Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – ir DNSB) „Avilys“ atstovaujamos A. E. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės DNSB „Avilys“ ieškinį atsakovei UAB „Druskininkų butų ūkis“ dėl įpareigojimo pervesti lėšas ir sumokėti procesines palūkanas, išvadą teikianti institucija Druskininkų savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (2023-12-01 DOK-49224) prašė ieškinį palikti nenagrinėtu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

11.10 Prašo nagrinėjant atskirąjį skundą atsižvelgti į Kauno apygardos teismo išaiškinimus 2023 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1300-390/2023.

12.4 Nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, kad VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad jis yra bendrijos pirmininkas. VĮ Registrų centras atlieka teises išviešinančią, bet ne jas sukuriančią funkciją. Dėl to vien aplinkybė, kad nuo 2015 m. spalio mėnesio jokie nauji duomenys VĮ Registrų centrui nėra pateikti, jokiu būdu nesukuria situacijos, kad ieškinį pateikęs asmuo galėtų būti laikomas DNSB „Avilys“ pirmininku.

12.5 A. E. nepagrįstai aiškina, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1300-390/2023 patvirtina, kad būtent jis yra bendrijos pirmininkas. Teismas nurodė, kad Juridinių asmenų registro išrašas ieškinio priėmimo stadijoje turėtų būti laikomas pakankamu įrodymu priimti ieškinį (šis išrašas tik patvirtino, kad A. E. pirmininku išrinktas 2015-08-19). Savaime suprantama, ieškinio priėmimo stadijoje byla nėra nagrinėjama, o ją pradėjus nagrinėti – tinkamo atstovavimo byloje klausimas ir toliau bus (yra) keliamas.

12.6 Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-823-810/2022, kurioje buvo nagrinėjamas kitas ieškovo A. E. ieškinys atsakovei UAB „Druskininkų butų ūkis“ dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu, taip pat buvo keliamas klausimas dėl šio asmens buvimo DNSB „Avilys“ pirmininku. Minėto sprendimo 7 ir 8 lapuose nurodyta, kad teismas nesutinka su A. E. teiginiais, kad jis yra DNSB „Avilys“ atstovas. Toje byloje teismas taip pat prašė ieškovą pateikti tuos pačius dokumentus, kaip ir šioje byloje 2023 m. birželio 22 d. nutartimi, tačiau ir tada A. E. jų nepateikė. Dėl to minėtame sprendime teismas padarė išvadą, kad A. E., kaip DNSB „Avilys“, pirmininko, išrinkto 2015 m. rugpjūčio 19 d. visuotiniame narių susirinkime, įgaliojimai yra pasibaigę po trejų metų nuo jo išrinkimo dienos. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-130-480/2023 atmetė A. E. apeliacinį skundą ir paminėtų aplinkybių/duomenų nekvestionavo. Nagrinėjamoje byloje A. E. vėl nurodo tuos pačius argumentus apie faktus, būtent dėl kurių jau anksčiau teismai yra pasisakę.

12.7 Ieškinį šioje byloje pateikęs asmuo ne tik žinojo įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo pripažinta, kad jis nuo 2018 metų nebėra DNSB „Avilys“ pirmininkas, ne tik ignoravo bylą nagrinėjusio teismo siūlymus pateikti duomenis, patvirtinančius, kad jis yra DNSB „Avilys“ pirmininkas, ir toliau vedė procesą, bet net ir atskirajame skunde nurodo, kad už tokį jo elgesį yra atsakingas ne jis pats, bet visi DNSB „Avilys“ butų ir kitų patalpų savininkai. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad būtent A. E. yra laikytinas kaltąja šalimi procesine prasme ir būtent jis turi atsakyti už savo aiškiai nepagrįstus procesinius veiksmus (elgesį), kreipiantis į teismą ir vedant procesą juridinio asmens, kurio atstovu jis nėra, vardu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

14. A. E. su atskiruoju skundu pateikė Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1300-390/2023.

15. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2024 m. sausio 4 d. gyventojų prašymą sušaukti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų visuotinį susirinkimą.

