Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je D. G., gim. 1984 m. liepos 1 d., Šilalės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini), lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, ve­dęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), netei­stas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir BK 294 str. 1 d.

M. B., gim. 1989 m. birželio 8 d., Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, ne­ve­dęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), netei­stas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. G. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams.

2009 m. rugsėjo 28 d., apie 19⁰⁰ val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, iš „Saurida“ degalinės, esančios Vilniaus g. 373A, Šiaulių m., kaltinamasis D. G. savavališkai pasiėmė T. J. priklausantį 10.000 Lt vertės automobilį „Audi A6“, valst. Nr. S516CNJ, kurį prieš tai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tikslią datą ir laiku, buvo apsikeitęs su T. J. į automobilį „BMW 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kal­ti­na­mieji D. G. ir M. B. pažeidė viešėją tvarką.

2010 m. birželio 24 d., tarp 20⁴⁷ val. ir 20⁵⁰ val., viešoje vietoje - J.Tumo-Vaižganto g. 18, Plungės m., esančios parduotuvės „Papartis“ prekybos salėje, kaltinamieji D. G. ir M. B. veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. A. R., L. M., S. M., J. N., N. L. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų akivaizdoje, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš M. K.. Be jokios priežasties įvykus žodiniam konfliktui kaltinamasis M. B. ranka sudavė ne mažiau 4 smūgius M. K. į galvą, kaltinamasis D. G. ne mažiau 8 kartus sudavė smūgius ranka ir 1 kartą koja įspyrė į galvą ir kitas kūno vietas M. K. ir bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam M. K. sužalojimus: muštinę paviršinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje su aplinkine kraujosruva lūpoje - nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamieji D. G. ir M. B. šią nusikalstamą veiką padarė būdami neblaivūs.

1.Savavaldžiavimas.Kaltinamasis D. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su nukentėjusiuoju T. J. pagal skelbimą internete buvo apsikeitę automobiliais „BMW 323“ ir „Audi A6“.

Pagal žodinį sandorį jam atiteko automobilis „BMW 323“ su registracijos dokumentais. Naudojantis šiuo automobiliu paaiškėjo, kad registracijos dokumentuose nurodyti valstybiniai numeriai nesutampa su ant automobilio uždėtais, automobilis pagal dokumentus skirtas tik išardymui. Norėdamas atsikeisti automobiliais jis su A. M., D. B. ir M. P. nuvyko į Šiaulių miestą, kur degalinėje „Saurida“ susitiko su nukentėjusiuoju. Ten iš pradžių M. P. automobilį „Audi A6“ apžiūrinėjo kaip pirkėjas, po to jam perdavė raktelius ir dokumentus. Kai jis nukentėjusiajam pasakė apie klastotę ir paprašė automobiliais atsikeisti, nukentėjusysis nesutiko, todėl jis šiuo automobiliu išvažiavo į Plungę galvodamas, kad automobilis „Audi A6“ vis dar priklauso jam, nes apsikeitimo metu jokių dokumentų neformino. Netoli už Šiaulių miesto buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nukentėjusiajam padarytą žalą atlygino ir teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

Byloje yra kaltininko ir nukentėjusiojo rašytinis susitarimas dėl 2.000 Lt žalos atlyginimo tvarkos ir terminų (T.2 b.l.5). Iš kaltinamojo teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2010-04-20 T. J. 500 Lt pinigų kaltinamasis sumokėjo grynais, o 1.400 Lt pinigų 2010-06-18 mokėjimo pavedimu kaltinamasis pervedė į T. J. sąskaitą banke.

Liudytojas M. P. teisme parodė, kad apie apsikeistą automobilį „BMW 323“, kurio buvo suklastoti numeriai, sužinojo iš paties kaltinamojo. Jo prašymu D. G. su draugais vežė į Šiaulius, kur degalinėje jis, apsimetęs pirkėju, išbandė automobilį „Audi A6“, po to raktelius ir dokumentus perdavė kaltintajam ir iš įvykio vietos išvažiavo.

