- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-348-372/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00915-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- Tarptautinės žmogaus gerovės asociacijos
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Šiaulių miesto savivaldybės administracija Tarptautinė žmogaus gerovės asociacija
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Tarptautinės žmogaus gerovės asociacijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-160-1042/2019 pagal ieškovės Tarptautinės žmogaus gerovės asociacijos ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų pripažinimo neteisėtu ir atsakovės direktoriaus įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Tarptautinė žmogaus gerovės asociacija kreipėsi į teismą su ieškiniu, teismo prašė: 1) pripažinti neteisėtu iškeldinimą iš negyvenamųjų patalpų (esančių adresu (duomenys neskelbtini)); 2) panaikinti 2018 m. vasario 5 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-151 dalį (1.3 punktą), kurioje pavesta organizuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų perėmimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad kartu su viešąja įstaiga (toliau – VšĮ) „Mūsų draugas“ teikė paraišką dalyvauti konkurse pagal Lietuvos Respublikos ir Europos Ekonominės Erdvės Finansinio Mechanizmo Programos LT05 „Rizikos grupės Vaikai ir Jaunimas“; paraiška buvo įvertinta teigiamai. Pažymėjo, kad dar prieš teikiant paraišką kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją su prašymu jos veiklai vykdyti panaudos pagrindais skirti 300–400 kv. m. patalpas Šiaulių mieste.
3. Ieškovė nurodė, jog vadovaujantis 2013 m. kovo 28 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-73 „Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), perdavimo panaudos teise“, 2013 m. balandžio 9 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir ieškovė pasirašė Savivaldybės materialiojo turto panaudos sutartį Nr. SŽ-342, pagal kurią buvo perduota 518,50 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų (adresu (duomenys neskelbtini)) laikinai neatlygintinai naudoti ieškovės veiklai su šeimomis ir įstatuose nustatytai veiklai. Sutartimi nustatytas panaudos sutarties terminas nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2023 m. balandžio 5 d. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. balandžio 25 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-113 2013 m. balandžio 9 d. sudarytos panaudos sutarties vykdymas buvo sustabdytas dvejiems metams.
4. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. gruodžio mėnesį pagal jos laimėtą projektą buvo pradėti negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbai, prie finansuojamo projekto atitinkamo dydžio įnašu turėjo prisidėti ir ieškovė. Ieškovė pažymėjo, jog yra ne pelno siekianti organizacija, todėl dėl būtinybės prisidėti prie vykdomo projekto patyrė finansinių sunkumų, atsirado įsiskolinimų už komunalines paslaugas.
5. Ieškovė nurodė, jog 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. S-3795 atsakovė ją informavo, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 2970 jai buvo pranešta dėl savivaldybės materialiojo turto 2013 m. balandžio 9 d. panaudos sutarties Nr. SŽ-342 nutraukimo. Rašte buvo nurodyta, kad iki 2017 m. spalio 1 d. ieškovė turi pateikti sutikimą nutraukti sutartį pagal sutarties 14.1 punktą – šalių susitarimu, o iki 2017 m. lapkričio 30 d. atlaisvinti patalpas ir perduoti jas atsakovei. Kadangi ieškovė nepateikė jokio atsakymo, atsakovė vertino tai kaip sutikimą dėl sutarties nutraukimo. Ieškovė pažymėjo, jog netekusi šių patalpų negalės vykdyti laimėto projekto tęstinumo.
6. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. vasario 6 d. į tuo metu dar ieškovės valdomas patalpas atvyko atsakovės atstovas, įteikė 2018 m. vasario 5 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-151 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų perėmimo“; buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie praktiškai iškeldino ieškovės darbuotojus iš patalpų.
7. Ieškovė pažymėjo, jog nesutiko nutraukti sutarties, priešingai – ne kartą kreipėsi tiek į Šiaulių miesto administraciją, tiek į Šiaulių miesto savivaldybės tarybą, nurodė argumentus, kodėl yra svarbu išsaugoti panaudos sutartį, tęsti projektinę bei kitą ieškovės vykdomą veiklą. Atsakovė jokių kitų veiksmų (be įspėjimo dėl sutarties nutraukimo) nėra atlikusi, be to – Šiaulių miesto savivaldybės taryba nėra atšaukusi, panaikinusi ar pakeitusi 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. T-73 „Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), perdavimo panaudos teise“. Nesant pranešimo apie panaudos sutarties nutraukimą, Šiaulių miesto savivaldybės tarybai nepriėmus sprendimo dėl 2013 m. balandžio 9 d. materialiojo turto panaudos sutarties, neteisėtas laikytinas 2018 m. vasario 5 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-151 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų perėmimo“.
