Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-04 · Civilinė byla Nr. 2A-1531-619/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-04
Bylos Nr.
2A-1531-619/2013
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-05756-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė
Ieškovas
P. A., R. K.
Atsakovas
O. V.
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1531-619/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05756-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 30.2; 30.9.1; 121.21; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžej Maciejevski ir Loretos Lipnickienės

sekretoriaujant V. Kamašinieneidalyvaujant atsakovo atstovui advokatui I. Dargužiuiieškovui P. A., ieškovų advokatui D. Stalioniui

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo O. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. K., UAB “Z. K., P. A., L. P., L.F. P. patikslintą ieškinį atsakovui O. V. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir pagal atskovo patikslintą priešinį ieškinį ieškovams dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, nustatė :Ginčo esmė

ieškovai R. K., UAB „Z. K.", P. A., L. P., L. P. F. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui O. V. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, prašydami nustatyti naudojimosi negyvenamąja patalpa - neįrengta pastoge, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini), pagal parengtą architekto M. S. projektą, tokią tvarką: ieškovai L. P. ir L. P. F. P. naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 9-1, kurios plotas 66,59 kv.m.; ieškovė R. K. naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 10-1, kurios plotas 38,93 kv.m.; ieškovas UAB „Z. K." naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 10-2, kurios plotas 93,63 kv.m.; atsakovas O. V. naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 10-3, kurios plotas 45,88 kv.m.; ieškovas P. A. naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 7-1, kurios plotas 73,56 kv.m.. Nurodė, kad negyvenamosios patalpos - neįrengta pastogė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas yra 334,34 kv.m., priklauso šalims: R. K. - 1222/10000 pastogės dalių; UAB „Z. K." - 293/1000 pastogės dalių; P. A. - 2318/10000 pastogės dalių; O. V. - 144/1000 pastogės dalių; L. P. - 132/1000 pastogės dalių ir L. P. su L. P. F. P. - 77/1000 pastogės dalių (t.1, b.l. 119-121). Pažymėjo, kad ieškovai siekia nustatyti naudojimosi šia pastoge tvarką, įgyvendinti savo, kaip pastogės bendrasavininkų, teises ir teisėtus interesus įsirengdami pastogės dalis, jomis disponuodami, valdydami ir naudodamiesi. Nurodė, kad šiuo metu nėra nustatyta naudojimosi tvarka, todėl visų bendrasavininkų teisės yra apribotos. Ieškovai siekia nustatyti konkrečią ir aiškią pastogės naudojimosi tvarką, kad jie galėtų įgyvendinti savo, kaip pastogės bendrasavininkų, teises. Ieškovų manymu, jų siūloma naudojimosi tvarka yra racionali ir efektyviausia visiems bendrasavininkams, kadangi visų bendrasavininkų dalys susidėlioja simetriškai, praktiškai yra taisyklingų formų, turi mažai kampų ir išnaudojamas efektyviai visas pastogės plotas. Siekiant, kad visi pastogės bendraturčiai galėtų tinkamai ir nepažeisdami kitų bendraturčių teisių naudotis pastoge, yra projektuojama laiptinė į pastogę, kurios plotas būtų 15,75 kv.m.. Pažymėjo, kad šis projektuojamos laiptinės plotas proporcingai atimtas iš kiekvieno bendraturčio turimų dalių ploto. Visų bendraturčių pastogės dalių plotai nurodyti įvertinant tai, kad kiekvienas iš jų statysis pertvaras, sienas, todėl grynasis visų bendraturčių pastogės dalių plotas nebus lygus šiuo metu esančiam pastogės plotui 334,34 kv.m.. Atkreipė dėmesį į tai, kad architekto M. S. parengtas pastogės projektas yra nepažeidžiantis nė vieno iš bendraturčių teisėtų lūkesčių, teisių bei interesų, racionaliai suplanuotos dalys, efektyviai išnaudotas visas pastogės plotas, projekte yra nurodyti visų kraštinių ilgiai, pločiai. Atsakovas O. V. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b.l. 33-37). Nurodė, kad ieškovai neprašo nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, o prašo atidalinti atskiras pastogės dalis. Teismų praktikoje prioritetas teikiamas atidalijimui, o ne naudojimosi daiktu tvarkos nustatymui. Atkreipė dėmesį, kad ieškovų siūloma tvarka neužtikrina tinkamo ir efektyvaus bendraturčių naudojimosi pastoge galimybės bei sąlygoja prielaidas kilti papildomiems ginčams. Aplinkybė, kad atsakovas neturi buto pastate, kuriame yra pastogė, negali būti pagrindas neatsižvelgti į jo pageidavimus.

Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovams dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, kuriuo prašė atidalinti atsakovui priklausančią negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal architektų M. K. ir A.Burbos parengtą projektą, o nesant galimybės atidalinti atsakovui priklausančios negyvenamosios patalpos - pastogės, dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatyti naudojimosi negyvenamąja patalpa tvarką, nurodytą atsakovo pateiktame projekte (b.l. 131-135). Nurodė, kad neprieštarauja pastogės bendraturčių ketinimams įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir įgyti teisę savarankiškai valdyti bei disponuoti jiems priklausančiomis pastogės dalimis, tačiau nesutiko su ieškovų pasirinktu dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdu ir jų siūlomu projektu. Atsakovo manymu, siūloma Tvarka, nepaisant, kad jai pritarė visi ieškovai, neužtikrina tinkamo ir efektyvaus bendraturčių naudojimosi pastoge galimybės ir sąlygoja prielaidas papildomiems ginčams tarp bendrasavininkų. Be to, ieškovų siūlomoje Tvarkoje bendraturčiams tenkančios pastogės ploto dalys sumažėja, nes dalis iš kiekvieno bendraturčių pastogės nuosavybės teisės valdomos dalies ploto yra priskiriamos siūlomos laiptinės įrengimui. Toks bendraturčių nuosavybės teisės dalių sumažinimas yra neekonomiškas ir netikslingas, kadangi visi bendraturčiai, išskyrus UAB „Z. K.", turi galimybę įsirengti įėjimą į jiems tenkančias pastogės dalis tiesiai iš savo nuosavybės teise valdomų patalpų. Ieškovų siūlomoje Tvarkoje pastogės dalys yra suprojektuotos neįvertinus šių asmenų (ypač atsakovo) interesų bei pastato, kuriame yra pastogė, gretimybių. Pažymėjo, kad pastatas, kuriame yra pastogė ((duomenys neskelbtini)), ribojasi su gretimu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), t.y. abu pastatai turi bendrą sieną, taip pat abu pastatai turi bendrą istorinę raidą, todėl neturėtų būti ignoruojami kaimyninio pastato savininko interesai. Gretimas pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „N.", o atsakovas yra šios bendrovės savininkas. Kadangi atsakovo kontroliuojamam juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklauso gretimas pastatas, turintis bendrą sieną su pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), o aukščiau paminėta laiptinė, iš kurios galima patekti į Palėpę, yra UAB „N." priklausančiame pastate, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai prašo bendraturčių skirti jam pastogės dalį, besiribojančią su UAB „N." priklausančiu pastatu. Pažymėjo, kad atsakovas galėtų atskirtą pastogės dalį perleisti UAB „N." ir įrengti atskirą įėjimą iš gretimo pastato, taip išplečiant bendrovės valdomų patalpų plotą.

Ieškovai pateikė atsiliepimą į pareikštą priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti, o tuo atveju, jei teismas nuspręstų atidalinti pastogės dalis iš bendrosios nuosavybės, tai prašė remtis ieškovų pateiktu planu (b.l. 140-143). Nurodė, kad atsakovas nepateikė motyvuotų argumentų, kodėl ieškovų pateiktas naudojimosi tvarkos projektas neužtikrins tinkamo ir efektyvaus bendraturčių naudojimosi pastoge, ir kodėl tai sąlygotų papildomus ginčus. Pažymėjo, kad UAB „Z. K." neturi galimybės patekti į jai priklausančią pastogės dalį, išskyrus tik per projektuojamą laiptinę. Jeigu UAB „Z. K." turėtų galimybę patekti iš savo patalpų, tai laiptinė nebūtų projektuojama. Pažymėjo, kad atsakovas savo plano variante paliko suprojektuotą laiptinę. Taigi, įrengiant laiptinę, yra sumažinami pastogės plotai proporcingai kiekvienam iš pastogės bendraturčių. Ieškovų manymu, atsakovo siūlomas projektas patenkina tik jo vieno interesus, tuo tarpu kitų bendraturčių yra ignoruojami. Nurodė, kad atsakovas pasiūlė ieškovui P. A. plotą, kuris yra neracionalus ir kampuotas. Tuo tarpu ieškovų pasiūlyta naudojimosi tvarka yra visiems bendraturčiams nustatyta simetriškai, pastogės siūlomos dalys yra simetriškos, taisyklingų formų ir neturi jokių bereikalingų išsikišimų. Pažymėjo, kad atsakovas jam priklausančią pastogės dalį yra įsigijęs iš buto savininko, gyvenančio (duomenys neskelbtini), o šis aštuntasis butas yra būtent toje vietoje, kur ir ieškovai pasiūlė nustatyti atsakovui priklausančią pastogės dalį. Ši atsakovui pasiūlyta dalis yra virš aštuntojo buto, iš kurio jis ir įsigijo pastogės dalį. Taip pat nurodė, kad atsakovo pateiktas planas pažeidžia ieškovo P. A. interesus, kadangi jam priklausanti pastogės dalis būtų išskaidyta į dvi dalis, o tai jau pažeistų jo interesus.

