- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- e2FB-552-1067/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Visakavičienė
- Pareiškėjas
- A. D.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. D. skundą dėl bankrutuojančio asmens A. D. 2020 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
bankrutuojantis asmuo A. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti 2020 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo antrojo darbotvarkės klausimo nutarimą, kad bankrutuojantis asmuo turi pervesti 4273,23 EUR viršijusius plane numatytas įmokas į depozitinę sąskaitą; 2) patvirtinti bankrutuojančio asmens A. D. prašymą koreguoti asmens bankroto mokumo atkūrimo planą ir įpareigoti kreditorius atnaujinti/pateikti kreditorinių reikalavimų sumas. Nurodo, kad bankrutuojančio asmens A. D. 2020 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkime kreditorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Būsto paskolų draudimas“ teikė prašymą ir pastabas dėl netinkamo bankrutuojančio asmens A. D. plano vykdymo. Kreditorius teigia, kad visapusiškai susipažino su vykdoma bankroto procedūra ir nustatė, kad bankrutuojantis asmuo A. D. netinkamai vykdo mokumo atkūrimo planą. Kreditorius UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ teigia, kad jau prieš tai vykusiame 2020 m. vasario 24 d. kreditorių susirinkime nustatė, kad nuo 2019 m. sausio iki 2019 m. liepos laikotarpiu bankrutuojančio asmens pajamos viršijo plane numatytas įmokas, tačiau minėtos 4273,23 EUR lėšos nebuvo pervestos į depozitinę sąskaitą. Taip pat, kreditorius pažymi, kad 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. plano vykdymo eigos ataskaitoje bankrutuojantis asmuo savo būtiniesiems poreikiams vidutiniškai per mėnesį naudojo 1166,70 Eur, 1299,70 Eur, 1206,70 Eur sumas, nors pagal teismo patvirtintą galiojantį planą naudojo galėjo naudoti tik 1030 Eur ir taip galėjo sutaupyti papildomas lėšas kreditoriams. A. D. nurodė, jog kreditoriaus nurodytos viršytos lėšos neatitinka realios situacijos ir pagrindė detaliu paaiškinimu bei turėtais faktiniais įrodymais, kuriuos pateikia bankroto administratoriui kiekvieno pusmečio eigoje. Bankrutuojantis asmuo A. D. informavo kreditorius, kad tokios sumos sutaupyti nebūtų įmanoma, kadangi skaičiavimai neatitinka realios situacijos. Dėl 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. laikotarpio bankrutuojantis asmuo A. D. bankroto administratoriui laiku pateikė visus įrodymus apie gautas pajamas, išlaidas, papildomas neatidėliotinas medicinines išlaidas sau ir dviem nepilnamečiams vaikams, paaiškindama dėl kokių priežasčių galėjo viršyti išlaidas saviems ir vaikų interesams, o ne papildomiems mokėjimams kreditoriams. Bankrutuojantis asmuo mano, kad savo veiksmais nepažeidė kitų bankroto šalių teisių ir teisėtų interesų, nes neprieštaravo protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Paaiškinime bankrutuojantis asmuo A. D. pažymėjo, kad išlaidų viršijimas daugiausia sudaro nepilnamečių vaikų poreikiams, kurie nėra/nebuvo numatyti teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane (pirktas kompiuteris karantino