Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Papildomai atsakovas A. N. paaiškino, kad kai jiedu susipažino – jis jau dirbo, o ieškovė buvo studentė. Finansiškai jis buvo pajėgus ne tik įsigyti nekilnojamąjį turtą, bet ir susilaukti vaikų. Ieškovės charakteris labai sudėtingas, jai net jos sesuo yra sakiusi, kad reikia ieškoti aukso viduriuko, o ne moralizuoti ir priekaištauti kiekviename žingsnyje. Ieškovė visada kontroliavo viską, juoko pavidalu kitų asmenų akivaizdoje nuolat jį žemino, todėl jis mąstė apie skyrybas, bet ieškovė nuolat kartojo, kad jiems reikia vaiko, kuris juos sustiprins. Ieškovė buvo užsispyrusi, į kompromisus nėjo, nors jis siūlė eiti pas šeimos psichologus, kurie jiems padėtų išsaugoti santykius. Niekada ieškovės nemušė. Gimus A., ieškovė labai norėjo iš karto antro vaiko, nes mergaitė auga, jai reikia sesers ar brolio, o ir ieškovė nebelaikė savęs jauna, tačiau tuo metu gyveno taupiai, reikėjo būsto, todėl jis norėjo palaukti. Tuo metu jis jautė, kad jiems reikia pagalbos iš trečiojo asmens, todėl jis siūlė eiti pas specialistus, tačiau ieškovė apie tai nenorėjo nieko girdėti, jautėsi visur teisi, nematė jokių problemų. Jį patį už netinkamą elgesį, pvz. parūkymą, nubausdavo, kaip kokį vaiką. Jis norėdamas sukelti pavydą pasakė ieškovei, kad turi kitą, siekdamas, kad ji atkreiptų į jį, kaip į vyrą, dėmesį, bet ieškovė tai suprato tiesiogiai ir iš karto apkaltino jį sugriovus šeimą. Pati ieškovė vaikščiojo po miestą ir susirašinėjo su bendradarbiu. Mano, kad jie tiesiog nesusikalbėjo ir reikiamu metu nesiėmė reikiamų priemonių. (duomenys neskelbtini) metai iš tiesų buvo labai banguoti, bet susikalbėti abiem neišeina. Jis šeimoje niekada neturėjo jokio žodžio, viską kontroliavo ir viskam vadovavo ieškovė, nes ji viską gali viena. Šiai dienai jis stengiasi susitaupyti pinigų savo butui, kad su dukromis galėtų bendrauti ir su nakvynėmis, o ne kad vaikams ir jam reikėtų nakvoti pas jo tėvus. Pastebėjo, kad vaikai net vengia saldainių neštis į namus, akivaizdu, kad jau net ir vaikai stengiasi elgtis taip, kad įtiktų mamai. Buvo momentas, kai ieškovė visiškai jį ignoravo ir nebendravo, nes jis joms nebereikalingas, jos viską gali pačios. Tartis dėl matymosi su vaikais jam reikėjo su ieškovės motina. Jis dėl vaikų taip pat stipriai pergyveno, turėjo miego sutrikimų, lankėsi pas psichologus. Ieškovė yra kartą paėmusi A. ant rankų ir pasakiusi, kad tėvas tavęs nenorėjo, todėl tu su juo niekur neik, mergaitė net krūptelėjo nuo tokių ieškovės žodžių ir palaipsniui vaikus atstūminėjo nuo tėvo. Eiti į ugdymo įstaigas buvo vienintelis būdas matytis ir bendrauti su dukromis, o ne daroma dėl akių, kaip teigia ieškovė. Akivaizdu, kad mergaitės yra stipriai paveiktos mamos, nenori konfliktų su mama ir su močiute ir elgiasi taip, kad pateisintų būtent jų lūkesčius. Ieškovė geriau leidžia mergaitei po treniruočių grįžti su visuomeniniu transportu, vietoj to, kad leistų jam parvežti su mašina, nes anot ieškovės negalima vežioti vaiko su svetima mašina, kai atsakovas turės savo automobilį, tai galės vežioti. Ieškovė per daug kontroliuoja ir net nuteikinėja mergaites prieš jį. Nuo pat mergaičių gimimo jis rūpinosi dukromis ir nebuvo nusišalinęs nuo mergaičių auginimo. Mano, kad kliūčių jo bendravimui su dukromis nėra, todėl turėtų būti nustatyta jo atsiliepime nurodyta bendravimo su dukromis tvarka. Po dešimties bendro gyvenimo metų drąsiai gali teigti, kad vienam vaikui per mėnesį užteks, jei jis mokės 180 Eur, juo labiau, kad jis neatsisako ir toliau dalyvauti mergaičių gyvenime ir patirti atitinkamas išlaidas, papildomai dengti būtinas nenumatytas išlaidas. Su išlaikymo įsiskolinimu jis kategoriškai nesutinka, nes