Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Artūro Driuko (pirmininkas), Audronės Jarackaitės (pranešėja) ir Egidijaus Žirono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Ž. ir atsakovės T. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-114-159/2009 pagal paminėto ieškovo ieškinį nurodytai atsakovei ir šios atsakovės priešieškinį dėl palikimo priteisimo bei paveldimo turto padalijimo, trečiųjų asmenų D. L. K. ir D. K. ieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo (tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų - notarė Virgilija J. M. , R. L. , E. R. , N. R. (N. R. ), V. R. Kliančina (buvusi Golovinskaja), S. J. Reznikov, V. K. , V. N. (V. N. ), E. K. , B. J. , N. N. ), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepagrįsta teismo išvada, jog mokėjimų pagal 1999-11-26 pirkimo-pardavimo sutartį dėl 52/100 dalių ginčo nekilnojamojo turto pirkimo už 172 000 Lt išdėstymas daugiau kaip per keturis mėnesius paneigia D. Ž. paaiškinimus, kad ir šiai ginčo nekilnojamojo turto daliai įsigyti N. Ž. turėjo pakankamai pinigų iš iki santuokos turėto turto pirkimo-pardavimo sandorių. Pinigų už perkamą nekilnojamąjį turtą išmokėjimas dalimis neįrodo, kad N. Ž. , pirkdamas namą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), neturėjo pinigų. Tai, kad minimas turtas buvo asmeninė N. Ž. nuosavybė, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: buto pirkimo-pardavimo sutartis bei pažyma iš registrų centro, iš kurių matyti, kad turtą N. Ž. pirko ir registravo kaip savo asmeninę nuosavybę. Šie įrodymai negali būti paneigti teismo prielaidos dėl to, kad N. Ž. neturėjo pinigų, nes pagal pirkimo-pardavimo sutartį mokėjo už įsigytą turtą dalimis. Toks mokėjimo būdas buvo pasirinktas todėl, kad pardavėjams reikėjo laiko pasiruošti persikraustymui.Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovui D. Ž. tenka pareiga ir įrodinėjimo našta rašytiniais įrodymais paneigti sutuoktinio turto bendrumo prezumpciją. Turtas jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas tik tada, kai viešajame registre nurodyti abu sutuoktiniai (CK 3.88 str. 3 d.). Šiuo atveju tiek nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriuose, tiek viešajame registre nurodytas tik vienas turto savininkas N. Ž. . Be to, tai, kad visas nekilnojamasis turtas buvo asmeninė N. Ž. nuosavybė įrodo faktai, jog dalis ginčo namo (48/100 dalys) buvo įgyta mainų keliu, keičiant iki santuokos su T. J. N. Ž. turėtą nekilnojamąjį turtą bei tai, kad po 48/100 namo dalių Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), įsigijimo, N. Ž. turėjo dar 78 000 Lt, gautus pardavus iki santuokos su T. J. turėtą nekilnojamąjį turtą, kuriuos jis 1999-07-03 sumokėjo namo, esančio Technikos g. 46, pardavėjai O. L. . Juolab, kad N. Ž. gaunamos pajamos buvo ženkliai didesnės, nei T. J. , kuri pagal pateiktus atsakovės darbo užmokesčio lapus, tuo metu, kai N. Ž. nusipirko namą (duomenys neskelbtini), gaudavo tik apie 1050 Lt pajamų per mėnesį. Tai įrodo, kad atsakovė negalėjo prisidėti prie N. Ž. nekilnojamojo turto pirkimo.Teismas nepagrįstai priteisė ir padalino tik antstolės V. Daugirdienės apyrašuose išvardintus daiktus, nors A. Žičkaus sudarytuose paveldimo turto apyrašuose paveldimų daiktų nurodyta kelis kartus daugiau. Faktas, kad A. Žičkaus sudarytas apyrašas buvo panaikintas, nereiškia, kad jame nurodyti daiktai tampa nebepaveldimi, nes jie egzistuoja de facto. Atsakovės T. J. iniciatyva sudarytas paveldimo turto apyrašas (sudarytas antstolės V. Daugirdienės) yra nepilnas, nes jame neįtrauktos antikvarinės ikonos, originalūs menininkų paveikslai, kiti vertingi daiktai. Juolab kad vėliau antstolė V. Daugirdienė ieškovo prašymu papildė jos sudarytą paveldimo turto apyrašą tais daiktais, kurie buvo nurodyti A. Žičkaus sudarytame apyraše, ir šiuos daiktus ieškovas su atsakove pasidalino.Nepagrįstai atmestas ir ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 196 000 Lt negautų pajamų už paveldimo nekilnojamojo turto nuomą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad D. Ž. ieškinio reikalavimas dėl 196 000 Lt už namo nuomą negautų pajamų grindžiamas prielaidomis, tačiau teismas atsisakė prijungti prie bylos ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus apie pajamas, gaunamas už analogiškų patalpų nuomą.