metu mokslams namuose, vadovėliai, vaikų šventės – išleistuvės mokykloje, odontologijos paslaugos ir panašūs pirkiniai bei išlaidos). Taip pat, pasisakydama savo paaiškinime A. D. išreiškė prašymą koreguoti mokumo atkūrimo planą siekiant koreguoti vaikų išlaikymui skirtą sumą, nes jos manymu šiuo metu skiriama 250 Eur suma vienam vaikui neatitinka nei teismų praktikoje nustatytos minimalios sumos nei patenkina vis augančių ir bręstančių dviejų 10 metų vaikų poreikių. Pažymėjo ir tai, kad metų laikotarpyje atlyginimo vidurkis išaugo ne dėl padidėjusio atlyginimo faktiškai/pagal darbo sutartį, tačiau dėl darbdavio skirtų papildomų priedų, išmokų iš darbdavio, atostoginių išmokėjimo (kai vidurkis didesnis), o gautos lėšos skirtos vaikų interesams tenkinti. Bankrutuojantis asmuo A. D. pažymi, kad bankrutuojantis asmuo sąžiningai ir laiku pateikia visą informaciją ir turimus dokumentus apie gaunamas pajamas, išlaidas, pateikinėja paaiškinimus kreditoriams kai gauna užklausas, aktyviai bendradarbiauja su bankroto administratoriumi, laiku moka teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane numatytas įmokas kreditoriams, neslepia ir nedengia papildomų pajamų, kurios galimai padidina vidutinį darbo užmokestį, pati rodo iniciatyvą koreguoti, tikslinti mokumo atkūrimo planą, tad remiantis pateiktais teiginiais ir faktais, bankrutuojantis asmuo A. D. negalėtų būti laikytina nesąžiningu, neaktyviu asmeniu savo asmens bankroto byloje. Taip pat pažymėtina, kad bankrutuojantis asmuo A. D. savo teisminiuose procesuose atstovauja pati save, nesinaudodama teisininkų advokatų paslaugomis, taip siekdama taupyti lėšas.
Atsiliepimas
Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo netenkinti bankrutuojančio asmens 2020 m. rugsėjo 24 d. skundo ir jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Mokumo atkūrimo plano 2 dalyje numatyta, kad bankrutuojančio asmens darbo užmokestis ir su darbo santykiais susijusios pajamos sudaro 1000 EUR, 60 EUR skiriamos išmokos vaikams ir 250 EUR sutuoktinio vaikų išlaikymui skiriama suma, viso plane numatyta gautina lėšų suma 1310 EUR. Plano 7 dalyje numatyta, kad darbo užmokestis kintantis, o mokami komandiruotpinigiai skirti išlaidoms esantiems komandiruotėje. Taip pat numatyta plano 7 dalyje (paskutinis sakinys), kad „<Gaudama didesnes pajamas daugiau lėšų skirsiu ir kreditorių reikalavimų tenkinimui.>“. Plano 8 dalyje numatyta 1030 EUR suma būtinųjų poreikių tenkinimui, plano 6 psl. detalizuota lėšų suma ir 2 nepilnamečiams vaikams skiriama 665,66 EUR, t. y. po 332,83 EUR kiekvienam, priešingai nei teigia pareiškėja savo skunde „<jos manymu šiuo metu skiriama 250 Eur suma vienam vaikui neatitinka nei teismų praktikoje nustatytos minimalios sumos nei patenkina vis augančių ir bręstančių dviejų 10 metų vaikų poreikių. >“ Tuo tarpu plano 9 dalyje numatyta 10 EUR administravimui ir plano 12 dalyje 260 EUR kreditoriams. Taigi plane buvo aptarti ir išspręsti fizinių asmenų pragyvenimui skiriamų lėšų klausimai. Pati bankrutuojanti patvirtino, o kreditoriai patvirtino/sutiko, kad būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingos lėšos - 1030 EUR/mėn., prie kitų priemonių savo mokumui atkurti pažymėjo, kad pagerėjus finansinei būklei bus didesne dalimi tenkinama kreditoriniai reikalavimai. Tačiau tik pagerėjus bankrutuojančio asmens finansinei padėčiai, bankrutuojantis asmuo elgiasi priešingai nei numatyta plane ir įstatymo. Gautas didesnes pajamas vienasmeniškai skiria savo būtinųjų poreikių tenkinimui, netikslindamas plano. 