Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. T. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Virginija Meškauskienė, T. B., D. P., A. P., Luminor Bank AS, „Swedbank“ AB.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo skundas dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų. Pareiškėjas nurodo, kad dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, t.y. viešųjų elektroninių sistemų veikimo sutrikimų, negalėjo dalyvauti antstolės Virginijos Meškauskienės paskelbtose varžytynėse, kuriose buvo parduodamas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodo, kad siekė dalyvauti minėtose varžytynėse, tačiau neveikė prisijungimo prie elektroninių valdžios vartų sistema. Pareiškėjo manymu, buvo pažeista jo kaip kliento teisė dalyvauti varžytynėse, o už varžytynėse parduodamą turtą nebuvo gauta įmanomai didžiausia pardavimo kaina. Pareiškėjas prašo paskelbti varžytynes neįvykusiomis.

Antstolė 2019 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir jį persiuntė nagrinėti teismui. Nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. interneto svetainėje www.evarzytynes.lt buvo paskelbtos antrosios pakartotinės varžytynės areštuoto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini). Pradinė turto pardavimo kaina – 123 000 Eur. Elektroniniu būdu buvo gautas VĮ Registrų centras pranešimas, kad varžytynės baigėsi ir turi būti paskelbtas laimėtojas. Laimėjęs dalyvis – T. B.. Maksimali pasiūlyta kaina - 135 000 Eur. Antstolė nurodo, kad Antstolių informacinę sistemą administruoja ir tvarko VĮ Registrų centras. Antstolis neturi informacijos apie varžytynių dalyvių duomenis bei kiekvieno iš jų atliekamus veiksmus elektroninėje sistemoje. Antstolis paskelbia turto varžytynes bei disponuoja tik įstatyme įtvirtinta ir VĮ Registrų centras pateikta informacija, t. y. ar varžytynės turi būti paskelbtos neįvykusiomis, ar turi būti paskelbtas laimėtojas. Antstolė nurodo, kad CPK 717 straipsnis nustato baigtinį sąrašą atvejų, kai varžytynės gali būti paskelbiamos neįvykusiomis. Todėl nurodo, kad neturint VĮ Registrų centras pažymos apie sistemos sutrikimus, pagrindo atšaukti varžytynes antstolė neturi.

Šalims apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė 2019 m. rugpjūčio 13 d. paskelbė areštuoto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančio D. P., antrąsias pakartotines varžytines. Varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini). Pradinė turto pardavimo kaina – 123 000 Eur. 2019 m. rugsėjo 12 d. elektroniniu paštu gautas VĮ Registrų centro pranešimas apie varžytynių pabaigą. Varžytynių pradžios data 2019 m. rugpjūčio 13 d., varžytynių pabaigos data 2019 m. rugsėjo 12 d. Maksimali pasiūlyta kaina 135 000 Eur. Varžytynes laimėjęs dalyvis T. B..

Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Taigi antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Pagal CPK 594 straipsnio 1 dalį antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Taigi vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (AĮ 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia ginčo varžytynes ir prašo jas pripažinti neįvykusiomis. Elektronines varžytynes, kurios vyksta specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt organizuoja antstolis (CPK 713 straipsnio 1 ir 2 dalys, Sprendimų vykdymo instrukcija 95 punktas). Antstolių informacinę sistemą administruoja ir tvarko VĮ Registrų centras (Antstolių informacinės sistemos naudotojų administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1R-161). Teismas pažymi, kad VĮ Registrų centras atsako už antstolių informacinės sistemos tinkamą funkcionavimą (VĮ Registrų centro direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. v-7 (2013 m. gegužės 28 d. įsakymo redakcija) patvirtinto Naudojimosi elektroninių varžytynių sistema tvarkos aprašo 1 punktas), o varžytynes organizuoja ir jų teisėtumą privalo užtikrinti antstolis (CPK 706, 713 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad nors antstolis ir negali daryti įtakos informacinei sistemai, joje užfiksuotiems rezultatams, laikui ar kitiems duomenims, tačiau jis privalo atlikti paskesnę šių duomenų kontrolę, ypač tais atvejais, kai sužinoma apie galimą minėtoje sistemoje užfiksuotų rezultatų neteisėtumą, klaidas ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015). CPK 717 straipsnis griežtai reglamentuoja baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis gali varžytynes paskelbti neįvykusiomis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu dėl specialaus interneto tinklalapio esminio veiklos sutrikimo varžytinės pagal šio tinklalapio administratoriaus pateiktus elektroniniu būdu vykusių varžytinių eigos duomenis negali būti laikomos teisėtai įvykusiomis. Nagrinėjamų atveju, byloje nėra duomenų, jog dėl VĮ Registrų centro administruojamos Antstolių informacinėje sistemos sutrikimo pareiškėjas negalėjo pasinaudoti savo teise dalyvauti varžytynėse. Pats pareiškėjas skunde nurodo, kad siekdamas dalyvauti varžytynėse, negalėjo prisijungti prie elektroninės valdžios vartų sistemos, bandant prisijungti per „Swedbank“ AB prisijungimo platformą, naudojantis SmartID mobiliąja aplikacija. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. prie e. varžytynių portalo nuo maždaug 8 val. iki 15 val. buvo sutrikęs jungimasis naudojantis „Swedbank“ AB teikiama „Swedbank“ interneto banko paslauga (v. b. 3 t. l. 113). Tai reiškia, kad pareiškėjas galimai negalėjo prisijungti ne dėl VĮ Registrų centro administruojamos Antstolių informacinės sistemos sutrikimų, o dėl „Swedbank“ AB teikiamų banko paslaugų sutrikimų. Tačiau ir šiuo atveju pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo konkretų jungimąsi atitinkamu metu (kainos kėlimo ir pan.). Dėl to, kad pareiškėjas negalėjo prisijungti, nereiškia, kad visa ginčo varžytynių procedūra buvo iš esmės pažeista, nesant byloje duomenų, ar buvo bandoma prisijungti kitais būdais (mobiliuoju parašu, per kitus bankus ir pan.).

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų dėl paskelbtų ir įvykusių varžytynių. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pareiškėjo reikalavimo gauti iš kitų institucijų rašytinius įrodymus, teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis šalys privalo teikti jų aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Šiuo atveju nėra pateikti įrodymai, kad pareiškėjas kreipėsi į asmenis, turinčius reikšmingų įrodymų, todėl nagrinėjamu atveju netenkintinas pareiškėjo prašymas dėl įrodymų išreikalavimo.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 443, 513 straipsniais,

nutaria:

Atmesti pareiškėjo G. T. skundą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.