Nepagrįstas atsakovės apliacinio skundo teiginys, jog santuokos metu ginčo name buvo padaryta rekonstrukcija ir pastatas žymiai pagerintas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų apmokėjusi kokius nors statybos darbus, konkrečiai susijusius su ginčo namo rekonstrukcija, arba pirkusi statybines medžiagas, panaudotas šiame pastate. Atsakovės priešieškinyje nėra reikalavimo pripažinti ginčo namą pagerintu, todėl atsakovės teiginiai apie jos prisidėjimą prie namo rekonstrukcijos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir negali būti apeliacinio skundo argumentu.

Atsakovės teigimu, ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog N. Ž. buvo juvelyras ir jo gaunamos pajamos buvo ženkliai didesnės negu T. J. . Šias aplinkybes paneigia bylos duomenys apie N. Ž. gaunamą pensiją bei pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo D. Ž. ir atsakovės T. J. apeliaciniai skundai netenkintini.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Apeliantų skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Dėl teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto teisinį režimą, taikymo

Pagal 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo VIII-1864 25 straipsnį, Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio Kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, todėl šios bylos atveju, sprendžiant šalių ginčą, ar nekilnojamasis turtas įgytas prieš N. Ž. susituokiant su T. J. , ar su ja susituokus, taikytinos 2000 m. CK 3.87 - 3.90 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį režimą.

Nagrinėjamu atveju, nors turtas viešajame registre nenurodytas kaip sutuoktinių N. Ž. ir T. J. bendroji jungtinė nuosavybė (t. 1, b. l. 28–31), tačiau pagal pirmiau minėto 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo, Nr. VIII-1864, 25 straipsnio 3 dalį, Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo atveju turtas buvo įregistruotas 1999 metais, t. y. dar neįsigaliojus 2001 m. CK, todėl teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovui D. Ž. tenka pareiga ir įrodinėjimo našta rašytiniais įrodymais paneigti sutuoktinio turto bendrumo prezumpciją (CK 3.89 str. 2 d.). Todėl nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo teiginys, jog teismas netinkamai nustatė jam pareigą rašytiniais įrodymais paneigti sutuoktinio turto bendrumo prezumpciją.

Dėl ginčo nekilnojamojo turto vertės

Dėl 48/100 dalių nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine N. Ž. nuosavybe

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu), sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje (palyginus su dabartiniu reglamentavimu) buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas - įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu fakto pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad turtas (daiktas), įgytas santuokos metu už vieno iš sutuoktinių lėšas, turėtas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine to sutuoktinio nuosavybe, jei sutuoktiniai nesusitarė kitaip, nepriklausomai nuo to, ar tas turtas naudojamas vieno iš sutuoktinių, ar bendroms sutuoktinių reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-395/1999, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis civ. byloje 3-K3-424/2009).

