Kauno apylinkės teismo nutartis

2021-03-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-2357-1052/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-19
Bylos Nr.
e2YT-2357-1052/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15766-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Bundonė
Pareiškėjas
A R
Suinteresuotas asmuo
N R, E R, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas.“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2YT-2357-1052/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15766-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.4; 2.5.9; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.2.7.3; 3.4.5.19
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Bundonė,sekretoriaujant Justei Toliušytei,dalyvaujant pareiškėjui A R ir jo atstovei advokato padėjėjai V S G,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A R pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotiems asmenims N R, E R, E R, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas.“

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A R pareiškimu ir teismo posėdžio metu prašė atnaujinti terminą A R palikimui, atsiradusiam po sūnaus E R (toliau – ir palikėjas) mirties, priimti. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) A R ir N R sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) A R ir N R susilaukė sūnaus E R. (duomenys neskelbtini) E R ir E B gimė sūnus E R. (duomenys neskelbtini) E R ir E B gimė sūnus E R. 2006 m. pareiškėjas A R savo sūnui E R paskolino 8 000,00 Lt sklypui su nameliu įsigyti. 2006 m. birželio 21 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu Edmundas Radzevičius įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Šiame sklype yra ir sodo namelis, tačiau jis nėra įregistruotas. E R įsigijus žemės sklypą su nameliu, jis čia apsigyveno su E B ir nepilnamečiais vaikais – E ir E R. Šiame nekilnojamame turte E R gyveno iki pat mirties – 2013 m. rugsėjo 20 d. Mirus E R, E B su nepilnamečiais vaikais šiame nekilnojame turte gyveno dar apie dvejus metus, t. y. iki 2015 m., vėliau išsikraustė ir nekilnojamasis turtas liko niekieno neprižiūrimas, apleistas. Liko nesumokėtos E R vardu buvusios skolos. E R testamento surašęs nebuvo. Nei A R, nei kiti galimi paveldėtojai, po E R mirties per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė. E R sūnūs – E R ir E R, niekada žodžiu nebuvo išreiškę valios priimti tėvo palikimą, nesiekė jo priimti ir tapę pilnamečiais. Po E R mirties A R ištiko insultas, dėl ko beveik metus laiko jam buvo taikytas gydymas. Pažymėtina, kad E R mirė (duomenys neskelbtini), o A R susirgo insultu 2013 m. spalio mėn., t. y. praėjus kelioms savaitėms po sūnaus mirties. Taigi, visą trijų mėnesių laikotarpį, per kurį pareiškėjas turėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo jis sunkiai sirgo, dėl ko savo teisės priimti palikimą negalėjo įgyvendinti. Sunkios ligos pasekmes pareiškėjas jaučia iki šios dienos. Be to, po persirgto insulto per laikotarpį iki šio pareiškimo pateikimo dienos, persirgo ir kitomis sunkiomis ligomis, kurių gydymas tęsiamas ambulatoriškai. A R veiksmuose nebuvo aplaidumo, nerūpestingumo ar tyčios nepriimti palikimo, o įstatymo nustatytą terminą praleido dėl savo ir sutuoktinės sunkios sveikatos būklės. Sunkią pareiškėjo ir jo žmonos sveikatos būklę patvirtina prie pareiškimo pridedami medicininiai dokumentai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė pareiškimą palaikė, prašė tenkinti ir pakartotinai nurodė pareiškime išdėstytas aplinkybes.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jei teismas nustatys, kad įstatymu nustatyto termino praleidimo priežastys yra svarbios, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus, kad pareiškėjui būtų atnaujintas terminas palikimui po E R, mirties priimti. Prašė civilinė bylą nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos įgaliotam atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę. Atliekant savo įstatymų nustatytas pareigas yra kreipęsis į notarų biurą dėl E R palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nėra išduotas. VĮ „Turto bankas“ yra pradėjęs, bet dar nebaigęs palikėjo E R palikimo perėjimo valstybei procedūros. Jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl E R palikimui priimti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė civilinė bylą nagrinėti VĮ „Turto bankas“ įgaliotam atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo N R teismo posėdyje nedalyvavo, per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, pareiškime išdėstytos aplinkybės atitinka tikrąsias faktines aplinkybes. Taip pat paaiškino, kad po savo sūnaus E R priimti savo sūnaus palikimo nepriėmė ir dėl jo priėmimo nesikreipė. Prašė civilinė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant,

