- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-30
- Bylos Nr.
- 2-16-880/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00608-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- T. V.
- Advokatai
- Darius Sosnovskis, Milda Šmitaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui T. V. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. J. 2011 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:
nustatyti, kad atsakovas T. V. yra jos sūnaus M. J., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas;priteisti iš atsakovo T. V. nepilnamečio vaiko M. J., gimusio (duomenys neskelbtini)., išlaikymui periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;priteisti iš atsakovo T. V. nepilnamečio vaiko M. J., gimusio (duomenys neskelbtini)., išlaikymo įsiskolinimą už pusės metų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo dienos – 3.000,00 Lt;priteisti iš atsakovo T. V. ieškovės R. J. naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų M. J., kurio tėvas yra atsakovas T. V.. Ieškovės ir atsakovo santykiai buvo geri, ilgalaikiai, nuo 2006 m. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. jie gyveno kartu nuomojame bute Vilniuje. 2010 m. gegužės mėn. ieškovė pajuto pirmuosius nėštumo požymius ir apie tai pranešė atsakovui. Atsakovas T. V. sužinojęs apie ieškovės nėštumą reagavo teigiamai, savo tėvystės neneigė. Tačiau po kurio laiko atsakovas pradėjo neigti tėvystę, nustojo rūpintis atsakove ir domėtis gimsiančiu vaiku, neteikė jokios materialinės ar kitokio pobūdžio paramos. Nuo 2010 m. rugsėjo mėn. santykiai tarp ieškovės ir atsakovo visiškai nutrūko. (duomenys neskelbtini) gimus vaikui, ieškovė jį įregistravo savo pavarde. Vaiko gimimo liudijimo skiltyje „Tėvas“ nėra jokio įrašo. Ieškovė nurodė, kad vaikas turi teisę žinoti, kas yra jo tėvai ir augti tinkamomis vystymuisi sąlygomis. Atsakovui nesutikus su ieškiniu ir neigiant tėvystę, ieškovė prašė teismo skirti genominę teismo ekspertizę tėvystės ryšiui nustatyti. Gimus vaikui atsakovas juo nesirūpina, išlaikymo neteikia. Įstatymas vaiko išlaikymo dydį sieja su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Ieškovės paskaičiavimais vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 1000 Lt. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, kadangi augina vaiką. Taip pat studijuoja Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje. Studijos mokamos. Ieškovė sūnų išlaiko iš gaunamų pajamų, t.y. vidutiniškai 936,00 Lt per mėnesį motinystės pašalpa, bei yra gavusi 207,77 Lt išmoką vaikui. Prie vaiko išlaikymo prisideda ieškovės tėvai. Nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Ieškovė yra sudariusi Valstybės remiamos paskolos studentams sutartį ir dvi Vartojimo kredito sutartis. Ieškovei nėra žinoma kokios šiuo metu yra atsakovo pajamos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi abu tėvai, iš atsakovo turi būti priteista mokėti pusę per mėnesį vaikui išleidžiamos sumos, t.y. 500,00 Lt. per mėnesį. Tokia suma turi būti mokama nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaiko gimimo dienos iki pilnametystės. Kadangi įstatymas nustato, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.), ieškovei turi būti priteistas 3.000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas už pusės metų laikotarpį.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovas teigia, kad su ieškove bendro ūkio nevedė, bendravo draugiškai, be jokių abipusių įsipareigojimų, neplanavo su ja santuokos. Santykiams pašlijus atsakovas pranešė ieškovei, kad jų bendravimas turi baigtis. Dėl to ieškovė grasino atsakovui finansiniu susidorojimu ir kitokiais nemalonumais. Vėliau ieškovė pranešė atsakovui, kad ji laukiasi vaiko, tačiau nepasakė kada ir nuo ko pastojo. Nuo 2010 m. balandžio mėn. atsakovas su ieškove visiškai nebendrauja. Šiuo metu jis yra vedęs. Atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimais dėl išlaikymo priteisimo, kadangi išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2d.). Šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos yra 182,00 Lt per mėnesį. Atsakovas teigia, kad ieškovės pateikti išlaidų čekiai neatitinka ieškinyje pateiktiems skaičiavimams, kad per mėnesį vaiko išlaikymui reikia 1000 Lt.
Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad jų nuomone turėtų būti paskirta mokslinė DNR ekspertizė tėvystei nustatyti, nes vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus. Taip pat Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad tik nustačius tėvystę, turėtų būti priimtas sprendimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo. Nustačius, kad T. V. yra M. J. tėvas, išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti priteistas nuo vaiko gimimo, kad būtų užtikrintos vaiko teisės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl tėvystės nustatymo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė yra savo nepilnamečio sūnaus M. J., gim. (duomenys neskelbtini) motina, o tuo pačiu ir įstatyminė atstovė (b.l. 8). M. J. gimimo liudijime jo tėvas nėra nurodytas ( b.l. 8). CK 3.146 str. 1 d. nurodyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės.
