Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje nuotolinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui P. S. (P. S.), trečiajam asmeniui K. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

1.13.Sąžiningumas - tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais.

1.16.Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

1.17.Sudarydamas ginčijamą sandorį, Atsakovas savo neveikimu atsisakė turtinių teisių į 3/8 dalis nekilnojamojo turto - buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėtina tai, jog kasacinio teismo sprendžiant analogiškas situacijas yra konstatuota, kad nustačius, jog įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus - pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir ieškovo reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-03-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

1.18.Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovo P. S. vienašalio sandorio - atsisakymo priimti palikimą - pripažinimas negaliojančiu nesuponuoja Atsakovo įpareigojimo priimti palikimą, tačiau sudaro sąlygas taikyti kitus Ieškovo pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. įvykdyti atsakovo P. S. prievolę iš turto, kurį, pažeisdamas Ieškovo interesus, Atsakovas atsisakė priimti, nukreipiant išieškojimą į trečiojo asmens K. S. paveldėtą iš šiuo metu nuosavybės teise valdomą turtą, kurio atsisakė atsakovas P. S.

1.19.Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad remiantis VĮ „Registrų centras“ masinio vertinimo duomenimis, nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio dalį įgyti nuosavybės teise galėjo Atsakovas, vidutinė rinkos vertė yra 38300,00 Eur. Atitinkamai atsakovui įgijus nuosavybės teises į jam tenkančią 3/8 turto dalį, Atsakovui tenkančios turto dalies vertė sudarytų 14362,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamu sandoriu perleisto turto vertė yra mažesnė nei teismo nutartimi ieškovui iš atsakovo priteistos sumos, todėl šiuo atveju yra pagrindas ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu pilna apimtimi.

1.20.Pažymėtina, kad išieškojimo nukreipimas į atsakovui P. S. nuosavybės teise nepriklausantį turtą šiuo atveju negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis trečiojo asmens K. S. teisėtus interesus, nes Atsakovui neatlikus nesąžiningų ir Ieškovo teisėtus interesus pažeidžiančių veiksmų, t. y. nustatyta tvarka priėmus jam po tėvo mirties tenkančią palikimo dalį, tretysis asmuo K. S. nebūtų įgijusi teisės šio turto paveldėti. Taigi trečiojo asmens K. S. turtinė padėtis pagerėjo dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo P. S. veiksmų atsisakant palikimo, todėl trečiajam asmeniui K. S. iš neteisės teisė negali atsirasti. Paaiškėjus, kad mirusiojo A. S. palikimą sudaro daugiau turto, ieškinys bus tikslinamas.

2.Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai jame nurodytais motyvais. Parodė, kad vykdymo proceso metu paaiškėjo, kad atsakovas atsisakė nuo palikimo, atsiradusio po atsakovo tėvo mirties, siekdamas išvengti įsiskolinimo, atsisakymo pagrindai neaiškūs. Šiai dienai iš atsakovo išieškota apie 1500 Eur per penkis metus nuo 2017 metų vasario mėnesio. Atsakovas nededa pastangų atsiskaityti, šiai dienai atsakovas neturi jokio turto, vengdamas išieškojimo nepriėmė palikimo, jei būtų priėmęs, tai kreditorius galėtų bent dalį skolos išsiieškoti. Tokie atsakovo veiksmai nesąžiningi. Actio Pauliana ieškinys reiškiamas per vienerių metų terminą. Apie tai, kad mirus atsakovo tėvui palikimą priėmė trečiasis asmuo paaiškėjo 2020-10-30 gavus duomenis iš anstolio. Apie tai, kad ginčo sandoris pažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus teises paaiškėjo ir gavus paveldėjimo bylą iš notaro biuro. Dėl restitucijos, tai ieškovas negali reikalauti, kad atsakovos priimtų palikimą, bet šiuo atveju atsakovas negali pažeisti kreditoriaus teisių, todėl prašoma nukreipti išieškojimą į trečiajam asmeniui priklausančio buto dalį.