Teismo priimto procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškovų patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Nustatė naudojimosi negyvenamąja patalpa - neįrengta pastoge, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini), pagal parengtą architekto M. S. projektą, tvarką: L. P., a.k.: (duomenys neskelbtini) ir L. P. F. P., a.k.: (duomenys neskelbtini) naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 9-1, kurios plotas 66,59 kv.m.; R. K., a.k.: (duomenys neskelbtini) naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 10-1, kurios plotas 38,93 kv.m.; UAB „Z. K.", į.k.: 144028251, naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 10-2, kurios plotas 93,63 kv.m.; O. V., a.k.: (duomenys neskelbtini) naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 10-3, kurios plotas 45,88 kv.m.; P. A., a.k.: (duomenys neskelbtini) naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 7-1, kurios plotas 73,56 kv.m.. Atsakovo O. V. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės atmetė. Teismas sprendime pažymėjo, jog prioritetas turi būti teikiamas atidalinimui iš bendrosios nuosavybės prieš naudojimosi tvarkos nustatymą, tačiau sprendžiant ar neįrengta pastogė gali būti atidalinta, svarbu nustatyti ar bus galimybė suformuoti nekilnojamąjį objektą. Konstatavo, kad atsakovas, prašydamas atidalinti neįrengtą pastogę, pateikė teismui tik atestuotų asmenų parengtą atidalijimo projektą (b.l. 136), tačiau projekto, kurio objektas būtų palėpės įrengimas, teismui nepateikė. Taip pat atsakovas nepateikė teismui buto, esančio (duomenys neskelbtini), perplanavimo, įrengiant palėpę, plano, nors atsakovo atstovų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas įėjimą į pastogės patalpas darytų per namo (duomenys neskelbtini) sieną, kuri ribojasi su namo (duomenys neskelbtini) siena. Teismo manymu, nurodytas planas yra būtinas, nes namas yra labai senos statybos, senamiestyje, todėl akivaizdu, jog bet kokia rekonstrukcija gali turėti įtakos namo konstrukcijoms. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas, prašydamas atidalinti pastogę, pateikė teismui atidalijimo projektą, kuris nebuvo suderintas su kompetentingomis institucijomis: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentu, Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Nepateikė patekimo į neįrengtos pastogės patalpas galimybių studijos. Atsakovas parengtame projekte dėl atidalijimo neįvertino aplinkybės, jog turi būti užtikrintas patekimas į visas bendrosios dalinės nuosavybės neįrengtos pastogės dalis. Taigi patekti į pastogę būtų galima tik per prašomą atidalinti atsakovo dalį. Tokiu būdu darytina išvada, kad atidalijus pastogę atsakovo prašomu būdu ir tvarka – įėjimas į pastogę būtų užtikrintas tik atsakovui, nes suformavus atskirą nuosavybės teisės objektą, ieškovai įėjimu iš laiptinės, kuris yra namo (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje, negalėtų naudotis, o tuo pačiu patekti į pastogės patalpas. Nors atsakovas projekte nurodė „siūloma laiptinė“, tačiau šiai dienai patekimas įmanomas tik per vieną laiptinę. Teismo manymu, atsakovo prašomas atidalinimas iš bendrosios nuosavybės pažeistų kitų bendraturčių teises bei jų galimybę patekti į pastogės patalpas, juolab, kad ieškovai yra (duomenys neskelbtini) gyventojai ir esančia laiptine naudojasi, tuo tarpu atsakovas jokių gyvenamųjų patalpų name (duomenys neskelbtini) neturi. Konstatavo, kad nekilnojamo turto vieneto šiuo metu nėra galimybės suformuoti, o tuo pačiu ir atidalinti pastogę iš bendros dalinės nuosavybės (Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.). Įvertinęs namo būklę, teismas konstatavo, kad siekiant suformuoti atskirus turto objektus, būtina atlikti pastogės rekonstrukciją, o ne paprastus remonto darbus, todėl turėjo būti pateikti įrodymai, patvirtinantys techninę galimybę atlikti numatomus pertvarkymus. Nėra duomenų, kad atidalinus pastogę namo techninė būklė iš esmės nepablogės, bei kad namui nebus padaryta esminės žalos. Teismas konstatavo, kad ieškovų prašoma nustatyta tvarka atitinka teisėtumo reikalavimus, atitinka kiek galima labiau dalis bendrojoje nuosavybėje, nes projektas parengtas dalijant pastogę proporcingai kiekvieno asmens valdomam plotui atimant iš kiekvieno savininko planuojamos įrengti laiptinės dalį ir būsimų sienų dalį, siūloma ieškovų tvarka yra adekvati, vienodo vertingumo, racionali. Tuo tarpu atsakovo atidalijimo projekte pateikti netikslūs plotai, kadangi įrenginėjant laiptinę būtų mažinami pastogės plotai proporcingai kiekvienam iš pastogės bendraturčių. Taip pat konstatavo, kad atsakovo siūloma tvarka yra susijusi su jo komerciniais interesais.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliacinį skundą pateikė atsakovas O. V., kuris prašo panaikinti teismo priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, priešinį ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Priimdamas sprendimą teismas neatsižvelgė į atsakovo priešinio ieškinio argumentus dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdo. Sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas ar keli iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką prioritetas turi būti teikiamas atidalinimui. Skundžiamame sprendime teismas mano, kad siekiant suformuoti atskirus nuosavybės objektus, būtina atlikti palėpės rekonstrukciją, o ne paprastus remonto darbus. Šią aplinkybę teismas vertina kaip nepalankią ir tariamai trukdančią nuosavybės atidalinimui, tačiau to teismas nepagrindžia jokiais įrodymais ir argumentais. Be to, daikto pakeitimai negali būti kliūtis bendraturčių teisei į atidalinimą. Teismas neįvertino to fakto, kad nustačius naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, ji negalės būti įgyvendinama neatlikus rekonstrukcijos. Tam, kad sprendimu patvirtinta tvarka būtų įgyvendinta, būtinas laiptinės įrengimas, ieškovai nėra gavę kompetetingų institucijų leidimų laiptinės projektavimui ar įrengimui. Teismas neįvertino, kad ieškovai nėra pateikę analogiškų dokumentų. Kadangi laiptinė, per kurią bendraturčiams yra suplanuotas pateikimas į jiems priskirtas pastogės dalis, gali būti neįrengta, akivaizdu, kad sprendimu nebuvo išspręstas ginčas dėl naudojimosi tvarkos įgyvendinimo. Tuo tarpu atsakovo priešieškinio reikalavimas buvo tinkamai suformuotas ir pagrįstas, todėl teismas turėjo teikti prioritetą atsakovo pasirinktam nuosavybės įgyvendinimo būdui.

