Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferenciniu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. ir jo gynėjos advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 162 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 309 straipsnio 2 dalį, 153 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 138 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

- pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiosios S. D.) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiosios V. K.) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 309 straipsnio 2 dalį – 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiosios S. D.) – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiosios V. K.) – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiosios S. D.) – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiosios V. K.) – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu nuteistajam paskirtos bausmės sudėtos apėmimo būdu (pagal BK 162 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį) ir iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta – 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam M. L. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Nuteistojo M. L. ir jo gynėjos advokatės D. Višinskienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

11. Apeliaciniame skunde neginčijamos M. L. nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas, kaltinimų apimtis bei nuteistojo kaltės klausimai. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, jais remdamasis nustatė M. L. inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei jo nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 309 straipsnio 2 dalį, 153 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 138 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos). Teisėjų kolegija, nenustačiusi jokių su tuo susijusių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

12. Apeliantai visų pirma kelia bausmės individualizavimo klausimą. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad M. L. už atskirus nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra per griežtos, prašoma taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pagal BK 162 straipsnio 1 dalį paskirti švelnesnės rūšies bausmę bei atitinkamai subendrintą galutinę bausmę skirti nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Kolegijos nuomone, M. L. yra pagrindas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę bausmę negu numatyta baudžiamojo įstatymo (BK 162 straipsnio 1 dalis) sankcijoje, taip pat atitinkamai už kitas atskiras nusikalstamas veikas (BK 309 straipsnio 2 dalį, 153 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 138 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos)) paskirti kitas, alternatyvias baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytus nusikaltimus, sankcijose numatytas bausmes – baudą ir laisvės apribojimą (BK 55 straipsnio 1 dalis).

14. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad pagal galiojančią teismų praktiką teismas svarsto galimybę taikyti BK 62 straipsnį ir tik nesant tokios galimybės, gali taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. BK 62 straipsnis gali būti taikomas atsižvelgus į visas bylos aplinkybes ir tik esant šio straipsnio 1 arba 2 dalyse numatytų sąlygų visumai. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistasis M. L. savo noru neatvyko ir nepranešė apie savo padarytą nusikaltimą, priešingai apie jo nusikalstamus veiksmus Lietuvos teisėsaugos institucijoms (Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 5-ajai valdybai) tapo žinoma aptikus Jungtinių Amerikos Valstijų Dingusių ir išnaudojamų vaikų nacionalinio centro (toliau – ir NCMEC) duomenų bazėje pranešimus apie www.facebook.com vartotojų ,,S. D.“ ir ,,V. K.“ į savo paskyras įkeltas ir persiųstas kitam vartotojui, t. y. kaip vėliau tyrimo metu paaiškėjo, M. L. naudojamas paskyras „S. S.“, „T. L.“ ir „J. P.“, elektronines bylas su pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas (t. 1, b. l. 48, t. 3, b. l. 76–78, 107–108), todėl, nesant šios aplinkybės, taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies galimybės nėra. Be to, pažymėtina, jog komentuojamame straipsnyje nėra numatyta imperatyviai, kad teismas, nustatęs būtinas BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sąlygas, apibūdinančias kaltininko elgesį padarius nusikalstamą veiką, privalo paskirti švelnesnę bausmę. Todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismui, nenustačius pagrindų taikyti šio straipsnio nuostatas, nekilo pareiga ir šio klausimo svarstyti.

15. BK 41 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 54 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

17. Tad aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Nors baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos, visgi teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Šiuo klausimu yra pasisakyta ir vienoje iš naujausių kasacinių nutarčių baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-788/2020, kurioje nurodoma, jog BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios išimtinės aplinkybės ar kokia reikšmingų aplinkybių visuma rodo, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, jog BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K- 382/2012, 2K-348/2013). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę, todėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

19. Apibendrinant paminėtus BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo išaiškinimus kasacinėse nutartyse, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, ir pažymėdamas, jog švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, išimtinių aplinkybių nustatymą vis labiau sieja su tiek nusikalstamą veiką, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančių aplinkybių visetu. Svarbiausia yra tai, kad būtent tų aplinkybių visetas ir leidžia padaryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principams.

20. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis BK 41 straipsnio ir 54 straipsnio 1–2 dalių nuostatomis ir spręsdamas dėl nuteistajam M. L. skirtinų bausmių, įvertino ne visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias jo tiek atskiros padarytos nusikalstamos veikos, tiek ir kitų jam inkriminuotų nusikaltimų, pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Šios instancijos teismas, neįvertino bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos, todėl nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje vien nusikaltimo, nustatyto BK 162 straipsnio 1 dalyje, pavojingumas, turi lemti griežčiausios bausmės nuteistajam taikymą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, M. L. yra pagrindas paskirti už dvi atskiras nusikalstamas veikas, nustatytas minėtame straipsnyje, švelnesnę bausmės rūšį.

21. Byloje nustatytos ir nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės – nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (nuoširdus gailėjimasis ir pergyvenimas dėl padarytų nusikaltimų, atlyginta vienai iš nukentėjusiųjų žala), jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės (jaunas amžius, darbas, teigiama charakteristika, teistumo neturėjimas), kiti asmenybės ypatumai (psichologo nustatyta amžių neatitinkanti nebranda, psichologinės sveikatos problemos) – rodo mažesnį pačio M. L. asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegijos manymu, vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą, svarbu yra ir tai, kad M. L. pornografinę produkciją, kuriai pagaminti išnaudojo abi nepilnametes (S. D. ir V. K.) laikė tik sau (t. y. ji nebuvo skirta platesnei auditorijai demonstruoti).

22. Nuteistasis M. L. nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, po šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, nusižengė tik vien kartą – 2020-05-04 buvo nubaustas pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį už gatves perėjimą degant draudžiamam pėstiesiems simboliui, paskirta nuobauda įvykdyta, jokių kitų teisės pažeidimų nėra padaręs, jo atžvilgiu nėra pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai (t. 5, b. l. 170–171, 173), dirba, savanoriškai atlygino nukentėjusiajai S. D. padarytą žalą – 500 Eur (t. 6, b. l. 114), o tai rodo ne tik, kad nuteistasis padarė teigiamas išvadas, bet leidžia daryti ir išvadą, jog M. L. padaryta nusikalstama veika nebuvo jo susiformavusio antivisuomeniško elgesio pasekmė. Be to, iš nuteistojo gynėjos pateiktų pirmos instancijos teismui duomenų, susijusių su nuteistojo M. L. sveikata, matyti, kad jis 2019 m. spalio 8 d. dėl jaučiamo nerimo, įtampos, pablogėjusios nuotaikos, nepasitikėjimo savimi kreipėsi pirmą kartą dėl psichologo konsultacijos, jam skirtas medikamentinis gydymas, gydėsi iki 2020-09-09, kreipėsi pakartotinai 2021-03-01, nukreiptas III lygio gydytojo psichiatro konsultacijai, pirma buvo nustatytas nepatikslintas nerimo sutrikimas, vėliau, po atlikto emocinio sferos ištyrimo diagnozuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas (t. 6, b. l. 104). 2021-03-15 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų medicinos dokumentuose (išrašas/siuntimas LA 2021-0127587) nurodoma, jog M. L. skundžiasi jautrumu, nerimu, prasta nuotaika, neturėjimu noro siekti tikslų, o anamnezėje aprašytas pokalbis su M. L. patvirtina, kad pas jį dominuoja neigiamos emocijos, kad pas psichologą nuteistasis pradėjo lankytis norėdamas atrasti viltį ir tikslą gyventi, kad jam yra tęsiama psichofarmakoterapija (psichikos sutrikimų gydymas psichotropiniais vaistais) (t. 6, b. l. 111–112). Apeliaciniam teismui pateiktas 2021 m. gruodžio 23 d. medicininių dokumentų išrašas, patvirtina, jog M. L. diagnozuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas (ligos kodas F41.2) (t. 8, b. l. 94).

