Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria nuteistajam D. B. subendrintos atskirais nuosprendžiais paskirtos bausmės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Nuteistasis D. B. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį ir nuteistas penkerių metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme. Taip pat jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 54 256, 79 Eur.

2. D. B. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir nuteistas vienerių metų 6 mėnesių ir 25 dienų laisvės atėmimo bausme. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo - laikas nuo 2013 m. balandžio 24 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d. ir konstatuota, kad jis laikomas atlikusiu bausmę.

3. Nuteistojo D. B. gynėjas advokatas Ramūnas Mikulskas kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydamas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, subendrinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes. Nuteistojo D. B. gynėjas advokatas Ramūnas Mikulskas nurodė, kad įvertinus tai, jog nuteistasis D. B. jau atliko vienerių metų 6 mėnesių ir 25 dienų bausmę, ji išskaičiuotina iš jam Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirtos penkerių metų 1 mėnesio bausmės ir galutinė bausmė nustatytina ketverių metų 6 mėnesių ir 5 dienų laisvės atėmimas.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. B. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko skundas atmetamas.

9. Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą skundo medžiagą ir nuteistojo gynėjo skundo argumentus, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Teismas nuteistojo prašymą išnagrinėjo teisingai ir tinkamai, bendrindamas dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, vadovavosi BK 63 straipsnio 9 dalies, 4 dalies nuostatomis.

10. Iš su skundu pateiktos medžiagos matyti, kad D. B. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir nuteistas vienerių metų 6 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausme. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo - laikas nuo 2013 m. balandžio 24 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d. ir nustatyta, kad D. B. paskirtą bausmę atliko.

11. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu D. B. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, jam paskirta subendrinta penkerių metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmestas.

12. D. B. nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, už kuriuos jis nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu, padarė laikotarpiu nuo 2013 m. sausio iki 2013 m. liepos 18 d., t. y. iki Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio priėmimo. Tačiau Panevėžio apygardos teismas 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu D. B. nuteisęs pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį ir jam paskyręs subendrintą bausmę, šios bausmės su Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme nesubendrino.

13. BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, teismas gali paskirtas už atskirus nusikaltimus bausmes sudėti pilnai arba iš dalies. BK 63 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad galima bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimo būdą, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę, tačiau šis bendrinimo būdas yra galimas, kai yra BK 63 straipsnio 5 dalyje 1 punkte ir 2 punkte numatytos sąlygos (yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis arba padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius). Kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžio, nusikaltimai, už kuriuos D. B. yra nuteistas, labai nesiskiria pagal savo pavojingumą, nėra priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms ir nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties. Taigi taikyti BK 63 straipsnio 5 dalį ir dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu apygardos teismas neturėjo įstatyminio pagrindo.

14. Taigi, žemesnysis teismas skundžiamojoje nutartyje pagrįstai Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrino, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9, 4 dalimis, ir už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrino, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėdamas dalį Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės.

15. Nuteistojo gynėjo teigimu, žemesnysis teismas, bendrindamas dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, prie Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo nepagrįstai didelę – vienerių metų Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, taip pažeisdamas BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas. Toks skundo argumentas nepagrįstas.

16. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-176-222/2019).

17. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismai, taikydami dalinio bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis), prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi pridėti bent po dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės. Teismas pats sprendžia, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, baudžiamasis įstatymas to nenurodo. Bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-686/2006, Nr. 2K-316/2009, Nr. 2K-21-628/2021). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamasis įstatymas nenumato kriterijų, į kuriuos atsižvelgus, parenkama bausmės dalis, bendrinant paskirtas bausmes, pasirinkus dalinį bausmių sudėjimo būdą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-578/2012, Nr. 2K-21-628/2021).

18. Priešingai, nei skunde tvirtina nuteistojo D. B. gynėjas, žemesnysis teismas, parinkdamas bausmių bendrinimo būdą ir nustatydamas prie griežtesnės nuteistajam paskirtos bausmės pridėtinos kitu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, tinkamai ir išsamiai įvertino D. B. asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas). D. B. nusikalto būdamas neteistas. Vis tik nuteistąjį charakterizuojantys duomenys pagrįstai leido žemesniajam teismui nuteistąjį vertinti, kaip linkusį nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių asmenį. Jis praeityje buvo ne kartą teisiamas užsienyje, baustas administracine tvarka, o nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas suimtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net gi D. B. atžvilgiu taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė jam nesutrukdė nusikalsti – jis aktyviais veiksmais tarpininkavo tarp pataisos namuose esančių nusikaltimo organizatorių ir laisvėje esančių asmenų. Žemesnysis teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visetą, D. B. iš esmės apibūdinantį kaip linkusį daryti teisės pažeidimus, vis tik parinko jam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą.

19. Kaip minėta, teismas pats sprendžia, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurios jam buvo pakankamos nuspręsti dėl dalinio bausmių sudėjimo būdu pridedamos bausmės dalies. Tiek apygardos teismo pridėta bausmės dalis – vieneri metai, iš paskirtos vienerių metų 6 mėnesių 25 dienų bausmės, tiek paskirta galutinė subendrinta šešerių metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, yra teisingos ir nėra aiškiai per griežtos. Žemesnysis teismas, nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių, numatytų BK 63 straipsnio 9 dalyje, pagrįstai į paskirtą subendrintą bausmę įskaitė pagal Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį visiškai atliktą vienerių metų 6 mėnesių ir 25 dienų bausmę. Tokiu būdu D. B. subendrinus dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes jo padėtis nebuvo pasunkinta.

20. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad Panevėžio apygardos teismas, subendrindamas D. B. atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes, paskyrė teisingą subendrintą galutinę bausmę, kurios dar labiau švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. B. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti galioti.