8. Ieškovė akcentavo, jog neneigia, kad turėjo įsiskolinimų už komunalines paslaugas, ne kartą kreipėsi į atsakovę, ieškojo būdų, kaip išdėstyti mokėjimus komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms, įsiskolinimą dengė ir iš esmės jį visiškai pašalino. Pažymėjo, jog iškeldinant iš ginčo patalpų jos darbuotojai neturėjo galimybės išsinešti visų esančių daiktų, dokumentų, nebuvo surašytas patalpų priėmimo-perdavimo aktas. Ieškovė nebegali vykdyti tiek projektinės, tiek kitos veiklos, kasdien patiria žalą dėl priverstinės darbuotojų pravaikštos.
Atsiliepimas
9. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija, atsiliepdama į pareikštą ieškinį, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad materialiojo turto panaudos sutarties galiojimo laikotarpiu AB „Šiaulių energija“, UAB „Šiaulių vandenys“ nuolat informuodavo atsakovę apie ieškovės įsiskolinimus už suteiktas paslaugas; AB „Šiaulių energija“ įsiskolinimą už šildymą perdavė antstolių kontorai.
10. Atsakovė nurodė, kad 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. S-3795 „Dėl patalpų (duomenys neskelbtini) atlaisvinimo“ ieškovę informavo, kad ieškovė į 2017 m. rugsėjo 22 d. siųstą raštą nepateikė jokio atsakymo, todėl mano, kad sutartį ieškovė sutiko nutraukti ir prašė iki 2017 m. gruodžio 15 d. perduoti patalpas pagal patalpų perdavimo-priėmimo aktą. Atsakovė pažymėjo, jog ne kartą siuntė ieškovei raštus dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir galimo panaudos sutarties nutraukimo. Atsakovė akcentavo, jog panaudos sutartį nutraukė, perėmė ginčo patalpas dalyvaujant antstoliui, organizavo ieškovės iškraustymą, nors ir patalpų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos grąžinimo teisiniai santykiai.
11. Atsakovė nurodė, kad 2018 m. birželio 12 d. buvo pasirašyta savivaldybės materialiojo turto panaudos sutartis Nr. SŽ-675, patalpos (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo aktu Nr. 13-22 perduotos biudžetinei įstaigai Šiaulių miesto savivaldybės globos namams, sutartis registruota VĮ Registrų centras.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog 2013 m. balandžio 9 d. panaudos sutartis buvo sudaryta tarp Šiaulių miesto savivaldybės, kuriai pasirašant sutartį atstovavo savivaldybės administracijos direktorius, ir ieškovės, kuriai atstovavo asociacijos prezidentas. Teismas sprendė, jog Šiaulių miesto administracijos direktorius, esant akivaizdiems sutarties pažeidimams, galėjo inicijuoti panaudos sutarties nutraukimą ir pavesti kompetentingam savivaldybės skyriui organizuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų perėmimą.
13. Teismas pažymėjo, jog 2013 m. balandžio 9 d. savivaldybės materialiojo turto panaudos sutartyje buvo įtvirtinta, kad sutartis nutraukiama, kai panaudos gavėjas nemoka komunalinių mokesčių. Teismas nurodė, jog iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė tinkamai nevykdė panaudos sutartyje nustatytos pareigos laiku mokėti už komunalines paslaugas (panaudos sutarties 9.4 punktas) ir šie pažeidimai buvo nuolatinio pobūdžio, nors atsakovė nuolat ragino ieškovę pašalinti sutarties pažeidimus. Teismas akcentavo, kad ieškovė pažeidė ir kitą panaudos sutarties punktą dėl gauto turto draudimo – ieškovės gautas turtas sutartyje nustatyta tvarka nebuvo apdraustas visam sutarties galiojimo laikui.