16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).

17. A. E. pateikta Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1300-390/2023 yra elektroninės bylos kortelėje, todėl atsisakoma ją priimti. Atsakovės įrodymų pateikimo būtinumas iškilo, vertinant skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą, todėl apeliacinės teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priimti atsakovės pateiktą 2024 m. sausio 4 d. gyventojų prašymą sušaukti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų visuotinį susirinkimą, šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Dėl ginčo esmės

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės DNSB „Avilys“ vardu ieškinį pateikus neįgaliotam vesti bylą asmeniui, ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apelianto kaip DNSB „Avilys“ pirmininko statuso

19. Apeliantas nurodo, kad jo kaip DNSB „Avilys“ pirmininko įgaliojimai nėra pasibaigę iki pat 2024 m. kovo 25 d. įvykusio teismo posėdžio byloje, todėl nėra pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad DNSB „Avilys“ narių visuotinis susirinkimas buvo priėmęs sprendimą atšaukti ieškovės atstovą iš DNSB „Avilys“ pirmininko pareigų, kaip ir nėra duomenų, patvirtinančių, kad DNSB „Avilys“ narių visuotinis susirinkimas buvo priėmęs sprendimą išrinkti DNSB „Avilys“ pirmininku kitą fizinį asmenį. Bendrijos pirmininką iš pareigų atšaukia ne pasibaigusi jo kadencija, bet bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apelianto argumentais.

21. Kaip matyti iš aukščiau paminėto įstatyminio reglamentavimo, terminuota darbo sutartis su bendrijos pirmininku gali pasibaigti (pasibaigia) trimis atvejais: pirma, pasibaigus sutartyje nurodytam terminui; antra, nustatyta tvarka atšaukus bendrijos pirmininką iš pareigų; trečia, pirmininkui atsistatydinus.

22. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis (CPK 179 straipsnis) 2015 m. gegužės 19 d. visuotinio narių susirinkimo protokolu A. E. buvo išrinktas vadovu. Duomenys apie pirmininko išrinkimą juridinių asmenų registre įregistruoti 2015 m. spalio 15 d. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui. Tačiau apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė nei darbo sutarties, nei narių sprendimo, kuris patvirtintų, kad jis yra DNSB „Avilys“ pirmininkas.

23. Iš daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų visuotinio susirinkimo protokolo matyti, kad 2024 m. sausio 25 d. įvyko daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), gyventojų visuotinis susirinkimas, kuriame be kita ko svarstytas ir DNSB „Avilys“ veiklos, valdymo ir teisinis statusas. Iš šio protokolo matyti, kad DNSB „Avilys“ pirmininko A. E. kadencija yra pasibaigus 2018 metais ir nariai nesutiko jo perrinkti bendrijos pirmininku naujai kadencijai. DNSB „Avilys“ realiai jokios veiklos nevykdo, visuotinio susirinkimo metu nuspręsta DNSB „Avilys“ likviduoti, įpareigojant tą atlikti atsakovę UAB „Druskininkų butų ūkis“.

24. Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad A. E. kaip DNSB „Avilys“ pirmininko įgaliojimai yra pasibaigę 2018 m. spalio 15 d. (Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).

25. Apeliantas teigia, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2024 m. kovo 25 d. išplėstinio išrašo su istorija duomenys patvirtina, kad A. E. yra nurodytas kaip DNSB „Avilys“ pirmininkas, o pagal CK 4.262 straipsnio nuostatas įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog į viešą registrą įrašyti duomenys buvo nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai neteikia pagrindo pirmosios instancijos išvadas šiuo klausimu vertinti priešingai.