Pirmosios instancijos teismas savo sprendime išsamiai išanalizavo N. Ž. sandorius dėl jam nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto, sudarytus iki santuokos su atsakove ir netrukus po santuokos sudarymo, bei juos patvirtinančius įrodymus (8 t., b. l. 40-42) ir pagrįstai konstatavo, jog šie įrodymai paneigia sutuoktinių turto dalies (48/100 gyvenamojo namo dalių su tai gyvenamojo namo daliai priklausančiais kitais statiniais) bendrumo prezumpciją (CK 3.88 str. 2 d.). Nors paskutinis sandoris, t. y. 1999-07-03 mainų sutartis, pagal kurią N. Ž. asmeninės nuosavybės teise jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį Klaipėdoje, Technikos g. 62, išmainė į 424/590 dalis žemės sklypo, 48/100 dalis gyvenamojo namo bei jo priklausinius, esančius Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 57, 62–63), sudaryta praėjus beveik vieneriems metams po santuokos su T. J. sudarymo, tačiau mainams panaudotas N. Ž. nekilnojamasis turtas buvo jo asmeninė nuosavybė, įgyta iki santuokos su atsakove T. J. , ir įgytą ginčo turto dalį N. Ž. užregistravo bei deklaravo ją Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriuje savo vardu, o ne kaip bendrąją jungtinę nuosavybę (t. 2, b. l. 108–114, t. 4, b. l. 13–16, 6 t., b. l. 158-159).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad taip spręsdamas minėtos nekilnojamojo turto dalies teisinio režimo klausimą apygardos teismas nepažeidė aptartų įstatymo ir teismų praktikos nuostatų.

Atsakovės nurodomas 1998-09-24 Klaipėdos m. 2 notarų biure T. J. N. Ž. išduotas įgaliojimas valdyti ir tvarkyti jos turtą (t. 4, b. l. 89) savaime nepaneigia pirmiau minėtų teismo išvadų dėl dalies nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine N. Ž. nuosavybe, kadangi, kaip minėta, galutinis mainų sandoris buvo sudarytas jau po santuokos sudarymo, o pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 4 dalies nuostatas, sandoriams sudaryti dėl turto, kuriam reikalingas privalomas notariškas tvirtinimas ar registracija atitinkamuose organuose, perleidimo arba įkeitimo, kito sutuoktinio sutikimas sandoriui sudaryti turėjo būti išreikštas raštu.

Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, jog dalies pinigų (108 000 Lt) už parduotą savo nekilnojamąjį turtą N. Ž. negavo, nes tai buvo užmokestis advokatams už jų paslaugas ginant ieškovą D. Ž. jam iškeltoje baudžiamojoje byloje, be to, pinigus už savo parduotą nekilnojamąjį turtą N. Ž. skyrė buvusiai žmonai R. L. bei apmokėjimui už ieškovo poreikius (CPK 178 str., 314 str.).

Kita vertus, turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita)( SŠK 22 str. 3 d., CK 3.90 str. 1 d.). Esminiu pagerinimu pripažįstami kokybiniai daikto pasikeitimai: rekonstrukcija, kapitalinis remontas arba kiekybiniai pasikeitimai, pvz., pristatymai, kai pagerinamo daikto bendroji vertė dėl pristatymų ar prijungimo žymiai išauga.

Tačiau atsakovės pateikti ir byloje esantys įrodymai neįrodo jos apeliacinio skundo teiginio, jog T. J. iš savo asmeninių lėšų iš esmės pagerino ginčo nekilnojamąjį turtą, jos teigimu, ginčo namo rekonstrukcijai panaudodama pinigus, gautus už jos dukrų paveldėtą turtą – du dviejų kambarių butus Vilniuje - (bendra suma 165 190 Lt) (CPK 178 str., 314 str.).