2020 m. vasario 24 d. kreditorių susirinkime kreditorius prašė sumokėti lėšas viršijusias plane numatytas įmokas, nes A. D. 2019 m. liepos mėn. – 2019 m. gruodžio mėn. plano vykdymo laikotarpiu (duomenys iš bankrutuojančio asmens Swedbank, sąskaitos išrašo (duomenys neskelbtini)) gavo 13478,71 EUR lėšų, o per 6 mėn. galėjo išleisti plane numatytą 1030 EUR x 6 mėn. = 6180 EUR sumą būtinųjų poreikių tenkinimui bei 270 x 6 mėn. = 1620 EUR administravimui ir kreditoriams, viso 6180 EUR + 1620 EUR = 7800 EUR. Vadinasi 2019 m. liepos - 2019 m. gruodžio ataskaitiniu laikotarpiu gauta lėšų suma viršijo 13478,71 – 7800 = 5678,71 EUR plane numatytas įmokas, tačiau lėšos viršijusios plane numatytas įmokas nebuvo sumokėtos. Bankrutuojantis asmuo 2020 m. kovo 12 d. ir 2020 m. birželio 29 d. pateikė paaiškinimą dėl 2019 m. liepos mėn. – 2019 m. gruodžio mėn. laikotarpiu gautų pajamų, t. y., kad 13478,71 EUR gautos lėšos neatitinka realiai gautų pajamų, nors pačios detalizacijoje nurodyta, kad gavo 8775,97 EUR pajamų iš darbo santykių, 600 EUR išmokas už vaikus ir 2 800 EUR alimentų, viso 12 175,97 EUR, o komandiruotpinigių (pagal darbdavio pažymą išmokėta 2 504,21 EUR), kuriuos 2019 m. liepos mėn. – 2019 m. gruodžio mėn. laikotarpiu išmokėjo darbdavys pagrįsti negali, nes neturi jokių duomenų ir rašytinių įrodymų. Kreditorius atsižvelgęs į bankrutuojančio asmens paaiškinimus, į tai, kad vaikams skiriamos išmokos buvo padidintos nuo 60 EUR numatytų plane iki 100,32 EUR (neskaičiuojant 241,92 EUR, t. y. 40,32 EUR per 6 mėn.), neskaičiuojant įneštų lėšų grynais į bankrutuojančio asmens sąskaitą bei išmokėtų dienpinigių kredito įstaigos sąskaitoje bei minusavęs įneštas lėšas į depozitinę sąskaitą, paskaičiavo 4273,23 EUR lėšas, kurios viršijo plane numatytas įmokas ir kurios turi būti sumokėtos į depozitinę sąskaitą. Nors bankrutuojančio asmens teikti paaiškinimai deklaratyvūs ir neįrodantys, kad planas buvo vykdomas tinkamai, kreditorius sumažino 5678,71 EUR aukščiau apskaičiuotą lėšų viršijusių plane numatytas įmokas sumą iki 4273,23 EUR. Negana to kreditoriaus aukščiau teikta bankrutuojančio asmens gautų lėšų ir išlaidų detalizacija 2019 m. liepos mėn. – 2019 m. gruodžio mėn. atlikta remiantis bankrutuojančio asmens sąskaitos išraše esančiais duomenimis, todėl skunde nurodytas motyvas, kad skaičiavimai neatitinka realios situacijos yra visiškai neteisingas ir nepagrįstas. Visos dėstytos aplinkybės įrodo, kad bankrutuojantis asmuo gaudamas didesnes lėšas vienasmeniškai jas naudoja savo poreikių tenkinimui ir plano netikslina. Nors kaip jau minėta aukščiau, įstatymo leidėjas suteikia galimybę tikslinti planą bankrutuojantiems asmenims, tikslu išlaikyti teisingą interesų pusiausvyrą bei nepažeisti FABĮ paskirties.