Byloje buvo atlikta DNR ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad T. V. yra M. J. tėvas su 99,99999 proc. tikimybe. Nors atsakovas ir po ekspertizės paskyrimo su tėvystės nustatymu nesutiko, pateikė medicininius dokumentus, jog jis yra nevaisingas ir abejojo DNR ekspertizės išvadomis, tačiau rimtų argumentų leidžiančių teismui abejoti, teismo paskirtos DNR ekspertizės, kurią atliko dvi didelę patirtį turinčios ekspertės, nenurodė, todėl teismas remdamasis moksliniais įrodymais, šiuo atveju DNR ekspertizės išvadomis tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir atsakovą pripažįsta M. J. tėvu.
Dėl M. J. išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Pagal šio straipsnio 6 dalį tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Šios konstitucinės normos yra detalizuotos CK trečiosios knygos straipsniuose, reglamentuojančiuose tėvų valdžios turinį (3.155 straipsnis), tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus (3.192 straipsnis), išlaikymo priteisimą (3.194 straipsnis), išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą (3.201 straipsnis) ir kt. CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
Pažymėtina, kad nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į šioje nutartyje jau minėtą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).
Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti sūnaus išlaikymui po 500 Lt per mėnesį ir pateikia išsamią paskaičiavimo ataskaitą. Įvertinus ieškovės pateiktus paskaičiavimus, darytina išvada, kad didžioji dalis piniginių lėšų yra būtino vaiko išlaikymui. Tačiau teismas nesutinka su ieškovės nurodomomis išlaidomis auklei (100 Lt). Nes kaip ir pati ieškovė nurodė, iki šiol ji nebuvo samdžiusi auklės, tačiau jos teigimu, ateityje gali reikėti. Kaip jau minėta, priteisiant išlaikymą svarbu be vaiko poreikių būtina atsižvelgti ir į tėvų finansinę padėtį. Šiuo atveju ieškovės pajamos nėra didelės. Byloje nustatyta, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, nedirba, t.y. jo finansinė padėtis bloga. Teismas nesutinka su ieškovės atstovės argumentu, jog atsakovo turtinė padėtis nėra bloga, nes jis yra kreipęsis į privačias klinikas dėl vaisingumo, nes byloje nėra duomenų kiek konsultacijos kainavo ir išlaidos gydymuisi neparodo tikrosios atsakovo finansinės padėties.
Atsižvelgdamas į vaiko poreikius, į atsakovo finansinę padėtį, t.y. kad jis nedirba ir turto neturi, tačiau yra jaunas ir gali dirbti, remdamasis teismų praktika panašiose bylose ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog teisingas šioje byloje išlaikymo dydis yra 400 Lt.
Kaip jau minėta, ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011 m. vasario 2 d. iki bylos iškėlimo dienos 2012 m. rugpjūčio 8 d., t.y. už 6 mėnesius iki bylos išlėkimo dienos. Lietuvos Respublikos CK 3.3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje ieškovės parodymais, su kuriais sutinka ir atsakovas, atsakovas sūnui išlaikymui iki šios dienos nėra skyręs jokio materialinio išlaikymo, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas, tačiau mažintina suma pagal priteistą išlaikymo dydį, t.y. priteistinas 2400 Lt išlaikymo įsiskolinimas.
Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, šalys gali kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškinio didžioji dalis buvo patenkinta, išskyrus nežymiai sumažintą išlaikymo dydį, o taip pat į tai, kad dėl atsakovo kaltės teismo procesas prailgo ir ieškovė patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o ieškovės patirtas išlaidas apmoka atsakovas. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė sumokėjo 139 Lt žyminio mokesčio (b.l. 6), 50 Lt įteikimo išlaidų bei 1050 Lt išlaidų už ekspertizės atlikimą bei 3000 Lt advokato pagalbai apmokėti, iš viso 4239 Lt, todėl ši suma priteistina iš atsakovo. Ieškovė taip pat buvo atleista nuo dalies, t.y. 216 Lt (400 Lt x 12 mėn. x 3 proc. + 2400 x 3 proc.) žyminio mokesčio, kuris mokamas už reikalavimą priteisti išlaikymą, todėl ši suma priteistina iš atsakovo valstybei.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 ir 392 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti T. V., a/k. (duomenys neskelbtini) M. J., a/k. (duomenys neskelbtini) tėvu, o M. J. T. V. sūnumi.
Priteisti M. J., a/k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), iš T. V., a/k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 2400 Lt ir nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. (bylos iškėlimo data) po 400 Lt kas mėnesį teikiamą išlaikymą iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
R. J., a/k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą valdys uzufrukto teise. Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti R. J. iš T. V. 4239 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš T. V., a/k. (duomenys neskelbtini) 216 Lt žyminio mokesčio.
Panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.