Pirmosios instancijos teismui pateiktų T. J. išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų kopijų duomenimis, buvo įsigyjamos įvairios statybinės medžiagos, o mokėjimo pavedimų kopijos patvirtinana šių sąskaitų apmokėjimą (6 t., b. l. 142-156), tačiau tai neįrodo, jog šios medžiagos buvo pirktos iš T. J. lėšų, ir kad šios medžiagos buvo panaudotos ginčo namo rekonstrukcijai. Be to, byloje nėra pakankamų duomenų, kuriais remiantis, būtų galima teigti, kad namas buvo rekonstruotas ar kitaip iš esmės pagerintas, kadangi nėra duomenų apie jo būklę, buvusią šį namą įsigyjant N. Ž. (CPK 178 str.). Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, jog pastato statybos metai yra 1958 m., tačiau nepateikta dokumentų apie šio pastato rekonstrukciją, kuriuos nustato Statybos įstatymas ir STR taisyklės (6 t., b. l. 165). Nors minėtoje namo kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad pastate, be bendro pagrindinio pastato patalpų, kurių plotas 142,39 m², yra 25,52 m² ploto pastogės patalpos, kurios nebuvo nurodytos nekilnojamojo turto registro duomenyse (1 t., b. l. 28-32), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla nėra dokumentas, patvirtinantis teisinę šios pastogės registraciją (taigi teismas nepadarė klaidos, nurodydamas, jog ginčo namo bendrasis plotas yra 142,39 m²). Be to, ir iš nurodytų duomenų matyti, kad pastogė buvo pastatyta kartu su namu (1958 m.), ir minėta, kad nėra dokumentų apie jos rekonstrukciją (6 t., b. l. 165).

Dėl 52/100 dalių nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kilus ginčui ar teismui sprendžiant kitus klausimus dėl konkretaus turto, nuosavybės teisės į jį rūšies ir subjektų, sprendžiama pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį, 3.89 straipsnio 1 dalį, 3.90 straipsnį ir kitose normose esančius pagrindus pagal turto įgijimo ar jo tvarkymo aplinkybes. Tokiu atveju CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija reiškia, kad asmuo, kuris aiškina, kad turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių, privalo tai įrodyti, t. y. paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalies nustatytą prielaidą dėl sutuoktinių turto bendrumo. Asmuo, kuris remiasi šia prezumpcija, gali, bet neprivalo, teikti įrodymus apie sutuoktinių turto bendrumą.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 str. 1 d.).

Apygardos teismas, vertindamas pateiktus duomenis apie N. Ž. sudarytus nekilnojamojo turto sandorius, nurodė, jog po šių sandorių sudarymo jam turėjo likti 78 000 Lt, kuriuos jis galėjo panaudoti įgydamas likusią ginčo nekilnojamojo turto dalį (52/100 dalis ginčo nekilnojamojo turto) pagal 1999-11-26 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau ši aplinkybė neįrodo, jog būtent iš šių pinigų buvo sumokėta dalis įsigyjamo nekilnojamojo turto kainos. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad 52/100 ginčo nekilnojamojo turto dalių buvo įsigytos po santuokos sudarymo praėjus vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, be to, ši ginčo nekilnojamojo turto dalis buvo įsigyta, sumokant jos kainą (172 000 Lt) ne iš karto, bet dalimis: 80 000 Lt pardavėja O. L. gavo iš pirkėjo N. Ž. 1999-07-03, 60 000 Lt – 1999-09-15, o 32 000 Lt - sutarties pasirašymo metu, t. y. 1999-11-26 (t. 1, b. l. 38–39). Taigi apygardos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytus duomenis ir įstatymo nuostatas dėl santuokos metu gautų pajamų pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, o ieškovui nepateikus duomenų, patvirtinančių, jog šios įmokos (ar jų dalis) buvo sumokėtos iš N. Ž. asmeninių lėšų, įgytų iki santuokos sudarymo, padarė pagrįstą išvadą, jog CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytomis asmeninės nuosavybės teisės įrodinėjimo taisyklėmis, ieškovas nepaneigė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos, taikytinos minėtai ginčo turto daliai (CK 3.88 str.). Tokių įrodymų ieškovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str.).