Bankroto administratorius Mantas Milinis pateikė išvadą dėl bankrutuojančio asmens plano vykdymo. Nurodo, kad bankrutuojantis asmuo visada laiku ir tinkamai pateikia nemokumo administratoriui visus reikiamus, reikalaujamus dokumentus. Dėl ataskaitose nurodomų lėšų perviršio pateikia paaiškinimą nemokumo administratoriui su paaiškinimą pagrindžiančiais dokumentais. Paaiškinimas teikiamas kreditoriams. Prašymo dėl mokumo plano tikslinimo nemokumo administratorius nėra gavęs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
kreditorių susirinkimo sprendimai privalomi visiems kreditoriams, bankroto administratoriui ir fiziniam asmeniui. Kreditorių susirinkimo sprendimą kreditoriai, bankroto administratorius ar fizinis asmuo turi teisę apskųsti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius, bankroto administratorius ar fizinis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau FABĮ) 25 straipsnio 11 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. E2FB-144-889/2018 (buvęs bylos Nr. e2FB-2408-889/2018) pareiškėjai A. D. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Mantas Milinis. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutartimi patvirtinti A. D. kreditorių reikalavimai.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtintas A. D. mokumo atkūrimo planas.
2020 m. rugsėjo 11 d. įvyko bankrutuojančio asmens A. D. kreditorių susirinkimas. Iš bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 6, matyti, kad 2 klausimu svarstyta dėl lėšų, viršijusių plane numatytas įmokas pervedimo į depozitinę sąskaitą. Kreditorių susirinkime vienbalsiai nutarta, kad bankrutuojantis asmuo A. D. į depozitinę sąskaitą turi pervesti 4273,23 Eur sumą, viršijusią plane numatytas įmokas. Pareiškėja su minėtu kreditorių sprendimu nesutinka ir prašo panaikinti 2020 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo antrojo darbotvarkės klausimo nutarimą, motyvuodama tuo, kad kreditoriaus nurodytos viršytos lėšos neatitinka realios situacijos. Tuo tarpu kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime nurodė, kad iš bankrutuojančio asmens „Swedbank“, AB sąskaitos išrašo (duomenys neskelbtini) nustatė, jog 2019 m. liepos mėn. – 2019 m. gruodžio mėn. plano vykdymo laikotarpiu bankrutuojantis asmuo gavo 13478,71 EUR lėšų, o per 6 mėn. galėjo išleisti plane numatytą 1030 EUR x 6 mėn. = 6180 EUR sumą būtinųjų poreikių tenkinimui, bei 270 x 6 mėn. = 1620 EUR administravimui ir kreditoriams, viso 6180 EUR + 1620 EUR = 7800 EUR. Vadinasi 2019 m. liepos - 2019 m. gruodžio ataskaitiniu laikotarpiu gauta lėšų suma viršijo 13478,71 – 7800 = 5678,71 EUR plane numatytas įmokas, tačiau lėšos viršijusios plane numatytas įmokas nebuvo sumokėtos. Kreditorius atsižvelgęs į bankrutuojančio asmens paaiškinimus, į tai, kad vaikams skiriamos išmokos buvo padidintos nuo 60 EUR numatytų plane iki 100,32 EUR (neskaičiuojant 241,92 EUR, t. y. 40,32 EUR per 6 mėn.), neskaičiuojant įneštų lėšų grynais į bankrutuojančio asmens sąskaitą bei išmokėtų dienpinigių kredito įstaigos sąskaitoje bei minusavęs įneštas lėšas į depozitinę sąskaitą, paskaičiavo 4273,23 EUR lėšas, kurios viršijo plane numatytas įmokas ir kurios turi būti sumokėtos į depozitinę sąskaitą.
Bankroto administratorius pateikė duomenis, kad bankrutuojantis asmuo laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėnesio iki 2019 m. gruodžio mėnesio gavo 8349,76 Eur pajamų (iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų), būtiniesiems poreikiams išleido 6180 Eur, bankroto administravimui 60 Eur, kreditorių reikalavimams tenkinti – 1560 Eur. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pajamų perviršį sudaro 549,80 Eur.