Suinteresuoti asmenys E R ir E R teismo posėdyje nedalyvavo, per teismo nustatytą terminą pateikė bendrą atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, patvirtino, kad pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Papildomai nurodė, kad palikimo po savo tėvo Edmundo Radzevičiaus nepriėmė ir laiko teisingu, kad jų tėvo palikimą priimtu jų senelis A R. Jų motina E B, po tėvo likusiu turtu rūpinosi tik minimaliai, kol jie trise jame gyveno, o po to, jiems persikrausčius kitur, sodo namelis ir žemes sklypas liko apleistas, apaugo žole. Prašė civilinė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš pareiškėjo, jo atstovės paaiškinimų, pateiktų byloje rašytinių įrodymų nustatyta, kad E R yra pareiškėjo A R ir suinteresuoto asmens N R sūnus. E R ir E B nebuvo susituokę, tačiau vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima. (duomenys neskelbtini) E R ir E B gimė sūnus E R (gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini). E R ir E B gimė sūnus E R (gimimo išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu E R įgijo Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis). Sklype yra neįregistruotas sodo namelis, kuriame apsigyveno E R, E B ir jų vaikai E ir E R. Šiame nekilnojamame turte E R gyveno iki pat mirties. (duomenys neskelbtini) E R mirė (mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Mirus E R, E B su nepilnamečiais vaikais šiame nekilnojame turte gyveno dar apie dvejus metus, t. y. iki 2015 m., vėliau išsikraustė ir nekilnojamasis turtas liko niekieno neprižiūrimas, apleistas. Liko nesumokėtos E R vardu buvusios skolos (2020 m. rugsėjo 15 d. antstolės R S raštas Nr. (duomenys neskelbtini)). Nei A R, nei kiti galimi paveldėtojai, po E R mirties per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė. VĮ „Registrų centras“ duomenimis Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus ir (arba) palikėjo sudarytų testamentų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikimo atsisakymų ar pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. 2016 m. rugsėjo 19 d. VĮ „Turto bankas“ kreipęsi į notarų biurą dėl Edmundo Radzevičiaus palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nėra išduotas, t. y. VĮ „Turto bankas“ yra pradėjęs, bet dar nebaigęs palikėjo E R palikimo perėjimo valstybei procedūros (2020 m. rugsėjo 23 d. testamentų registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais įpėdiniui, praleidusiam palikimo priėmimo terminą, perduodama iš jam priklausančio, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei turto tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančią turto dalį (CK 5.57 straipsnio 2 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis Nr. 3K-3-54/2014; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).Teismai, be to, turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; kt.).

Iš pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimų, byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėją, neužilgo po E R mirties, (duomenys neskelbtini)ištiko insultas. Byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas stacionizuotas gydymui (duomenys neskelbtini), po ko, reabilitacijai buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini), vėliau pareiškėjas buvo gydomas (duomenys neskelbtini) jam nustačius diabetą ir širdies funkcijos nepakankamumą po ko buvo taikomas aortos vožtuvo gydymas, implantuotas mechaninis vožtuvas, o dar vėliau, pareiškėjas buvo gydomas infekcinių ligų skyriuje jam nustačius hepatitą. E R palikimo atsiradimo momentu jo nepilnamečiai sūnus E ir E R dėl palikimo priėmimo nesikreipė, jų motina E B, savo nepilnamečių vaikų vardu, dėl palikimo priėmimo nesikreipė. E ir E R sulaukę pilnametystės, atitinkamai (duomenys neskelbtini), dėl E R palikimo taip pat nesikreipė.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes daroma išvada, jog E R palikimui priimti pareiškėjo buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, pareiškėjo elgesys, siekiant įgyvendinti teisę priimti savo sūnaus palikimą, šiuo atveju nelaikomas neatidžiu, nerūpestingu ar neadekvačiu, kadangi po sūnaus mirties, jis negalėjo išreikšti savo pozicijos dėl turėtų sveikatos sutrikimų, taip pat to, kad nebuvo aiški E R pirmos eilės įpėdinių, sūnų E ir E R valia dėl palikimo priėmimo (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 7 dalis, 177, 178, 185 straipsniai). Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog dėl palikėjo palikimo jo įstatyminiai įpėdiniai nėra kreipęsi, dėl ko buvo pradėta E R palikimo perėjimo valstybei, kuri šiuo metu nėra užbaigta. Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“, atstovaujančios Lietuvos Respublikos interesus, atsiliepimas patvirtina, kad prieštaravimų dėl pareiškėjo teisės priimti palikimą po jo sūnaus mirties nėra. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad kitų asmenų teisės ar teisėti interesai dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti nėra pažeidžiami (CK 5.11 straipsnio 1, 2 dalys, 5.13 straipsnis, CPK 177, 178, 185 straipsnis). Nepasibaigę terminai gali būti pratęsiami, o praleisti terminai – atnaujinami. Pripažinus, jog pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti po savo sūnaus E R mirties dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas atnaujinti jam šį terminą. Pareiškėjo prašymas tenkinamas – įstatyme numatytas terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 7 dalis, 177, 178, 185 straipsniai).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 970)).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 442, 443, 577, 578 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A R, asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti po jos sūnaus E R, asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Bundonė