26. Nors Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis A. E. yra bendrijos pirmininkas nuo 2015 m. spalio 15 d., tačiau įvertinus Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad bendrijos pirmininkas renkamas 3 metų laikotarpiui, Juridinių asmenų registro duomenys nesukuria situacijos, kad ieškinį pateikęs asmuo galėtų būti laikomas DNSB „Avilys“ pirmininku. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad VĮ Registrų centras atlieka teises išviešinančią, bet ne jas sukuriančią funkciją.

27. Apeliantas nurodo, kad Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis yra dispozityvioji teisės norma, kuri nustato teisę, bet ne prievolę, bendrijos pirmininkui, pasibaigus jo kadencijai, šaukti bendrijos narių visuotinius susirinkimus dėl naujo bendrijos pirmininko išrinkimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pasibaigus ieškovės atstovo, kaip DNSB „Avilys“ pirmininko, kadencijai, DNSB „Avilys“ narių visuotinis susirinkimas buvo priėmęs sprendimą išrinkti naują DNSB „Avilys“ pirmininką ir todėl ieškovės atstovui neatsirado pareigos atlikti veiksmus pagal bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 5 punkto nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.

28. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir savivaldybės vykdomajai institucijai, ir įregistravus Juridinių asmenų registre bendriją, Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašų pateikimą savivaldybės vykdomajai institucijai.

29. Šio įstatymo 14 straipsnio 9 dalis nustato, kad iki bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos arba gavęs bendrijos pirmininko rašytinį pranešimą apie atsistatydinimą iš pareigų visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują bendrijos pirmininką. Jei bendrijos pirmininkas neišrenkamas per 6 mėnesius nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos arba nuo bendrijos pirmininko atsistatydinimo iš pareigų dienos ir nėra pradėta bendrijos likvidavimo procedūra, bet kuris bendrijos narys (įgaliotinis) turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi šį prašymą, kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl bendrijos likvidavimo pagal Civilinio kodekso 2.70 straipsnį, o bendrijos likvidavimo procedūrų vykdymo laikotarpiu laikinai skiria bendrojo naudojimo objektų administratorių, CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka. Likvidavus bendriją, šio administratoriaus veikla gali būti pratęsiama pagal CK 4.84 straipsnio nuostatas.

30. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis taip pat nustatyta, kad Druskininkų savivaldybės administracija 2024 m. balandžio 24 d. pranešimu Nr. S12-1403 kreipėsi dėl savivaldybės vykdomosios institucijos siūlymo inicijuoti likvidavimą. 2024 m. gegužės 3 d. įregistruotas VĮ Registrų centras 2024 m. gegužės 2 d. Pranešimas Nr.SP-61613 (4.55 Mr) apie numatomą inicijuoti likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnį. Juridinių asmenų registro duomenimis numatomas inicijuoti likvidavimas Registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnį. Nustatytos aplinkybės patvirtina 2024 m. sausio 25 d. vykusiame Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), gyventojų visuotiniame susirinkime priimtą nutarimą DNSB „Avilys“ likviduoti, įpareigojant tą atlikti atsakovę, t. y. UAB „Druskininkų butų ūkis“.

31. Apelianto teigimu, atsakovės atstovas nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, patvirtinančių, jog DNSB „Avilys“ gyventojai šių metų pradžioje kreipėsi į atsakovę, kad būtų sušauktas daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų visuotinis susirinkimas. Todėl pirmosios instancijos teismui pateiktas daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų visuotinio susirinkimo protokolas negali būti laikomas įrodymu byloje. Tačiau apelianto nurodomus argumentus paneigia atsakovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas 2024 m. sausio 4 d. gyventojų prašymas sušaukti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų visuotinį susirinkimą.