pervedė ieškovei 5600 Eur, pirko mergaitėms drabužius ir kitus reikmenis, o kad ieškovei visada būdavo per mažai, tai jis tą ne kartą ir gyvenant santuokoje girdėjo, kad turi dirbti daugiau ir uždirbti daugiau, nes pinigų vis mažai ir mažai. Žemės sklypas buvo įgytas po kelių mėnesių po santuokos įregistravimo už jo pinigus, todėl tai laikytina jo nuosavybe ir ieškovei kompensacija už žemės sklypą nepriklauso. Planavo žemės sklype statyti namą, bet ieškovė perkalbėjo ir jie įsigijo butą. Jo mėnesio pajamos yra 850 Eur per mėnesį, metų gale, jei būna papildomo darbo, kartais alga pakyla iki 900-1000 Eur.

Advokato padėjėja Lijana Paulauskienė baigiamosiose kalbose prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas rūpinosi šeima, kitą dieną atsakovas buvo išvarytas po to kai povedybine sutartimi buvo padalintas turtas ir atsakovas baigė įrengti butą. Dėl atsakovo neištikimybės yra išgalvoti duomenys, ieškovė nuolat seka, kontroliuoja atsakovą, neteisėtai surinktus duomenis naudoja savatiksliai. Išlaikymo įsiskolinimo nėra, nes jis visada rūpinosi mergaitėmis, be to, ginčo laikotarpiu atsakovas sumokėjo ieškovei 5600 Eur, todėl išlaikymo įsiskolinimo tikrai nėra. Turėtų būti tenkinama atsakovo siūloma jo bendravimo su mergaitėmis tvarka, nes ieškovės siūloma mergaičių bendravimo tvarka yra pernelyg ribojama, kontroliuojama. Povedybinėje sutartyje aptartas kompensacijų išmokėjimo būdas, todėl ieškovė negali reikalauti jokios kompensacijos už žemės sklypą, kuris pripažintinas asmeniniu atsakovo turtu. Byloje atlyginamos advokato ar advokato padėjėjo išlaidos, todėl teisininkės R. Š. išlaidos neturėtų būti atlyginamos. Vertimų sąskaitos nedetalizuotos, t.y. neaišku, ar buvo verčiami į bylą teikti dokumentai, ar kiti su byla nesusiję dokumentai.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pagrindo prieštarauti nepilnamečių P. N. ir A. N. gyvenamosios vietos nustatymui su motina nėra. Mano, kad tėvai turėtų susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, atsižvelgdami į vaikų interesus bei poreikius, jų amžių, dienos ritmą, jų, kaip bręstančių ir fiziškai bei dvasiškai besivystančių asmenybių, poreikių apimtį, išsakytą nuomonę, bendravimo tvarkos sąlygos turi būti konkrečios ir aiškios vykdymui. Tokio amžiaus vaikai yra emociškai pažeidžiami, jie jaudinasi dėl tėvų, dėl to jie turi užtikrinti, kad vaikai nedalyvautų jų konfliktuose ir negirdėtų neigiamų pasisakymų apie savo tėvus, bendrautų su abiem tėvais, jaustų iš jų pagalbą ir supratimą. Svečiuodamiesi tėvo namuose, tokio amžiaus vaikai turi patirti saugumo jausmą, emocinį atliepimą iš tėvo ir kitų kartu gyvenančių asmenų, priprasti prie tų namų aplinkos, turi būti išlaikyta vaikų dienotvarkė ir abiejuose namuose taikomos vienodos taisyklės. Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į vaikų interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Ieškovės prašomas priteisti po 215 Eur/mėn. išlaikymas galimai patenkintų vaikų poreikius ir atitiktų jų interesus. Teismo posėdyje išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Ieškovė santuokos iširimą dėl atsakovo kaltės grindė tuo, kad atsakovas nesirūpino vaikais, naudojo ieškovės atžvilgiu fizinį smurtą, buvo ieškovei neištikimas. Atsakovas santuokos iširimo priežastimi įvardino tai, kad ieškovė vartojo prieš jį psichologinį smurtą, nepilnamečių vaikų ir artimųjų akivaizdoje nuolat žemino, menkino atsakovą, kaip vyrą ir vaikų tėvą, atsisakė vykdyti žmonos pareigas, turėti su atsakovu lytinių santykių.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė prašo palikti jai santuokos metu įgytą pavardę „N.“. Atsakovas neprieštaravo, kad ieškovei būtų palikta „N.“ pavardė. Tarp šalių nesant ginčo, ieškovės reikalavimas tenkinamas, ieškovei paliktina santuokinė pavardė.

Reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo priteisimo šalys nereiškė, pagrindų tokiam išlaikymui nenustatyta, todėl išlaikymas šalims vienai iš kitos nutraukiant santuoką nepriteisiamas. Be to, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad po santuokos nutraukimo sutuoktinių asmeninėse sąskaitose esančios lėšos liktų tam sutuoktiniui, kurio vardu yra atidaryta sąskaita.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) sausio mėnesio, kai atsakovas išsikraustė iš šeimos buto, nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdo motinos pareigas. Atsakovas prieštaravimų dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nepareiškė. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad tai atitiktų geriausius vaikų interesus. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas.

Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. CK 3.170 straipsnių 1-3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

CK 3.59 straipsnyje numatyta, jog teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką. Remiantis kasacinio teismo praktika, nutraukus santuoką ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią 1. A. N. turi teisę bendrauti su vaikais kiekvieną sekmadienį paimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos sekmadienį 8 val. ir parveždamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val.; 2. A. N. turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį paimdamas vaikus iš mokymo/ikimokyklinio (treniruočių) ugdymo įstaigos nuo 16 val. ir parveždamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 19 val.; 3. Vaikui atsisakius susitikti arba susitikimo metu išreiškus norą jį nutraukti anksčiau nei nustatyta sutartyje, A. N. parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą ir nedelsiant informuoja apie tai I. N.. Tokiais atvejais bendravimo su vaiku dienos nėra kompensuojamos; 4. A. N. turi teisę bendrauti su vaikais poriniais metais gruodžio 24-ąją (Kūčių diena), 25-ąją (šv. Kalėdos), pirmąją šv. Velykų dieną, sausio 1-ąją (Naujųjų metų diena), (duomenys neskelbtini) (vaikų gimtadieniai), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 8 val. ir parveždamas į jų gyvenamąją vietą iki 14.00 val., neporiniais metais gruodžio 26-ąją (šv. Kalėdos), antrąją šv. Velykų dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 8 val. ir parveždamas į jų gyvenamąją vietą iki 14.00 val.; kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), (duomenys neskelbtini) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 8 val. ir parveždamas į jų gyvenamąją vietą iki 14.00 val.; 5. I. N. turi teisę bendrauti su vaikais: neporiniais metais gruodžio 24-ąją (Kūčių diena), 25-ąją (šv. Kalėdos), pirmąją šv. Velykų dieną, sausio 1-ąją (Naujųjų metų diena), (duomenys neskelbtini) (vaikų gimtadieniai), poriniais metais gruodžio 26-ąją (šv. Kalėdos), antrąją šv. Velykų dieną, kiekvienų metu pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena), (duomenys neskelbtini), jei šios dienos sutampa su A. N. bendravimo su vaikais sekmadienį, pirmadienį arba trečiadienį, šios dienos nėra kompensuojamos; 6. Apie kliūtis susitikti/bendrauti su vaikais dėl objektyvių svarbių priežasčių ar vaikų ligos) I. N. ir A. N. turi informuoti nedelsiant paaiškėjus kliūčiai; 7. Vaikų ir tėvo A. N. pasimatymas yra nekompensuojamas, jei jis neįvyko dėl vaikų ligos, užimtumo pamokinėje veikloje, ar dėl A. N. užimtumo darbe, ar kitų svarbių priežasčių; 8. Nustatyti, kad vaikai su mama I. N. turi teisę laikinai išvykti į užsienio valstybę apie tai A. N. informuojant ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki planuojamos kelionės; 9. Nustatyti, kad vykdydami nustatytąją tvarką ieškovė ir atsakovas bendrauja naudojantis šiais adresais ir ryšio priemonėmis: A. N., telefono numeris (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini), I. N., telefono numeris (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini); 10. Apie šioje tvarkoje nustatytą kontaktinių duomenų pasikeitimą A. N. arba atitinkamai I. N. nedelsiant turi informuoti kitą šalį trumpąja SMS žinute; 11. Pasikeitus A. N. arba I. N. gyvenamajai vietai, A. N. turi teisę pats atvykti į miestą, kuriame gyvena vaikai ir bendrauti su vaikais šioje tvarkoje numatytu laiku ir tvarka; 12. Esant bendram A. N. ir I. N. sutarimui SMS žinute, ieškovė ir atsakovas turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks vaikų interesams. Atsakovas nesutiko su ieškovės siūloma nustatyti jo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka, nes ieškovės siūloma bendravimo tvarka nėra išsami, joje nepagrįstai yra apibrėžtas motinos bendravimas su dukromis, o išlygos dėl vaiko atsisakymo bendrauti, dėl teisės laikinai išvykti ieškovei su vaikais į užsienio valstybę ir dėl bendravimo laiko / vietos apribojimų yra neteisėtos, todėl prašė nustatyti tokią jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią: 1. Kiekvieną trečiadienį A. N. bendrauja su dukromis P. N. ir A. N., tėvas paima 10.00 val. vaikus iš gyvenamosios vietos (kai ugdymo procesas nevyksta) arba iš ugdymo įstaigos (pasibaigus pamokoms ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams) ir 20.00 val. perduoda vaikus į gyvenamąją vietą; 2. Kiekvieną sekmadienį A. N. bendrauja su P. N. ir A. N. nuo 10.00 val. iki 20.00 val., tėvas paima vaikus iš gyvenamosios vietos ir po bendravimo perduoda vaikus į gyvenamąją vietą; 3. A. N. bendrauja su A. N. kitą dieną po jos gimimo dienos ((duomenys neskelbtini)) ir su P. N. kitą dieną po jos gimimo dienos ((duomenys neskelbtini)), tėvas paima 10.00 val. abu vaikus iš gyvenamosios vietos (kai ugdymo procesas nevyksta) arba iš ugdymo įstaigos (pasibaigus pamokoms ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams) ir 20.00 val. perduoda vaikus į gyvenamąją vietą; 4. A. N. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) bendrauja su A. N. ir P. N., tėvas paima 10.00 val. abu vaikus iš gyvenamosios vietos (kai ugdymo procesas nevyksta) arba iš ugdymo įstaigos (pasibaigus pamokoms ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams) ir 20.00 val. perduoda vaikus į gyvenamąją vietą; 5. Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val. A. N. bendrauja su A. N. ir P. N., tėvas paima vaikus iš gyvenamosios vietos ir po bendravimo perduoda vaikus į gyvenamąją vietą; 6. Kasmetinių atostogų metu A. N. bendrauja su A. N. ir P. N. du kartus po 7 (septynias) kalendorines dienas, tėvas pirmąją atostogų dieną 10.00 val. paima vaikus iš gyvenamosios vietos ir paskutinę atostogų dieną 20.00 val. perduoda vaikus į gyvenamąją vietą; 7. Poriniais metais A. N. bendrauja su A. N. ir P. N. antrąją šv. Velykų dieną, per Kūčias (gruodžio 24 d.) ir antrąją šv. Kalėdų švenčių dieną. Neporiniais metais A. N. bendrauja su vaikais pirmąją įv. Velykų dieną, per Kūčias (gruodžio 24 d.) ir pirmąją šv. Kalėdų dieną. Šventės dieną tėvas paima 10.00 val. abu vaikus iš gyvenamosios vietos ir 20.00 val. perduoda vaikus į gyvenamąją vietą; 8. I. N. sudaro sąlygas A. N. ir P. N. bendrauti su A. N. telefonu, elektroninio ryšio priemonėmis (nemokamomis programomis Skype, Vibert ir kt.); 9. A. N. nedelsiant praneša I. N. SMS žinute, jeigu jis negali bendrauti su vaikais šioje tvarkoje nustatytu metu; 10. I. N. nedelsiant praneša A. N. SMS žinute apie svarbias priežastis, dėl kurių vienas iš vaikų negalės bendrauti su tėvu. Tai nėra laikoma kliūtimi šioje tvarkoje nustatytu laiku bendrauti su kitu vaiku.