Kauno apygardos teismo nuosprendis

kaltinamasis R. B., 2008 m. pabaigoje, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, būdamas advokato K. S. kontoroje, adresu Alytus, (duomenys neskelbtini) , susitiko su nukentėjusiuoju V. K., su kuriuo žodžiu susitarė, kad R. B. iki 2009 m. birželio- liepos mėn. atrestauruos V. K. priklausantį automobilį GAZ 21, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu nukentėjusysis V. K. jam priklausantį automobilį patikėjo R. B., kuris po to, tyrimo metu nenustatytu laiku, nuvyko į Alytaus raj. (duomenys neskelbtini) kaimą kur V. K. leidimu iš A. S. naudojamo garažo paėmė nukentėjusiajam priklausantį automobilį ir jį parsigabeno į savo dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini) Veisėjuose. R. B. vykdydamas šio automobilio restauravimo darbus, 2011 m. gegužės 26 d., tyčia paslėpė jam patikėtą, nukentėjusiajam V. K. priklausantį automobilį GAZ 21, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 30 000 Lt, jo negrąžino teisėtam automobilio savininkui V. K., tokiu būdu neteisėtai pasisavino šį nukentėjusiajam priklausantį turtą.

Kaltinamasis R. B., 2008 m. pabaigoje, susitaręs su V. K. dėl automobilio GAZ 21, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), restauravimo, gavo iš V. K. ir automobilio registracijos liudijimą, kurį 2011 m. balandžio mėn., keičiant automobilio spalvą, pakeitė į kitą automobilio registracijos liudijimą. 2011 m. gegužės 26 d. pasisavindamas V. K. priklausantį automobilį GAZ 21, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. B. pagrobė šio automobilio registracijos liudijimą, įrodantį nuosavybės teisę į pasisavintą minėtą automobilį.

Kaltinamasis R. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008 m. rudenį su juo susisiekė pažįstamas ir pasakė, kad vienas advokatas ieško meistro kuris galėtų atrestauruoti jo draugo automobilį. Vėliau susitiko su A. K. ir K. S., kurie prašė jų draugui atrestauruoti automobilį ir jis sutiko. 2009 m. vasario mėnesį jis su nukentėjusiuoju susitiko advokato K. S. kontoroje Alytuje ir derino automobilio restauravimo darbų kainas. Pagal V. K. pasakojimą, automobilis Volga buvo važiuojantis, šiek tiek paveiktas korozijos. Jis nurodė, kad tokio automobilio restauravimo kaina, pagal automobilio apibudinimą, gali būti apie 27 000-28 000 Lt. Jis parodė nukentėjusiajam atrestauruotų automobilių nuotraukas ir pasiūlė nukentėjusiajam pagalvoti. Po tokio įvertinimo A. K. nebuvo patenkintas, nes kaina buvo nemaža. Sutarė, kad apsisprendus, turėtų būti sumokėta avansas apie pusę visos sumos ir sutartį turėjo paruošti V. K.. Vėliau paskambinęs K. S. pasakė, kad V. K. tai tenkina ir nurodė, kad automobilį reikia pasiimti iš Nemunaičio. Jis nuvažiavęs į Nemunaitį pamatė automobilį Volga, kuris buvo supuvęs, be slenksčių, plastikiniais sparnais, neužsivedė ir ten buvusiam A. K. pasakė, kad tokio automobilio restauruoti neapsimoka, tačiau A. K. labai prašė. Jis sutiko restauruoti ir traliuku automobilį parsivežė į savo dirbtuves Veisėjų miestelyje. Išradžius automobilį pastebėjo, kad ir stogas prastos