32. Apeliantas taip pat nurodo, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos nenumato galimybės visų butų ir kitų patalpų savininkų visuotiniam susirinkimui priimti sprendimą atšaukti bendrijos pirmininką ar priimti sprendimą likviduoti bendriją, nes pagal šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, tik bendrijos narių visuotinis susirinkimas priima sprendimą atšaukti bendrijos pirmininką, o pagal 10 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatas, tik bendrijos narių visuotinis susirinkimas priima sprendimą likviduoti bendriją. Todėl šie sprendimai yra negaliojantys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai nepatvirtina fakto, kad jis ieškinio pateikimo dienai yra teisėtas bendrijos pirmininkas, turintis teisę atstovauti bendrijos interesus.

33. Kaip minėta, bendrijos pirmininkas skiriamas trijų metų laikotarpiui. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos imperatyviai nurodo, kad bendrijos pirmininkas renkamas 3 metų kadencijai ir jame nenumatyta jokių sąlygų, kad pasibaigus kadencijai ir neišrinkus naujo bendrijos pirmininko, jo įgaliojimai yra pratęsimi ir jis gali veikti bendrijos vardu. Be to, minėti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai yra galiojantys ir nenuginčyti. Atskirajame skunde nurodomi sprendimų nepagrįstumo faktai yra nesusiję su šioje byloje nagrinėjamu klausimu.

34. Apeliantas prašo vadovautis Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1300-390/2023 nurodytais išaiškinimais, kurie jo vertinimu patvirtina, kad būtent jis yra bendrijos pirmininkas. Nors minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad Juridinių asmenų registro išrašas ieškinio priėmimo stadijoje turėtų būti laikomas pakankamu įrodymu priimti ieškinį, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad ieškinio priėmimo stadijoje byla nėra nagrinėjama, o ją pradėjus nagrinėti – tinkamo atstovavimo byloje klausimas ir toliau bus (yra) keliamas.

35. Pažymėtina ir tai, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-823-810/2022, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovo A. E. ieškinys atsakovei UAB „Druskininkų butų ūkis“ dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu, taip pat buvo keliamas klausimas dėl šio asmens buvimo DNSB „Avilys“ pirmininku. Teismas vertino, kad Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad DNSB „Avilys“ visuotinis narių susirinkimas bendrijos pirmininku A. E. išrinko 2015 m. gegužės 19 d. Tačiau A. E. nenurodė ir nepateikė teismui patvirtinančių įrodymų, jog A. E. šiuo metu yra DNSB „Avilys“ pirmininkas, t. y., jog jis, pasibaigus jo kadencijai, vėl buvo išrinktas bendrijos pirmininku vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, ir su juo buvo sudaryta darbo sutartis, galiojanti šiuo metu. Teismas darė išvadą, kad A. E., kaip DNSB „Avilys“ pirmininko, išrinkto 2015 m. rugsėjo 19 d. visuotiniame narių susirinkime, įgaliojimai yra pasibaigę. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-130-480/2023 A. E. apeliacinį skundą atmetė ir paminėtų aplinkybių nekvestionavo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

36. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė atsakovei 1 204 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes jis ieškinį pareiškė kaip DNSB atstovas, o ne kaip ieškovas. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 98 straipsnio nuostatomis, nes, nutartimi nutarė užbaigti bylą nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, teismas nepriėmė sprendimo atsakovės naudai. Apeliacinės instancijos teismas su nurodomais argumentais nesutinka.

37. Remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1 ir 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 21 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-248/2021).

38. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, būtent įvertino, kad ieškovas pateikė ieškinį DNSB „Avilys“ vardu, nors tokios teisės jis neturėjo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas laikytinas ne kaltąja šalimi materialine prasme (ne dėl ginčo esmės), tačiau kaltąja šalimi procesine prasme, t. y. dėl pradėto proceso, dėl ko yra pagrindas priteisti iš ieškovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

39. Apeliantas neginčija priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

42. Netenkinus ieškovo atskirojo skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

43. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš ieškovo apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau šioms išlaidoms pagrįsti nepateikė rašytinių įrodymų, todėl toks prašymas nesprendžiamas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.