Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovui N. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. S., dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos aplinkybės.

12. Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo (el. b. medž. 10 l.) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-09-10 iki 2020-04-16 A. S. pervedė ieškovui iš viso 1 950,00 Eur sumą, t. y., 2019 m. rugsėjį pervedė 400,00 Eur, 2019 m. spalį – 150,00 Eur, 2019 m. gruodį – 350,00 Eur, 2020 m. sausį – 150,00 Eur, 2020 m. vasarį – 150,00 Eur, 2020 m. kovą – 550,00 Eur, 2020 m. balandį – 200,00 Eur, t. y., vidutiniškai kas mėnesį pervesdama po 278,57 Eur paramos.

Dėl paramos priteisimo.

18. CK 3.192¹ straipsnyje nurodyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

19. Teismas nagrinėjamo klausimo kontekste pažymi, kad CK 3.192¹ ir CK 3.192 straipsniai reglamentuoja skirtingas tėvų materialines pareigas savo vaikams. Pagal CK 3.192 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra imperatyvi, todėl teismas visais atvejais privalo priteisti išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį vertindamas pagal vaiko poreikius ir tėvų galimybes. Tuo tarpu CK 3.192¹ straipsnis numato paramos besimokančiam pilnamečiam vaikui priteisimą. Šiuo atveju teismas atlieka minėtame straipsnyje numatytų kriterijų vertinimą ir tokių kriterijų nenustačius, ieškinys dėl paramos priteisimo gali būti atmestas. Taigi, ar parama priteistina, teismas sprendžia vertindamas minėtus kriterijus, o juos nustačius teismas sprendžia dėl priteistinos paramos dydžio.

20. CK 3.192¹ straipsnyje numatytas reguliavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

21. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam - besimokančiam asmeniui - išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį - toks išlaikymas negali būti priteisiamas, nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

22. Pirma, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015 ir kt.). Antra, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).

23. Tiek minėta įstatymo formuluotė, tiek formuojama teismų praktika nurodo, kad teismas, spręsdamas paramos priteisimo klausimą, vertina aplinkybes, susijusias su vaiko turtine padėtimi, aplinkybes, ar vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (ar dirba, ar siekė susirasti darbą, ar kreipėsi dėl valstybės remiamos paskolos ir pan.), taip pat teismas vertina ir vaiko sąžiningą pareigos mokytis vykdymą (pažangumą, kitus akademinius pasiekimus). Tačiau teismas tuo pačiu pažymi, kad dalis kriterijų teismui nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą gali neegzistuoti ir būti nežinomi. Tokiu atveju teismas vertina tik tokius kriterijus, kurie objektyviai yra aiškūs ir žinomi bylos nagrinėjimo metu.

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki, jis nuolatinių pajamų negauna, jam nuosavybės teise nekilnojamieji daiktai nepriklauso. Ieškovas studijuoja Vilniuje, kur patiria išlaidas gyvenimui: būsto išlaidas, išlaidas studijoms, transportui, maistui, laisvalaikiui. Ieškovo nurodyti poreikiai yra būtini ir protingi, neviršija teismų praktikoje nustatyto dydžio.

25. Vertinant, ar ieškovas išnaudojo protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis svarbios yra aplinkybės dėl ieškovo galimybių įsidarbinti, dirbti ir gauti papildomas pinigines lėšas bei dėl valstybės remiamos paskolos studijų kainai sumokėti ir gyvenimo išlaidoms.

26. Iš ieškovo į bylą pateikto pamokų tvarkaraščio matyti, kad nuo pirmadienio iki ketvirtadienio ieškovas iki 14.00 val. privalo lankyti paskaitas, penktadienis bei savaitgaliai yra laisvi. Nors šis įrodymas iš esmės patvirtina, jog ieškovas neprivalo visą bei kiekvieną dieną būti universiteto patalpose, tačiau visiems žinoma aplinkybe pripažintina tai, kad studijų metu aukštųjų mokyklų studentai nemažai mokosi savarankiškai, taigi ir ieškovas turi mokytis ne tik per paskaitas, bet ir laisvu nuo paskaitų metu. Kiek savarankiškas mokslas užima laisvo nuo paskaitų laiko priklauso nuo asmeninių kiekvieno studento savybių – sugebėjimo įsisavinti paskaitų metu pateiktą informaciją, efektyviai ir optimaliai išnaudoti laiką papildomos informacijos paieškai ir problemų sprendimui bei atitinkamai ir nuo studento stropumo ir pastangų mokytis siekiant aukščiausių rezultatų. Tuo tarpu vieno ar kito mokslo (pvz. matematikos ar informatikos ar kt.) pripažinimas ypač sudėtingu yra netikslingas, nes kiekviena aukštojo mokslo sritis, į ją gilinantis ir sprendžiant kilusias problemas, yra pakankamai sudėtinga.