2. Teismas sprendime nurodė, kokius įrodymus apeliantas turėjo pateikti, jog įrodytų, kad siūlomas projektas gali būti įgyvendintas ir nekilnojamas daiktas atidalintas, šių įrodymų nepateikimą teismas vertina kaip faktą, kad atidalinimas aplamai negalimas. Tokioms išvadoms nėra pagrindo, tai negali būti tinkamu pagrindu priešinio ieškinio atmetimui, nes ieškovai irgi nepateikė visų pastogės rekonstrukcijos dokumentų, kad yra gauti visi reikiami dokumentai laiptinės projektavimui ir įrengimui. Nėra pateikti įrodymai, kad laiptinė gali būti projektuojama ir įrengta. Tai, kad šiai dienai pastogė yra viena bendra erdvė nereiškia, kad atsakovo reikalaujama dalis negali būti atidalinta iš bendrosios nuosavybės. Pertvaros pastogėje ir būtų įrengtos teismo sprendimo pagrindu, o ne įrengiamos savavališkai. Pažymėjo, jog ginčo pastogė yra savarankiškas nekilnojamasis daiktas, todėl teismui priimant sprendimą aplinkybė, kad ieškovai yra pastato, kuriame yra pastogė, gyventojai ar patalpų savininkai, neturėjo būti vertinama sprendžiant bendraturčių ginčą dėl savarankiško atskiro nekilnojamojo daikto, apeliantas negalėjo būti diskriminuojamas tuo pagrindu, kad jis neturi buto name, kuriame yra pastogė. Komercinės veiklos vykdymas negali būti savaime vertinamas kaip neigiamą įtaką bendraturčiams keliantis veiksnys. Tai, kad atsakovas neturi buto (duomenys neskelbtini), negali paneigti atsakovo kaip individualaus savininko nuosavybės teisės įgyvendinimo.