Taigi apygardos teismas turėjo pagrindo pripažinti nurodytą nekilnojamojo turto dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir, nustatydamas padalintiną tarp bylos šalių palikimo dalį bei įpėdinių dalis, nepažeidė įstatymo.

Nors apygardos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad nustato naudojimosi ginčo nekilnojamuoju turtu tvarką, tačiau šalys neprašė jos nustatyti. Ieškovas prašė jam priteisti visą palikėjo nekilnojamąjį turtą, o atsakovė prašė priteisti jai natūra visą nekilnojamąjį turtą, iš jos priteisiant ieškovui kompensaciją. Teismas sprendime iš esmės tik pakartojo išvadą dėl paveldimo nekilnojamojo turto dalių nustatymo ir pripažinimo šalims nuosavybės teisės į nurodytas paveldimo nekilnojamojo turto dalis natūra. Todėl ši teismo sprendimo dalis patikslintina, pašalinant iš teismo sprendimo nuorodą, kad D. Ž. paskiriama naudotis 222/400 dalimis, o T. J. - 178/400 dalimis paminėto nekilnojamojo turto.

Dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo

Mirusio asmens įpėdinis turi teisę priimti palikimą pagal apyrašą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Dėl apyrašo sudarymo kreipiamasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą, o šis paveda antstoliui sudaryti apyrašą (CK 5.53 straipsnio 2 dalis). Jeigu yra keli įpėdiniai ir bent vienas jų priima palikimą pagal apyrašą, laikoma, kad visi įpėdiniai priėmė palikimą pagal apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Paaiškėjus, kad ne visas palikėjo turtas įtrauktas į apyrašą, apie tai turi būti pranešta teismui, kad antstolis papildytų apyrašą (CK 5.53 straipsnio 7 dalis). Taigi įstatymo nustatyta, kad palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo pavedimu sudaromas vienas palikėjo turto apyrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-340/2006).

Nagrinėjamu atveju du įpėdiniai kiekvienas atskirai kreipėsi į apylinkės teismą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, ir buvo sudaryti keli apyrašai (1 t., b. l. 53-87, 114-118). Ieškovas D. Ž. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog apygardos teismas netinkamai išsprendė kilnojamųjų daiktų padalinimo klausimą, kadangi padalino tik antstolės V. Daugirdienės apyrašuose išvardintus daiktus, nors antstolės R. Žičkuvienės atstovo A. Žičkaus sudarytuose paveldimo turto apyrašuose paveldimų daiktų nurodyta daugiau.

Bylos duomenimis, antstolės R. Žičkuvienės atstovo 2005-02-05, 2005-02-15 ir 2005-03-02 sudarytuose turto apyrašuose (1 t., b. l. 53-64, 71-87) nurodytas turtas iš dalies skiriasi nuo antstolės V. Daugirdienės 2005-02-11 turto apyraše ir 2007-01-05 turto apyrašo papildyme nurodyto turto (t. 1, b. l. 114–115, t. 3, b. l. 28–33). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad antstolės V. Daugirdienės sudaryti turto apyrašai nebuvo panaikinti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis, kurios pagrindu buvo sudaryti antstolės R. Žičkuvienės atstovo turto apyrašai, buvo panaikinta to paties teismo 2005-09-13 nutartimi, pripažinus, kad klausimas dėl turto apyrašo sudarymo jau buvo išspręstas pagal pareiškėjos T. J. prašymą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-01-25 nutarties pagrindu sudarant turto apyrašą (1 t., b. l. 114), bei nutraukiant bylą dėl apyrašo sudarymo (1 t., b. l. 121-122). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-17 nutartimi buvo palikta galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-05-06 nutarties dalis, kuria antstolės R. Žičkuvienės atstovo veiksmai, 2005 m. vasario 11–12 d. sudarant turto apyrašą bute, adresu Vilniaus m., Žirmūnų g. 80–47, pripažinti neteisėtais, ir šis apyrašas panaikintas (t. 1, b. l. 178–181). Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, apygardos teismas, skundžiamame sprendime padalindamas paveldimą turtą, neturėjo pagrindo vadovautis antstolės R. Žičkuvienės (jos atstovo) sudarytais apyrašais, ir pagrįstai vadovavosi antstolės V. Daugirdienės 2005-02-11 turto apyrašu bei 2007-01-05 turto apyrašo papildymu (sudarytu ieškovo prašymu), kurių ieškovas neapskundė įstatymo nustatyta tvarka.