27. Kaip matyti iš ieškovo atstovo ir iš trečiojo asmens paaiškinimų, ieškovas labai atsakingai mokosi, yra pažangus studentas, todėl jis daug laiko praleidžia savarankiškai studijuodamas. Kartu paminėtina tai, kad laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2020 m. birželio ieškovas mokėsi nuolatinėse (dieninėse) studijose ir baigė pirmąjį ekonometrijos kursą. Paprastai pirmieji studijų metai yra sudėtingi, nes pilnamečiu tapęs vaikas privalo adaptuotis naujoje gyvenamojoje vietoje, kartu įgyti reikiamus įgūdžius studijuoti aukštojoje mokykloje, adaptuotis joje, jau nekalbant apie tai, kad privalo siekti gerų mokymosi rezultatų. Kita vertus, ieškovas taipogi įrodė, jog jis nevengia ieškotis darbo ir nevengia dirbti bet kokio darbo, nes vasaros metu, laisvu nuo studijų metu įsidarbino parduotuvėje kasininku. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad ieškovo galimybės įsidarbinti ir gauti jo poreikius tenkinantį darbo užmokestį yra ribotos, nes aukštosios mokyklos studentas, nors ir yra darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti.

28. Kaip viena iš galimybių pasirūpinti papildomomis lėšomis – kreipimasis dėl paskolos studijų kainai ir gyvenimo išlaidoms sumokėti. Paminėtina, kad įstatymai nenustato imperatyvo pilnamečiams vaikams, kurių turtinė padėtis sunki, kreiptis dėl minėtos paskolos gavimo ir tik jos negavus – prašyti tėvų paramos. Valstybės paskola ar valstybės remiama paskola yra tik viena iš galimybių pilnamečiam vaikui pasirūpinti papildomomis lėšomis, reikalingomis studijoms ir/ar gyvenimo išlaidoms sumokėti, o kartu tai yra ir papildomi studento finansiniai įsipareigojimai tiek valstybės atžvilgiu, tiek ir paskolą suteikusio juridinio asmens atžvilgiu. Šiuo atveju vertinant ieškovo atsargumą svarbu tai, kad ieškovas neturi jokio turto bei savarankiškai neuždirba pajamų, tai yra jaunas žmogus, kuris dar bent 3 metus mokysis aukštojoje mokykloje, taigi jo galimybės dirbti ir gauti pajamas bus apribotos. Tuo tarpu ieškovui reikalingos paskolos gyvenimo išlaidoms sumokėti minimali suma yra 17 200,00 Eur (430,00*40), t. y., pakankamai didelis finansinis įsipareigojimas asmeniui, kuris neturi jokio turto bei pajamų. Todėl šiuo atveju ieškovui prisiėmus šį finansinį įsipareigojimą, būtų suvaržytos galimybės jam kreiptis į kredito įstaigas dėl būsto paskolos suteikimo tuo apribojant ieškovo galimybę įsigyti būstą ir/ar patenkinti kitus poreikius. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad vien tai, jog ieškovas nesikreipė dėl valstybės paskolos ar valstybės remiamos paskolos negali būti laikoma aplinkybe, paneigiančia paramos ieškovui reikalingumą ir būtinumą (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015 ir kt.).

29. Kita atsakovo atstovės nurodyta aplinkybė – kad ieškovas nesiregistruodamas Užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo ir tuo netekdamas nedarbo draudimo socialinės išmokos neišnaudojo šios galimybės gauti pajamų, reikalingų studijoms. Paminėtina, kad nedarbo draudimo išmoka dieninių studijų studentams yra skiriama ir mokama tik tuo atveju, jei studentas atitinka ir kitus kriterijus: yra registruotas bedarbiu, turi sukaupęs ne trumpesnį nei 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per pastaruosius 30 mėnesių ir jeigu Užimtumo tarnyba jam nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvių darbo rinkos priemonių. Šiuo atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas atitinka visus minėtus kriterijus ir vengia gauti minėtas nedarbo draudimo socialines išmokas, todėl minėtas atsakovo atstovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

30. Taigi įvertinus šio sprendimo 24.-29. punktuose nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, taip pat nesant byloje ginčo tarp šalių dėl to, kad ieškovas yra pažangus studentas, taigi sąžiningai ir tinkamai vykdo pareigą mokytis, teismas sprendžia, kad yra nustatyta pirmoji sąlyga dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo – ieškovo turtinė padėtis yra sunki ir tam, kad jis sėkmingai baigtų pasirinktas nuolatines studijas Vilniaus universitete būtina tėvų parama.