23. M. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu dėl visų jam inkriminuotų veikų pripažino visiškai, išsamiai atskleidė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, iš esmės nurodė esmines įvykio aplinkybes ir jų neneigė (t. 5, b. l. 76–77, 79–80, 85–87, 90–94, 104–107, 113– 115, 1025–127, t. 6, b. l. 119–122). Be to, viso baudžiamojo proceso metu M. L. gailėjosi, kas pagrįstai, kartu su atlyginta savanoriškai nukentėjusiajai S. D. žala, pirmosios instancijos teismo pripažinta jo atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis. Sunkinančių nuteistojo atsakomybę aplinkybių nėra. Aiškindamas savo veiksmų paskatas, nuteistasis teigė, kad nukentėjusiųjų niekada nevertė siųsti jam nuotraukas, tik prašydavo, tačiau kodėl taip pasielgė, paaiškinti negalėjo. Jam tuo metu buvo labai sunkus laikotarpis, mano, kad reikėjo anksčiau kreiptis dėl psichologinių problemų pas gydytojus, niekada nesisekdavo bendrauti su bendraamžiais, nes yra uždaras. Augo be tėvo, todėl neturėjo tinkamo vyriško pavyzdžio, o su patėviu labai nesutarė. Dėl savo veiksmų labai pergyvena, supranta padarytą žalą ir gailisi. Nurodė, kad nežinojo, kad toks elgesys yra nusikalstamas, tačiau šiuo metu tai suprato (t. 6, b. l. 141). Baudžiamosios bylos medžiagoje esantis M. L. tėvų santuokos liudijimas, jo gimimo liudijimas ir M. L. tėvo mirties liudijimas patvirtina, jog nuteistasis iš esmės augo be tėvo (M. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas mirė (duomenys neskelbtini)), todėl ši aplinkybė, be abejo, atsiliepė tiek jo asmenybės formavimuisi, tiek jo gebėjimui bendrauti su kitais asmenimis. Apie tai leidžia spręsti ir 2021 m. gegužės 24 d. UAB „A“ M. L. psichologinio įvertinimo išvada, kurioje nurodyta, kad M. L., atlikus psichologinį tyrimą, nustatyta nepriklausomybė nuo socialinės aplinkos, infantilizmas, sutrikusi socialinė adaptacija, sunkumai bendravime, dėl ko jis gali rinktis bendravimą su jaunesniais, jo psichologinę brandą atitinkančiais, arba dar mažiau psichologiškai brandžiais asmenimis, be to, M. L., kaip kad būna būdinga jaunesnės amžiaus grupės asmenims, sunkiai sekasi numatyti savo sprendimus, elgesio padarinius, dėl ribotų pažintinių funkcijų bei suvokimo galimybių, tai yra, sudėtingesnių situacijų, tokio pobūdžio, į kurias M. L. teko patekti, padarinių suvokimas yra tik dalinis, egocentriškas, reakcija impulsyvi ir nors jis suvokia faktus, bet nemoka pilnai paaiškinti jų pobūdžio ir reikšmės, nemoka užmegzti konstruktyvių santykių, bendras jo intelekto lygis atitinka ribinius gebėjimus, jam nustatyti galimi pakitusio elgesio požymiai (t. 6, b. l. 126–127). Taigi, kaip matyti nuteistojo asmeninė neigiama patirtis santykiuose su šeima (augo be tėvo, su patėviu santykiai blogi, motinai vienai teko rūpintis vaikais) ir kad jis galimai nematė darnių santykių šeimoje pavyzdžio bei neturėjo aplinkos, kuri tinkamai ugdytų jį lytiškumo klausimais, formuotų suvokimą apie tarpusavio bendravimą, nulėmė tai, kad jis nepasirinko tinkamo sprendimo būdo savo atsiradusioms problemoms bendravime išspręsti. Kaip ir buvo paminėta pirmiau, šiuo metu nuteistasis dirba, charakterizuojamas darbdavio teigiamai (t. 6, b. l. 109), t. y. kaip pareigingas ir sąžiningas darbuotojas, atlygino vienai iš nukentėjusiųjų (pastaba – kita nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškė) padarytą savo nusikalstamais veiksmais žalą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad M. L., gimęs ((duomenys neskelbtini)), šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė iki 2018 m. balandžio 2 d. (pirmoji nusikalstama veika padaryta 2018-04-02/2018-04-29), t. y., jis šią veiką padarė būdamas 22 metų amžiaus. Taigi, nors M. L. nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo sulaukęs pilnametystės ir byloje nėra duomenų, kad jis pagal savo socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui, tačiau vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti M. L. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, svarbu atsižvelgti į pirmiau aptartą UAB „A“ M. L. psichologinio įvertinimo išvadą. Nuteistojo atžvilgiu negali būti taikomos BK 81 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmių skyrimo, jos vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, ypatumus nepilnamečiams, bei asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, visgi nuteistojo jaunas amžius, jo teigiamas elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, jo pastangos dirbti, užsidirbti bei tuo pačiu siekis nors finansiškai atlyginti padarytą skriaudą nukentėjusiosioms, rodo M. L. asmens mažesnį pavojingumą, ir tai vertintina kaip išskirtinės nagrinėjamos bylos aplinkybės. Tai atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo analogiškų kategorijų bylose formuojamą praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-138-870/2021). Be to, sisteminis BK nuostatų aiškinimas rodo būtinybę atsakingai ir itin atsargiai skirti griežtas laisvės atėmimo bausmes asmenims, kurie anksčiau nėra teisti. Todėl teisėjų kolegija konstatuota, kad net ir minimalios BK 162 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas M. L. būtų neproporcingas jo asmenybės pavojingumui ir neužtikrintų bausmės paskirties. Tokios bausmės paskyrimas nepasiektų visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, priešingai, iš esmės pasiektų tik vieną tikslą – nubaudimą. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pirmą kartą teisiamam, jaunam, po nusikalstamos veikos padarymo daugiau jokių teisės pažeidimų, išskyrus vieną nešiurkštų, nepadariusiam, dirbančiam ir nuoširdžiai dėl padarytų veikų besigailinčiam asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl, kolegijos nuomone, skiriant bausmes už padarytas dvi atskiras ir BK 162 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskiriama švelnesnė nei minėto BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, t. y. laisvės apribojimas.

24. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skiriant M. L. laisvės apribojimo bausmę, turi būti vadovaujamasi BK 3 straipsnio 1 dalimi. Nuteistojo M. L. padarytų nusikalstamų veikų laikas yra skirtingas: prieš nukentėjusiąją S. D. nuo 2018-04-02 iki 2018-04-29 (kuomet galiojo BK 48 straipsnio 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), prieš nukentėjusiąją V. K. nuo 2018-11-05 iki 2018-11-08 ir nuo 2019-01-25 iki 2019 - 02-06 (kuomet galiojo BK 48 straipsnio 2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-960 redakcija). Šiuo metu galiojančios laisvės apribojimo bausmę reglamentuojančio BK 48 straipsnio nuostatos yra griežtesnės nei galiojo nusikalstamų veikų padarymo metu, todėl šioje byloje vadovaujamasi BK 48 straipsnio redakcija galiojusia iki 2020 m. liepos 1 d.

25. Parenkant laisvės apribojimo bausmės dydį, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmą kartą nuteistam, po nusikalstamos veikos padarymo nenusikaltusiam, dirbančiam M. L. už kiekvieną BK 162 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką skirtina didesnės nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas, t. y. 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo, bausmės vidurkis, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktuose numatytus įpareigojimus – būti nuo 22 val. iki 6 val. namuose gyvenamosios vietos adresu bei dirbti.

26. BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teismas skundžiamame nuosprendyje ir akcentavo, kad M. L. yra teisiamas pirmą kartą, tačiau paskirdamas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 138 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 309 straipsnio 2 dalį atitinkamai arešto ir laisvės atėmimo bausmes, tokio savo sprendimo argumentų nepateikė.

27. Įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, dvi M. L. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pirmiau aptartą nuteistojo asmenybę ir padarytų nusikaltimų pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad atitinkamai keistinos švelnesnėmis ir už kitas atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtos bausmės. Už du BK 153 straipsnio 1 dalyje ir du BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatytus nusikaltimus skirtina sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, už vieną BK 309 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, kurių dydžiai nustatytini mažesni nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte (skirtinos baudos už apysunkį nusikaltimą dydis) ir BK 48 straipsnio 2 dalies numatyti šių bausmių rūšių vidurkiai.

Dėl BK 63 straipsnio nuostatų taikymo skiriant subendrintą bausmę

28. Apeliantų manymu visos M. L. padarytos nusikalstamos veikos yra padarytos idealiąja sutaptimi. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas M. L. paskirtas bausmes bendrino apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, taikydamas BK 63 straipsnio 4 dalį bei 5 dalies 2 punktą (kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą). Kodėl buvo pasirinktas toks bendrinimo būdas, skundžiamame nuosprendyje neargumentuota.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad realiosios sutapties atveju keliais savarankiškais veiksmais padaromi du ar daugiau nusikaltimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, o idealioji sutaptis yra tada, kai, esant bendram tikslui, tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu padaroma veika, atitinkanti kelių skirtinguose BK straipsniuose nustatytų nusikaltimų sudėtis. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-511/2019). Atribojant realiąją ir idealiąją nusikaltimų sutaptis, turi būti remiamasi šiomis bendrosiomis nuostatomis, kurių turinį atskleidžia konkrečios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės.

31. Pagal BK 162 straipsnio 1 dalį nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įtraukė vaiką dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose arba išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti, arba pelnėsi iš tokios vaiko veiklos. Pagal BK 153 straipsnio 1 dalį – tam, kas atliko jaunesnio, negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Abi nusikaltimo sudėtys yra sukonstruotos kaip formaliosios, t. y. nereikalaujančios materialiųjų padarinių, tačiau padariniai kyla, nes šios nusikalstamos veikos nukreiptos prieš labiausiai pažeidžiamus asmenis – vaikus. Kaip matyti, tokie padariniai šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyti, abiem nepilnametėms nukentėjusiosioms buvo padaryta tiesioginė žala, kiekvienai iš jų konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 straipsnio 1 dalis), kurį kiekvienai būtent ir sukėlė pirmiau aptarti nusikalstami, prieš jas atlikti M. L. veiksmai.

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. L. atliko tvirkinamuosius veiksmus nepilnamečių nukentėjusiųjų S. D. ir V. K. atžvilgiu. Šie veiksmai pasireiškė ne tik tuo, kad jis siuntė nepilnametėms savo nuotraukas, kurios buvo pornografinio turinio, bet ir prašė nukentėjusiųjų analogiško turinio nuotraukas su savo nuogo kūno atvaizdu pateikti ir jam (BK 162 straipsnio 1 dalis, 153 straipsnio 1 dalis). Iš dalies sutiktina su skundo argumentais, kad šie veiksmai, kartu su nukentėjusiosioms šiais veiksmais padarytais nesunkiais sveikatos sutrikdymais (BK 138 straipsnio 1 dalis), sudaro vientisą ir nenutrūkstamą poelgį, kad nuteistasis M. L. veikė pagal bendrą sumanymą, tačiau, kiekvienu atveju nuteistojo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į skirtingą asmenį ir atliekami skirtingu laiku, t. y. į nepilnametę S. D. laikotarpiu nuo 2018-04-02 iki 2018-04-29, į nukentėjusiąją V. K. – laikotarpiu nuo 2018-11-05/2018-11-08 ir 2019- 01- 25/2019- 02-06. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tai, kad kiekvienu atskiru atveju, M. L. iš naujo susiformuodavo sumanymas, per savo paskyrą tinklapyje www.facebook.com susipažinti su kita nepilnamete mergaite, kuriai buvo siunčiamos pornografinio turinio nuotraukos ir tokių prašoma iš jos, šioje byloje yra lemianti aplinkybė konstatuojant atskirų nusikalstamų veikų, padarytų prieš skirtingas nepilnametes nukentėjusiąsias, sutapties pobūdį. Tuo tarpu pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas, įgijimas ir saugojimas padarytas kaip atskiras veiksmas. Todėl bausmės, paskirtos už dvi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 162 straipsnio 1 dalyje, dvi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje ir dvi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, bendrintinos taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas apėmimo būdu, po to tarpusavy ir su už vieną nusikalstamą veiką, nustatytą BK 309 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausme taikant BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas iš dalies sudedant.