Iš į bylą pateiktos 2020 m. vasario 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 3492 nustatyta, kad ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. liepos iki 2019 m. gruodžio mėnesio pareiškėjos A. D. darbines pajamas sudarė 8775,97 EUR. Iš A. D. „Swedbank“ AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos iki 2019 m. gruodžio mėnesio į pareiškėjos sąskaitą pervesta: 8769,47 EUR iš pareiškėjos darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbo laikotarpį nuo 2019 m. liepos iki 2020 m. gruodžio, įskaitant ir 432 Eur dienpinigių, 601,92 EUR valstybės skiriama išmoka abiem vaikams ir 2800 EUR tėvo mokamas išlaikymas vaikams. Šiuo atveju teismas nesutinka su kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ pozicija, kad 2019 m. liepos mėn. – 2019 m. gruodžio mėn. plano vykdymo laikotarpiu pareiškėjos gautas pajamas sudarė 13478,71 EUR, kurios nurodomos vadovaujantis A. D. „Swedbank“ AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo debeto apyvarta, laikotarpiu 2019 m. liepos mėn. – 2019 m. gruodžio mėn. Iš byloje pateikto A. D. „Swedbank“ AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2019 m. liepos 1 d. ir 2019 m. liepos 5 d. pervestas pareiškėjos 1119,81 EUR atlyginimas už 2019 m. birželio mėn., kuris nepatenka į ataskaitinį ginčo laikotarpį, taip pat ginčo laikotarpiu į pareiškėjos sąskaitą pervesta 601,92 Eur valstybės skiriama išmoka vaikams bei 2800 Eur tėvo skiriamas išlaikymas vaikams, kuris taip pat negali būti skaičiuojamas kaip pareiškėjos gaunamos pajamos, kadangi minimos sumos skiriamos ne pareiškėjai o nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui, pareiškėja šias lėšas tik tvarko uzufrukto teise, išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Taip pat dalį piniginių įplaukų sudaro grąžinami pinigai iš atliktų užsakymų, ar grynųjų pinigų įnešimo, kurių paskirtį pareiškėja paaiškino (dėl išlaidų grynaisiais pinigais) be to 2019 m. rugsėjo 3 d. AB „Lietuvos draudimas“ į pareiškėjos sąskaitą pervedė 300 Eur draudimo išmoką už M. D., iš kurios taip pat negali būti dengiami pareiškėjos kreditorių reikalavimai.
Iš byloje esančių įrodymų, nenustatyta, kad pareiškėja gavo kitų pajamų, apart su darbo santykiais susijusias pajamas, iš kurių gali būti vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais. Kaip jau buvo minėta ir aukščiau iš į bylą pateiktos 2020 m. vasario 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 3492 nustatyta, kad ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. liepos iki 2019 m. gruodžio mėnesio pareiškėjos A. D. darbines pajamas sudarė 8775,97 EUR. Teismo paskaičiavimu, pagal A. D. pateiktą „Swedbank“ AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, jos darbines pajamas ginčo laikotarpiu sudarė 8769,47 Eur, įskaitant ir 432 Eur dienpinigių. Pareiškėja, pagal patvirtintą patikslintą mokumo atkūrimo planą per 6 mėn. galėjo išleisti plane numatytą 1030 EUR x 6 mėn. = 6180 EUR sumą būtinųjų poreikių tenkinimui bei 270 x 6 mėn. = 1620 EUR administravimui ir kreditoriams, viso 6180 EUR + 1620 EUR = 7800 EUR. Pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, kad ginčo laikotarpiu darbdavio komandiruotėms skirtas lėšas sudarė 2504,21 Eur. Nurodė, kad ši suma neturėtų būti skaičiuojama kaip gautos pajamos.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016).