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Posėdžio metu parodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jis neginčija savo skolos „Swedbank“ AB. Jo tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Jis po tėvo mirties susipyko su savo motina trečiuoju asmeniu ir nei jis nei jo brolis E. S. palikimo nepriėmė. Jis mano, kad uždirbs ir skolą atiduos. Dėl buto, tai jis yra motinos butas, jis prie to buto nepriklauso, nenori, kad kažkas paimtų motinos butą. Skola nuo 2010 metų buvo, jis turėjo ir darbą ir grožio saloną, bet išsiskyrė su žmona ir visos skolos liko jam. Jis dirba pavėžėju „Bolt“ firmoje, teikia taksi paslaugas, į mėnesį gauna kiek uždirba, apie 800 Eur į rankas, reikia dar mokesčius sumokėti. Jokio turto neturi, yra vedęs turi 10 vaiką. Su ieškiniu, kad jis skolingas sutinka, bet dėl buto nesutinka. Skolos anksčiau pastoviai nemokėjo, bet išskaičiuodavo anstolis, jis ir dabar anstoliui Vasiliauskui moka po 30 Eur į mėnesį.

4.Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Parodė, kad ji žinojo apie atsakovo skolą, bet ja nelabai domėjosi. Po jos vyro mirties tik ji priėmė palikimą, atsakovas nepriėmė, nes ji nenorėjo, kad jos sūnūs priimtų palikimą. Ji laikė, kad tai jos turtas, apart šito buto, jokio turto ji neturi. Ji atsakovui nėra nieko išmokėjusi už palikimą. Atsakovas dirba ir tegul moka tą skolą su žmona.

Ieškinys atmestinas.

5.Byloje nustatytos sekančios aplinkybės.

Ginčo byloje dėl to, kad kreditorius „Svvedbank“, AB reikalavimo perleidimo sutartimis perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį Atsakovo įsiskolinimą „PlusPlus Baltic“ OU, o ši, savo ruožtu, perleido kreditorinio reikalavimo teises į Atsakovo įsiskolinimą PlusPlus Capital AS, kad minėto įsiskolinimo išieškojimas vykdomas antstolio Roberto Vasiliausko kontoroje, kad 22304,21 Eur skola nėra padengta iki šiol, nekilo.

Kaip matyti iš 2020-10-30 Testamentų registro išrašo, Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro A. S. 2011 m Paveldėjimo bylos, VĮ „Registro centras“ išrašo, po palikėjo A. S., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, 2010-12-14 dėl palikimo priėmimo kreipėsį jo sutuoktinė K. S.; 2011-02-24 palikėjo A. S. du sūnūs P. S. (atsakovas) ir J. S. pateikė Vilniaus rajono 2-ojo notarų biurui pareiškimą dėl atsisakymo nuo jiems priklausančios palikimo dalies po jų tėvo A. S. mirties; 2011-03-08 Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė Ona Žurauskienė K. S. išdavė nuosavybės teisės liudijimą, reg.Nr. (duomenys neskelbtini). ir Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg.Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu K. S. paveldėjo po sutuoktinio A. S. mirties butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – butas), G(duomenys neskelbtini); nuo 2011-03-15 VĮ „Registrų centras“ butas nuosavybės teise įregistruotas K. S. nuosavybės teise.

6.CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana ieškiniui patenkinti būtinosios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Dėl to ieškovas, teikdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų aptartų sąlygų buvimą, išskyrus preziumuojamų pagal įstatymą. Esant tokioms prezumpcijoms, jas paneigti pareiga jau kyla atsakovui.

7.Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu ginčija atsakovo P. S. veikimą, t. y. po atsakovo tėvo A. S. mirties atsiradusio palikimo nepriėmimą. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovas negali būti įpareigotas priimti mirusio tėvo palikimą. Šią teismo išvadą patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika, kurioje pripažįstama, kad veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vadinasi, nepriimdamas palikimo, atsakovas nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Kartu teismas pažymi tai, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys) (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2A-1038-253/2019). Taigi vien tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, savaime nereiškia, jog naudodamasis šia savo teise atsakovas nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Bet tai įrodyti turi atsakovas.