33. Sutiktina su skundo argumentais, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis turi būti nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismai, taikydami dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi pridėti bent po dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės. Teismas pats sprendžia, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, baudžiamasis įstatymas to nenurodo.

34. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendrinant bausmes, turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316/2009, 2K-131/2005, 2K-7-686/2006). Baudžiamasis įstatymas nenumato kriterijų, į kuriuos atsižvelgus, parenkama bausmės dalis, todėl BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-578/2012, 2A- 2- 489/2020).

35. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, bendrindamas M. L. bausmes, apygardos teismas pridedamos bausmės dalies dydžio taip pat nemotyvavo, tačiau aukštesniajam teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo taikytą bausmių bendrinimo būdą ir už dviejų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 162 straipsnio 1 dalyje, dviejų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 153 straipsnio 1 dalyje ir dviejų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, prie griežtesnės iš subendrintų bausmių, kaip minėta pirmiau, dalinio sudėjimo būdu pridėtinos 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo ir 180 MGL dydžio baudos bausmių dalys.

36. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad abi nukentėjusiosios (tiek S. D., tiek V. K.) prieš jas daromų nusikalstamų veikų metu buvo sulaukusios 13 metų, o ne 14 metų amžiaus, kas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta klaidingai.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam M. L. paskirtų bausmių pakeisti.

- pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiosios S. D.), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktuose (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) numatytus įpareigojimus – būti nuo 22 val. iki 6 val. namuose gyvenamosios vietos adresu bei dirbti;

- pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiosios V. K.), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktuose (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) numatytus įpareigojimus – būti nuo 22 val. iki 6 val. namuose gyvenamosios vietos adresu bei dirbti;

- pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiosios S. D.) – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktuose (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) numatytus įpareigojimus – būti nuo 22 val. iki 6 val. namuose gyvenamosios vietos adresu bei dirbti;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiosios S. D.) – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktuose (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) numatytus įpareigojimus – būti nuo 22 val. iki 6 val. namuose gyvenamosios vietos adresu bei dirbti;

- pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiosios V. K.) – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) (metams), paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktuose (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) numatytus įpareigojimus – būti nuo 22 val. iki 6 val. namuose gyvenamosios vietos adresu bei dirbti;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiosios V. K.) – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktuose (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) numatytus įpareigojimus – būti nuo 22 val. iki 6 val. namuose gyvenamosios vietos adresu bei dirbti;

- pagal BK 309 straipsnio 2 dalį – 210 MGL (10 500 Eur) dydžio baudą.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nuosprendžio dalį dėl M. L. bausmių bendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 162 straipsnio 1 dalį, 153 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį (už nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiąją S. D.) subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktuose (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) numatytus įpareigojimus – būti nuo 22 val. iki 6 val. namuose gyvenamosios vietos adresu bei dirbti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 162 straipsnio 1 dalį, 153 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį (už nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiąją V. K.) subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktuose (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) numatytus įpareigojimus – būti nuo 22 val. iki 6 val. namuose gyvenamosios vietos adresu bei dirbti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šias subendrintas bausmes ir bausmę, paskirtą pagal BK 309 straipsnio 2 dalį, subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktuose (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) numatytus įpareigojimus – būti nuo 22 val. iki 6 val. namuose gyvenamosios vietos adresu bei dirbti ir 180 MGL (9000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. L. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktuose (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) numatytus įpareigojimus – būti nuo 22 val. iki 6 val. namuose gyvenamosios vietos adresu bei dirbti ir 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.

Baudą paskirti sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.