Byla buvo nagrinėjama nedalyvaujant liudytojams Ž. G., D. B. ir A. M. (visi išvykę į užsienį).

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal 2009-09-28 gautą protokolą-pareiškimą, kuriuo T. J. pranešė, kad 2009-09-28, apie 19⁰⁰ val., iš „Saurida“ degalinės, esančios Vilniaus g. 373A, Šiaulių m., iš matymo pažįstamas vyriškis pagrobė jam priklausantį automobilį „Audi A6“ su angliškais valstybiniais numeriais – 10.000 Lt vertės, kuriame buvo jo piniginė su asmeniniais dokumentais ir raktais (T.1 b.l.62).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta yra degalinės „Saurida“ teritorija, Vilniaus g. 373A, Šiaulių m. (T.1. b.l.64-69).

Iš kito įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad Šiaulių r., Kuršėnų aplinkkelio 2-ame kilometre, dešiniame kelio pakraštyje stovi automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio salone yra rankinė, joje rasta piniginė su T. J. asmens dokumentais, banko bei kitomis kortelėmis. Automobilis ir asmeniniai daiktai grąžinti T. J. (T.1 b.l.77-81, 88, 92, 104).

Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. yra numatytas būtinas savavaldžiavimo sudėties kvalifikuojantis požymis – didelė žala. Žalos turinį gali sudaryti tiek turtinė, tiek neturtinė žala kitam asmeniui. Šis požymis yra vertinamasis ir kiekvienu konkrečiu atveju jis įrodinėjamas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes: turtinę nukentėjusiojo padėtį ir jam padarytos žalos piniginę išraišką, pažeistų interesų svarbą, fizinės žalos padarymo buvimą ar nebuvimą, moralinį veikos aspektą ir kt. Kaltinamojo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d., dėl nukentėjusiajam padarytos didelės turtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

2.Viešosios tvarkos pažeidimas. K. M. B. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad nusikaltimo padarymo metu buvo lengvai apsvaigęs nuo alkoholio ir parodė, kad su D. G. įėjus į parduotuvę „Papartis“ pamatė pažįstamą S. M.. Priėjęs ją pakalbino, kaip suprato ji buvo su draugais. M. K. liepė nelįsti prie jo draugės, o jam atsakius, kad ji ir jo draugė, tarp jų įvyko konfliktas, jie susistumdė. Kadangi viskas vyko spontaniškai ir greitai, jis nepamena kiek ir kur smūgių sudavė nukentėjusiajam, tačiau neneigia, kad jis prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą vartojo. Dėl tos pačios priežasties negali patvirtinti ar D. G. irgi dalyvavo tame konflikte. Į konfliktą įsikišus G. M. jis iš parduotuvės išėjo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiojo ieškinio nepripažįsta, valstybinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta visiškai. Prašo skirti švelnesnę bausmę už pasiūlytą valstybinio kaltintojo.

Kaltinamasis D. G. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad nusikaltimo padarymo metu buvo vidutiniškai girtas ir parodė, kad į parduotuvę „Papartis“ su M. B. buvo atėję nusipirkti alaus. Jis nuėjo į alkoholio skyrių, o M. B. liko prie kasų. Abu buvo išgėrę alaus. Išgirdęs triukšmą pamatė, kad M. B. konfliktuoja su dviem vyriškiais, todėl nuėjo prie jų ir bandė juos išskirti. Tuo metu abu su M. B. bendrai sudavė kelis smūgius M. K., o M. B. iš parduotuvės išėjus jis dar konfliktavo su M. K. ir bandė suduoti smūgius. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo ir valstybinės ligonių kasos ieškinius pripažįsta visiškai. Prašo skirti švelnesnę bausmę už pasiūlytą valstybinio kaltintojo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. K. teisme parodė, kad su L. M., A. R. ir S. M. buvo parduotuvėje „Papartis“, kai jam stovint eilėje prie kasos priėjo kaltinamasis M. B., pasakė necenzūrinį žodį ir pradėjo jį mušti. Jis bandė sučiupti jo rankas, bet pastarasis sudavė jam kelis smūgius į veidą ir krūtinę, bandė įspirti, bet nepataikė. Tada priėjo kaltinamasis D. G., paklausė kokios problemos ir pradėjo jį mušti, grasino susidoroti. Atvykus policijos pareigūnams jis padėjo sulaikyti D. G., o M. B. jau buvo iš parduotuvės pasišalinęs. Reiškia civilinį ieškinį ir iš abiejų kaltinamųjų solidariai prašo priteisti 5.000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kadangi buvo pažemintas draugų ir nepažįstamų žmonių akivaizdoje, sužalotas, dėl to pablogėjo jo reputacija bei patyrė bendravimo nepatogumus su kitais žmonėmis. Dėl bausmės skyrimo kaltinamiesiems savo siūlymų nepareiškė.

