Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Irena Ivanovienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-15 nutarimo, kuriuo A. K. G., padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje, nubaustas 300 Lt (trijų šimtų litų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. G. nubaustas už tai, kad 2013 m. birželio 20 d., 21 val. 30 min., žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai.

Apelianto nuomone, surinktoje medžiagoje teismui galėjo neužtekti įrodymų dėl įvykio buvimo fakto, tačiau tai nereiškia, kad nebuvo pažeidimo, ar kad nubaustasis jį išgalvojo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. K. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) str.

LR (duomenys neskelbtini) str. numatyta administracinė atsakomybė už žinomai melagingą policijos ar kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą.

Nors nubaustasis A. K. G. neigia žinomai melagingai kvietęs policijos pareigūnus, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2013-06-20, 21.30 val. buvo gautas pranešimas, jog prie (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, namo yra atvykę jaunuoliai, kurie triukšmauja, automobilius stato ant žalios vejos. Atvykus į įvykio vietą pažeidimų nenustatyta, gatvėje laukė grupė asmenų, kurie nurodė, jog kaimynai iš (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, be priežasties kviečia policijos pareigūnus. Pareigūnams pasikalbėjus su A. K. G., jis nieko konkretaus nurodyti negalėjo, paaiškino tik tai, kad visi „durniai“, „vagys“, „banditai“, „narkomanai“, kreipsis į prokuratūrą, nes jam niekas nepadeda (tarnybiniai pranešimai 5, 6 b. l).

Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas pareigūnas A. D. parodė, kad A. K. G. pažįsta kaip Medelyno rajono gyventoją, kuris labai dažnai kviesdavo policijos pareigūnus dėl jo gatvėje neva vykstančių triukšmų. 2013.06.20 nuvykus pagal iškvietimą A. K. G. kalbėjo apie vagis ir narkomanus. Tuo metu A. K. G. apie jokias laužavietes nekalbėjo, tik buvo jo nepasitenkinimas, kad jaunuoliai laiko automobilį ant žaliosios vejos, nors ten realiai nėra žalioji veja, o tik įvažiavimas į namą užaugęs žole. Jiems atvykus į įvykio vietą stovėjo vienas automobilis, kuris buvo tų žmonių, kurie ten ir gyvena. Tie žmonės parašė pareiškimą, kad A. K. G. juos terorizuoja, kviečia policiją. Kai kalbėjosi su A. K. G., jis aiškino, kad ten visi narkomanai, kad juos policija sutvarkytų. Nuvažiavus į įvykio vietą, jokių laužų nebuvo, kaip ir jokių kitų pažeidimų. Pareigūnai pabendravo su ten buvusiais jaunuoliais. Šie buvo blaivūs, grįžę po darbo. Tų jaunuolių amžius buvo gerokai virš dvidešimties. Jokių konfliktinių situacijų, girtavimo ir triukšmavimo viešoje vietoje nebuvo. Kiek tuo adresu yra buvę iškvietimų, informacija niekada nepasitvirtindavo.

Iš byloje esančio 2013-06-20 A. G. pareiškimo matyti, kad ji nurodė, jog kaimynas A. K. G. be jokios priežasties kviečia policijos pareigūnus. Jie buvo iškviesti 2013 m. birželio 15 d., apie 21.30 val., dėl neva deginamų padangų, birželio 18 d., apie 20 val., dėl neva trukdymo jam praeiti, ir birželio 20 d., apie 22 val., dėl neva keliamo triukšmo. Po pareiškimu pasirašė A. G., N. G., Z. Z., G. B. ir E. P. (3 b. l.).

