- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-11
- Bylos Nr.
- 2A-1096-656/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00608-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Liuda Uckienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- T. V.
- Kategorijos
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignotas, teisėjų Liudos Uckienės ir Aldonos Tilindienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) T. V. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui T. V. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:
nustatyti, kad atsakovas T. V. yra jos sūnaus M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas;priteisti iš atsakovo T. V. nepilnamečio vaiko M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;priteisti iš atsakovo T. V. nepilnamečio vaiko M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už pusės metų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo dienos – 3.000,00 Lt;
Šalies argumentai
Ji nurodė, kad 2011 m. vasario 2 d. pagimdė sūnų M. J., kurio tėvas yra atsakovas T. V.. Ieškovės ir atsakovo santykiai buvo geri, ilgalaikiai, nuo 2006 m. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. jie gyveno kartu nuomojame bute (duomenys neskelbtini). 2010 m. gegužės mėn. ieškovė pajuto pirmuosius nėštumo požymius ir apie tai pranešė atsakovui. Atsakovas T. V. sužinojęs apie ieškovės nėštumą reagavo teigiamai, savo tėvystės neneigė. Tačiau po kurio laiko atsakovas pradėjo neigti tėvystę, nustojo rūpintis atsakove ir domėtis gimsiančiu vaiku, neteikė jokios materialinės ar kitokio pobūdžio paramos. Nuo 2010 m. rugsėjo mėn. santykiai tarp ieškovės ir atsakovo visiškai nutrūko. 2011 m. vasario 2 d. gimus vaikui, ieškovė jį įregistravo savo pavarde. Vaiko gimimo liudijimo skiltyje „Tėvas“ nėra jokio įrašo. Ieškovė nurodė, kad vaikas turi teisę žinoti, kas yra jo tėvai ir augti tinkamomis vystymuisi sąlygomis. Gimus vaikui atsakovas juo nesirūpina, išlaikymo neteikia. Ieškovės paskaičiavimais vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 1000 Lt. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, kadangi augina vaiką. Taip pat studijuoja Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje. Studijos mokamos. Ieškovė sūnų išlaiko iš gaunamų pajamų, t.y. vidutiniškai 936,00 Lt per mėnesį motinystės pašalpa, bei yra gavusi 207,77 Lt išmoką vaikui. Prie vaiko išlaikymo prisideda ieškovės tėvai. Ieškovei nėra žinoma kokios šiuo metu yra atsakovo pajamos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi abu tėvai, iš atsakovo turi būti priteista mokėti pusę per mėnesį vaikui išleidžiamos sumos, t.y. 500,00 Lt. per mėnesį. Ieškovei turi būti priteistas 3.000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas už pusės metų laikotarpį.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsakovas teigė, kad su ieškove bendro ūkio nevedė, bendravo draugiškai, be jokių abipusių įsipareigojimų, neplanavo su ja santuokos. Santykiams pašlijus atsakovas pranešė ieškovei, kad jų bendravimas turi baigtis. Dėl to ieškovė grasino atsakovui finansiniu susidorojimu ir kitokiais nemalonumais. Vėliau ieškovė pranešė atsakovui, kad ji laukiasi vaiko, tačiau nepasakė kada ir nuo ko pastojo. Nuo 2010 m. balandžio mėn. atsakovas su ieškove visiškai nebendrauja. Šiuo metu jis yra vedęs, tačiau negali susilaukti vaikų, nes gydytojai nustatė nevaisingumą. Nevaisingumo faktas įrodo, kad atsakovas negalėjo būti M. J. tėvu. Atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimais dėl išlaikymo priteisimo, kadangi išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
II. Teismo sprendimo esmė
Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
Teismas pripažino T. V. M. J. tėvu, o M. J. T. V. sūnumi. Priteisė M. J., gim. (duomenys neskelbtini), iš T. V. išlaikymo įsiskolinimą 2400 Lt ir nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. (bylos iškėlimo data) po 400 Lt kas mėnesį teikiamą išlaikymą iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatė, kad R. J. priteistą išlaikymą valdys uzufrukto teise. Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas sprendime nurodė, kad CK 3.148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Byloje buvo atlikta DNR ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad T. V. yra M. J. tėvas su 99,99999 proc. tikimybe. Nors atsakovas ir po ekspertizės paskyrimo su tėvystės nustatymu nesutiko, pateikė medicininius dokumentus, jog jis yra nevaisingas ir abejojo DNR ekspertizės išvadomis, tačiau rimtų argumentų leidžiančių teismui abejoti, teismo paskirtos DNR ekspertizės, kurią atliko dvi didelę patirtį turinčios ekspertės, nenurodė, todėl teismas remdamasis moksliniais įrodymais, šiuo atveju DNR ekspertizės išvadomis tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir atsakovą pripažįsta M. J. tėvu.