Iš specialisto išvados Nr. G 205/10 (07) matyti, kad M. K. padaryti sužalojimai: muštinė paviršinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje (odos nubrozdinimas) su aplinkine kraujosruva lūpoje, padaryta kieto buko daikto poveikyje ne mažiau vieno smūgio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta trumpiau nei 10 dienų (T.1 b.l.33).

Nukentėjusioji A. R. teisme patvirtino, kad stovėdama su L. M., M. K. ir S. M. parduotuvėje prie kasų pastebėjo kaip į parduotuvę atėjo akivaizdžiai neblaivūs kaltinamieji, kurie pasisveikinę su S. M. netoli vaikščiojo. Po to M. B. įžūliai kreipėsi į M. K., tarp jų įvyko konfliktas ir jie susistumdė. Tada pribėgo D. G. ir abu ėmė M. K. mušti rankomis ir spardyti kojomis. Pardavėjai paliepus kviesti policiją M. B. iš parduotuvės pasišalino. Prasidėjus muštynėms ji išsigando, tokie kaltinamųjų veiksmai ją papiktino, jai padaryta moralinė žala, tačiau civilinio ieškinio nereiškia. Dėl bausmės skyrimo savo siūlymų nepareiškė.

Liudytojai L. M., J. N., N. L. teisme patvirtino, kad nusikaltimo darymo metu prie kasos buvo eilė žmonių, neblaivūs kaltinamieji priekabiavo prie nukentėjusiojo M. K., po to susimušė, toks jų elgesys sukėlė baimę ir nepasitenkinimą ne tik jiems, bet ir kitiems ten buvusiems pirkėjams.

Byla buvo nagrinėjama nedalyvaujant liudytojai S. M. (yra nėščia ir dėl blogos sveikatos negali dalyvauti).

Iš filmuotos medžiagos peržiūrėjimo protokolo matyti, kad abu kaltinamieji nukentėjusįjį M. K. mušė parduotuvėje „Papartis“ matant kitiems žmonėms, teisme apklaustiems liudytojams ir nukentėjusiajai (T.1 b.l.19-30).

Kaltinamųjų veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliais veiksmais; b) grasinimais; c) patyčiomis; d) vandališkais veiksmais. Veika turi būti padaryta viešoje vietoje. Būtina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką ir šis sutrikdymas buvo realus. Ištirtais įrodymais nustatyta viešoji vieta – parduotuvė „Papartis“. Kaltinamieji prieš nukentėjusįjį M. K. vartojo smurtą matant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, nukentėjusiajai A. R., liudytojams L. M., S. M., N. L., J. N., ten bet kuriuo metu galėjo atsirasti ir kitų asmenų, todėl pripažintini įžūliais. Šiais veiksmais sutrikdė visuomenė rimtį ir tvarką.

Surinkti ir teisme ištirti įrodymai įrodo kaltinamųjų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų, kadangi nenustatyta jokia netinkama nukentėjusiojo veika kaltinamųjų atžvilgiu. Kaltinamieji savo įžūliu elgesiu demonstravo elgesio taisyklių ir moralės normų visuomenėje nepaisymą, siekimą pažeisti nusistovėjusias žmonių tarpusavio bendravimo normas ir sutrikdyti visuomenės rimtį bei tvarką, dėl ko buvo kviečiama policija, todėl jų veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Bausmių skyrimas. Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.).

