jo į ugdymo įstaigą neužrašė, būdama nepilnametė turėjo elgesio problemų, valkataudavo, bėgdavo iš namų, ne kartą buvo kviečiama policija (e. b. 1 t., b. l. 155-156). (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras 2018 m. liepos 2 d. raštu Nr. S-128 pateikė informaciją, kad atsakovė sūnaus sveikata domėjosi iki metų, 2018 m. birželio mėn. sergančiam vaikui gydytoją iškvietė socialinė darbuotoja, mamos jau mėnesį namuose nėra (e. b. 1 t., b. l. 16). Gavus šią informaciją 2018 m. liepos 12 d. vaikui nustatytas pirmas grėsmės lygis, nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. atsakovės šeimai pradėtos teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, 2018 m. rugpjūčio 22 d. kartu su atsakove sudarytas pagalbos šeimai planas, atsakovė įpareigota užregistruoti sūnų į darželį, pateikti prašymą dėl socialinio būsto gavimo, ieškotis darbo bei tinkamo gyventi mažamečiui gyvenamojo ploto, kreiptis dėl vaiko tėvystės nustatymo, lankytis psichologo konsultacijose (e. b. 1 t., b. l. 21-40, 87-91). Tarpininkaujant socialiniam darbuotojui atsakovė užregistravo sūnų į darželį, pradėjo tvarkytis dokumentus dėl socialinio būsto gavimo, kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, siekiant nustatyti sūnaus tėvystę, tačiau nesistengė susirasti nuolatinio darbo, gyvenamojo ploto, tinkančio gyventi mažamečiam sūnui, nelankė psichologo konsultacijų, paraginta aplankyti pas tėvus gyvenantį sūnų, jo neaplankė. Dėl susidariusios sudėtingos situacijos, 2018 m. rugsėjo 19 d. organizuotas atvejo valdybos posėdis, kuriame atsakovė įsipareigojo grįžti gyventi pas tėvus ir prižiūrėti sūnų, lankyti psichologo konsultacijas bei ieškotis nuolatinio darbo, tačiau atsakovė pas tėvus gyventi negrįžo, į socialinės darbuotojos skambučius neatsiliepė. Atsakovės draugui K. V. išvykus atlikti bausmę į laisvės atėmimo vietą, atsakovė 2018 m. spalio 16 d. grįžo gyventi pas tėvus ir sūnų, tačiau po dviejų mėnesių K. V. grįžus iš įkalinimo įstaigos, atsakovė išėjo iš tėvų namų pas K. V.. Į 2019 m. vasario 1 d. organizuojamą pakartotinį šeimos atvejo posėdį atsakovė ir jos draugas neatvyko, į 2019 m. vasario 8 d. šeimos atvejo posėdį atsakovė su draugu K. V. buvo atvesdinti bendruomenės pareigūnės, posėdžio metu nustatyta, kad atsakovė gautų įsipareigojimų nevykdo, sūnaus nelanko, prie jo auklėjimo bei išlaikymo neprisideda, atsakovei pasiūlyta kartu su vaiku apsigyventi krizių centre (duomenys neskelbtini), su kuo atsakovė sutiko, tačiau 2019 m. vasario mėn. pabaigoje, atsidarius paramos šeimai centrui, atsakovė į paramos šeimai centrą su sūnumi nevyko, pradėjo vengti vykdyti duotus įsipareigojimus ir ignoruoti teikiamas socialines paslaugas (e. b. 1 t., b. l. 42-43, 48-49), o 2019 m. gegužės 1 d. apie 1.16 val., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (nustatytas 1,73 promilės neblaivumas), pasirodė viešoje vietoje, dėl ko buvo nubausta (e. b. 1 t., b. l. 120-122). Socialinei darbuotojai 2019 m. gegužės 20 d. apsilankius pas atsakovės tėvus, abu atsakovės tėvai buvo rasti neblaivūs, dėl ko atsakovės sūnus paimtas iš jam nesaugios aplinkos ir laikinai perduotas atsakovės seseriai (e. b. l. 1 t., b. l. 44-45). Tą pačią dieną atsakovei buvo pranešta apie vaiko paėmimą bei atsakovė buvo raginama atvykti pasiimti sūnaus ir kartu su juo vykti į paramos šeimai centrą, tačiau atsakovė sūnaus