Priteisdamas išlaikymą teismas nurodė, kad įvertinus ieškovės pateiktus paskaičiavimus, darytina išvada, kad didžioji dalis piniginių lėšų yra būtinos vaiko išlaikymui. Teismas nesutiko su ieškovės nurodomomis išlaidomis auklei (100 Lt). Nes kaip ir pati ieškovė nurodė, iki šiol ji nebuvo samdžiusi auklės, tačiau jos teigimu, ateityje gali reikėti. Kaip jau minėta, priteisiant išlaikymą svarbu be vaiko poreikių būtina atsižvelgti ir į tėvų finansinę padėtį. Šiuo atveju ieškovės pajamos nėra didelės. Byloje nustatyta, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, nedirba, t.y. jo finansinė padėtis bloga. Atsižvelgdamas į vaiko poreikius, į atsakovo finansinę padėtį, t.y. kad jis nedirba ir turto neturi, tačiau yra jaunas ir gali dirbti, remdamasis teismų praktika panašiose bylose ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas nusprendė, jog teisingas šioje byloje išlaikymo dydis yra 400 Lt per mėnesį. CK 3.3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje ieškovės parodymais, su kuriais sutinka ir atsakovas, atsakovas sūnui išlaikymui iki šios dienos nėra skyręs jokio materialinio išlaikymo, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas, tačiau mažintina suma pagal priteistą išlaikymo dydį, t.y. priteistinas 2400 Lt išlaikymo įsiskolinimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašė pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.Atsakovas nuo 2010 metų pavasario, kai buvo nutrauktas bet koks bendravimas su ieškove, buvo ieškovės šantažuojamas finansiškai susidoroti pasinaudojant ieškovės nėštumu. Atsakovas 2010-10-15 susituokė su kita moterimi, vaikų nesusilaukia, todėl 2011 m. gruodžio mėn. išsityrė pas gydytojus dėl nevaisingumo. Atsakovo nevaisingumo priežastis įgimta liga. Gydytojai atsakovui diagnozavo dvi nevaisingumo diagnozes: įgimtą varikocelę (II lygis) ir nepakankamą testosterono kiekį. Laiko tarpas nuo ieškovės pastojimo iki atsakovui išsiaiškinant, kad jis nevaisingas yra trumpas, todėl DNR ekspertizės išvada, kad atsakovas yra ieškovės vaiko tėvas, yra visiškai nepagrįsta.
Šalies argumentai
2. Ieškovas prašė pirmos instancijos teismo paskirti papildomą ekspertizę, nes ekspertizės metu galėjo būti padaryta klaida. Atliekant ekspertizę ekspertai palaikė ieškovę, nes prieš atliekant ekspertizės procedūrą, atsakovui buvo tiesiogiai užsiminta, kad tyrimo rezultatai bus ieškovės naudai. Analizuojant ekspertizės akto turinį iš lentelės Nr.1 tarp ieškovės, atsakovo (apelianto) ir vaiko nustatoma 10 STR lokusų (iš 15 informatyviųjų) sutapimai, - esant šiems sutapimas neatmetama galimybė artimosios giminystės ryšio su ieškove turėjimą vienoje populiacijoje, nes šie nesutapimai niekaip neanalizuojami ekspertizės akte. Tame pačiame bute kartu su kitais draugais gyveno ir atsakovo brolis. Neatmetama galimybė, kad vaiko tėvu gali būti ir D. V., atsakovo brolis, jam neatlikta DNR ekspertizė. Teismas nustatant tėvystę formaliai vadovavosi vienu įrodymu DNR ekspertizės aktu.
3. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą atsižvelgta į ieškovės įsiskolinimus bankams taip pat tai, kad ieškovė moka už studijas, tačiau šios aplinkybės nesusiję su ieškovės vaiku.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
Skunde pateikiama tik subjektyvi apelianto nuomonė dėl Širvintų apylinkės teismo sprendimo, tačiau nėra nurodyta nė vienos konkrečios aplinkybės ir įrodymų, patvirtinančių sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą.Apeliantas tik bando klaidinti proceso dalyvius subjektyviu, jau pirmos instancijos teisme išnagrinėtų aplinkybių interpretavimu. Apeliantas bando žeminti savo vaiko motiną ir yra socialiai neatsakingas.Atsakovo prašymas skirti pakartotiną ekspertizę rodo atsakovo norą išvengti tėvo pareigos. DNR ekspertizė yra atlikta objektyviai ir nėra pagrindo abejoti jos patikimumu. Ekspertizės išvada ir šalių vaiko gimimas rodo, kad atsakovo pateiktos pažymos apie įgimtą nevaisingumą yra galimai suklastotos. Ieškovė prašė prašymą skirti kitą ekspertizę prašė atmesti, nes nenori traumuoti vaiko ir negali skirti pinigų kelionėms.
Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti, nes tėvystė abejonių nekelia. Atsakovo elgesys pasikeitė po traumo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 str.). Teismas teismo nutartimi paskirtos DNR ekspertizės aktą pripažįsta prima facie (akivaizdžiu) įrodymu paremtu moksliniais metodais atliktu objektyviu tyrimu, kurį galima būtų paneigti tik kitu ne mažesnio patikimumo įrodymu. Atsakovo argumentai apie ekspertizės darbuotojų elgesį ekspertizės atlikimo metu patys savaime nepaneigia duomenų apie ekspertizės patikimumą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta ekspertizę atlikusi ekspertė J. K. patvirtino, kad abejonių dėl išvados teisingumo nebuvo. Atsakovo argumentai moksliškai nepagrįsti. Ekspertė parodė, kad ekspertams buvo žinomi atsakovo pateikti dokumentai apie vėlesnį jo nevaisingumą, tačiau DNR ekspertizės išvados teisingumui tai neturi įtakos ir duomenys apie atsakovo galimą nevaisingumą, todėl nebuvo tiriami. Ekspertė neabejoja nustatytu genotipu - organizmo paveldimumo faktorių visuma; siauresne reikšme — visuma genų, esančių organizmo chromosomose. Ekspertizės išvados yra aiškios ir išsamios, todėl skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę pagrindo nėra (CPK 219 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo pateikti argumentai apie 2011 m. gruodžio mėnesio gydytojo nustatytą galimą atsakovo nevaisingumą negali paneigti DNR ekspertizės išvadų, kad atsakovas yra M. J., gimusio 2011 m. vasario 2 d., tėvas. Atsakovas pripažįsta aplinkybę kad iki 2010 m. pavasario atsakovas gyveno kartu su ieškove ir turėjo intymius santykius. CPK 185 str. nurodo, kad teismas, spręsdamas bylą ir priimdamas sprendimą, vertina pateiktų įrodymų visumą, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai, remdamasis šalių bendro gyvenimo ir intymių santykių iki 2010 m. pavasario aplinkybe bei neabejotina DNR ekspertizės išvada, pripažino atsakovo tėvystę. Atsakovo prašymai skirti papildomas ekspertizes atmetami, nes tinkamai nesuformuluoti, nurodyti klausimai ir tyrimo dalykas neatitinka egzistuojančių mokslinių tėvystės nustatymo metodų ir bet kuriuo atveju nepaneigtų DNR ekspertizės išvadų. Apeliantui nustatytos diagnozės oligoastenoteratospermija bei įgimta varicocėlė lemia sumažėjusį spermijų kiekį, daug patologinių spermijų bei sumažėjusį spermijų judrumą. Tai nereiškia, kad pas apeliantą nėra judrių spermijų - jų yra, tik mažiau už nustatytas normas.
Dėl išlaikymo dydžio atsakovas konkrečių argumentų nepateikė. Argumentas dėl ieškovės įsiskolinimų bankams ir mokesčių už studijas neįtakoja priteisto išlaikymo dydžio, nes priteisto išlaikymo dydis iš esmės atitinka teismų praktikoje susiklosčiusią minimalią išlaikymo sumą per mėnesį – bylos nagrinėjimo metu buvusią vieną minimalią mėnesinę algą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.