Kaltinamasis D. G. teisiamas už du tyčinius nesunkius nusikaltimus, anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. Yra jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis epizode dėl savavaldžiavimo teismas pripažįsta kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, savanorišką žalos atlyginimą nukentėjusiajam, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe epizode dėl viešosios tvarkos pažeidimo teismas pripažįsta kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe ir apsvaigęs nuo alkoholio. Pagal alkotesterio rodmenis 2010-06-24, 21:01, D. G. nustatytas 1,87 ‰ girtumas (T.2 b.l.16).

K. M. B. teisiamas už vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. Yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe ir apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamojo girtumas įrodytas paties pripažinimu, kaltinamojo D. G., nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais.

Pagal BK 55 str. nuostatas pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad už kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimui numatytos alternatyvios švelnesnės bausmės, yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskyrus bausmę - baudą, bus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas.

D. G. į bausmės laiką įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas (BK 66 str.).

Dėl ieškinių. Ieškovo Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai. Nuostoliai padaryti kaltinamųjų neteisėtais veiksmais, todėl turi būti atlyginami visiškai (Lietuvos Respublikos CK 6.251 str.). Ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais (T.1 b.l.40). Kadangi ieškovui žalą abu kaltinamieji padarė bendrai, jiems taikytina solidarinė atsakomybė (CK 6.279 str. 1 d.).

Ieškovo M. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pagal CK 6.250 str.1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. patirtos žalos dydį, sukeltas pasekmes, ją padariusio asmens kaltės dydį, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl sužalojimo nebuvo gydomas gydymo įstaigoje stacionariai, teismui nepateikta medicininių duomenų apie liekamuosius reiškinius. Neabejotinai sužalojimo metu nukentėjusysis patyrė skausmą ir laikinus nepatogumus po to.

Pagrindiniai ieškovo motyvai dėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio yra pažeminimas draugų ir nepažįstamų žmonių akivaizdoje, sveikatos sutrikdymas, dėl kurio pablogėjo jo reputacija ir patyrė bendravimo nepatogumus su kitais žmonėmis.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis ir socialinis statusas sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (kasacinė byla Nr. 3K-3-155/2001). Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose atlygintinos neturtinės žalos dydis sudaro iki 3.000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-645/2007, 2K-36/2008, 2K-122/2008).

Teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į motyvus, kuriais grindžiamas ieškovo prašymas priteisti jo prašomą neturtinės žalos dydį, atsakovų ir ieškovo interesų pusiausvyrą, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., vadovaudamasis įstatymais, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei formuojama teismų praktika, ieškinio reikalavimą tenkina iš dalies ir laiko galimu neturtinei žalai atlyginti 2.000 Lt nuo ieškovo prašomos priteisti sumos. Byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais neturtinę žalą ieškovui padarė abu kaltinamieji bendrai, todėl jiems taikytina solidarinė atsakomybė (CK 6.279 str. 1 d.).

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-305, 307-308 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- pa­gal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir pa­skir­ti jam bausmę baudą 50 MGL (6.500 Lt);

- pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę baudą 25 MGL (3.250 Lt).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę baudą nustatyti 60 MGL (7.800 Lt).

Į bausmės laiką įskaityti D. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. iki 2009 m. rugsėjo 29 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. a) p.p., vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (1:2).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

M. B. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir pa­skir­ti jam bausmę baudą 50 MGL (6.500 Lt).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Priteisti solidariai iš D. G. ir M. B. 2.000 (du tūkstančius litų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti M. K., likusioje dalyje jo ieškinį atmesti.

Priteisti solidariai iš D. G. ir M. B. 50,14 Lt (penkiasdešimt litų 14 ct) gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skundu ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plungės rajono apylinkės tei­smą.