Šiuo atveju, Teismo paskaičiavimu, pagal byloje pateiktus duomenis, pareiškėjos gautas pajamas, laikotarpiu 2019 m. liepos mėn. – 2019 m. gruodžio mėn. sudarė 7713,79 EUR (8775,97 EUR – 1062,18 Eur komandiruotėse patirtos išlaidos, pagal byloje pateiktus įrodymus), o ne 13478,71 EUR, kaip nurodo kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“. Įvertinus tai, kad pareiškėjos gautas pajamas sudarė 7713,79 EUR, atsižvelgiant į tai, kad pagal patikslintą mokumo atkūrimo planą pareiškėja būtinųjų poreikių tenkinimui galėjo panaudoti 6180 EUR ir kreditorių reikalavimų tenkinimui bei bankroto administravimui skirta 1620 EUR, nenustatytas pareiškėjos gautų pajamų perviršis, kuris galėtų būti skirtas kreditorių reikalavimams dengti.
Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą, byloje pateiktus įrodymus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, konstatuotina, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiu 2020 m. rugsėjo 11 d. įvykusiame A. D. kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą dėl 4273,23 EUR lėšų, viršijusių plane numatytas įmokas, pervedimo į depozitinę sąskaitą.
Šiame kontekste teismas pažymi, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. antruoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas pervesti 4273,23 Eur lėšas už ataskaitinį laikotarpį nuo 2019 m. liepos mėnesio iki 2019 m. gruodžio mėnesį, atsižvelgiant į tai, teismas nepasisako dėl pareiškėjos ir kreditoriaus nurodytų aplinkybių ir paskaičiavimų ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėnesio iki 2020 m. birželio mėnesio.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl dėl kitų šalių argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės galutiniam teismo sprendimui.
Pareiškėja taip pat pateikė prašymą patvirtinti bankrutuojančio asmens A. D. prašymą koreguoti asmens bankroto mokumo atkūrimo planą ir įpareigoti kreditorius atnaujinti/pateikti kreditorinių reikalavimų sumas.
FABĮ 17 straipsnio 1 punkte įtvirtinta bankrutuojančio asmens teisė parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą, susidarius aplinkybėms, kurioms esant galima greičiau atkurti fizinio asmens mokumą arba kurios sunkina plano įgyvendinimą. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą jokie teismo patvirtinimai tikslinti mokumo atkūrimo planą nereikalingi, pareiškėja savo teisę tikslinti planą gali įgyvendinti vadovaujantis FABĮ 17 straipsnio nuostatomis.
Pareiškėja nurodo, kad ji savo prašyme/paaiškinime, pateiktame kreditorių susirinkimui 2020 m. rugsėjo 11 d. pateikė prašymą kreditoriams atnaujinti likusios skolos sumas, kurios šiai dienai yra nepadengtos ir likusios mokėti jos bankroto procese. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. e2FB-12050-676/2020 nutartimi, patikslinti A. D. kreditorių reikalavimai, iš bankrutuojančios kreditorių sąrašo išbraukiant kreditorę SIA „B2Kapital“. Todėl šis klausimas tapo nebeaktualiu, kiek tai liečia kreditorę SIA „B2Kapital“. Tuo tarpu pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą, be to atsiliepimu kreditorius nurodė, kad pareiškėjos bendraskolis 2020 m. yra sumokėjęs 1500 EUR. Šiuo atveju teismas sutinka su kreditoriaus pozicija, kad FABĮ nenumato kreditoriui pareigos tikslinti kreditorinius reikalavimus po kiekvienos gautos įmokos tiek iš bankrutuojančio asmens, tiek iš jo bendraskolių. Be to, nežymus kreditorinio reikalavimo sumažėjimas neturi jokios įtakos plano rengimui ar jo tvirtinimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 25 straipsnio 11 dalimi teismas
nutaria:
fizinio asmens A. D. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiu bankrutuojančios A. D. 2020 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu.
Kitus skundo prašymus atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.