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovė nepagrįstai prašo nustatyti ne tik atsakovo, bet ir ieškovės bendravimo su jų nepilnamečiais vaikais tvarką, nes remiantis CK 3.59 straipsniu teismas, nutraukdamas santuoką, turi nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką. Šiuo atveju šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove lieka aktualus tik skyrium gyvenančio tėvo, t.y. atsakovo A. N. bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos nustatymas. Nors ieškovė reikalavimą riboti atsakovo bendravimą su nepilnametėmis dukromis grindė tuo, kad vaikai daugiau nei metus laiko niekada nebuvo pasilikę su atsakovu visą parą ar ilgiau, taip pat nei vienas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus atsakovo paimtas tėvadienis nebuvo praleistas su vaikais, tėvo ir vaikų ryšys yra susilpnėjęs, todėl bendravimo tvarkoje nustatyti vaikų palikimą su atsakovu daugiau nei parai galimai neigiamai įtakotų vaikų psichologinę būseną, spręsti, jog maksimalus bendravimas su atsakovu neatitinka vaikų interesų nėra pagrindo. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovas su vaikais nėra likęs visą parą ar ilgiau, negali būti pagrindu riboti jo teisę maksimaliai bendrauti su vaikais, dalyvauti jų gyvenime, juos auklėti. Pagal bendrąjį Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijos dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio taikymo principą, valstybė, spręsdama globos klausimus, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis, tačiau šios ribos siaurėja sprendžiant dėl bendravimo nustatymo klausimų (nes egzistuoja pavojus nutrūkti tėvų ir vaikų santykiams) (DiamanateandPelliconi v. San Marino, No. 32250/08, 27 September 2011, § 175 ir kt.). Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Nesant informacijos, kad atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais kenkia vaikų interesams, kad atsakovas negeba užtikrinti vaikams saugios aplinkos, Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos palaikant poziciją, jog turi būti nustatyta maksimali atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, teismas vertina, jog pagrindo riboti maksimalų atsakovo bendravimą su vaikais nėra. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad ieškovė negali be jo sutikimo laikinai išvykti su nepilnametėmis dukromis į užsienio valstybę, nes pagal CK 3.174 str. 3 d. teisę nepilnamečius vaikus, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką vaiko liga nėra pateisinama priežastis neleisti skyrium gyvenančiam tėvui aplankyti sergantį vaiką namuose ir tokiu būdu realizuoti savo teisę matytis su vaiku, jei tuo metu yra numatytas jo bendravimo su vaiku laikas. Teismo vertinimu, nepilnametės šalių dukros šiuo metu dar nėra tokio amžiaus, kad būtų pakankamai brandžios išsakyti argumentuotą savo nuomonę, o be to, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir formuojamą teismų praktiką į nepilnamečio vaiko nuomonę turėtų būti atsižvelgiama tik tuomet, jei ji nekenkia paties vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju, teismas daro išvadą, kad mergaitės yra lengvai paveikiamos mamos, su kuria jos nuolat gyvena, todėl jų nenoras bendrauti su tėvu negali būti vertinamas kaip objektyvus ir pateisinantis jų interesus, todėl teismas kritiškai vertina ieškovės siūlomą nuostatą, kad vaikui atsisakius susitikti arba susitikimo metu išreiškus norą jį nutraukti anksčiau nei nustatyta, A. N. parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą ir nedelsiant apie tai informuoja I. N..