nepasiėmė (e b. 1 t., b. l. 48-49). Atsakovės seseriai atsisakius prižiūrėti vaiką, E. V. 2019 m. gegužės 21 d. laikinai apgyvendintas VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos namuose pas budinčią globotoją, jam skirta krizių įveikimo paslauga, tuo tarpu, atsakovė pradėjo slapstytis, o ją 2019 m. gegužės 28 d. suradus bendruomenės ir policijos pareigūnu pagalba, socialinių darbuotojų atžvilgiu buvo nusiteikusi priešiškai, kalbėjo grubiai, raštu paaiškino, kad negali auginti savo sūnaus, nes neturi pastovios gyvenamosios vietos bei sąlygų, paramos šeimai centre kartu su vaiku gyventi nesutinka, nes nori gyventi su draugu K. V. (e. b. 1 t., b. l. 46, 50). Atsakovei nenorint bendrauti su socialiniu darbuotoju bei kitais specialistais, jai nesant motyvuotai spręsti iškilusių problemų, nepriimant siūlomos pagalbos, pagalbos plane numatytai ir teiktai pagalbai nepadėjus atsakovei pakeisti elgesio su vaiku, atsakovei neužtikrinant vaiko teisių ir jas pažeidžiant, atsakovės sūnui 2019 m. gegužės 30 d. nustatytas antras grėsmės lygis ir teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi jį leista paimti iš atsakovės (e. b. 1 t., b. l. 9-14, 51-67). Iš 2019 m. birželio 13 d. pagalbos plano matyti, kad į šeimos atvejo posėdį atsakovė su draugu neatvyko, nustatyta, kad atsakovė nevykdo susitarimų, nėra motyvuota spręsti kylančių problemų, didelį dėmesį skiria savo sugyventiniui K. V., o ne sūnui, sūnaus nelankydavo, beveik juo nesidomėjo, ryšys su vaiku yra atitolęs, vengia kontakto su juo, yra linkusi atsitraukti, su sugyventiniu gyvena apleistame, avarinės būklės kitam asmeniui priklausančiame name, gyvenimo sąlygos blogos, elektra atjungta, nuspręsta stiprinti emocinį ryšį tarp atsakovės ir jos sūnaus, spręsti atsakovės alkoholio vartojimo problemą, šeimos finansinius sunkumus (e. b. 1 t., b. l. 149-154). Iš 2019 m. rugpjūčio 13 d. bei 2019 m. spalio 9 d. pagalbos planų matyti, kad atsakovė pirminei konsultacijai į priklausomybės ligų skyrių nevyko, dėl socialinės pašalpos bei paramos maisto produktais nesikreipė, buvo išbraukta iš Užimtumo tarnybos bedarbių sąrašo, nes be pateisinamos priežasties atsisakė siūlomo darbo, su sugyventiniu dažnai pradėjo keisti gyvenamąją vietą, adresų socialinei darbuotojai neduoda, į telefono skambučius neatsako, į sutartas konsultacijas neateina, mažamečio sūnaus nelanko (e. b. 1 t., b. l. 87-96). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro 2019 m. lapkričio 6 d. raštas Nr. 01-16/S-491 patvirtina, kad nuolat buvo bandoma susisiekti su atsakove telefonu, ne kartą susitarta su atsakove dėl susitikimų, į kuriuos atsakovė neatvykdavo. 2019 m. spalio 31 d. ieškant atsakovės, jos mama perdavė naują atsakovės telefono numerį, susisiekus su atsakove, pastaroji savo gyvenamosios vietos nenurodė, susitarta 2019 m. lapkričio 4 d. susitikti ir aptarti tolimesnį darbą su šeima, tačiau atsakovė į susitikimą neatvyko, į telefono skambučius neatsiliepė, vėliau telefoną išjungė. Šiuo metu atsakovė visiškai nebendrauja su specialistais, o 2019 m. gruodžio 4 d. ją suradus atvejo vadybininkei raštu parašė, jog planuoja gyventi su K. V. ir auginti vaiko neturi sąlygų (e. b. 1 t., b. l. 98, 123-124). Liudytoja, koordinuojančio atvejo vadybininkė, R. P. teismo posėdyje parodė, kad atsakovė pati sūnaus neaugino, ji laiką leisdavo su sugyventiniu K. V., prie