3. Sprendimu neteisėtai mažinama atsakovo nuosavybės dalis – pagal ieškovų projektą yra suprojektuota laiptinė 15,75 kv.m., kuria naudotųsi keli ieškovai – atsakovas šia laiptine nesinaudotų, tačiau pagal sprendimu patvirtintą naudojimosi pastoge tvarką, atitinkama bendrosios dalinės nuosavybės ploto dalis atimama iš kiekvieno bendraturčio, siekiant suprojektuoti ir įrengti minėtą laiptinę. Tokios tvarkos nustatymas prieštarauja ne tik specialiems bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo kriterijams, bet ir bendriems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Apeliantui nesuprantama, kodėl jam tenkantis nuosavybės dalies plotas yra mažinamas teismo sprendimu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šis plotas mažinamas atsižvelgiant į bendraturčių poreikį suprojektuoti ir įrengti laiptinę, iš kurios bendraturčiai pateks į jiems paskirtas pastogės dalis. Jeigu apeliantui nėra numatoma galimybė naudotis projektuojama laiptine, iš jo negali būti nusavinama dalis bendrosios nuosavybės kitų bendraturčių poreikių tenkinimui. Teismo sprendimu nepagrįstai pažeista atsakovo nuosavybės teisė, todėl teismo sprendimas naikintinas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4. Teismas nustatė naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, neteisėtai nustatė atsakovui tenkančią pastogės dalį nesudarant jokių galimybių į ją patekti. Priimdamas sprendimą teismas neįvertino pastato gretimybių bei neatsižvelgė į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių pastatų architektūrinius sprendimus. Sprendimu nustatytoje tvarkoje nėra suprojektuotas koridorius į atsakovui tenkančią pastogės dalį iš bendros laiptinės ar esamos laiptinės. Atsakovui priklausanti pastogės dalis yra suprojektuota taip, kad į ją negalės patekti iš gretimo pastato patalpų, kadangi negalės įrengti durų. Pastatus jungiančioje bendroje sienoje atsakovas negalės įrengti įėjimo į jam paskirtą pastogės dalį, nes pastatus jungiančioje bendroje sienoje, toje vietoje, kur teoriškai galėtų būti įrengtas įėjimas, yra kaminas.

Ieškovai R. K., L. P., L. P. F. P. prisidėjo prie atsakovo pateikto apeliacinio skundo (t.2, b.l. 26, 28-29).