Iš 2013-06-28 patikslinto A. G. protokolo – pareiškimo matyti, kad ji nurodė, jog kaimynas, gyvenantis Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), dažnai kviečia policijos pareigūnus dėl įvairių faktų, kurie nepasitvirtina, todėl pareiškėja pradėjo rašytis visus jo policijos pareigūnų iškvietimus ir nustatytus pažeidimus. A. K. G. kviečia pareigūnus dėl triukšmo, padangų deginimo, taip pat, kad automobiliai jam trukdo praeiti Klaipėdos gatve, pirminiame pareiškime apsirašę asmenys taip pat yra nukentėję nuo A. K. G. neteisėtų kaltinimų, tačiau skundų nerašė. Pareiškėjos nuomone, A. K. G. veiksmai jos atžvilgiu yra šmeižimas tikrovės neatitinkančiais faktais (4 b. l.)

Apklausta pirmosios instancijos teisme liudytoja, A. G. patvirtino, kad A. K. G., dažnai kviečia policijos pareigūnus be jokios priežasties, pykstasi su kaimynais.

Aukštesnės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą apie tai, kad liudytojai V. G. ir S. S. patvirtino pažeidimo buvimo faktą ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesiremti minėtų liudytojų parodymais dėl jų nenuoseklumo bei dėl jų asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Posėdžio metu apklausta liudytoja V. G. parodė, kad ji yra nubaustojo sugyventinė, kad A. K. G. pareigūnų niekada be reikalo nėra kvietęs, kad ji visada būdavo šalia, kai A. K. G. kviesdavo pareigūnus, o 2013-12-17 teisme ši liudytoja nurodė visai kitas aplinkybes, kad ji nėra A. K. G. sugyventinė, kad yra tik jo draugė, iš pradžių teigė, kad A. K. G. 2013-06-20 pareigūnus kvietė dėl laužo deginimo, vėliau suabejojo parodydama, kad 2013-06-20 pareigūnus kvietė ne dėl laužo deginimo. Be to, kaip nustatyta, su A. K. G. V. G. palaiko draugiškus santykius dėl to gali būti suinteresuota jam padėti ir duoti palankius parodymus. Teismas taip pat pagrįstai nesirėmė liudytojo S. S. parodymais, jog jis 2013 m. birželio mėn., kai išėjo iš A. K. G., matė du jaunuolius deginančius laužą, tačiau negalėjo nurodyti, ar tai buvo 2013-06-20 dieną, tokių jo parodymų nepatvirtina kiti byloje ištirti įrodymai. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo pareigūno A. D. parodymais, kurie iš esmės buvo tapatūs kaip ir pirminiame nurodytame tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės bei sutampantys su pareigūno K. S. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, pareigūnės A. K. parodymais, taip pat liudytojų A. G., N. G. parodymais, kadangi jų parodymus ir pareiškimuose nurodytas aplinkybes patvirtina tiek posėdžio metu apklaustų liudytojų pareigūnų A. D. ir A. K. parodymai bei 2013-06-20 policijos pareigūnų A. D., K. S. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, jog 2013-06-20 jokių pažeidimų nenustatyta ir 2013-07-01 tyrėjos V. K. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, jog pareigūnai, kiekvieną kartą nuvykę į įvykio vietą, jokių pažeidimų nenustatydavo.

Aukštesnės instancijos teismas pagrįstai nesirėmė A. K. G. parodymais ir teisingai juos laikė gynybine pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jo parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jo parodymai nebuvo nuoseklūs - kaip nustatyta 2013-06-20, apie 21.30 val. pareigūnus jis kvietė dėl neva buvusio jaunuolių triukšmo ir automobilio statymo ant žalios vejos, posėdžio metu parodymus keitė teigdamas, kad pareigūnus kvietė dėl laužo deginimo, nors nė vienas iš jo nurodytų faktų 2013-06-20 nepasitvirtino.

Visa tai patvirtina išvadą, kad A. K. G. 2013-06-20 žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. K. G. veiksmai atitinka veikos, numatytos LR (duomenys neskelbtini) str., požymius, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, jis nubaustas pagrįstai.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2014-01-15 nutarimą, išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. K. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-15 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.