Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-506-275/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-03
Bylos Nr.: e2A-506-275/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-00109-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Braždienė, Danutė Kutrienė, Asta Jakutytė-Sungailienė
Atsakovas: H. L., D. L.
Ieškovas: D. S., E. V.-S., V. L., L. P., A. P.

Kategorijos

2.6.1.6.1Actio Pauliana

Civilinė byla Nr. e2A-506-275/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00109-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.; 2.1.5.1.3.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Astos Jakutytės-Sungailienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal atsakovų H. L., D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. S., E. V.-S., V. L., L. P., A. P. ieškinį atsakovams H. L., D. L. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo antstolis I. G. (antstolių V. M. ir I. G. kontora), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai D. S., E. V.-S., V. L., L. P., A. P. (toliau – ir ieškovai) ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančia tarp atsakovų H. L. (toliau – ir atsakovė) ir D. L. (toliau – ir atsakovas) 2018 m. lapkričio 30 d. sudarytą Dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 13217 (toliau – dovanojimo sutartis), kuria atsakovė padovanojo atsakovui žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas); 2) taikyti restituciją natūra ir grąžinti atsakovei nuosavybės teise žemės sklypą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovams D. S. ir E. V.-S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/13 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – daiktas1), bei nuosavybės teise žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – daiktas2). Daiktai buvo įsigyti tikslu šeimos poreikiams tenkinti – Daikte2 pastatyti gyvenamąjį namą ir jame gyventi. Daiktai buvo įsigyti 2016 m. lapkričio 24 d. tarp ieškovo D. S. ir atsakovės sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – Pirkimo-pardavimo sutartis) pagrindu. Analogiško pobūdžio ir turinio pirkimo – pardavimo sutartys dėl kitų atsakovės parduodamų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo sudarytos ir su kitais ieškovais – V. L., L. P. ir A. P., t. y. 2016 m. gruodžio 28 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis tarp ieškovo A. P. ir atsakovės H. L. bei 2017 m. sausio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovės V. L. ir atsakovės H. L..

3. Pirkimo–pardavimo sutarties 7.7 punkte buvo numatyta, jog pardavėja (atsakovė) patvirtina, kad įsipareigoja iki 2017 m. II ketvirčio pabaigos užtikrinti vandens tiekimą bei nuotekų šalinimą iki daikto2 ribos, t. y. iki 2017 m. liepos 1 d. Tokio paties pobūdžio nuostata buvo nurodyta ir ieškovų L. P. ir A. P. pasirašytoje pirkimo-pardavimo sutartyje su atsakove, t. y. pirkimo–pardavimo sutarties 7.10 punkte buvo nurodyta, kad pardavėjas patvirtina, kad įsipareigoja iki 2017 m. II ketvirčio pabaigos užtikrinti vandens tiekimą, įrengti nuotekų šalinimą iki daikto2 ribos. Tarp ieškovės V. L. ir atsakovės H. L. pirkimo–pardavimo sutarties 7.5 punkte buvo nurodyta, kad pardavėjas patvirtina, kad įsipareigoja iki 2017 m. II ketvirčio pabaigos užtikrinti vandens tiekimą, įrengti nuotekų šalinimą iki daikto2 ribos.

4. Atitinkamai atsakovei vėluojant atlikti savo įsipareigojimus – įrengti visus vandentiekio ir nuotekų tinklus, įskaitant jų funkcionavimui būtiną nuotekų siurblinę pagal 2018 m. balandžio 6 d. UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas prisijungimo sąlygas Nr. PS 18/888 (toliau – Prisijungimo sąlygos), daugiau nei 14 mėn., ieškovai 2018 m. rugsėjo 14 d. pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo (civilinės bylos Nr. e2-1440-820/2019). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 29 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-492-392/2020, nusprendė ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies ir: įpareigoti atsakovę per 90 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal UAB „Vilniaus vandenys“ 2018-04-06 išduotas prisijungimo sąlygas Nr. PS 18/888 žemės sklype (duomenys neskelbtini) įrengti nuotekų siurblinę ir kitus su tuo tiesiogiai susijusius būtinus inžinerinius statinius, įrenginius ir tinklus bei perduoti juos Vilniaus r. sav. nuosavybėn; nustatyti, kad suėjus teismo sprendime atsakovei nustatytam įsipareigojimo dėl nuotekų siurblinės pagal UAB „Vilniaus vandenys“ 2018-04-06 išduotas prisijungimo sąlygas Nr. PS 18/888 įrengimo terminui ir atsakovei įsipareigojimo neįvykdžius, ieškovai turi teisę atsakovės lėšomis patys įrengti nuotekų siurblinę, vadovaujantis UAB „Vilniaus vandenys“ išduotomis 2018-04-06 prisijungimo sąlygomis Nr. PS 18/888.

Žemesnės instancijos teismas

5. Atsakovė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu jai nustatyto įpareigojimo iki 2020 m. liepos 9 d. neįvykdė, dėl ko ieškovė E. V.-S. kreipėsi į antstolį su prašymu taikyti teismo sprendime nustatytas sprendimo neįvykdymo pasekmes bei iš karto išieškoti iš atsakovės sumą, reikalingą nuotekų siurblinės įrengimui. Antstolis I. G. 2020 m. rugpjūčio 28 d. parengė pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo Nr. S-20-8-30664 (toliau – Pareiškimas), kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįvykdė numatyto teismo įpareigojimo, yra pagrindas taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes, t. y. prašoma taikyti 2020 m. balandžio 9 d. Vilniaus apygardos teismo sprendime nurodytas pasekmes – leisti E. V.-S. atsakovės lėšomis įrengti nuotekų siurblinę, vadovaujantis Prisijungimo sąlygomis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2VP-30425-905/2020, išnagrinėjo pateiktą Pareiškimą ir pateikė teismo išvadą – Pareiškimą tenkino ir leido ieškovei E. V.-S. atsakovės lėšomis įrengti nuotekų siurblinę, vadovaujantis Prisijungimo sąlygomis. Dėl tokios teismo išvados atsakovė Vilniaus apygardos teismui dar pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1731-431/2020, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį paliko nepakeistą – leido atsakovės lėšomis įrengti nuotekų siurblinę pagal Prisijungimo sąlygas.

