- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- 2S-173-230/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02764-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. M.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3384-301/2014 pagal pareiškėjos (išieškotojos) I. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims (skolininkui) K. M., (skolininko bendraturtei) I. M., antstolei S. Ž. dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja (išieškotoja) I. M. pareiškimu pirmosios instancijos teismą prašė nustatyti skolininko K. M. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su bendraturte I. M., t. y. ½ dalį jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje turimo turto tame tarpe: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir darbinių I. M. pajamų, priteisti iš skolininko bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-09-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3120-90/2006 buvo pakeistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2005-02-08 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-652-90/2005 ir priteista iš skolininko K. M. nepilnamečiui sūnui M. M., g. (duomenys neskelbtini), išlaikymas po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006-09-04 iki sūnaus pilnametystės. 2009-05-25 vykdomasis raštas pateiktas vykdyti antstolės S. Ž. kontorai. Pareiškėja 2014-06-28 gavo antstolės S. Ž. pasiūlymą iki 2014-08-30 kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo LR CPK 667 str. numatyta tvarka. 2011-08-17 Turto arešto aktu areštuotas skolininkui ir jo sutuoktinei I. M. priklausantis turtas: transporto priemonė VW PASSAT, v. n. (duomenys neskelbtini) transporto priemonė RENAULT LAGŪNA, v. n. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas 1,93 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-05-14 Turto arešto aktu areštuoti skolininko K. M. kartu su bendraturte I. M. nuosavybės teise valdomas 1,93 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,72 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 7 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Nustatė, kad skolininkui K. M. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. M. priklauso 1/2 dalis žemės sklypų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis I. M. darbo užmokesčio ar kitokių pajamų. Priteisė iš K. M. pareiškėjai I. M. 144,81 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei – 7 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Teismas nustatė, kad asmeninio turto, į kurį pirmiausiai būtų galima nukreipti išieškojimą pagal skolininko K. M. įsiskolinimą, jis neturi, nedirba, yra įregistravęs ūkininko ūkį, iš kurio pastovių kasmėnesinių pajamų negauna, todėl išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad K. M. ir I. M. nuosavybės teise priklauso 1,93 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,72 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininkas nemoka arba moka nereguliariai išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui M. M. pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-10-10 vykdomąjį raštą Nr. 2-3120-90, teismas nustatė, kad skolininkui K. M. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. M. priklauso 1/2 dalis žemės sklypų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymą nustatyti, kad skolininkui K. M. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. M. priklauso ½ dalis jos darbinių pajamų, atsižvelgė į tai, kad I. M. turi du nepilnamečius vaikus: vieną judviejų su skolininku K. M. bendrą vaiką – T. M., g. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametę dukrą iš ankstesnės santuokos – G. S., g. (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis yra 1 000 Lt per mėnesį, gyvena ūkiškai. Teismas taip pat įvertino, kad ji šeimoje dirba viena ir gauna minimalų atlyginimą, yra bendraskolė su skolininku K. M. bankui (paskola, susijusi su šeimos gyvenamojo būsto įsigijimu), ir sprendė, kad siekiant apsaugoti įstatymo saugomus nepilnamečių vaikų interesus byloje yra būtina nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto, t. y. darbo užmokesčio, lygių dalių principo. Teismas nustatė, kad skolininkui K. M. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. M. priklauso 1/3 dalis jos darbo užmokesčio ar kitokių pajamų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo (bendraturtė) I. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą atmesti. Nurodo, jog nutartis nepagrįsta ir neteisėta dėl šių argumentų:
1) Teismas neteisingai nustatė, kad skolininkas neturi asmeninio turto, į kurį pirmiausiai būtų galima nukreipti išieškojimą. Teismui buvo pateikta K. M. ūkininko ūkio registravimo pažymėjimo kopija ir jis pats žodžiu paaiškino, jog iš ūkio gauna pajamų – Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokamas tiesiogines išmokas už pasėlius, kurios už vienus metus sudaro apie 3 000 Lt. Nors šios pajamos yra ne mėnesinės, o metinės, tačiau pastovios ir nėra kliūčių iš jų išieškoti įsiskolinimą.