būklės, todėl apie tai pasakė V. K., kuris paminėjo, kad turi tokios pat markės nevažiuojantį automobilį Molėtų rajone, savo sodyboje. Jis nuvažiavęs parsivežė automobilio kėbulą ir toliau dirbo prie automobilio. Kelis kartus į dirbtuves buvo užsukęs A. K. ir matė, kaip vyksta remonto darbai. Pradėjus remonto nukentėjusysis avanso nesumokėjo. Vėliau su juo susitiko Vilniuje ir pradėjo kalbėti apie avansą ir sutarties sudarymą, tačiau darbų sutartis nebuvo sudaryta, nors nukentėjusysis tai padaryti žadėjo. Jis ir toliau dirbo prie automobilio, buvo padaryta daug darbų – pastiprintas rėmas, pakeistos užpakalinės arkos, pakeista visa priekinė automobilio dalis ir kitos dalys ir automobilis buvo paruoštas dažymui. 2010 m. liepos viduryje pas jį dirbtuves atvažiavę V. K., V. B., A. K. ir K. S. pradėjo reikšti pretenzijas dėl užsitęsusių remonto darbų. Pasakius, kad remontui reikalingi pinigai V. K. susinervino pradėjo grasinti fiziniu susidorojimu, trenkė rankine. Išeidamas V. K. pasakė, kad remontuotų automobilį, o pinigus sumokės. 2010 m. rudenį jis paskambino V. K. ir vėl priminė apie pinigus, nes reikėjo apsiūti saloną, pirkti odą sėdynėms. Vilniuje prie Belmonto šalia degalinės susitiko su V. K., tačiau ir tuo metu pinigų nukentėjusysis nedavė ir pasiūlė į automobilį įdėti BMW automobilio variklį. Automobilį ir toliau remontavo už savo lėšas ir visas išlaidas užsirašinėjo. 2011 m. pavasarį automobilis praktiškai buvo suremontuotas ir atrestauruotas. Balandžio mėnesį nukentėjusysis jam davė automobilio techninį pasą ir Regitros Lazdijų skyriuje padarė pakeitimus, nes buvo pakeista automobilio spalva iš baltos į juodą, praėjo automobilio techninę apžiūrą. Šiuo automobiliu jis pravažiavo apie 700 km ir įsitikinęs jog viskas tvarkoje paskambino V. K.. 2011 m. gegužės 18 d. nukentėjusysis atvažiavo su sūnumi, apžiūrėjo automobilį, pravažiavo su juo ir buvo nutarta šiek tiek pažeminti priekį. Jis paminėjo, kad šie darbai bus padaryti savaitės bėgyje. Dirbtuvėse jis parodė surašytą darbų ir detalių sąmatą, paskaičiavo preliminarią sumą, kurią sudarė darbų ir detalių kainos. Šioje sąmatoje, kurios egzempliorių davė ir V. K., nebuvo įrašyta pinigų sumos, kurias nukentėjusiojo tvirtinimu jis gavo. 2011 m. gegužės 26 d. vakare į dirbtuves automobiliu atvažiavo V. K. ir V. B., nes buvo sutarta, kad automobilį V. K. gali atsiimti. Automobilis GAZ 21 iš dirbtuvių buvo išvarytas į kiemą ir užstatytas autobusiuku. Apžiūrėjus automobilį tarp jo ir V. K. kilo ginčas, nes V. K. atsisakė mokėti 28 000 Lt už automobilio restauravimą. V. K. įpyko ir išėjo iš kiemo. Besikalbant su V. B. jis pasakė, kad reikalinga atvežti Volgos automobilio dokumentus ir sėdęs į savo automobilį išvažiavo. Važiuojant matė, kad V. K. kalbėjosi su vietiniais vyriškiais. Palaukęs kažkiek tai laiko ir būdamas įsitikinęs, kad V. K. ir V. B. išvažiavo, grįžo į dirbtuves, nes norėjo į garažą įvaryti V. K. automobilį. Jis patraukė autobusiuką ir išgirdo, kad užsivedė Volgos automobilio variklis. Matė, kad už automobilio vairo sėdi V. B.. Jis norėjo išlipti iš automobilio, tačiau