Apygardos teismas minėtos antstolės turto apyraše ir jo papildyme nurodytą turtą padalijo pagal bylos šalių teismo posėdžio metu sudarytą susitarimą (t. 1, b. l. 114–115, t. 3, b. l. 28–33, b. l. 153-154,), todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovės apeliacinio skundo motyvų, jog teismas netinkamai padalijo paveldimus kilnojamuosius daiktus, paskirdamas D. Ž. asmeninius T. J. ir jos vaikų daiktus. Juolab kad apeliantė skunde ir nenurodė konkrečių daiktų, kurie, jos nuomone, buvo neteisingai padalyti. Beje, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, šalys susitarė, kad 700 Lt vertės paveikslas „????? ?????“ 1999+V“, skirtingai nei buvo nurodyta šalių susitarime, sudarytame pirmosios instancijos teisme, būtų paskirtas natūra atsakovei T. J. , kuri ieškovui D. Ž. sumokėtų 700 Lt piniginę kompensaciją, todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalies patikslintina.

Kolegijos nuomone, patikslintina ir teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje nurodyta: „500 Lt vertės pusbrangių akmenų žaliava (agatas, gematitas, serdolikas, lazuritas, titnagas, jaspis, perlamutras, marmuras, čaroitas, piritas, radonitas, kvarcas, malachitas, serpentinas, listvenitas, nefritas ir kt.) – natūra D. Ž. , o T. J. 150 Lt“, kuri nėra pakankamai aiški, todėl būtina patikslinti, kad iš D. Ž. priteisiama T. J. 150 Lt kompensacija (1 t., b. l. 114, 3 t., b. l. 153, 8 t., b. l. 51). Be to, patikslintina ir teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuoroda: „2 000 Lt vertės įvairūs nebaigti juvelyriniai dirbiniai iš gintaro, sidabro ir mamuto kaulo (apie 40 vienetų) – iš šios sumos 500 Lt T. J. “, nurodant, kad D. Ž. šis turtas paskiriamas natūra, o T. J. iš D. Ž. priteisiama 500 Lt kompensacija (1 t., b. l. 114, 3 t., b. l. 153, 8 t., b. l. 51). Taip pat patikslintinas teismo sprendimo rezoliucinės dalies teiginys: „500 Lt vertės spalvotos fotonuotraukos, kuriose pavaizduoti juvelyriniai dirbiniai papuošalai (2 įmautės – 10 vienoje, 11 vnt. kitoje. Vokas su 6 spalvotomis nuotraukomis. 10 vnt. popieriaus vokelyje su užrašu „Preskonferencija“, 2 spalvotos nuotraukos su mamuto kaulo gabalais) – natūra D. Ž. , o T. J. 150 Lt išmoka“ (8 t., b. l. 52), vietoje žodžių „150 Lt išmoka“ nurodant, kad iš ieškovo priteisiama 150 Lt kompensacija. Turint omenyje, kad už natūra negauto kilnojamojo turto dalį iš ieškovo atsakovei priteistina 800 Lt kompensacija, o iš atsakovės ieškovui – 700 Lt kompensacija, pritaikius įskaitymą, galutinė kompensacija už natūra negauto kilnojamojo turto dalį nustatytina 100 Lt atsakovei T. J. iš ieškovo D. Ž. . Atitinkamai patikslinama teismo sprendimo rezoliucinė dalis, joje nurodant: „priteisti iš ieškovo D. Ž. atsakovei T. J. 100 Lt kompensaciją“.