31. Iš byloje esančių įrodymų taipogi nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2020-04-16 ieškovą papildomai rėmė jo mama kas mėnesį skirdama bent 278,57 Eur paramos bei įdėdama maisto, o nuo 2020-01-28 iki 2020-07-30 ieškovą papildomai rėmė atsakovas kas mėnesį skirdamas 150,00-157,00 Eur paramos. Nors trečiojo asmens pajamos šiek tiek didesnės nei atsakovo, tačiau jų turtinė padėtis, įvertinus tai, kad trečiasis asmuo prisideda prie savo tėvų išlaikymo, o atsakovas kitų išlaikytinių neturi, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso daugiau nekilnojamųjų daiktų nei trečiajam asmeniui, kad trečiasis asmuo jam grąžino 10 000,00 Eur skolą, yra panaši. Paminėtina taip pat tai, kad nors atsakovas ilgai buvo nedarbingas, tačiau jis dirbo ne pilnu krūviu ir gavo darbo užmokestį, be to, jam buvo mokama ligos socialinė išmoka, darbingumo lygis atsakovui nėra nustatytas, iš jo darbo užmokesčio darbdavys pervesdavo kas mėnesį trečiajam asmeniui po 156,00 Eur išlaikymo nepilnamečiam ieškovui įsiskolinimą bei atsakovas savo noru teikė kas mėnesį ieškovui 150,00-157,00 Eur paramą. Tuo tarpu atsakovo teiginiai, kad jis buvo įsiskolinęs savo mamai, kad mama jį išlaikė ir rėmė nedarbingumo laikotarpiu yra nepagrįsti rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.), o teiginys, jog ieškovui iki ieškinio pareiškimo teisme dienos pakako paramos, kurią teikė trečiasis asmuo, atmestinas, kaip nepagrįstas, nes atsakovas savo veiksmais (papildomai remdamas ieškovą kas mėnesį 150,00-157,00 Eur suma) pripažino, jog trečiojo asmens ieškovui teikiama parama nebuvo pakankama. Todėl atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas gali lygia dalimi prisidėti teikiant paramą ieškovui, nes dirba ir gauna nuolatines pajamas bei atitinkamai turi visas galimybes dirbti ir gauti pakankamas pajamas.

32. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovui tėvų parama yra būtina, jis išnaudojo visas protingas galimybes gauti pajamų studijoms ir pragyvenimui, atsižvelgdamas į jo poreikių ir atsakovo materialinės padėties proporcingumo principą, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo reikalavimą dėl 215,00 Eur išlaikymo (paramos) priteisimo tenkinti visiškai ir ieškovui iš atsakovo priteisti po 215,00 Eur išlaikymą (paramą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-05-05 iki jis mokysis Vilniaus universiteto (duomenys neskelbtini) fakultete nuolatinės formos studijų programoje, t. y., iki 2023-06-30. Tokia suma nepablogins atsakovo turtinės padėties iš esmės, taip pat pripažintina, jog tokia suma atitinka šalių interesų pusiausvyrą, nes abiem šalims yra teisinga ir proporcinga, atsakovas turi realių galimybių teikti išlaikymą ieškovui, o pačiam atsakovui parama nereikalinga. Dėl paramos teikiamo laikotarpio pastebėtina, kad CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis nustatyto amžiaus sąlyga (24 metai) yra įstatymu nustatytas išlaikymo prievolės pasibaigimo naikinamasis terminas. Įstatymų leidėjas išlaikymo priteisimą sieja su faktu, kad pilnametis vaikas mokosi, o ne su tikimybe, kad vaikas mokysis ateityje. Ieškovas siejo ieškinio reikalavimą su tikėtina studijų pabaiga, tačiau studijos dėl atitinkamų aplinkybių (pvz. stažuotė užsienyje ir kt.) gali tęstis ilgiau, nei numatyta. Dėl šios priežasties parama priteistina iš atsakovo ieškovui iki jis mokysis Vilniaus universiteto (duomenys neskelbtini) nuolatinės formos studijų programoje, t. y., iki 2023-06-30, tačiau ne ilgiau nei jam sueis 24 metai (CPK 270 str.). Ši suma atsakovui nebus per didelė išlaikymo našta, o pasikeitus aplinkybėms, šalys turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo (paramos) sumažinimo ar padidinimo. Sprendimas išlaikymo (paramos) dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl paramos įsiskolinimo priteisimo.