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. N. nepilnamečių dukrų A. N. ir P. N. išlaikymui po 215 Eur kiekvienai iki jų pilnametystės. Nurodo, kad apytiksli būtinųjų išlaidų suma per mėnesį sudaro apie 430 Eur vaikui. Atsakovas yra sveikas, darbingas, dirba, turi pastovias pajamas, todėl gali teikti dukroms tokio dydžio išlaikymą. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimus sutinka iš dalies. Nurodo, kad jiems gyvenant kartu vaikų išlaikymui jie niekada nėra skyrę tokios pinigų sumos kiekvieną mėnesį, todėl mano, kad ieškovės nurodomas išlaikymo dydis yra nepagrįstai užkeltas.

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (LR CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Ieškovė į bylą pateikė vaikų išlaikymo išlaidų suvestinę, pagal kurią dukters A. N. poreikiams kas mėnesį išleidžiama: 60 Eur darželis, 40 Eur komunalinės paslaugos, 150 Eur maistas, 50 Eur vitaminai/vaistai, 30 Eur drabužiai, 25 Eur avalynė, 25 Eur pramogos, 20 Eur higienos priemonės, 5 Eur kirpykla, 20 Eur odontologo paslaugos, 5 Eur sveikatos tyrimas, dukters P. N. poreikiams kas mėnesį išleidžiama: 20 Eur mokyklos reikmenys, 10 Eur klasės fondas, 40 Eur komunalinės paslaugos, 200 Eur maistas, 50 Eur vitaminai/vaistai, 50 Eur drabužiai, 25 Eur avalynė, 5 Eur sveikatos ištyrimas, 25 Eur higienos reikmenys, 5 Eur kirpykla, 20 Eur klasės ekskursijos, 1 Eur viešasis transportas, 20 Eur odontologo paslaugos, 25 Eur pramogos, 250 Eur metams rugsėjo 1-osios krepšelis, 20 Eur Vilniaus miesto sporto centro lankymas, 250 Eur metams gimnastikos stovykla.

Vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, jog VĮ „Registrų centro“ duomenimis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) ir automobilis (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovas neturi asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). SoDra duomenimis ieškovė I. N. dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinės pajamos – 1348,42 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, atsakovas A. N. yra (duomenys neskelbtini), jo vidutinės mėnesio pajamos – 849,13 Eur neatskaičius mokesčių. Ieškovei taip pat mokami valstybės skirti „vaiko“ pinigai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismas daro išvadą, jog ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra vidutinė, ieškovės turtinė padėtis yra geresnė už atsakovo.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti kiekvienam šalių nepilnamečiam vaikui po 890,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio (kai atsakovas išsikraustė iš šeimos namų) iki (duomenys neskelbtini) mėnesio, už 18 mėnesių, išskaičiuojant už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) po 200 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, o už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) skaičiuojant po 215 Eur/mėn. kiekvienam vaikui. Atsakovas su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo nesutiko nurodydamas, kad įsiskolinimo nėra ir pateikdamas į bylą banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas kiekvieną mėnesį dukrų išlaikymui į ieškovės sąskaitą pervedinėjo po 300 Eur, atskirais mėnesiais po 350 Eur, viso 5600 Eur, taip pat prisidėjo prie dukrų išlaikymo pirkdamas joms įvairius daiktus. Teismas šį atsakovo argumentą laiko pagrįstu, pažymėdamas tai, kad ieškovė su pradiniu ieškiniu į teismą kreipėsi (duomenys neskelbtini) d., tačiau iki pat patikslinto ieškinio (duomenys neskelbtini) d. neprašė iš atsakovo priteisti laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams, o tokį reikalavimą pareiškė kaip atsaką tik tuomet, kai teismas (duomenys neskelbtini) d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą dėl laikinos jo bendravimo su dukromis tvarkos nustatymo. Esant aukščiau išdėstytam, darytina išvada, kad atsakovas ieškovės nurodytu laikotarpiu vykdė pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra nepagrįstas ir atmestinas.