Dėl ieškinio senaties taikymo

2000 m. CK nustatytas sutrumpintas tik paveldėjimo santykiams taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Sutrumpintas vienerių metų terminas taikomas asmeniui, pretenduojančiam į palikimą, ginčijant palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.8 straipsnis). Taikant CK 5.8 straipsnyje nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą, reikšminga nustatyti šio termino taikymo sąlygas. Aiškindamas CK 5.8 straipsnį ir jį taikydamas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tokie atvejai, kai įpėdiniai įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises, kvalifikuotini kaip ginčas dėl to turto tarp bendraturčių; jeigu vieni iš jų ginčija bendraturčių nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo teisėtumą, tai tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).

Iš bylos duomenų matyti, jog abi šalys per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į teismą dėl paveldėjimo pagrindu atsiradusių teisių įgyvendinimo, t. y. palikimo priėmimo pagal apyrašą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, o savo išvadą motyvavo sprendime, su kurio motyvais sutinka ir teisėjų kolegija. Nurodytos teismo sprendimo išvados nepaneigė ir apeliantės skundo argumentai.

Dėl trečiųjų asmenų reikalavimų

Nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo teiginys, jog teismas, netenkindamas N. Ž. kreditorių reikalavimų, netinkamai taikė CK 5.63 straipsnio 1 dalį, pagal kurią palikėjo kreditoriai turi teisę pasirinkti kam - priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui - pareikšti reikalavimus arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-23 nutartyje nagrinėjamoje byloje buvo konstatuota, jog minėta įstatymo (CK 5.63 str.) nuostata nesuteikia teisės nei paveldėjimo teisės liudijimą išduodančiam notarui, nei ginčą nagrinėjančiam teismui automatiškai išieškoti palikėjo kreditorines skolas iš paveldimo turto. Įstatyme nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldėto turto. Todėl bylą dėl paveldimo turto nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad yra palikėjo kreditorių, turėjo išsiaiškinti jų poziciją dėl jų kreditorinių reikalavimų ir, jiems pageidaujant, įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais (CPK 46 str.). Apygardos teismas nustatė, kad pagal antstolės V. Daugirdienės 2005-02-11 turto apyrašą, palikėjo N. Ž. kreditorinių įsipareigojimų vertė yra 201 340 Lt (t. 1, b. l. 116–118), bei įtraukė mirusio N. Ž. kreditorius į bylą trečiaisiais asmenimis (t. 4, b. l. 115–119, 141–142), tačiau daugelis iš jų, išskyrus D. K. ir L. D. K. , nepateikė teismui savarankiškų reikalavimų, todėl teismas pagrįstai nepatenkino šių kreditorių reikalavimų, pateiktų N. Ž. turto paveldėjimo bylą vykdžiusiam notarui, o kreditorės D. K. ir L. D. K. , kurios buvo pateikusios savarankiškus reikalavimus byloje, neapskundė teismo sprendimo dalies, kuria išspręsti jų reikalavimai.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 196 000 Lt negautų pajamų