33. Išlaikymas priteistinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustatyta, kad atsakovas nuo 2020-01-28 iki 2020-07-30 ieškovui teikė paramą, kurios suma yra 749,00 Eur. Visgi minėta parama, kaip nustatyta šiuo sprendimu, yra nepakankamo dydžio (teikta po 150,00-157,00 Eur per mėnesį, tačiau nustatyta, kad ieškovui buvo reikalinga 215,00 Eur per mėnesį parama), todėl už laikotarpį nuo 2019-09-01 iki 2020-05-01, t. y., už 8 mėnesius, susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovas paskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą už 7 mėnesius, prašydamas priteisti iš atsakovo 941,00 Eur, tačiau skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą už 7 mėnesius ir išminusavus atsakovo teiktą 749,00 Eur paramą, gaunama 756,00 Eur suma (7*215,00-749,00). Atsižvelgiant į tai ieškovo reikalavimas dėl paramos įsiskolinimo tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovo ieškovui priteistinas išlaikymo įsiskolinimas iš viso 756,00 Eur (CK 3.200 str., CPK 270 str.).

34. Minėta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2020-06-30 iki 2020-08-27 ieškovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam už 2020-06-30 darbdavys sumokėjo 43,28 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, bei už 2020 m. liepos mėnesį sumokėjo 758,66 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčių. Iš ieškovo atstovo ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad vasaros metu gautas pinigines lėšas ieškovas ketina panaudoti naujam kompiuteriui pirkti. Pripažintina visuotinai žinoma aplinkybe tai, kad kiekvienam studentui, taip pat ir studentui, studijuojančiam ekonometriją (tarpkryptinė disciplina, taikanti matematikos ir statistikos metodus ekonomikoje) efektyviam mokymuisi reikalingas kompiuteris. Išlaidos šiai mokymosi priemonei nėra nuolatinio pobūdžio, tai yra nenumatytos išlaidos. Dėl šios priežasties nėra pagrindo mažinti išlaikymo įsiskolinimą ieškovo vasaros metu gautų pajamų suma ar priteisti išlaikymą nuo 2020-09-01.

Kiti procesiniai klausimai ir bylinėjimosi išlaidos.

35. Ieškovas šioje byloje yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jam buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (el. b. medž. 51-52 l.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą dydis yra 546,98 Eur (el. b. medž. 147 l.).

36. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

37. Kadangi ieškinys tenkintas didžiąja dalimi (90 proc.), iš atsakovo valstybei priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis (215*12*3/100*0,75+756*3/100*0,75) bei 492,28 Eur (546,98*90/100) išlaidos už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 str. 1 d., 99 str.). Bylinėjimosi išlaidos valstybei iš ieškovo įvertinus ieškinio dalį, kuria ieškinys buvo atmestas (10 proc.), nepriteistinos, nes ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str. 2 d.).

38. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovo patirtas 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos už advokatės Ingos Mekienės suteiktas teisines paslaugas (el. b. medž. 117-118, 151-153 l.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas dalyje (10 proc.), todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 45,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir kurios, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teiktus procesinius dokumentus, parengiamojo teismo posėdžio ir teismo posėdžio trukmę, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento.

39. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 19,66 Eur, iš kurių atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį (90 proc.) 17,69 Eur priteistinos valstybei iš bylą pralaimėjusios šalies (atsakovo), o likusi suma iš ieškovo nepriteistina, nes jis šioje byloje yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

40. Pagal CPK 10 straipsnio 1 dalį visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis (CPK 10 str. 2 d.).

41. Išnagrinėtoje byloje yra duomenys apie atsakovo N. S. sveikatą, jam diagnozuotas ligas bei atliktus tyrimus ir skirtą gydymą. Todėl siekiant užtikrinti, kad tretieji asmenys neturėtų galimybės susipažinti su byloje esančiais neskelbtinais duomenimis, dalis bylos medžiagos pripažintina nevieša, o būtent pripažintini neviešais dokumentai, esantys elektroninės bylos popierinėje medžiagoje: 104, 113-114, 115, 116 lapai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pilnamečiam vaikui M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 215,00 Eur (dviejų šimtų penkiolikos eurų) išlaikymą (paramą), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2020-05-05 iki jis mokysis Vilniaus universiteto (duomenys neskelbtini) nuolatinės formos studijų programoje, t. y., iki 2020-06-30, tačiau ne ilgiau nei jam sueis 24 metai.

Priteisti iš atsakovo N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pilnamečiam vaikui M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 756,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt šešių eurų) išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2019-09-01 iki 2020-05-01.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 45,00 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, 17,69 Eur (septyniolikos eurų, 69 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660) ir 492,28 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų, 28 ct) ieškovui suteiktos teisinės pagalbos išlaidų, jas pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) - AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini) - Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini) - Nordea banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo (paramos) priteisimo vykdoma skubiai.

Pripažinti nevieša bylos medžiaga dokumentus, esančius elektroninės bylos popierinėje medžiagoje: 104, 113-114, 115, 116 lapus.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.