6. Antstolis I. G. vykdydamas 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-492-392/2020, ir siekdamas išieškoti iš atsakovės lėšas, reikalingas teismo sprendimui įvykdyti, 2020 m. gruodžio 23 d. pateikė pranešimą dėl informacijos pateikimo Nr. S-20-8-48054, kuriame yra nurodyta, jog skolininkės vardu registruoto nekilnojamojo turto nenustatyta. Pranešime nurodyta, kad visas atsakovei priklausęs nekilnojamasis turtas dovanojimo sutarčių pagrindu buvo perleistas nuosavybės teise jos sūnums Č. L., D. L. ir jos sutuoktiniui V. L., t. y. faktas, jog ne tik, kad atsakovė neturi jokio turto, bet ir aplinkybė, jog buvo sudaryta Dovanojimo sutartis, tapo žinomi tik gavus antstolio I. G. Pranešimą (2020 m. gruodžio 23 d.).

7. Nurodė, kad atsakovė, žinodama apie jos atžvilgiu vykdomus teisminius procesus, bei galimus teismo įpareigojimus, kylančius iš pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų nevykdymo bei ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimų, tyčia perleido neatlygintinais sandoriais artimiems giminaičiams visą savo turtą, kas iš esmės padarė teismo sprendimo vykdymą neįmanomu ir negalimu, nes atsakovė jokių kitų pajamų nebeturi (gauna tik pensiją). Be kita ko, atsakovė 2018 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutartimi perdavė neatlygintinai savo turtą atsakovui (sūnui) D. L.. Dėl ko pagrįsta vertinti, jog tokia dovanojimo sutartis buvo pasirašyta su tyčiniu tikslu išvengti galimų teismo sprendimu nustatytų neigiamų pasekmių atsakovės atžvilgiu, o šios sutarties šalių atžvilgiu galioja nesąžiningumo prezumpcija, kadangi šalys yra artimi giminaičiai (motina ir sūnus), be to sandoris yra neatlygintinis. Tokie atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais, pažeidžiančiais Ieškovų interesus bei užkertančiais galimybę ieškovams išieškoti iš atsakovės ir šiomis lėšomis įrengti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu nurodytą nuotekų siurblinę pagal Projektavimo sąlygas, o atsakovė geruoju teismo sprendimo nevykdo ir neketina vykdyti.

Atsiliepimas

8. Atsakovė H. L. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko.

9. Nurodė, kad nėra visų būtinųjų actio Pauliana sąlygų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Nors atsakovė neatlygintinai padovanojo savo turtą, tačiau tai neįrodo, jog ji padovanodama turtą, ketino išvengti vykdyti savo prievolę. Motyvai dėl kurių ji padovanojo turtą – žemės sklypus, savo sūnums: D. L. ir Č. L. buvo kitokio pobūdžio, o būtent: nuosavybės valdymas yra susijęs su tam tikrais rūpesčiais, reikalų tvarkymu, priežiūra bei kitais veiksmais, kurie reikalauja atitinkamų sąnaudų – laiko, jėgų, žinių, energijos; atsakovė yra pagyvenusi, todėl nepajėgi tinkamai rūpintis turtu. Padovanojo turtą sūnums, kad jie juo pasidžiaugtų, pastatytų gyvenamuosius namus. Dovanodama turtą atsakovė buvo įsitikinusi, jog visos prievolės, susijusios su nuosavybes – žemės sklypų valdymu pereina naujiems savininkams. Atsakovė neturėjo pagrindo manyti, kad turi neabejotiną bei galiojančią prievolę ieškovams ir kad sudaryti dovanojimo sandoriai pažeis kreditoriaus teises. Pažymėjo, kad dovanojamam turtui nebuvo taikyti apribojimai ir šis turtas nebuvo areštuotas. Taigi šios aplinkybės patvirtina, jog sandorių sudarymu atsakovai nesiekė apsaugoti turtą, kad iš jo nebūtų vykdomas išieškojimas.