Ieškovai UAB “Z. k.”, P. A. su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pastogė yra vientisas nekilnojamas daiktas, atidalinimas realiai nėra galimas, kadangi nėra atlikta jokios inventorizacijos, nėra aišku ar tokias patalpas būtų galima įregistruoti ir pan.. Ieškovams yra žinoma kasacinio teismo praktika, tačiau ji negalėjo būti byloje taikoma ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir argumentuotai tai pabrėžė. Atidalinant iš bendrosios nuosavybės tam tikrą dalį, turi būti galimybė jį suformuoti kaip turtinį vienetą bei suteikti atskirą unikalų numerį, o šiuo metu nėra galimybės tai padaryti. Todėl teisiškai priimtinas sprendimo būdas yra nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas. Šalys žinos, kuria dalimi jie naudosis ir galės priiminėti atitinkamus sprendimus. Pastogės rekonstrukciją lengviau įgyvendinti nustačius naudojimosi tvarką, o ne taikant atidalinimo mechanizmą. Po naudojimosi tvarkos nustatymo, būtų galima priimti sprendimą ir dėl atidalinimo. Ieškovai bendru sutarimu sprendžia savo naudojimosi tvarką, ginčas kilo tik dėl atsakovo, nes jis nesiūlė jokio varianto, kad nereikėtų įrengti bendros laiptinės. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadas, jog yra galimybė iš vientisos erdvės atsidalinti atitinkamą dalį ir vėliau ją įsiregistruoti. Laiptinės įrengimas yra pasiūlytas ieškovų ir jie patys atliks visus reikiamus veiksmus dėl leidimų įsirengti laiptinę gavimo, ieškovai laikosi bendro sutarimo. Nesutinka su atsakovo argumentais, jog teismo sprendimu mažinama atsakovo nuosavybės dalis ir užkertama galimybė naudotis nekilnojamuoju daiktu. Rengiant projektą dėl naudojimosi pastoge tvarkos ir kiekvieno bendraturčio vietos, buvo atsižvelgta į būsimas pertvaras ir projektuojamą laiptinę. Įrengiant pertvaras tarp bendraturčių realus galimas pastogės plotas mažėja automatiškai, nekiltų bereikalingų ginčų dėl bendraturčių būsimų pertvarų, iš kiekvieno bendraturčio lygiomis dalimis mažinamas pertvarų plotas. Pažymėjo, kad atsakovas savo pateiktuose planuose nebuvo pateikęs jokios pastoge naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymo, kuriame nebūtų numatyta laiptinė. Ieškovai nesiekia pasisavinti atsakovui priklausančios nekilnojamojo turto dalies, kadangi visų plotai yra sumažinami, kuriais kiekvienas iš bendraturčių realiai galėtų naudotis po laiptinės įrengimo ir pertvarų pasistatymo. Ieškovai ieškodami racionaliausio pasiūlymo ir geriausiai išnaudojamo pastogės plano, nebuvo suradę kitos išeities, kaip tik projektuoti laiptinę ir pagal ją proporcingai mažinti visų bendraturčių plotus, kadangi patekti galima tik per vienas siauras duris. Jeigu atsakovas nesutinka, jis privalėjo pateikti tokį planą, kuriame būtų pasiūlytos vietos bendraturčiams neįsirengiant laiptinės, o naudojantis vieninteliu esamu įėjimu, tačiau nieko nepasiūlė. Nurodė, kad atsakovas visuomet pageidavo tik vietos prie sienos, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad atsakovui nieks nekliudo patekti į pastogę per esantį įėjimą. Aplinkybė, jog bendroje sienoje, kurioje teoriškai turėtų būti įėjimas yra kaminas, ieškovams nauja, apie ją atsakovas niekuomet neužsiminė, kita vertus, tokių įrodymų nėra pateikta. Ieškovų nuomone, jų pateiktas planas naudojimosi tvarkos yra racionaliausias.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai taikė apelianto nurodytas teisės normas, tinkamai vertino įrodymus, nustatė reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi palėpe tvarka tarp bendraturčių pagal ieškovų pasiūlytą patalpų naudojimosi planą yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantas su tuo nesutinka, motyvuodamas tuo, kad teismas prioritetą turėjo teikti patalpų atidalinimui, nes tokiu atveju yra išvengiama papildomų ginčų su bendrasavininkais. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atidalijimas pagal atsakovo projektą nėra galimas, o teismo nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovo nuosavybės teises, todėl ji yra ydinga.

Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, 334,34 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 114-116). Ieškovams UAB „Z. K.“ priklauso neįrengtos patalpos 293/1000 dalis, P. A. 2318/10000 patalpos, R. K. – 1222/10000 patalpos, L. P. – 132/1000, L. P. F. P. ir L. P. – 77/1000, o atsakovui O. V. – 144/1000 (b.l. 114-116). Dėl šio nuosavybės teisės objekto tarp šalių ir kilo ginčas, kuris buvo sprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.81 straipsnyje nustatytas ir kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Tai – atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Taigi naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais. Į tokį teisinį reglamentavimą būtina atsižvelgti sprendžiant bendraturčių ginčą, priklausomai nuo to, kokį reikalavimą bendraturtis pareiškė – dėl atidalijimo (CK 4.80 straipsnis) ar naudojimosi tvarkos nustatymo ( CK 4.81 straipsnis).