dureles laikė V. K.. Iš kiemo automobilis išvažiavo vairuojamas V. B.. Automobilio daiktadėžėje buvo ir automobilio techninis pasas. Nuo to laiko automobilio nematė, V. K. nei už detales, nei už darbą nesumokėjo. Detales pirko iš savo lėšų, turguje, patvirtinančių dokumentų neturi. Automobilį vertina nuo 30000 iki 32000 Lt, tačiau ją parduoti galima ir už didesnę ir mažesnę pinigų sumą. V. K. pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2005 m. jis už 2500 Lt nusipirko automobilį GAZ 21 Volga, jį suremontavo už 4000 Lt ir norėjo atrestauruoti. Vilniuje tinkamų meistrų nesurado, todėl dėl to pasikalbėjo su buvusiu bendramoksliu draugu A. K., kuris pažadėjo surasti meistrą. 2008 m. A. K. surado meistrą ir automobilį nuvarė į Alytaus rajoną, tačiau apžiūrėjus automobilį meistras atsisakė restauruoti. A. K. paminėjo, kad suras kitą tinkamą meistrą ir po kažkurio tai laiko paskambino ir pasiūlė atvykti į Alytų susitikti su žmogumi, kuris užsiims automobilio restauravimu. Alytuje R. B. sutiko advokato K. S. kontoroje, kurioje buvo V. B., A. K., jo pažįstamas R. P.. R. B. rodė katalogus, nuotraukas ir paliko gerą įspūdį. Sutarė, kad automobilį suremontuos ir kartu atrestauruos už 25 000 Lt. Šiuos darbus pažadėjo atlikti iki 2009 m. liepos mėn. Po kažkurio tai laiko R. B. atvyko į Vilnių ir prie autobusų stoties jis jam davė 10 000 Lt automobilio remontui, jokio raštelio apie avanso sumokėjimą nepaėmė, nes kalinamuoju pasitikėjo. R. B. iš jo sodybos Molėtų rajone pasiėmė tokio pat automobilio kėbulą ir parsivežė į Veisėjus, nes sakė, kad remontuojamo automobilio kėbulas paveiktas korozijos. Vasarą jis pradėjo skambinti R. B. teiraudavosi kaip vyksta darbai, tačiau jis dažnai neatsiliepdavo, o kai pavykdavo pasikalbėti nurodydavo, kad sirgo, buvo susilaužęs šonkaulius. Nepavykus prisiskambinti jis prašydavo A. K., jog jis nuvyktų ir pasidomėtų automobilio remonto darbais, tačiau ir pastarasis kelis kartus nerado kaltinamojo, į telefono skambučius neatsakydavo. Pirmo susitikimo metu R. B. užsiminė dėl automobilio BMW pirkimą už 3000 eurų. Vėliau, 2009 m. vasarą, Vilniuje, šio automobilio pirkimui jis davė R. B. 3000 eurų, tačiau automobilio jis nenupirko. Veisėjuose, kaltinamojo dirbtuvėse, apie tai kalbėjo su kaltinamuoju ir jis prašė šiuos pinigus įskaityti į automobilio remonto išlaidas. Per du kartus automobilio remontui jis R. B. perdavė 10000 Lt ir 3000 eurų. Automobilis sutartu terminu nebuvo atrestauruotas. Jis buvo nuvykęs 2010 m. rudenį ir matė jau nudažytą automobilį, kaltinamasis minėjo, kad Prienuose apsiuvamos sėdynės, kad tas meistras geria. 2011 m. gegužės 18 d. su sūnumi nuvyko į Veisėjus ir su automobiliu pervažiavo, tačiau jis nebuvo baigtas restauruoti, sutarė, kad atvažiuos po savaitės. Šio susitikimo metu R. B. pradėjo aiškinti, kad darbai pabrango ir nurodė, kad bendra suma gali kilti iki 35 000 Lt, davė lapelį kuriame buvo surašyta detalių ir darbų kainos. 