10. Teigė, kad įvertinus sudarytų dovanojimo sutarčių motyvus, nėra pagrindo teigti, jog atsakovai sudarydami ginčo sutartį buvo nesąžiningi ir norėjo išvengti prievolės ieškovams. Paaiškino, kad atsakovei prievolė užtikrinti vandens tiekimą bei įrengti nuotekų šalinimą ieškovų įsigytiems žemės sklypams kilo sandorių pagrindu. Tarp UAB „Vilniaus vandenys“ ir S. R., veikiančios per įgaliotinę H. L., 2016 m. statytojas įsipareigojo savo lėšomis pagal prisijungimo sąlygas Nr. 15/1591 ir pilnai suderintą vandentiekio ir nuotekų tinklų projektą pastatyti vandentiekio ir nuotekų tinklus bei perduoti juos Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn, o UAB „Vilniaus vandenys“ naudojasi, prižiūri ir remontuoja tinklą sutartyje nustatytomis sąlygomis. Ieškovų D. S. ir E. V.-S. Daikto1 ir Daikto2 pirkimo-pardavimo sutarties 7.7 punkte nustatyta, jog atsakovas patvirtina, kad įsipareigoja iki 2017 m. II ketvirčio pabaigos užtikrinti vandens tiekimą bei įrengti nuotekų šalinimo iki Daikto 2 ribos. Analogiška nuostata įtvirtina ir atsakovės bei ieškovų A. P. ir L. P. Daikto1 ir Daikto2 perleidimo sutarties 7.10 punkte. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T3-203 patvirtino S. R. 2,1028 ha bendrojo ploto žemės ūkio paskirties detalųjį planą. Šio sprendimo 2.2 punktu savivaldybė įpareigojo detaliojo plano organizatorių prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Šio sprendimo 2 punkte nurodyti įsipareigojimų įvykdymą yra atsakingas sklypo savininkas, o pasikeitus sklypo savininkui – sąlygas perima naujas savininkas. Nors sandoriuose savininkė buvo nurodyta S. R., tačiau atsakovė paveldėjo žemės sklypą, todėl jai perėjo visos teisės ir pareigos susijusios su paveldėtu daiktu – žemės sklypu. Atsakovė H. L. 2018 m. kovo 21 d. raštu kreipėsi i UAB „Vilniaus vandenys“, kuriame prašė pakeisti išduotas projektavimo sąlygas Nr. 16/2202 nuotėkių siurblinei įrengti ir vėliau ją perduoti UAB „Vilniaus vandenys“ eksploatacijai ir priežiūrai. UAB „Vilniaus vandenys“ 2018 m. balandžio 6 d. atsakovei išdavė prisijungimo sąlygas Nr. PS 18/888 nuotėkių siurblinei įrengti. Šiomis sąlygomis buvo panaikintos 2016 m. rugsėjo 27 d. prisijungimo sąlygos Nr. 16/2202. Iš projektuotojo UAB „Projektavimo sprendimai“ 2019 m. balandžio 05 d. rašto matyti, jog projektuotojai pagal prisijungimo sąlygas Nr. 15/1591 buvo suprojektavę buitinių nuotėkių siurblinę, skirtą vietiniam naudojimui, o norint perduoti siurblinę UAB „Vilniaus vandenys“, turi būti parengtas atskiras visų sklypo bendrasavininkų vardu projektas, pagal naujai išduotas UAB „Vilniaus vandenys“ siurblinės projektavimo sąlygas. Teigė, kad minėti tinklai yra įrengti, tačiau savivaldybės nuosavybėn nėra perduoti. Taigi dalis sąlygų yra įvykdyta. Atsakovė teigė, kad ji bei nauji žemės sklypo savininkai neatsisako įvykdyti ir kitą prievolės dalį, t. y. nevengia vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ieškovams. Todėl ieškovų teiginys, jog atsakovė atsisako vykdyti prievolę nėra teisingas. Atsakovė mano, kad yra galimybe susitarti su ieškovais dėl kitos prievolės dalies įvykdymo. Nurodytos aplinkybės nežiūrint į tai, kad atsakovė turtą padovanojo savo sūnums paneigia pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalį taikomą nesąžiningumo prezumpciją.

11. Nurodė, kad ieškovams sužinojus, jog atsakovė padovanojo jai priklausiusią žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalį, atsirado pareiga domėtis apie jos galimybę įvykdyti prievolę. Jie privalėjo sieti termino pradžią būtent su konkrečia data, kuomet sužinojo apie atsakovės nurodyto sklypo pardavimą, nes bylos nagrinėjimo metu jie jau turėjo galimybę suvokti apie pažeidžiamas jų, kaip kreditorių, teises ir imtis aktyvių veiksmų savo teisių gynimui. Tačiau jų nesiėmė – Nekilnojamojo turto registro duomenų nepatikrino, todėl tokie ieškovų veiksmai neatitinka protingumo ir teisingumo principų reikalavimų, t. y. rūpestingo ir atidaus elgesio, ir vertintini kaip ieškovų pareigos veikti aktyviai pažeidimas. Teigė, kad ieškovai praleido ieškininės senaties terminą, todėl atsižvelgiant į civilinių santykių stabilumo principą, į būtinybę užtikrinti skolininko ir kreditoriaus teisių ir interesų pusiausvyrą, turi būti ginami atsakovų interesai bei teisės ir actio Pauliana ieškinys negali būti patenkintas. Be to, taikant restituciją, turi būti nustatytos svarbios restitucijos taikymui aplinkybės, t. y. ar ginčijamas turtas yra išlikęs, ar nėra pagerintas. Pažymėjo, kad padovanotame žemės sklype atsakovas pasistatė gyvenamąjį namą, todėl ieškovų prašoma restitucija negalima.

12. Atsakovas D. L. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Atsakovas atsiliepime į ieškinį iš esmės rėmėsi tais pačiais motyvais kaip ir atsakovė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. lapkričio 30 d. tarp atsakovų H. L. ir D. L. sudarytą Dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 13217, kuria H. L. padovanojo D. L. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taikė restituciją natūra ir grąžino atsakovei H. L. nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Priteisė ieškovei E. V.-S. iš atsakovų H. L. ir D. L. lygiomis dalimis viso 2226 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 1 113 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. Teismas sutiko su ieškovų nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovai apie ginčijamą dovanojimo sutartį sužinojo tik gavus antstolio I. G. Pranešimą (2020 m. gruodžio 23 d.), kuriame buvo nurodyta, jog skolininkės vardu registruoto nekilnojamojo turto nenustatyta. Būtent nuo šio momento ieškovai suvokė, kad sudaryta dovanojimo sutartimi atsakovė apribojo ieškovų galimybę tiek 2020 m. balandžio 9 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu, tiek ir Vilniaus apygardos teismo, kuris 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1731-431/2020, paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2VP-30425-905/2020, nepakeistą, – atsakovės lėšomis įrengti nuotekų siurblinę pagal Prisijungimo sąlygas. Ieškovų ieškinys Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas 2021-01-14, t. y. nepraleidus 1 metų ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, teismas atsakovų aplinkybes dėl ieškinio senaties taikymo atmetė kaip nepagrįstas.

