- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-08
- Bylos Nr.
- P-37-858/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00306-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Trečiasis asmuo
- S. R., L. R.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Goldengrass“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens S. R. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. AS-261-1302/2014 pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų S. R. ir L. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Goldengrass“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant S. R. ir L. R., dėl įsakymų ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Tretieji suinteresuoti asmenys S. R. ir L. R. 2014 m. lapkričio 13 d. pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui prašymą (registracijos Nr. 2-4257) (išsiųstas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugu portalą (toliau – ir EPP) 2014 m. lapkričio 12 d. 17 val. 04 min.) dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44, 45 straipsniais, prašė priteisti iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Goldengrass“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Goldengrass) 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (b. l. 159-161).
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi (b. l. 162-163) trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą atsisakė priimti.
Teismas nustatė, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-851-342/2014 2014 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo UAB „Goldengrass“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendimas įsiteisėjo 2014 m. spalio 28 d.
Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, jog prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Šio termino atnaujinimo įstatymas nenumato, todėl jis yra naikinamasis. Kadangi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimas įsiteisėjo 2014 m. spalio 28 d., todėl paskutinė diena prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paduoti buvo 2014 m. lapkričio 11 d. įskaitytinai, t. y. iki šios dienos 24 valandos tretieji suinteresuoti asmenys turėjo teisę paduoti prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo (ABTĮ 66 str.). Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje administracinėje byloje Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktas 2014 m. lapkričio 13 d. (išsiųstas per EPP 2014 m. lapkričio 12 d. 17 val. 04 min.), t. y. praleidus ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą, kurio atnaujinimo galimybė nėra numatyta įstatyme.
III.
Tretieji suinteresuoti asmenys S. R. ir L. R. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį ir trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą išspręsti iš esmės (b. l. 165-166)
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinių terminų skaičiavimo taisykles, numatytas ABTĮ 66 straipsnio 2 dalyje, todėl nepagrįstai atsisakė priimti trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą dėl išlaidų atlyginimo priteisimo. ABTĮ 66 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuriais nurodyta jo pradžia. Taigi, teismui 2014 m. spalio 14 d. paskelbus sprendimą, apeliacinio apskundimo termino pradžia buvo kita kalendorinė diena, t. y. spalio 15 d., o keturiolikos dienų terminas baigėsi spalio 28 d. dvidešimt ketvirtą valandą. Taigi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimas įsiteisėjo ne spalio 28 d., o spalio 29 d., būtent ši data kaip įvykis procese „Įsiteisėjo“ nurodytas ir LITEKO.
ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Taigi, taikant ABTĮ 66 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesinių terminų skaičiavimo taisykles, terminas prašymui dėl išlaidų atlyginimo prasideda kitą dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. spalio 30 d., ir paskutinė diena pateikti prašymą dėl išlaidų atlyginimo yra lapkričio 12 d. iki dvidešimt ketvirtos valandos. Kaip matyti, trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismui pateiktas per EPP 2014 m. lapkričio 12 d. 17 val. 04 min., o tai reiškia, kad terminas prašymui dėl išlaidų atlyginimo pateiktas nepraleidus ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi (b. l. 170-172) trečiųjų suinteresuotų asmenų S. R. ir L. R. atskirojo skundo netenkino, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį paliko nepakeistą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų paduoti po teismo sprendimo įsiteisėjimo yra nustatytas aiškiai apibrėžtas terminas – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Šio termino atnaujinimo galimybės ABTĮ nenumato, todėl jis yra naikinamasis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-442-5/2012). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų buvo matyti, kad 2014 m. spalio 14 d. buvo priimtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas, jis apeliacine tvarka nebuvo apskųstas.
Pagal ABTĮ 96 straipsnio 1 dalį neapskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui (keturiolikai dienų nuo sprendimo paskelbimo (ABTĮ 127 str. 1 d.), kuris skaičiuojamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos (ABTĮ 66 str. 5 d.). Kaip minėta, prašymas dėl išlaidų atlyginimo paduodamas teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 str. 1 d.), o dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuriais nurodyta jo pradžia (ABTĮ 66 str. 2 d.). Remiantis šiomis ABTĮ nuostatomis, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimas įsiteisėjo 2014 m. spalio 28 d. dvidešimt ketvirtą valandą. Atitinkamai, terminas prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikti prasidėjo 2014 m. spalio 29 d., t. y. kitą dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo, ir paskutinė diena pateikti tokį prašymą teismui buvo lapkričio 11 d., t. y. iki šios dienos dvidešimt ketvirtos valandos tretieji suinteresuoti asmenys turėjo teisę paduoti prašymą dėl išlaidų atlyginimo priteisimo (ABTĮ 66 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo šioje administracinėje byloje Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktas 2014 m. lapkričio 13 d. (išsiųstas per EPP 2014 m. lapkričio 12 d. 17 val. 04 min.). Teismas vertino, jog toks prašymas paduotas praleidus ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą, kurio atnaujinimo galimybė nėra numatyta įstatyme. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir grąžino jį padavusiems asmenims (ABTĮ 45 str., 67 str. 2 d.). Atitinkamai, teismas atskirąjį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
V.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. R. prašymu dėl proceso atnaujinimo (b. l. 176-178) prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS-261-1302/2014, bylą perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir tenkinti jos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties.
Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma, kad, teismams akivaizdžiai netinkamai taikius ABTĮ 66 straipsnio 2 dalies ir 6 dalies, 96 straipsnio 1 dalies ir 45 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažeidžiama ABTĮ 44 straipsnio 5 dalyje numatyta trečiųjų asmenų teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos jų teisės. Šie akivaizdūs pažeidimai turėjo esminės įtakos suinteresuotų asmenų materialinėms teisėms, nes nuosavybės teise turimos ir į bylinėjimosi procesą investuotos lėšos dėl padarytos teisės taikymo klaidos nebuvo nekompensuotos, tapo nuostoliais, todėl toks materialinių ir procesinių teisės normų akivaizdus pažeidimas sudaro administracinės bylos proceso atnaujinimo pagrindą, numatytą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte.
Remiasi ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2, 6 dalimis ir nurodo, jog šio ginčo atveju būtina išaiškinti teismams procesinio įvykio pradžią ir po jo sekančių procesinių terminų skaičiavimo pradžią laiko tėkmės aspektu. Klaipėdos apygardos administracinis teismas sprendimą administracinėje byloje priėmė 2014 m. spalio 14 d., apeliacinio apskundimo termino pradžia yra sekanti kalendorinė diena, t. y. spalio 15 d. 00:00:01 val. Taigi, taikant ABTĮ 66 straipsnio 2 dalies ir 6 dalies nuostatas, apeliacinio skundo dėl teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo padavimo keturiolikos dienų terminas baigėsi spalio 28 d. 24:00 valandą, tai reiškia, jeigu apeliacinis skundas elektroninių ryšių priemonėmis būtų paduotas spalio 28 d. 23:59:59 val. ir net 24.00.00 val., terminas apeliaciniam skundui pateikti nebūtų laikomas praleistu, nes apeliacinis procesas baigiasi 28 d. 24:00:00 val. Taigi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimas įsiteisėjo ne spalio 28 d. 24:00 val., kaip nurodo teismas, o spalio 29 d. 00:00:01 val. Skirtingai nei konstatavo teismai, būtent spalio 29 d. laikoma sprendimo įsiteisėjimo diena. Pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartyje nurodyta sprendimo įsiteisėjimo momentas (spalio 28 d.), ne tik apskaičiuotas pažeidžiant terminų skaičiavimo taisykles, bet ir prieštarauja LITEKO ir EPP paskelbtiems duomenimis, kur spalio 29 d. nurodyta kaip įvykis procese „Įsiteisėjo“. Šios pirmosios instancijos akivaizdžios procesinių terminų skaičiavimo klaidos nepastebėjo ir neištaisė apeliacinės instancijos teismas. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotinas akivaizdus ABTĮ 66 straipsnio 2 ir 6 dalies bei 96 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kas turėjo esminės reikšmės toliau skaičiuojant prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo padavimo terminą, numatytą ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje. Taikant ABTĮ 66 straipsnio 2 ir 6 dalyse nustatytas procesinių terminų skaičiavimo taisykles, terminas prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prasideda kitą dieną po įvykio – teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimas įsiteisėjo spalio 29 d., tai reiškia terminas prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prasideda nuo spalio 30 d. 00:00:01 val. ir baigiasi lapkričio 12 d. 24:00:00 val. Trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismui pateiktas per EPP 2014 m. lapkričio 12 d. 17 val. 04 min. ir prašymas dėl išlaidų atlyginimo pateiktas nepraleidus ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
Teismo nurodyta aplinkybė, jog prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų registruotas teismo raštinėje 2014 m. lapkričio 13 d., neturi reikšmės termino skaičiavimui, nes termino skaičiavimui yra svarbus prašymo išsiuntimo momentas, o ne jo registravimo teisme momentas. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ABTĮ 66 straipsnio 2 ir 6 dalies nuostatas ir neteisingai apskaičiavo ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų padavimo terminą. Šių pirmosios instancijos teismo klaidų neištaisė apeliacinės instancijos teismas, todėl jos turėjo esminės reikšmės priimant neteisingą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Vertina, kad nurodytos aplinkybės sudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytą pagrindą procesą atnaujinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. R. pateiktu prašymu siekia, kad būtų atnaujintas procesas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. AS-261-1302/2014 pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų S. R. ir L. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties, kurioje teismas sprendė klausimą, ar įvardinti subjektai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ar jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo pateiktas laiku.
Vertindama pateiktą prašymą teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog priimto teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas ir įtvirtino proceso atnaujinimo institutą, kuris yra vertinamas kaip išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-63-159/2010). Be to, proceso atnaujinimo tikslas taip pat yra išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).
Nurodytas proceso atnaujinimo tikslas lemia, kad proceso atnaujinimas yra specifinė administracinės teisenos stadija. Administracinių bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 153 str. 1 d.). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis numato baigtinį sąrašą pagrindų, kuriems esant procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, tuo tarpu ABTĮ 156 straipsnis reglamentuoja prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminus.