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepagrįstas ir atmestinas D. Ž. ieškinio reikalavimas dėl 196 000 Lt už namo nuomą negautų pajamų priteisimo, kuris grindžiamas prielaidomis (CPK 178 str.). Atsakovės veiksmai, ginčijant ieškovo palikimo priėmimo teisėtumą, negali būti pripažinti neteisėtais, be to, ieškovo pateikti duomenys apie kainą, už kurią būtų galima išnuomoti analogiško ploto namą Klaipėdoje, nėra įrodymas, patvirtinantis negautas ieškovo pajamas (CPK 178 str., 314 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes jos padėtis buvo nepagrįstai apsunkinta nuo bylos nagrinėjimo pradžios, ir dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis jai teko patirti nereikalingų išlaidų. Teismas, paskirstydamas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tiek D. Ž. patikslintas ieškinys, tiek atsakovės T. J. priešieškinis buvo patenkinti iš dalies, į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė, pareikšdami patikslintą ieškinį bei priešieškinį, buvo atleisti nuo didelės žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, bei padarė išvadą, jog nėra pagrindo šalims viena kitai atlyginti jų turėtas išlaidas už advokatų suteiktą teisinę pagalbą bei išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį valstybei (CPK 83 str., 93 str., 98 str.). Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nepažeidė įstatymo, ir nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Kadangi atmetami abiejų apeliantų apeliaciniai skundai, todėl nėra pagrindo tenkinti ir jų reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo, tačiau iš abiejų apeliantų priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 str., 88 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti iš esmės nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą, kurį patikslinti:

teismo sprendimo 22 lapo 4 pastraipoje po nurodyto: „500 Lt vertės pusbrangių akmenų žaliava (agatas, gematitas, serdolikas, lazuritas, titnagas, jaspis, perlamutras, marmuras, čaroitas, piritas, radonitas, kvarcas, malachitas, serpentinas, listvenitas, nefritas ir kt.) – natūra D. Ž. , o T. J. 150 Lt“ įrašyti „kompensaciją priteisti iš D. Ž. “;

teismo sprendimo 22 lapo 5 pastraipoje vietoje nurodyto: „2 000 Lt vertės įvairūs nebaigti juvelyriniai dirbiniai iš gintaro, sidabro ir mamuto kaulo (apie 40 vienetų) – iš šios sumos 500 Lt T. J. ;“, įrašyti: „2 000 Lt vertės įvairūs nebaigti juvelyriniai dirbiniai iš gintaro, sidabro ir mamuto kaulo (apie 40 vienetų) – natūra D. Ž. , o T. J. priteisti iš D. Ž. 500 Lt kompensaciją;“;

teismo sprendimo 23 lapo 7 pastraipoje, kurioje nurodyta: „500 Lt vertės spalvotos fotonuotraukos, kuriose pavaizduoti juvelyriniai dirbiniai papuošalai (2 įmautės – 10 vienoje, 11 vnt. kitoje. Vokas su 6 spalvotomis nuotraukomis. 10 vnt. popieriaus vokelyje su užrašu „Preskonferencija“, 2 spalvotos nuotraukos su mamuto kaulo gabalais) – natūra D. Ž. , o T. J. 150 Lt išmoka;“, vietoje žodžio „išmoka“ įrašyti „kompensaciją priteisti iš D. Ž. “;

teismo sprendimo 24 lapo 1 pastraipoje vietoje nurodyto: „700 Lt vertės paveikslas „????? ?????“ 1999+V“ (pavaizduotas zebras, antroje paveikslo pusėje užrašas „???? ? ???? ?? ?????“ 1999+V“ – D. Ž. “, įrašyti: „700 Lt vertės paveikslas „????? ?????“ 1999+V“ (pavaizduotas zebras, antroje paveikslo pusėje užrašas „???? ? ???? ?? ?????“ 1999+V“ – T. J. , o D. Ž. priteisti iš T. J. 700 Lt kompensaciją“.

Pritaikius kompensacijų tarpusavio užskaitymą, nustatyti galutinę kompensaciją 100 Lt, kurią priteisti iš ieškovo D. Ž. atsakovei T. J. .

Pašalinti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuorodą „D. Ž. paskirti naudotis 222/400 dalimis, o T. J. - 178/400 dalimis paminėto nekilnojamojo turto“.

Priteisti iš apeliantų D. Ž. ir T. J. valstybei po 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.