14. Teismas nurodė, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė nesilaikė 2013 m. balandžio 9 d. savivaldybės materialiojo turto panaudos sutarties Nr. SŽ-342 sąlygų, todėl atsakovė, esant konkretiems sutarties sąlygų pažeidimams, turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir neprivalėjo pagrįsti, kad panaudos sutarties pažeidimas buvo esminis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
15. Ieškovė (apeliantė) Tarptautinė žmogaus gerovės asociacija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės ieškinį ir panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 5 d. įsakymo dalį Nr. A-151 (1.3 p.) bei pripažinti ieškovės iškeldinimą iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijai priklausančių patalpų (esančių adresu (duomenys neskelbtini)) neteisėtu.
16. Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę ir neatsižvelgė į tai, kad negyvenamosios patalpos buvo skirtos ne pelno siekiančiai organizacijai. Pažymėjo, kad pagal laimėtą projektą gavo dalį finansavimo, kurį panaudojo apmokėjimui už pastato remonto darbų atlikimą, daugiau lėšų neturėjo. Nurodė, kad informavo atsakovę, kad trūksta lėšų atsiskaityti už komunalines paslaugas, lėšų buvo ieškoma, susidarę įsiskolinimai dengiami dalimis, o galutinis atsiskaitymas atliktas 2018 m. vasario 28 d.
17. Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad teismas neatsižvelgė ir nevertino tos aplinkybės, kad pagal panaudos sutartį negyvenamosios patalpos perduotos 2013 m. kovo 28 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-73 „Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) perdavimo panaudos teise“. Pažymėjo, jog Šiaulių miesto savivaldybės taryba nėra atšaukusi, panaikinusi ar pakeitusi savo sprendimo; taryba nėra davusi pavedimo administracijos direktoriui priimti sprendimus dėl ieškovės iškeldinimo. Atsakovė vienašališkai, be įstatyminio pagrindo nutraukė ilgalaikę panaudos sutartį, įstūmė ieškovę į sunkią padėtį, perimdama suremontuotas patalpas ir iš dalies apmokėtas remonto išlaidas savo žinion, taip praturtėdama ieškovės sąskaita.
18. Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad atsakovė teikė ieškovei nepagrįstas viltis, jog perims finansinius įsipareigojimus. Teismas taikė įstatymą formaliai, neatsižvelgdamas į tai, kad dėl susiklosčiusios situacijos yra kalta ir atsakovė, be to – neatsižvelgė ir į tai, kad skolos buvo dengiamos bei netrukus sumokėtos.
19. Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad negalėjo tęsti patalpų draudimo sutarties, nes jai jau buvo reiškiamos pretenzijos dėl iškeldinimo. Teismas neatskleidė bylos esmės, o apsiribojo tik panaudos sutarties 9.4 punkto reikalavimų nevykdymo analize, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.
Atsiliepimas
20. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija, atsiliepdama į apeliacinį skundą, prašė jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodė, kad naudojimosi valstybei ar savivaldybei priklausančiu turtu tvarka ir būdai bei kiti su šiuo turtu susiję reikalavimai nustatyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, kuriame nėra numatyta išimčių ne pelno siekiančioms organizacijoms. Pažymėjo, jog ieškovei turtas buvo perduotas laikinai valdyti ir naudoti lengvatinėmis sąlygomis, tačiau ieškovė nevykdė panaudos sutartyje nustatytos pareigos mokėti užmokestį už perduoto turto eksploatavimą, komunalines paslaugas, nors atsakovė ne kartą siuntė raštus ieškovei dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir galimo sutarties nutraukimo. Atsakovė akcentavo, jog nuo pat sutartinių santykių pradžios ieškovė turėjo žinoti, kad pakankamai lėšų už pastato išlaikymą neturi, dėl ko gali atsirasti ir atsirado įsiskolinimai už komunalines paslaugas, ieškovė neįvertino savo finansinių galimybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas.
21. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
22. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. T-73 „Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), perdavimo panaudos teise“ 1 punktu buvo nuspręsta perduoti pagal panaudos sutartį dešimčiai metų Tarptautinei žmogaus gerovės asociacijai Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise valdomas 518,50 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas (esančias adresu (duomenys neskelbtini)) asociacijos veiklai su šeimomis. Šiaulių miesto savivaldybė, atstovaujama administracijos direktoriaus, ir Tarptautinės žmogaus gerovės asociacija, atstovaujama asociacijos prezidento, 2013 m. balandžio 9 d. pasirašė savivaldybės materialiojo turto panaudos sutartį Nr. SŽ-342, pagal kurią ieškovei panaudai buvo perduotos 518,50 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–21). Šiaulių miesto savivaldybė, atstovaujama savivaldybės administracijos direktoriaus, 2016 m. sausio 4 d. negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktu perdavė ieškovei, atstovaujamai prezidento, 518,50 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pastatas pažymėtas šifru 2C2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų indeksai pirmajame aukšte 2-1, 2-3, 2-10, 2-11, 2-18, 2-19, 2-21, 2-22, 2-23, 2-24, 2-25, 2-27, 2-28, 2-30, 2-30, 2-31, 2-54, 2-55, antrajame aukšte patalpų indeksai 2-38, 2-39, 2-40, 2-41, 2-42, 2-43, 2-44, 2-45, 2-46, 2-47, 2-48, 2-49, 2-50 ir pastate su šifru 1C1p patalpų indeksai 1-30, 2-66, 2-67 ir dalį kiemo statinių); patalpos perduotos tvarkingos, jų techninė būklė perdavimo metu buvo patenkinama (b. l. 28–30). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. A-151 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento Ekonomikos ir investicijų skyriui pavesta organizuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų (esančių adresu (duomenys neskelbtini)) perėmimą (b. l. 15).
23. Tarp šalių sudarytos 2013 m. balandžio 9 d. savivaldybės materialiojo turto panaudos sutarties Nr. SŽ-342 3 punkte buvo nustatyta, kad panaudos gavėjas moka mokesčius už perduoto turto komunalines paslaugas, žemės nuomos mokestį, per 20 dienų nuo šios sutarties pasirašymo dienos sudarydamas sutartis su paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir Nacionaline žemės tarnyba; 5 punkte buvo numatyta, kad panaudos gavėjui, pagerinusiam pagal panaudos sutartį perduotą turtą, už pagerinimą neatlyginama; 9.4 punkte buvo susitarta, kad panaudos gavėjas įsipareigoja sudaryti su atitinkamomis įmonėmis ir organizacijomis sutartis dėl atsiskaitymo už komunalines, priežiūros ir ryšio paslaugas ir mokėti mokesčius kas mėnesį, bet ne vėliau kaip numatyta šiose sutartyse; 9.5 punkte buvo numatyta, kad panaudos gavėjas savo lėšomis per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos privalo apdrausti visam sutarties galiojimo laikui gaunamą turtą panaudos davėjo naudai nuo žalos, kuri gali būti padaryta ugnies, vandens, gamtos jėgų, nuo vagysčių ir kitų draudiminių įvykių. Aptartos sutarties 14.2.5 punkte buvo numatyta, kad sutartis nutraukiama, kai panaudos gavėjas nevykdo šios sutarties 9.4 punkto (nemoka komunalinių mokesčių).
24. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė (apeliantė) tinkamai nevykdė panaudos sutartyje nustatytos pareigos laiku mokėti už komunalines paslaugas ir šie pažeidimai buvo nuolatinio pobūdžio (b. l. 94–103, 106, 140–143, 152, 154–155). Iš ieškovės (apeliantės) pateiktų procesinių dokumentų taip pat matyti, jog ieškovė (apeliantė) neneigia turėjusi finansinių įsiskolinimų už komunalines paslaugas (b. l. 74–78, 181–183).
Dėl ginčo esmės
25. Kaip matyti iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų, panaudos sutartis buvo sudaryta tarp Šiaulių miesto savivaldybės (panaudos davėjos), kuriai pasirašant sutartį atstovavo savivaldybės administracijos direktorius, ir ieškovės (panaudos gavėjos), kuriai atstovavo asociacijos prezidentas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu atveju Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, esant akivaizdiems sutarties pažeidimams, galėjo inicijuoti sutarties nutraukimą ir pavesti kompetentingam savivaldybės skyriui organizuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų perėmimą. Kas ir buvo padaryta priėmus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. A-151, kuriuo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento Ekonomikos ir investicijų skyriui pavesta organizuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų (esančių adresu (duomenys neskelbtini)) perėmimą.
26. Naudojimosi valstybei ar savivaldybei priklausančiu turtu tvarka ir būdai bei kiti su šiuo turtu susiję klausimai nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. Šio įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d.) 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybines ar savivaldybių funkcijas įgyvendinantiems subjektams. Minėto įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartyje turi būti nustatyta pagal panaudos sutartį perduodamo turto naudojimo paskirtis, panaudos gavėjo pareiga savo lėšomis apdrausti gaunamą turtą ir kitos Civiliniame kodekse nustatytos panaudos sąlygos. Panaudos davėjas privalo nutraukti panaudos sutartį, jei panaudos gavėjas nesiverčia veikla, dėl kurios buvo perduotas valstybės ar savivaldybės turtas, ar šį turtą naudoja ne pagal paskirtį. Panaudos gavėjui, pagerinusiam pagal panaudos sutartį perduotą turtą, už pagerinimą neatlyginama.