Šioje byloje ieškovai reiškė reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, pateikė 2011-03-29 architekto M. S. parengtą projektą, kuriame nurodyta prašoma nustatyti tokia neįrengtos pastogės naudojimosi tvarka: ieškovai L. P. ir L. P. F. P. naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 9-1, kurios plotas 66,59 kv.m.; ieškovė R. K. naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 10-1, kurios plotas 38,93 kv.m.; ieškovas UAB „Z. K." naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 10-2, kurios plotas 93,63 kv.m.; ieškovas P. A. naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 7-1, kurios plotas 73,56 kv.m., o atsakovas O. V. naudosis pastogės dalimi, pažymėta indeksu 10-3, kurios plotas 45,88 kv.m. (b.l. 119-121). Projekte pažymėta, kad rengiant techninį projektą, rekomenduojama matmenis tikslinti vietoje. Ieškovų tvirtinimu, šis siūlomas naudojimosi pastoge būdas yra racionaliausias, bendrasavininkų dalys susidėlioja simetriškai, yra taisyklingų formų, turi mažai kampų ir efektyviai išnaudojamas visas pastogės plotas. Įvertinus atsakovo pageidavimą, jo pastogės dalis ribojasi su (duomenys neskelbtini) namu - siena, įėjimą į jam nustatytą pastogės dalį atsakovas gali pasidaryti per sieną. Siekiant, kad tinkamai būtų galima naudotis pastoge, suprojektuota laiptinė į pastogę (esamos laiptinės namo (duomenys neskelbtini), iš trečio aukšto tęsinys), projektuojamos laiptinės plotas atimamas proporcingai iš kiekvieno bendrasavininko. Įrengiama laiptinė bus už ieškovų lėšas (t.1, b.l. 147).

Atsakovas O. V. patikslintu priešiniu ieškiniu, prašė atidalinti jam priklausančią negyvenamos patalpos – neįrengtos pastogės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal architektų M. K. ir A.Burbos parengtą projektą, kuriame nurodytos prašomos atidalinti bendraturčių dalys, nesant galimybės atidalinti dalies iš bendrosios nuosavybės, teismo sprendimu nustatyti naudojimosi tvarką, kuria bus nurodyta kokiomis nekilnojamojo daikto dalimis naudosis bendraturčiai, vadovautis pateiktu architektų M. K. ir A. Burbos projektu (b.l. 131-136). Atsakovas nurodė, kad prašo bendraturčių paskirti jam pastogės dalį, besiribojančią su UAB „N.“ priklausančiu pastatu, kadangi jam priskyrus pastogės dalį pageidaujamoje vietoje, atsakovas galės atskirtą pastogės dalį perleisti UAB „N.“ ir įrengti atskirą įėjimą iš gretimo pastato, taip išplečiant bendrovės valdomų patalpų plotą.

Nustatyta, jog šalims bendru susitarimu dėl neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo susitarti nepavyko, nes siūlomai tvarkai nepritarė atsakovas (b.l. 13-17). 2010-01-06 protokolai, kuriuose užfiksuoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų aptarimai dėl palėpės rekonstrukcijos, laiptinės pratęsimo, patvirtina, jog namo gyventojai pritarė pasiūlymams dėl papildomos laiptinės įrengimo ir palėpės rekonstrukcijos (b.l. 19-20, 22-23, 25-26). Iš 2010-01-18 UAB „S. ū.“ raštų matyti, jog UAB „S. ū.“ pritarė pastato (duomenys neskelbtini) bendraturčių nutarimams (b.l. 18, 21, 24). Taip pat nagrinėjamojoje byloje šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas O. V. neturi nuosavybės teise jam priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nes 2008-02-28 Mainų sutarties pagrindu yra įgijęs nuosavybės teisę tik į negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės dalį, esančią (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-9). Iš 2010-03-19 VĮ Registrų centro duomenų banko išrašo matyti, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „N.“ (b.l. 65-68), kurios vadovas ir vienintelis akcininkas yra atsakovas O. V. (b.l. 72-75).

Pirmosios instancijos teismas byloje 2011 m. spalio 25 d. buvo paskyręs išvažiuojamąjį posėdį, kurio metu teismas apžiūrėjo pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir pastato (duomenys neskelbtini), palėpę. Buvo nustatyta, kad laiptinė, dėl kurios vyksta ginčas yra pastato (duomenys neskelbtini), dešinėje. Įėjimas į palėpę yra iš ginčo laiptinės. Tai yra vienintelis įėjimas į palėpę. Kita palėpė, kurią ieškovai planuoja pratęsti iki palėpės, yra per namo (duomenys neskelbtini), vidurį. Tai yra centrinė namo (duomenys neskelbtini), laiptinė. Prieš įeinant į palėpę, galima buvo pamatyti duris, pro kurias atsakovas patenka į savo pastatą (t.1, b.l. 150-151). Sutiktina su apelianto skundo argumentu, kad sprendžiant bendraturčių ginčą prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes visiškas daikto atidalijimas geriausia užtikrina maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M. ir kt., Nr. 3K-3-485/2005). Ieškovai atidalinimo projekto į bylą neteikė, motyvuodami tuo, kadangi šiuo metu tai techniškai neįmanoma, nes nėra suformuoti atskiri turtiniai vienetai. Ateityje, nustačius naudojimosi patalpomis tvarką, gali būti keliami reikalavimai dėl konkrečios dalies atidalinimo.