vaiko išlaikymo ir jo ugdymo neprisidėjo visiškai. Atsakovės šeimai buvo organizuoti šeši atvejo vadybos posėdžiai, iš kurių atsakovė dalyvavo tik trijose, atsakovei ne kartą buvo siūlyta apsigyventi su sūnumi (duomenys neskelbtini) paramos šeimai centre, tačiau atsakovė iš pradžių sutikusi, vėliau atsisakė, nurodydama, kad nori gyventi su savo sugyventiniu. Šiuo metu atsakovė su sugyventiniu gyvena kitam asmeniui priklausančiame garaže, turi išsinuomoję butą, bet jame negyvena, nes jame gyventi nėra sąlygų, reikalinga daryti remontą. Atsakovei buvo sudaryti pagalbos planai, suteikta daug pagalbos priemonių, tačiau atsakovė pasižadėjusi vykdyti įsipareigojimus, jų be jokių svarbių priežasčių neįvykdydavo, į suorganizuotus susitikimus su sūnumi neatvykdavo, nes pramiegodavo. Atsakovė nebendradarbiauja, nėra motyvuota spręsti iškilusių problemų, nesilaiko įsipareigojimų, dažnai išjungia telefoną, meluoja apie savo buvimo vietą, jos visuomet reikia ieškoti, todėl užtikrinti paslaugų teikimą ir jų tęstinumą yra sunku. Tarp atsakovės ir jos sūnaus emocinio ryšio nėra, atsakovė neturi tinkamų gyvenimo sąlygų vaikui auginti, ir jokių pastangų, kad situacija pasikeistų, nerodo. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos namų Globos centro 2020 m. sausio 24 d. rašto Nr. GC-08 matyti, kad atsakovė su sūnumi paskutinį kartą matėsi 2019 m. gruodžio 4 d., prieš tai buvo organizuoti dar trys susitikimai, iš kurių vieną kartą atsakovė atvyko su mama ir broliu, kitą kartą – pavėlavusi, o trečią kartą atvyko smarkiai pavėlavusi, vaikas pralaukęs daugiau kaip pusvalandį buvo nuvežtas pas budinčią globotoją, todėl su vaiku nesusitiko. Atsakovė naudojasi socialiniais tinklais ir kartas nuo karto pasiteirauja apie vaiką, norėjo susitikti su vaiku 2020 m. sausio 15 d., tačiau suderinus susitikimą į jį neatvyko, susisiekti su ja nepavyko, vėliau neplanuotai su ja susitikus mieste, nurodė, kad neatvyko, nes pramiegojo, keli prieš tai turėję vykti susitikimai taip pat neįvyko, nes atsakovė pramiegojo. Atsakovė su sūnumi bendrauti nemoka, į susitikimus vaikui atneša daug saldumynų, susitikimuose nežino ką veikti su vaiku, kaip su juo bendrauti, pastangų bendrauti su vaiku ypatingai nerodo (e. b. 1 t., b. l. 189-190). Trečiojo asmens VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos namų atstovė teismo posėdyje parodė, kad atsakovė keturis kartus buvo atvykusi į susitikimus su sūnumi globos koordinatoriaus iniciatyva, į kuriuos dažniausiai atvykdavo pavėlavusi, nes pramiegodavo. Pasimatymai su vaiku vykdavo iki valandos laiko, nes atsakovė pradėdavo nerimauti, muistytis, žiūrėti į telefoną, todėl būdavo nutraukti. Atsakovės susitikimai su vaiku būdavo neproduktyvus, mamos ir vaiko ryšio nėra, atsakovė teikiamos pagalbos atsisako ir jokių pastangų susigražinti sūnaus, nerodo. Trečiasis asmuo (budinti globotoja) E. K. parodė, kad atsakovės nėra mačiusi, ji vaiku nesidomėjo, paramos vaikui neteikė, kai ją sutiko pirmą kartą teisme apie vaiką net nepaklausė. Pati atsakovė teismo posėdyje neginčijo, kad sūnumi nesirūpino, nurodydama, jog neturėjo ir šiuo metu neturi sąlygų sūnui auginti, aplinkybių dėl kurių nepriima jai teikiamos socialinės pagalbos, neapsigyvena kartu su sūnumi, paaiškinti negalėjo, mano, kad sūnui geriau augti pas globotoją, kur sūnus būti jau yra pripratęs, nori tik matytis su sūnumi.