2012 m. gegužės 26 d. pavakarę jis su V. B. nuvažiavo į Veisėjus pasiimti automobilio ir pamatė, kad dirbtuvių kieme pravažiavimas užstatytas. R. B. buvo susierzinęs, įpykęs ir už restauruotą automobilį pareikalavo papildomai sumokėti 12 000 Lt, tačiau jis nesutiko, pasakė R. B., kad gali pasiimti automobilį, tačiau privalo grąžinti pinigus, kuriuos buvo davęs automobilio remontui. Savo automobilį jis matė kieme užrakintą ir neapsikentęs kaltinamojo patyčių išėjo iš kiemo. Netoliese sutiko du vaikinus, prašė traktoriaus, kad galėtų patraukti automobilį, kuris užstojo išvažiavimą. Vėliau V. B. sakė, kad R. B. sėdęs į savo automobilį išvažiavo. Jis skambino R. B., tačiau jis pasakė, kad vyksta į Lazdijus. Tą vakarą automobilio iš kaltinamojo nepasiėmė ir dėl tokių jo veiksmų kreipėsi į policiją. Kaltinamajam jis buvo perdavęs ir automobilio registracijos liudijimą, nes reikėjo pakeisti automobilio spalvą iš baltos į juodą. Kitą dieną V. B. paskambino vienas miestelyje iš sutiktų vyriškių ir pasakė, kad jo automobilio kaltinamojo kieme nėra. Kaltinamojo pasisavintą automobilį vertina 39 000 Lt, automobilis nesurastas, turtinė žala jam neatlyginta, prašo patenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo R. B. 39 000 Lt.

Liudytojas V. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinamojo R. B. nepažinojo ir su juo pirmą kartą susitiko Alytuje, advokato K. S. biure, į kurį atvyko kartu su nukentėjusiuoju V. K., kuris norėjo susitarti su kaltinamuoju dėl automobilio GAZ 21 Volga remonto ir restauravimo. Biure taip pat buvo A. K.. V. K. kalbėjosi su kaltinamuoju dėl automobilio remonto, pastarasis rodė jam katalogus ir nuotraukas, kaip galėtų atrodyti automobilis po restauravimo. Nepamena, ar buvo kalbėta apie sutarties sudarymą. Nukentėjusiajam priklausantis automobilis buvo laikomas garaže netoli Alytaus, kurį ir pasiėmė kaltinamasis, nes meistras, su kuriuo buvo tartasi anksčiau, atsisakė remontuoti. Po automobilio perdavimo kaltinamajam 2010 m. ir anksčiau jis kartu su V. K., karta kelis kartus buvo nuvažiavę į Veisėjus, matė kaltinamojo garaže išardytą neremontuojamą automobilį, dažnai, nors ir buvo sutarę, nerasdavo ir paties R. B.. Pas nukentėjusįjį kelis kartus buvo nuvažiavę ir su A. K., K. S. bei Raimundu ir dėl kaltinamojo neveiklumo su juo buvo apsipykę, tačiau jokių smurtinių veiksmų jo atžvilgiu nenaudojo, niekas kaltinamojo nemušė. V. K. minėjo, kad R. B. davė pinigų automobilio remontui ir tai pripažino pats R. B., o taip pat jam davė 3000 eurų BMW automobilio pirkimui. 2011 m. gegužės 26 d. jis su V. K. buvo nuvažiavę ir Veisėjus ir tai buvo paskutinis kartas, kada jie matė remontuojamą automobilį. Automobilis stovėjo kieme, jis buvo praktiškai baigtas remontuoti, tačiau jis buvo užstatytos kitu automobiliu ir išvažiuoti nebuvo galima. R. B. už automobilį paprašė 20-25 tūkstančių litų ir nurodė, kad už remontą kiek norės tiek prašys. Tariantis dėl galutinės kainos R. B. pradėjo elgtis įžūliai, užrakino automobilį ir sėdęs į kitą automobilį išvažiavo. V. K. tuo metu buvo išėjęs į gatvę. Važiuojant Veisėjuose sutiko du vaikinus kurių paprašė stebėti R. B. garažą, davė savo mobilių telefonų numerius. Atvykus į Alytų V. K. kreipėsi į policiją.