27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.641 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, jog panaudos davėjas turi teisę reikalauti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį nutraukti prieš terminą, jeigu panaudos gavėjas nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti daiktą.
28. 2013 m. balandžio 9 d. panaudos sutartyje buvo numatyta, kad panaudos sutartis nutraukiama, kai panaudos gavėjas nevykdo šios sutartis 9.4 punkto (nemoka komunalinių mokesčių) (Sutarties 14.2.5 punktas).
29. Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, savivaldybei priklausančio nekilnojamojo daikto neatlygintinio naudojimo sutartis prieš terminą gali būti nutraukiama esant bendriesiems CK 6.641 straipsnyje nustatytiems panaudos sutarties nutraukimo pagrindams, taip pat specialiajame Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintiems arba sutartyje nustatytiems pagrindams. Kiekvienas iš nurodytų sutarties nutraukimo pagrindų yra savarankiškas ir gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, ar egzistuoja vienas ar keli sutarties nutraukimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-695/2016).
30. Šalis, siekianti CK 6.641 straipsnio pagrindu vienašališkai nutraukti panaudos sutartį, turi įrodyti, kad kita šalis sutarties nevykdo arba ją vykdo netinkamai (egzistuoja CK 6.641 straipsnyje įtvirtinti sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindai), tačiau neprivalo pagrįsti, kad panaudos sutarties pažeidimas yra esminis (atitinka bent vieną iš CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų). Atitinkamai teismas, spręsdamas dėl panaudos sutarties nutraukimo, turi nustatyti, ar sutartis buvo pažeista, tačiau neprivalo vertinti, ar toks pažeidimas kvalifikuotinas kaip esminis pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas. Tokios pozicijos laikomasi nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008).
31. Jei CK 6.641 straipsnyje nustatyti vienašalio panaudos sutarties nutraukimo pagrindai perkelti į konkrečią panaudos sutartį, reikalaujant sutarties nutraukimo tokiu joje nurodytu pagrindu, CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų nereikia įrodinėti remiantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi (plačiau apie vienašalį sutarties nutraukimą joje nustatytais atvejais žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-641-313/2015).
32. Kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių sudarytoje panaudos sutartyje buvo numatytas CK 6.641 straipsnyje nustatytas vienašalio panaudos sutarties nutraukimo pagrindas (pareigos išlaikyti ir saugoti daiktą nevykdymas) – buvo numatyta, kad sutartis nutraukiama, kai panaudos gavėjas nevykdo šios sutarties 9.4 punkto (nemoka komunalinių mokesčių) (sutarties 14.2.5 punktas). Ieškovė (apeliantė) panaudos sutartyje nustatytos pareigos mokėti mokesčius už perduoto turto eksploatavimą, komunalines paslaugas nevykdė, todėl ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir neprivalėjo pagrįsti, kad panaudos sutarties pažeidimas buvo esminis.
33. Be to nustatyta, kad sutarties 9.5 punkte buvo susitarta, kad panaudos gavėjas savo lėšomis per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos privalo apdrausti visam sutarties galiojimo laikui gaunamą turtą panaudos davėjo naudai nuo žalos, kuri gali būti padaryta ugnies, vandens, gamtos jėgų, nuo vagysčių ir kitų draudiminių įvykių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad patalpų draudimo laikotarpis pasibaigė 2018 m. sausio 19 d. (b. l. 135). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė (apeliantė) pažeidė ir panaudos sutarties 9.5 punktą.
34. Įvertinęs minėtas teisės normas bei nustatęs, kad ieškovė (apeliantė) 2013 m. balandžio 9 d. savivaldybės materialiojo turto panaudos sutartį Nr. SŽ-342 vykdė netinkamai, nesilaikė minėtos sutarties sąlygų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė vienašališkai, be įstatyminio pagrindo nutraukė ilgalaikę panaudos sutartį, atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Ieškovės Tarptautinės žmogaus gerovės asociacijos apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.