15. Nurodė, kad ieškovų reikalavimo teisės pradžia yra sietina su pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu. Atitinkamai atsakovei H. L. neįvykdžius pirkimo-pardavimo sutarties 7.7 punktu prisiimto įsipareigojimo – neįrengus nuotekų siurblinės, jai tenka visos iš to kylančios neigiamos pasekmės (civilinė atsakomybė). Todėl ieškovai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovus.

16. Iš ieškovų pateikto UAB „Stropus“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. pasiūlymo dėl nuotekų siurblinės įrengimo pagal Prisijungimo sąlygas, teismas nustatė, kad bendra nuotekų siurblinės įrengimo bei dokumentacijos parengimo ir perdavimo Vilniaus m. sav. vertė yra 24 000 Eur plius PVM, t. y. 29 040 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-30425-905/2020, leido ieškovams atsakovės lėšomis įrengti nuotekų siurblinę pagal Prisijungimo sąlygas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1731-431/2020, paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį nepakeistą ir leido ieškovams atsakovės lėšomis įrengti nuotekų siurblinę pagal Prisijungimo sąlygas. Ginčo 2018-11-30 dovanojimo sutartimi atsakovė H. L. padovanojo – neatlygintinai perdavė savo sūnui D. L. žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė sandorio sudarymo metu sudarė 34 100 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas sutiko su ieškovų nurodytais argumentais, jog iš ginčijamo sandorio ieškovai būtų galėję pilna apimtimi patenkinti savo reikalavimą, t. y. antstolis I. G. būtų turėjęs galimybę nukreipti išieškojimą atsakovės H. L. atžvilgiu 29 040 Eur sumai, taip suteikiant ieškovams galimybę H. L. lėšomis įrengti nuotekų siurblinę. Nurodė, kad atsakovams sudarius dovanojimo sutartį iš esmės buvo sutrukdyta ieškovams patenkinti savo reikalavimus, t. y. realios galimybės atsakovės lėšomis įrengti nuotekų siurblinę pagal Prisijungimo sąlygas, nebeliko.

17. Teismas nurodė, kad pareigos sudaryti sandorius nenustatė nei teisės aktai, nei šalių susitarimas, todėl pripažino, kad dovanojimo sandorio atsakovai sudaryti neprivalėjo, o jų sudarymas akivaizdžiai pažeidė ieškovo interesus. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovų sudaryto ginčijamo sandorio – dovanojimo sutarties privalomumą, atsakovų nurodytos aplinkybės apie dovanojimo sutarties sudarymo būtinumą yra niekuo nepagrįstos, todėl atmestinos (CPK 178, 185 str. str.). Teismas sutiko su ieškovų pozicija, kad atsakovė, sudarydama dovanojimo sutartį, veikė priešingai kreditorių (ieškovų) interesais, kadangi dovanojimo sutartį sudarė vyksiančio teisminio proceso metu, kas leidžia teigti, jog tyčia siekė sumažinti savo mokumą ir taip išvengti jai galimai kilsiančių piniginių išlaidų.

18. Nurodė, kad atsakovė, neatlygintinai perleisdama savo turtą savo sūnui, suvokė, kad dėl sudaromo ginčo sandorio ieškovams bus apsunkinta galimybė į patirtų išlaidų bent dalinį atlyginimą. Pažymėjo, kad ginčo sandorį atsakovė sudarė su savo sūnumi (CK 6.67 str. 1 d.). Pažymėjo, jog kadangi nagrinėjamu atveju tarp atsakovų buvo sudarytas neatlygintinis sandoris (ginčo dovanojimo sutartis), jokios teisinės reikšmės actio Pauliana pagrindu sandorio pripažinimo negaliojančiu faktui atsakovo sąžiningumas ar nesąžiningumas neįtakoja.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Atsakovai H. L. ir D. L. apeliacinius skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą ir ieškinį atmesti.

20. Nurodė, kad nagrinėjant bylą nebuvo nustatytos visos būtinos actio Pauliana sąlygos, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Paaiškino, kad nors atsakovė H. L. neatlygintinai padovanojo savo turtą, tačiau tai neįrodo, jog ji dovanodama turtą, ketino išvengti vykdyti savo prievolę. Motyvai dėl kurių ji padovanojo turtą – žemės sklypus savo sūnums, buvo kitokio pobūdžio, o būtent: nuosavybės valdymas yra susijęs su tam tikrais rūpesčiais, reikalų tvarkymu, priežiūra bei kitais veiksmais, kurie reikalauja atitinkamų sąnaudų – laiko, jėgų, žinių, energijos; atsakovė yra pagyvenusi, todėl nepajėgi tinkamai rūpintis turtu. Dovanodama turtą, atsakovė buvo įsitikinusi, jog visos prievolės, susijusios su nuosavybės – žemės sklypų valdymu pereina naujiems savininkams.

21. Nurodė, kad iš projektuotojo UAB „Projektavimo sprendimai“ 2019 m. balandžio 05 d. rašto matyti, jog projektuotojai pagal prisijungimo sąlygas Nr. 15/1591 buvo suprojektavę buitinių nuotekų siurblinę, skirtą vietiniam naudojimui, o norint perduoti siurblinę UAB „Vilniaus vandenys“, turi būti parengtas atskiras visų sklypo bendrasavininkų vardu projektas, pagal naujai išduotas UAB „Vilniaus vandenys“ siurblinės projektavimo sąlygas. Minėti tinklai yra įrengti, tačiau savivaldybės nuosavybėn nėra perduoti. Teigė, kad dalis sąlygų yra įvykdyta. Atsakovė bei nauji žemės sklypo savininkai neatsisako įvykdyti ir kitą prievolės dalį, t. y. nevengia vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ieškovams. Todėl ieškovų teiginys, jog atsakovė atsisako vykdyti prievolę, nėra teisingas. Nurodytos aplinkybės, nežiūrint į tai, kad atsakovė turtą padovanojo savo sūnums, paneigia pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalį taikomą nesąžiningumo prezumpciją.