Liudytojas K. S. parodė, kad susitikimas kaltinamojo R. B. su nukentėjusiuoju V. K. dėl automobilio Volga remonto ir restauravimo įvyko jo kontoroje prieš 4-5 metus. Tuo metu kontoroje buvo advokatas A. K. bei R. P.. Su kaltinamuoju buvo atvykęs jaunas vaikinas. Kaltinamasis rodė katalogus, nuotraukas ir paliko rimto verslininko įvaizdį. V. K. ir R. B. sutarė dėl automobilio restauravimo, buvo minima kaina apie 25 000 Lt ir darbai turėjo būti atlikti nuo metų iki pusantrų. Praėjus kažkuriam tai laikui V. K. paskambino ir pasakė, kad R. B. neatsako į skambučius ir prašė nuvažiuoti į Veisėjus. Jis kartu su A. K. ir R. P. kelis kartus buvo nuvažiavęs pas R. B.. Dažnai jo nerasdavo, surastas meluodavo, kad automobilis remontuojamas kitur, kai kurios detalės daromos Prienuose ir matėsi, kad jis vengia pasakyti kokie darbai konkrečiai padaryti, pradėjo vengti susitikti. Automobilį GAZ 21 jis matė dirbtuvėse ir vieno susitikimo metu, R. B. dirbant prie automobilio girdėjo, kaip V. K. sakė kad R. B. sumokėjęs pinigus už kuriuos pastarasis suremontuos automobilį. Iš kaltinamojo girdėjęs, kad už nukentėjusiojo duotus pinigus automobilio remontui jis pirko motociklą. Nežino kur dingo nukentėjusiajam priklausęs suremontuotas automobilis.

Liudytojas A. K. parodė, kad jo geras pažįstamas V. K. kreipėsi į jį su prašymu dėl meistro, kuris galėtų restauruoti automobilį Volga, suradimo. Jis surado meistrą Alytaus rajone, tačiau jis apžiūrėjęs automobilį remontuoti atsisakė. Kažkas nurodė, kad tokį automobilį gali restauruoti R. B.. Susisiekė su juo ir nukentėjusysis su kaltinamuoju susitiko K. S. kontoroje Pulko g. Alytuje. Be jų kontoroje buvo V. B., K. S., R. P.. V. K. ir R. B. susitarė dėl automobilio remonto ir restauravimo, aptarė, kad tai gali kainuoti apie 20 000 Lt. Kaltinamasis rodė katalogus ir nuotraukas, jie suderino darbų atlikimo terminus. Kiek jam žinoma iš Nemunaičio automobilį paėmė ir į savo dirbtuves, esančias Veisėjuose, nusivežė R. B.. Automobilio remonto eigoje jis daug kartų su draugais buvo nuvažiavęs pažiūrėti kaip vykdomi darbai, tačiau dažnai kaltinamojo dirbtuvėse nerasdavo, surastas išsisukinėdavo, kad darbai atliekami, tačiau automobilio nematydavo. Kelis kartus, tame tarpe ir nuvykus su nukentėjusiuoju, matė išardytą remontuojamą automobilį, buvo kalbėta dėl remonto terminų. Iš pokalbių vykusių tarp V. K. ir R. B. jis žinojo, kad nukentėjusysis sumokėjęs kaltinamajam 10 000 Lt automobilio remontui. Žinojo, kad nukentėjusysis kaltinamajam davė 3000 eurų automobilio BMW pirkimui ir šiam jo nenupirkus šiuos pinigus prašė įskaityti į automobilio remonto išlaidas. R. B. niekada nemušė, jam negrasino, to nedarė ir jo draugai. Jam žinoma, kad nukentėjusysis su V. B. buvo nuvažiavę į Veisėjus pasiimti automobilio Volga, tačiau automobilio neradę kreipėsi į policiją.