2) LR CPK 664 str. nurodyta, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos, ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad tik ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis. Nustatyti, jog skolininkui priklauso ½ dalis žemės sklypų tikslu iš jų išieškoti nebuvo galima, kadangi skolininkas turi asmeninių pajamų, iš kurių pirmiausia turėjo būti vykdomas išieškojimas, todėl turto dalies nustatymas bendrojoje nuosavybėje netikslingas.
3) Teismas, nustatydamas skolininkui 1/3 dalį apeliantės gaunamo atlyginimo, pažeidė jos ir nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, tai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Teismui nustačius, kad skolininkui priklauso 1/3 dalis apeliantės atlyginimo ir realiai iš šios dalies išieškant įsiskolinimą, jos ir nepilnamečių vaikų pragyvenimui per mėnesį tektų po 222 Lt, lėšų mokėti banko paskolą faktiškai neliktų. Be to, teismas neįvertino pateikto mokėjimo nurodymo, patvirtinančio kad skolininkas rodo iniciatyvą kuo greičiau sumokėti įsiskolinimą, proceso eigoje yra sumokėjęs 1 000 Lt skolos, o likusią dalį įsiskolinimo sugebėtų išmokėti per pusę metų, todėl nėra netikslinga nustatyti jo dalį bendrojoje nuosavybėje.
4) Byloje nagrinėjamas klausimas tiesiogiai susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, todėl teismas byloje turėjo patraukti instituciją – Marijampolės savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrių dėl išvados nagrinėjamu klausimu pateikimo. Siekiant apsaugoti nepilnamečio M. M. interesus dėl priteisto materialinio išlaikymo išieškojimo, buvo grubiai pažeisti kitų dviejų nepilnamečių vaikų T. M. ir G. S. teisėti interesai.
Atsiliepimas
Pareiškėja I. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nesutinka su skundo argumentais, jog teismo nutartis pažeidžia jos ir nepilnamečių T. M. bei G. S. teises bei teisėtus interesus, o skundo argumentai, jog nutartyje neteisingai nurodyta, kad skolininkas neturi asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, prieštarauja bylos nagrinėjimo metu nustatytiems faktams. Skolininkas 2014-09-25 teismo posėdyje pats teigė, jog jam pačiam neužtenka iš ūkio gaunamų pajamų, o argumentams, kad skolininkas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gauna 3 000 Lt dydžio tiesiogines išmokas, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Teismo iniciatyva išreikalauti duomenys apie skolininko turtinę padėtį šių apeliantės teiginių taip pat nepatvirtina. Deklaracijose nurodyta, kad K. M. gavo tokias pajamas: 2007 metais – 11 251 Lt (darbo užmokestis ir laikinasis nedarbingumas) ir 472 Lt – turto pardavimo pajamos; 2008 metais – 17 802,11 Lt (darbo užmokestis) ir 252 Lt – turto pardavimo pajamos); 2009 metais – 2 971,47 Lt (darbo užmokestis) ir 31,70 Lt turto pardavimo pajamos; 2010 metais – 1 243 Lt turto pardavimo pajamos; 2011 metais – 152 Lt turto pardavimo pajamos; 2012 metais – 925,35 Lt turto pardavimo pajamos; 2013 metais – 503 Lt turto pardavimo pajamos. Taigi, teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad skolininkas neturi asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl nustatytinos skolininko dalys bendrame su kitais asmenimis turte. Be to, teismui pateiktuose mokėjimo išrašuose nurodyta, jog išlaikymas nepilnamečiui Mantui pervedamas iš apeliantės I. M., bet ne iš skolininko, sąskaitos, taip iš esmės pripažįstant, kad skolininkas neturi asmeninio turto ir lėšų, iš kurių būtų vykdoma išlaikymo prievolė nepilnamečiam vaikui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo bei pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad antstolės kontorai yra pateiktas vykdyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-10-10 vykdomasis raštas Nr. 2-3210-90/2006 dėl išlaikymo nepilnamečiui M. M. išieškojimo iš skolininko K. M.. Antstolė S. Ž. areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei I. M. bendrąją jungtine nuosavybe priklausančius žemės sklypus, kuriuose skolininko dalis yra nenustatyta, bei pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo. Pareiškėja I. M. prašė nustatyti, kad skolininko K. M. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su bendraturte I. M. sudaro: 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)., ir 1/2 dalis sutuoktinės I. M. darbinių pajamų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad skolininkui K. M. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. M. priklauso 1/2 dalis žemės sklypų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis I. M. darbo užmokesčio ar kitokių pajamų.
Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog skolininkas neturi asmeninio turto, į kurį pirmiausia būtų galima nukreipti išieškojimą, nes K. M. yra įregistravęs ūkininko ūkį, iš kurio veiklos gauna pajamas – 3 000 Lt per metus tiesioginių išmokų. Tačiau nei byloje, nei antstolės pateiktoje vykdomojoje byloje nėra duomenų apie kokias nors skolininko iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gaunamas tiesiogines išmokas ir jų dydžius, jų su skundu nepateikia ir apeliantė, todėl šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Jokių duomenų ir įrodymų apie skolininko turimą kitą asmeninį turtą byloje ir vykdomojoje byloje taip pat nėra pateikta. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog nors skolininkas ir yra įregistravęs ūkininko ūkį, tačiau pajamų negauna, niekur nedirba, pagrįstai sprendė, kad skolininkas neturi asmeninio turto, į kurį pirmiausia būtų galima nukreipti išieškojimą. Kaip jau nurodyta, apeliantė šioms teismo išvadoms paneigti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai ir į byloje nustatytas aplinkybes, jog skolininkas neturi asmeninio turto ir pajamų, o apeliantė nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog skolininkas vis tik turi pajamų, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad turi būti nustatyta skolininko K. M. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Atmestinas ir skundo argumentas, kad iš viso netikslinga nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, kadangi pats skolininkas siekia kuo greičiau sumokėti įsiskolinimą ir proceso eigoje sumokėjo 1 000 Lt skolos, kadangi ši aplinkybė sprendžiant klausimą dėl skolininko turto dalies nustatymo neturi esminės reikšmės, nes byloje nėra duomenų, kad išieškojimas nebevykdomas.
Apeliantė skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skolininkui 1/3 dalį apeliantės gaunamų pajamų, pažeidė jos ir nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, ir tai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, o kadangi klausimas susijęs su jos nepilnamečių vaikų T. ir G. interesais, byloje turėjo dalyvauti Marijampolės savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius dėl išvados nagrinėjimu klausimu pateikimo. Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato CK trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad apeliantė neginčija sutuoktinių bendrosios nuosavybės, kurią sudaro ir jos gaunamas uždarbis, lygių dalių fakto, o teigdama, kad skolininkui nepagrįstai nustatyta 1/3 dalis jos atlyginimo, iš esmės ginčija iš atlyginimo nustatytos dalies vykdomą išieškojimą vykdymo procese. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybes, kad apeliantė turi du nepilnamečius vaikus, dirba viena ir gauna 1 000 Lt per mėnesį darbo užmokestį, gyvena ūkiškai, kad yra bendraskolė su skolininku bankui, pagrįstai sprendė, kad šios aplinkybės, nustatant skolininko dalį į apeliantės gaunamas pajamas (darbo užmokestį), sudaro teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (LR CK 3.123). Teismas, būtent atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, pagrįstai bei teisėtai nustatė, kad skolininkui K. M. priklauso ne 1/2, o 1/3 dalis jo sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitokių pajamų. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Tai, kad apeliantė išlaiko nepilnamečius vaikus, o skolininkas yra oficialiai nedirbantis asmuo ir byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog skolininkas nedirba dėl objektyvių priežasčių, pvz. dėl neįgalumo, dėl netekto darbingumo ar kitų sveikatos sutrikimų, neatleidžia skolininko nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą – teikti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą (CPK 18 straipsnis). Be to, skolininkui pačiam gera valia mokant priteistą išlaikymą, antstolis neturės jokio teisinio pagrindo vykdyti išieškojimą iš skolininko turto ar nustatytos jo dalies. Kadangi pirmosios instancijos teismas įvertino nepilnamečių vaikų interesus paliečiančias aplinkybes, o nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu atstovavo tėvai, todėl valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas šioje byloje nebuvo būtinas (CK 3.163 straipsnio 1, 4 dalys), juolab, kad šiuo atveju nebuvo nagrinėjama byla, kylanti iš šeimos teisinių santykių, bet buvo sprendžiamas su išieškojimu susijęs klausimas vykdymo procese.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios teismas tinkamai vertino ir taikė procesinės ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies nustatymą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.