22. Nurodė, kad teismas iš esmės nevertino momento, nuo kada ieškovams atsirado pareiga sužinoti apie jų interesus pažeidžiantį sandorį. Pažymėjo, kad teismas ieškinio senaties termino pradžios nesiejo su momentu, kada ieškovai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Teigė, kad apie ginčijamo sandorio sudarymą ieškovams turėjo tapti žinoma iš karto po sutarties sudarymo – bylos pagal ieškovų ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nagrinėjimo metu (civilinė byla Nr. e-2-1440-820/2019). Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo šią bylą 2019 m. liepos 29 d. Ieškovams, dalyvavusiems minėtoje civilinėje byloje kaip kreditoriams, sužinojus, jog atsakovė H. L. padovanojo jai priklausiusią žemės sklypo dalį, atsirado pareiga domėtis apie jos galimybę įvykdyti prievolę, t. y. ieškovai turėjo susirūpinti savo teisių gynimu. Nurodė, kad ieškovai civilinės bylos Nr. e-2-1440-820/2019 nagrinėjimo metu neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės H. L. prievolės įvykdymo užtikrinimui, todėl turi prisiimti su savo pasirinkimu susijusią riziką. Pažymėjo, kad ieškovai turi vandentiekio ir nuotekų tinklus jie naudojosi šiomis paslaugomis, t. y. jiems užtikrintas vandens tiekimas bei įrengtas nuotekų šalinimas, šiuo metu atsakovai imasi veiksmų tinklų bei siurblinės pridavimui.

Atsiliepimas

23. Ieškovai D. S., E. V.-S., V. L., L. P., A. P. atsiliepimu prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1573,00 Eur.

24. Nurodė, kad atsakovė žinojo apie ieškovų 2018 m. rugsėjo 14 d. pateiktus ieškininius reikalavimus bei jos atžvilgiu iškeltą teisminę bylą ir savo turtą perleido tik prasidėjus minimam teisminiam procesui. Sudarydama ginčo dovanojimo sutartį, atsakovė veikė priešingai ieškovų interesais, nes tyčia siekė, kol jos atžvilgiu nebuvo priimtas teismo sprendimas, sumažinti savo mokumą ir taip užkirsti ieškovams galimybę patenkinti savo reikalavimus pagal pareikštą ieškinį iš atsakovei priklausančio turto. Nors apeliantai nurodo, kad atsakovė nevengia vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, bet tiek antstolio pateikti dokumentai, tiek teismų procesiniai sprendimai patvirtina, kad atsakovė savo įsipareigojimų nei teismo nustatytu terminu (iki 2020 m. liepos 9 d.), nei po jo neįvykdė. Atsakovė jokių teismo sprendimo vykdymo veiksmų ir toliau neatlieka.

25. Nurodė, kad ieškovų reikalavimo teisės pradžia yra sietina su pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu. Atitinkamai atsakovei H. L. neįvykdžius pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimto įsipareigojimo - neįrengus nuotekų siurblinės, jai tenka visos iš to kylančios neigiamos pasekmės. Ieškovai, siekdami apginti savo pažeistas teises, 2018 m. rugsėjo 14 d. pateikė ieškinį teismui. Dovanojimo sutartis tarp atsakovų buvo sudaryta ne tik po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, bet ir po ieškovų pareikšto ieškinio atsakovei H. L..

26. Paaiškino, kad dovanojimo sutartimi atsakovės H. L. perleisto jos sūnui atsakovui D. L. žemės sklypo vidutinė rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis yra 34 100 Eur. Bendra nuotekų siurblinės įrengimo bei dokumentacijos parengimo ir perdavimo Vilniaus m. sav. vertė yra 29 040 Eur. Teigė, kad iš ginčijamo sandorio ieškovai būtų galėję pilna apimtimi patenkinti savo reikalavimą, t. y. antstolis I. G. būtų turėjęs galimybę nukreipti išieškojimą atsakovės H. L. atžvilgiu 29 040 Eur sumai, taip suteikiant ieškovams galimybę H. L. lėšomis įrengti nuotekų siurblinę. Atsakovams sudarius dovanojimo sutartį iš esmės buvo sutrukdyta ieškovams patenkinti savo reikalavimus.

27. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos jokios aplinkybės, kurios patvirtintų tiek atsakovės H. L., tiek ir atsakovo D. L. pareigą sudaryti dovanojimo sutartį. Dovanojimo sutartis jokios ekonominės naudos atsakovei H. L. nesukūrė. Ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymas buvo aplinkybė, sąlygojusi atsakovės nemokumą ir užkertanti galimybę ieškovams patenkinti savo reikalavimą, dėl ko, toks sandoris pagrįstai pripažintas negaliojančiu.

28. Nurodė, kad atsakovė dovanojimo sutartimis sudarytomis su savo sūnumis bei vyru, perdavė visą jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, kas reiškia, jog tyčia siekė, kol jos atžvilgiu nebuvo priimtas teismo sprendimas, išvengti jai kylančių neigiamų pasekmių – užkirsti ieškovams galimybę patenkinti savo reikalavimus pagal pareikštą ieškinį iš atsakovei priklausančio turto. Teigė, kad atsakovei sudarius dovanojimo sutartį su savo sūnumi – atsakovu, atsakovų nesąžiningumas per se preziumuojamas teisės aktų nuostatomis (6.67 straipsnio 1 dalis)

29. Nurodė, kad ieškovai veikė aktyviai, siekdami apginti jų pažeistas teises ir actio Pauliana ieškinį teismui pateikė iškart sužinoję apie jų teisių pažeidimą. Ieškovams dovanojimo sutarties sudarymo faktas tapo žinomas tik antstoliui I. G. pateikus pažymą apie vykdomą 2020 m. balandžio 9 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo pagrindu išieškojimą atsakovės H. L. atžvilgiu. Pažyma buvo pateikta 2020 m. gruodžio 23 d. Pagal pateiktą pažymą buvo nustatyta, kad atsakovė neturi jokio turto. Paaiškino, kad apeliantai nurodo aplinkybes apie kito žemės sklypo perleidimą, kuris nesusijęs su šioje byloje ginčijamu dovanojimo sandoriu.