8.Teismas pastebi, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad butas yra atsakovo motinos trečiojo asmens K. S. turtas, atsakovui jis nepriklauso, kad trečiasis asmuo nenorėjo, jog butą kaip palikimą priimtų jos sūnūs, nes tai jos vienintelis turtas. Trečiasis asmuo, šioje byloje, nėra ieškovo (kreditoriaus) skolininkė. Bylos nagrinėjimo metu, pats ieškovo atstovas parodė, tai patvirtino ir atsakovas, kad šiai dienai iš atsakovo yra išieškota 1500 Eur skolos, ginčo dėl to, kad atsakovas dirba, gauna pajamas, kad iš atsakovo, vykdant skolos išieškojimą, anstolis išieško skolą ieškovo naudai, nekilo.

9.Teismo vertinimu, išieškojimo nukreipimas, o pirmiau atsakovo palikimo atsisakymo panaikinimas, būtų neteisingas trečiojo asmens K. S. atžvilgiu, vien todėl, kad ji nėra ir negali būti atsakinga už savo sūnaus skolas. Tai viena. Antra, teismas neturi byloje duomenų, kad atsakovė žinojo ar galėjo žinoti apie savo sūnaus skolas. Trečia, teismas ieškovo argumentais, dėl palikimo priėmimo atsisakymo sutiktų, jeigu atsakovas būtų vienas vienintelis paveldėtojas, tačiau nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad ne tik atsakovas atsisakė savo dalies atsakovės naudai, bet ir atsakovo brolis – trečiojo asmens sūnus – J. S.. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovas privalo įvykdyti savo prievoles kreditoriui, tačiau teismo vertinimu negalima pateisinti tokios situacijos, kai vieno asmens teisės turi būti saugomas įstatymo labiau nei kito, šiuo atveju trečiojo asmens teisė į nuosavybę ir jos vientisumą būtų pažeista.

10.Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tiek palikimo priėmimas, tiek atsisakymas yra sandoris, nes dėl valinių veiksmų atsiranda konkrečios ir tiesioginės teisinės pasekmės įpėdiniui – atsiranda arba pasibaigia jo teisė į palikimą ir kt. Palikimo priėmimas kaip sandoris sudaromas vienasmeniu valios išreiškimu. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises ir rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 23 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-295/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-251/2012).). Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovas negali būti įpareigotas priimti mirusio tėvo palikimą. Šią teismo išvadą patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika, kurioje pripažįstama, kad veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamos kontekste, jog atsakovo palikimo atsisakymo tikslas nebuvo išvengti atsakovo įsiskolinimo grąžinimo ieškovui ir paneigia ieškovo teiginius, kad atsakovas buvo nesąžiningas.

11.Lietuvos Respublikos civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija yra tirti ir vertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus bei padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Įrodinėjimo procese teismas turi tinkamai paskirstyti įrodinėjimo pareigas, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Be to, teismas pažymi, kad įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Ginčo šalys gali reikšti savo poziciją ir teikti įrodymus, tačiau jų vertinimas ir sprendimo priėmimas yra ginčus nagrinėjančios institucijos (šiuo atveju – teismo) prerogatyva. Todėl atsižvelgiant į teismų praktiką, teisinį reguliavimą, bylos aplinkybes ieškovo ieškinys atmestinas.

12.Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93, 96, 98 str. str.).

Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, iš ieškovo valstybei priteistina 20,28 Eur pašto išlaidų. Atsakovas išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas byloje nespręstinas.

13. Kadangi ieškinys atmestinas, 2021-11-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi taikytos ieškovo PlusPlus Capital AS, j.a.k. 11919806, reikalavimų užtikrinimui laikinosios apsaugos priemonės - areštas trečiajam asmeniui K. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), priklausančių 3/8 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti: jį parduoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, perduoti valdyti ir naudoti kitiems asmenims, naikintinos šiam teismo sprendimui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo PliusPlius Capital AS, j.a.k. 11919806, valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a. s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5662) 20,28 Eur (dvidešimt eurų 28 ct) pašto išlaidų..

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2021-11-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.