Ieškovė prašo atsakovui asmenine nuosavybe palikus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės naudai iš atsakovo priteisti pusę minėto žemės sklypo vertės kompensaciją, t.y. 3540 Eur, nes VĮ „Registrų centras“ duomenimis vidutinė šio žemės sklypo rinkos vertė yra 7080 Eur. Atsakovas prašo jo vardu įregistruotą žemės sklypą pripažinti A. N. asmenine nuosavybe, neišmokant ieškovei jokios piniginės kompensacijos, nes šis žemės sklypas buvo įsigytas išimtinai tik iš atsakovo lėšų, Povedybine šalių pasirašyta sutartimi šio nekilnojamojo turto režimas nebuvo pakeistas, lygiai taip pat Povedybine sutartimi nebuvo aptartas klausimas dėl kompensacijų išmokėjimo. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi pardavėjai V. L. ir R. L. pardavė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 0,0594 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 7901(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) pirkėjui A. N. nuosavybės teise. Tos pačios pirkimo-pardavimo sutarties 11 p. pirkėjui A. N. išaiškintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 str. 1 d. turinys, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Duomenų, kad minėtas žemės sklypas buvo įsigytas asmeninėn A. N. nuosavybėn, į bylą nepateikta. Atsakovo į bylą pateikti sodo mokesčiai patvirtina, kad jis sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) sumokėjo 150 Eur už kelio remonto darbus, (duomenys neskelbtini) – 62,20 Eur nario mokesčio, (duomenys neskelbtini) – 62,20 Eur nario mokesčio, tačiau įrodymų, kad minėtas žemės sklypas buvo įsigytas už iki santuokos įregistravimo sutaupytas asmenines atsakovo lėšas, byloje nėra. (duomenys neskelbtini) d. šalys pasirašė Povedybinę sutartį, kurios 2.1 p. patvirtino, kad šio skyriaus nuostatos yra ir bus taikomos visam ir bet kokiam po šios Sutarties sudarymo įgytam būsimam sutuoktinių turtui, tiek priklausančiam Šalims asmeninės nuosavybės teise, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitu sutuoktiniu ir/ar trečiaisiais asmenimis, tiek esančiam Lietuvos Respublikoje, tiek bet kurioje kitoje valstybėje/vietoje/jurisdikcijoje, įskaitant, bet neapsiribojant žemiau nurodytomis rūšimis. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ginčo žemės sklypas buvo įsigytas iki šalių pasirašytos Povedybinės sutarties, todėl (duomenys neskelbtini) Povedybinės sutarties nuostatos netaikomos iki jos pasirašymo įsigytam žemės sklypui. Kadangi žemės sklypas buvo įgytas santuokos metu, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu atsakovui buvo išaiškintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 str. 1 d. turinys, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra žymos, kad šis žemės sklypas yra įgytas asmeninėn A. N. nuosavybėn, šalių sudarytos (duomenys neskelbtini) Povedybinės sutarties nuostatos šiam nekilnojamajam turtui netaikomos, atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jis mokėjo mokesčius sodininkų bendrijai, tačiau nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad šį ginčo žemės sklypą jis įsigijo iš asmeninių iki santuokos įregistravimo sutaupytų lėšų, todėl teismas atsakovo reikalavimą pripažinti žemės sklypą asmenine jo nuosavybe laiko nepagrįstu ir atmeta.