30. Atsakovai pateikė prašymą prie civilinės bylos prijungti naują įrodymą – nekilnojamojo turto registro išrašą, patvirtinantį, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: vandentiekio tinklai – vandens tiekimo vamzdynas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir nuotekų šalinimo tinklai – nuotekų šalinimo vamzdynas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šio išrašo pagrindu darytina išvada, jog atsakovė įvykdė prievolę įrengti visus vandentiekio ir nuotekų tinklus.

Šalies argumentai

31. Ieškovai nurodė, kad prieštarauja dėl šio įrodymo prijungimo, kadangi toks įrodymas yra pateiktas apeliacinėje instancijoje, o šioje stadijoje įrodymų pateikimas yra ribojamas. Teigė, kad toks įrodymas visiškai nesusijęs nei su nagrinėjama byla, nei su ankstesnio Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2A-492-392/2020, vykdymu. Pažymėjo, kad komentuojamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1440-820/2019, kurioje ginčas buvo išspręstas galutiniu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-492-392/2020, ginčas buvo kilęs dėl nuotekų siurblinės įrengimo, o ne dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo. Atitinkamai, Vilniaus apygardos teismas 2020-04-09 sprendimu ir nusprendė dėl atsakovės įpareigojimo įrengti nuotekų siurblinę, o ne vandentiekio ir nuotekų tinklus. Nurodė, kad teismo įpareigojimo įrengti nuotekų siurblinę pagal UAB „Vilniaus vandenys“ 2018-04-06 išduotas prisijungimo sąlygas Nr. PS 18/888 bei perduoti ją Vilniaus r. sav. nuosavybėn atsakovė ne tik kad nevykdo, bet net ir nepradėjo vykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

33. Remdamiesi CPK 314 straipsniu, atsakovai prašė apeliacinės instancijos teismo prijungti prie bylos nekilnojamojo turto registro išrašą, patvirtinantį, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: vandentiekio tinklai - vandentiekio vamzdynas bei nuotekų šalinimo tinklai - nuotekų šalinimo vamzdynas, esantys (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šio išrašo pagrindu darytina išvada, jog atsakovė įvykdė prievolę įrengti visus vandentiekio ir nuotekų tinklus. Ieškovai nurodė, kad prieštarauja dėl šio įrodymo prijungimo, kadangi toks įrodymas yra pateiktas apeliacinėje instancijoje, o šioje stadijoje įrodymų pateikimas yra ribojamas. Teigė, kad toks įrodymas visiškai nesusijęs nei su nagrinėjama byla, nei su ankstesnio Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2A-492-392/2020, vykdymu. Pažymėjo, kad komentuojamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1440-820/2019, kurioje ginčas buvo išspręstas galutiniu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-492-392/2020, ginčas buvo kilęs dėl nuotekų siurblinės įrengimo, o ne dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo. Atitinkamai, Vilniaus apygardos teismas 2020-04-09 sprendimu ir nusprendė dėl atsakovės įpareigojimo įrengti nuotekų siurblinę, o ne vandentiekio ir nuotekų tinklus. Nurodė, kad teismo įpareigojimo įrengti nuotekų siurblinę pagal UAB „Vilniaus vandenys“ 2018-04-06 išduotas prisijungimo sąlygas Nr. PS 18/888 bei perduoti ją Vilniaus r. sav. Nuosavybėn, atsakovė ne tik kad nevykdo, bet net ir nepradėjo vykdyti.

34. Remdamiesi CPK 314 straipsniu, atsakovai prašė apeliacinės instancijos teismo prijungti prie bylos nekilnojamojo turto registro išrašą, patvirtinantį, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: vandentiekio tinklai - vandentiekio vamzdynas bei nuotekų šalinimo tinklai - nuotekų šalinimo vamzdynas, esantys (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šio išrašo pagrindu darytina išvada, jog atsakovė įvykdė prievolę įrengti visus vandentiekio ir nuotekų tinklus. Ieškovai nurodė, kad prieštarauja dėl šio įrodymo prijungimo, kadangi toks įrodymas yra pateiktas apeliacinėje instancijoje, o šioje stadijoje įrodymų pateikimas yra ribojamas. Teigė, kad toks įrodymas visiškai nesusijęs nei su nagrinėjama byla, nei su ankstesnio Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2A-492-392/2020, vykdymu. Pažymėjo, kad komentuojamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1440-820/2019, kurioje ginčas buvo išspręstas galutiniu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-492-392/2020, ginčas buvo kilęs dėl nuotekų siurblinės įrengimo, o ne dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo. Atitinkamai, Vilniaus apygardos teismas 2020-04-09 sprendimu ir nusprendė dėl atsakovės įpareigojimo įrengti nuotekų siurblinę, o ne vandentiekio ir nuotekų tinklus. Nurodė, kad teismo įpareigojimo įrengti nuotekų siurblinę pagal UAB „Vilniaus vandenys“ 2018-04-06 išduotas prisijungimo sąlygas Nr. PS 18/888 bei perduoti ją Vilniaus r. sav. Nuosavybėn, atsakovė ne tik kad nevykdo, bet net ir nepradėjo vykdyti.

35. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-492-392/2020, nusprendė ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovę H. L. per 90 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal UAB „Vilniaus vandenys“ 2018-04-06 išduotas prisijungimo sąlygas Nr. PS 18/888 žemės sklype (duomenys neskelbtini) įrengti nuotekų siurblinę ir kitus su tuo tiesiogiai susijusius būtinus inžinerinius statinius, įrenginius ir tinklus bei perduoti juos Vilniaus r. sav. Nuosavybėn. Sprendime nustatyta, kad suėjus teismo sprendime atsakovei nustatytam įpareigojimo dėl nuotekų siurblinės pagal UAB „Vilniaus vandenys“ 2018-04-06 išduotas prisijungimo sąlygas Nr. PS 18/888 įrengimo terminui ir atsakovei įpareigojimo neįvykdžius, ieškovai turi teisę atsakovės H. L. lėšomis patys įrengti nuotekų siurblinę vadovaujantis UAB „Vilniaus vandenys“ 2018-04-06 išduotomis prisijungimo sąlygomis Nr. PS 18/888. Tai, kad pateiktuose atsakovų naujuose įrodymuose nėra duomenų apie tai, kad būtų įrengta nuotekų siurblinė, o ginčas byloje kilęs būtent dėl šio daikto įrengimo, todėl darytina išvada, kad pateikti nauji įrodymai nėra susiję su ginčo objektu – nuotekų siurblinės įrengimu, todėl atsisakytina priimti byloje naujus įrodymus.

36. Nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 30 d. tarp atsakovų H. L. ir D. L. buvo sudaryta Dovanojimo sutartis, kuria H. L. padovanojo D. L. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2016 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovo D. S. ir atsakovės H. L., pardavė ieškovui 1/13 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Analogiškos sutartys buvo sudarytos 2016 m. gruodžio 28 d. tarp ieškovo A. P. ir atsakovės H. L. bei 2017 m. sausio 5 d. tarp ieškovės V. L. ir atsakovės H. L.. Sutarčių punktuose atitinkamai 7.7, 7.10, 7.5 buvo numatyta, jog pardavėja (atsakovė) patvirtina, kad įsipareigoja iki 2017 m. II ketvirčio pabaigos užtikrinti vandens tiekimą bei nuotekų šalinimą iki daikto2 ribos, t. y. iki 2017 m. liepos 1 d.

37. Atsakovei vėluojant atlikti savo įsipareigojimus – įrengti visus vandentiekio ir nuotekų tinklus, įskaitant jų funkcionavimui būtiną nuotekų siurblinę pagal 2018 m. balandžio 6 d. UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas prisijungimo sąlygas Nr. PS 18/888, daugiau nei 14 mėn., ieškovai 2018 m. rugsėjo 14 d. pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo (civilinės bylos Nr. e2-1440-820/2019). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 29 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-492-392/2020, nusprendė ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovę per 90 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal UAB „Vilniaus vandenys“ 2018-04-06 išduotas prisijungimo sąlygas Nr. PS 18/888 žemės sklype (duomenys neskelbtini) įrengti nuotekų siurblinę ir kitus su tuo tiesiogiai susijusius būtinus inžinerinius statinius, įrenginius ir tinklus bei perduoti juos Vilniaus r. sav. nuosavybėn. Atsakovė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu jai nustatyto įpareigojimo iki 2020 m. liepos 9 d. neįvykdė, dėl ko ieškovė E. V.-S. kreipėsi į antstolį su prašymu taikyti teismo sprendime nustatytas sprendimo neįvykdymo pasekmes bei iš karto išieškoti iš atsakovės sumą, reikalingą nuotekų siurblinės įrengimui. Vilniaus apygardos teismo sprendime nurodytas pasekmes – leisti E. V.-S. atsakovės lėšomis įrengti nuotekų siurblinę, vadovaujantis Prisijungimo sąlygomis, patenkino Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-30425-905/2020. Teismas leido ieškovei E. V.-S. atsakovės lėšomis įrengti nuotekų siurblinę, vadovaujantis Prisijungimo sąlygomis. Dėl tokios teismo išvados atsakovė Vilniaus apygardos teismui dar pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1731-431/2020, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį paliko nepakeistą – leido atsakovės lėšomis įrengti nuotekų siurblinę pagal Prisijungimo sąlygas.

38. Antstolis I. G. vykdydamas 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-492-392/2020, ir siekdamas išieškoti iš atsakovės lėšas, reikalingas teismo sprendimui įvykdyti, 2020 m. gruodžio 23 d. pateikė pranešimą dėl informacijos pateikimo Nr. S-20-8-48054, kuriame nurodyta, jog skolininkės vardu registruoto nekilnojamojo turto nenustatyta. Pranešime nurodyta, kad visas atsakovei priklausęs nekilnojamasis turtas dovanojimo sutarčių pagrindu buvo perleistas nuosavybės teise jos sūnums Č. L., D. L. ir jos sutuoktiniui V. L., t. y. dėl fakto, kad atsakovė neturi jokio turto, bei apie tai, kad buvo sudarytos Dovanojimo sutartys, tapo žinomos ieškovams, gavus antstolio I. G. Pranešimą 2020 m. gruodžio 23 d.

39. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas iš esmės nevertino momento, nuo kada ieškovams atsirado pareiga sužinoti apie jų interesus pažeidžiantį sandorį, nurodė, kad teismas ieškinio senaties termino pradžios nesiejo su momentu, kada ieškovai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Teigė, kad apie ginčijamo sandorio sudarymą ieškovams turėjo tapti žinoma iš karto po sutarties sudarymo – bylos pagal ieškovų ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nagrinėjimo metu (civilinė byla Nr. e-2-1440-820/2019). Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo šią bylą 2019 m. liepos 29 d. Nurodė, kad ieškovams, dalyvavusiems minėtoje civilinėje byloje kaip kreditoriams, sužinojus, jog atsakovė H. L. padovanojo jai priklausiusią žemės sklypo dalį, atsirado pareiga domėtis apie jos galimybę įvykdyti prievolę, t. y. ieškovai turėjo susirūpinti savo teisių gynimu.

40. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas kreditoriui pareikšti ieškinį per vienerių metų ieškinio senaties terminą pradedamas skaičiuoti ne nuo sužinojimo apie sudarytą sandorį, o nuo sužinojimo apie tai, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Taigi, vien faktas, kad atsakovė padovanojo turimą žemės sklypą, dar nėra sužinojimu, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Tai, kad atsakovė pardavė keletą žemės sklypų, kreditoriai galėjo tikėtis, kad pardavėja turi įgijusi pakankamai turto, kad galėtų įvykdyti sutartimis prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti vandens tiekimą, įrengti nuotekų šalinimą. Tik pranešus antstoliui, vykdančiam Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą, kad skolininkė H. L. neturi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto, kreditoriams tapo žinoma, kad nebus galimybės išsiieškoti lėšų nuotekų siurblinės įrengimui iš skolininkės, t. y. 2020 m. gruodžio 23 d., gavus antstolio pranešimą. Tai, kad buvo pranešta, jog turtas yra padovanotas, dėl to skolininkė neturi turto, kreditoriai galėjo suprasti, kad skolos išieškojimas jų naudai yra negalimas, o tai ir yra jų teisių pažeidimu. Taigi, pareigą vykdyti sutartimi prisiimtą įsipareigojimą turėjo skolininkė atsakovė H. L., o kreditoriai jau pareikšdami ieškinį teismui su reikalavimu įpareigoti skolininkę vykdyti pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, aktyviai siekė savo pažeistų teisių gynimo. Prašymo pateikimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu yra ne pareiga, o teisė, esant reikalavimui dėl įpareigojimo vykdyti sutartį, tokios priemonės kaip draudimas realizuoti turimą turtą taikymas nėra adekvatu reikalavimui atlikti tam tikrus veiksmus.

41. Atsakovų skundo argumentas, kad atsakovė H. L. neatlygintinai padovanojo savo turtą, neketindama išvengti vykdyti savo prievolės, atmestinas, nes preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo vaikais, sutuoktiniu. Taigi, skolininkės nurodytos sandorio sudarymo priežastys - tai, kad nuosavybės valdymas yra susijęs su tam tikrais rūpesčiais, reikalų tvarkymu, priežiūra bei kitais veiksmais, kurie reikalauja atitinkamų sąnaudų – laiko, jėgų, žinių, energijos; atsakovė yra pagyvenusi, todėl nepajėgi tinkamai rūpintis turtu, nėra reikšmingos, kadangi ieškovai neturi pareigos teikti įrodymų, kad skolininkė atsisakė turimo turto vengdama įvykdyti turimą prievolę. CK 6.67 straipsnio 1 dalis numato, kad tokiu atveju, kai dovanojamas ar kitaip perleidžiamas turtas artimiems asmenims, dovanotojo nesąžiningumas preziumuojamas, t. y. jo nesąžiningumo nereikia įrodinėti.

42. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės - kad iš projektuotojo UAB „Projektavimo sprendimai“ 2019 m. balandžio 05 d. rašto matyti, jog projektuotojai pagal prisijungimo sąlygas Nr. 15/1591 buvo suprojektavę buitinių nuotekų siurblinę, skirtą vietiniam naudojimui, o norint perduoti siurblinę UAB „Vilniaus vandenys“, turi būti parengtas atskiras visų sklypo bendrasavininkų vardu projektas, pagal naujai išduotas UAB „Vilniaus vandenys“ siurblinės projektavimo sąlygas. Tai, kad tam tikros aplinkybės, nepriklausančios nuo skolininkės valios, yra kliūtimi įvykdyti teismo sprendimą, yra pagrindu skolininkui siekti teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, tačiau skolininkė nėra pateikusi prašymo pratęsti nustatytą terminą teismo sprendimui įvykdyti, todėl nurodytos neįvykdymo priežastys nepripažintinos pagrįstomis. Tai, kad tinklai yra įrengti, nereiškia, kad įrengta nuotekų siurblinė, dėl kurios neįrengimo ir reiškiamas šis ieškinys. Nors atsakovė bei nauji žemės sklypo savininkai neatsisako įvykdyti prievolės dalies, tačiau neįvykdymas nustatytu terminu yra kreditoriaus teisių pažeidimu, dėl to kreditorių reikalavimai pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį patenkinti pagrįstai.

43. Ieškovė E. V. -S. prašo priteisti iš atsakovų 1573 Eur atstovavimo išlaidų , kurias ji turėjo teisinei pagalbai apmokėti - už advokato surašymą atsiliepimo į apeliacinį skundą, pateikė apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Atmetus skundą, šias išlaidas turi atlyginti abu atsakovai lygiomis dalimis, t. y. po 786,50 Eur, CPK 98 straipsnio 1 dalies pagrindu.

44. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo atidėtas atsakovei H. L. 374,00 eurų žyminio mokesčio dalies sumokėjimas už apeliacinio skundo padavimą civilinėje byloje Nr.e2-1644-494/20121 iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Išnagrinėjus apeliacinį skundą, priimamas galutinis teismo sprendimas byloje, todėl ši suma priteistina iš atsakovės valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės H. L. 374,00 Eur ( tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5662.

Priteisti iš atsakovų H. L. ( a/k (duomenys neskelbtini) ir D. L. ( a/k (duomenys neskelbtini) ieškovei E. V. - S. ( a/k (duomenys neskelbtini) po 786,50 Eur ( septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 50 centų) atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Teisėjos Loreta BraždienėAsta Jakutytė-SungailienėDanutė Kutrienė