Teisėjų kolegija pastebi, jog proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to ir procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl nurodytų aplinkybių, kurias šalis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Taigi sprendžiant dėl proceso atnaujinimo ginčas iš esmės iš naujo nėra nagrinėjamas. Sprendžiamas tik procesinis klausimas, ar nagrinėjamu atveju yra vienas ar keli iš pagrindų procesui administracinėje byloje atnaujinti.
Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
Teisėjų kolegija, vykdydama nurodytus įstatymo leidėjo įpareigojimus ir vertindama, ar nėra praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, visų pirma pažymi, jog ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 156 str. 2 d.). Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą atvejį (ABTĮ 156 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo S. R. prašo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. AS-261-1302/2014, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinę 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį. Prašymas dėl proceso atnaujinimo įvardintoje byloje buvo pateiktas 2014 m. gruodžio 8 d. (b. l. 176-181), todėl šiuo atveju nėra praleistas ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas prašymui pateikti ir pateiktas prašymas yra nagrinėtinas iš esmės. Be to, šis prašymas nagrinėtinas iš esmės atsižvelgus ir į tai, kad priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis gali būti proceso atnaujinimo objektu kaip tai numato ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis (b. l. 170-172).
Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma, jog egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą įvardintoje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto, numatančio, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu yra pateikiami akivaizdūs įrodymai, jog padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, pagrindu.
Kiek tai susiję su įvardintu proceso atnaujinimo pagrindu, pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: pirma, nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas jas taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Šiame kontekste akcentuotina tai, kad materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtintą abstrakčią elgesio taisyklę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-502-165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-146-119/2011). Vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro pagrindo procesui atnaujinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-442-52/2008, 2011 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-146-28/2011).
Nagrinėjamu atveju S. R. proceso atnaujinimą įvardintu pagrindu sieja su tuo, kad teismas padarė akivaizdų esminį materialinės teisės pažeidimą, netinkamai taikydamas ABTĮ 66 straipsnio 2 ir 6 dalių, 96 straipsnio 1 dalies nuostatas ir neteisingai skaičiuodamas ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų padavimo terminą (b. l. 176-178).
Atsižvelgus į pateiktus argumentus, galimai pagrindžius proceso atnaujinimą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, pateiktus išaiškinimus, pažymėtina, jog S. R. proceso atnaujinimą sieja su neteisingu ABTĮ 66 straipsnio 2 ir 6 dalių, 96 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymu ir netinkamai apskaičiuotu ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytu prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų padavimo terminu ir teigia, kad buvo pažeistos materialinės teisės normos. Tačiau, kaip jau buvo minėta, materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtinta abstrakčią elgesio taisyklę. Teisės taikymo metu nustatomas teisės subjekto teisinis statusas arba konkrečios jo teisės ir pareigos, esant pažeidimui taikytinos sankcijos. Šiuo atveju ABTĮ 66 straipsnio 2, 6 dalyse, 96 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos procesinės teisės normos, reglamentuojančios procesinių terminų skaičiavimą, jų atskaitos pradžią, teismo sprendimo įsiteisėjimo momentą, tuo tarpu įvardintos šalies minėtas proceso atnaujinimo pagrindas galimybę atnaujinti procesą sieja ne su procesinių teisės normų, o su materialinių teisės normų pažeidimu (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.). Šiuo atveju svarbu yra tai, kad procesinės teisės normų pažeidimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas neapima (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-502-165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-146-119/2011).
Be to, pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat yra nurodęs, kad bylos šalis neturi teisės siekti galutinio ir privalomo sprendimo peržiūrėjimo vien tuo tikslu, kad byla būtų iš naujo išnagrinėta ir išspręsta. Tuo atveju, kai prieš paduodant prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą bylos esmė yra išnagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, ir nėra nustatyta, kad kuris nors iš šių teismų veikė už savo kompetencijos ribų ar buvo padarytas esminis proceso pažeidimas, faktinių aplinkybių nagrinėjimas iš naujo gali pažeisti teisinio tikrumo principą ir pareiškėjo „teisę į teismą“ (žr. EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Varnienė prieš Lietuvą, 43-44 para.). Taigi, atsižvelgiant į tai, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą įvertinti bylos faktinę pusę, nepagrindžiant būtent bent vieno ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatyto pagrindo buvimo, teigtina, jog prašymas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą yra nepagrįstas, dėl ko jis netenkintinas ir procesas šioje byloje neatnaujintinas.
Dėl pirmiau įvardintų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju trečiojo suinteresuoto asmens S. R. prašymas dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu yra nepagrįstas, todėl procesas administracinėje byloje Nr. AS-261-1302/2014 neatnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
trečiojo suinteresuoto asmens S. R. prašymo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. AS-261-1302/2014 netenkinti.
Proceso Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. AS-261-1302/2014 pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų S. R. ir L. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Goldengrass“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant S. R. ir L. R., dėl įsakymų ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus neatnaujinti.
Nutartis neskundžiama.