Apeliacinės instancijos teisme šalims buvo sudaryta galimybė ieškoti būdų taikiam ginčo išsprendimui, parengti projektą, tenkinantį visų bendraturčių interesus, tačiau šalims nepavyko pasiekti bendro sutarimo.

Kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto – palėpės atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti. Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta, kad šio kadastro objektais yra laikomas žemės sklypas, statinys (taip pat nebaigtas statyti), patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamas daiktas. Nurodyto įstatymo 7 str. nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie: atidalijant Nekilnojamo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 d. 3 p.) ir kt.. Statiniai yra formuojami statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Tačiau tam, kad jie tokie galėtų būti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus, turi būti laikomasi statybos techniniuose reglamentuose nurodytų procedūrų. Su tuo yra tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalinimo, o kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, minėta, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t.y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, po atidalijimo turi būti užtikrintas tolesnis tokio turto naudojimo racionalumas. Prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai yra objektyviai ir techniškai įmanoma. Konstatuotina, kad teismui atsakovas buvo pateikęs tik architektų M. K. ir A. Burbos preliminarų projektą, kuriame siūlomuose dalinimuose yra numatyti orentaciniai plotai, plotų skaičiavimas pagal ašis, neišmesti sienų storiai (t.1, b.l. 136). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepateikė projekto aiškinamojo rašto, kuriame būtų detalizuota, kaip bus atlikta neįrengtos palėpės rekonstrukcija, ar prašomos atidalinti dalys galės būti suformuotos kaip atskiri nekilnojamo turto objektai, koks tikslus kiekvienam bendraturčiui priskirtinų patalpų dydis, nėra pateiktas buto esančio (duomenys neskelbtini) perplanavimo, įrengiant projektą, plano – atsakovas įėjimą darytų per (duomenys neskelbtini) sieną, projektas nėra suderintas su kompetentingomis institucijomis. Kolegijos vertinimu, esant nurodytiems apelianto pateikto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės projekto trūkumams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino priešinio ieškinio reikalavimo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pažymėtina, kad toks reikalavimų atmetimas neužkerta kelio apeliantui parengus tinkamą projektą spręsti klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Apeliantas skunde nurodo, kad sprendimu nustačius naudojimosi ginčo palėpe tvarką pagal ieškovų pasiūlytą naudojimosi tvarką, neteisėtai mažinama atsakovo nuosavybės dalis 2,5 kv.m. – pagal ieškovų projektą yra suprojektuota laiptinė 15,75 kv.m., kuria naudotųsi keli ieškovai – atsakovas ja nesinaudotų. Kadangi apeliantui nėra numatoma galimybė naudotis projektuojama laiptine, iš jo negali būti nusavinama dalis bendrosios nuosavybės kitų bendraturčių poreikių tenkinimui. Tokiu būdu nepagrįstai pažeidžiama atsakovo nuosavybės teisė.

Įvertinusi ginčo pobūdį, su šiais apelianto skundo teiginiais kolegija nesutinka. Akivaizdu, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi patalpomis tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Tačiau praktikoje ne visuomet toks naudojimosi tvarkos nustatymas yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas ar prašoma nustatyti nekilnojamu daiktu naudojimosi tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą, turi tam tikrą diskrecijos teisę, ją įgyvendindamas teismas vadovaujasi CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra nekilnojamo turto dalimi, ar siūloma tvarka nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį. CK 4.81 str. 1 d. nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama sutarimu ir daug spręstinų fakto ir teisės klausimų įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderint savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita, bei aktyviai siekti priimtiniausio sprendimo būdo, kuris būtų racionaliausias visiems bendraturčiams. Pažymėtina tai, kad laiptinė pagal ieškovų pasiūlytą naudojimosi tvarką yra suprojektuota siekiant užtikrinti visų bendraturčių teisę tinkamai naudotis pastoge, atimant iš kiekvieno bendrasavininko planuojamos įrengti laiptinės dalį ir būsimų sienų dalį. Ieškovai pateiktame projekte suprojektavo laiptinę 15,75 kv.m., kuria ketina naudotis R. K., UAB „Z. K.“ ir P. A., o ieškovai L. P. ir L.P.F. P. įėjimą į jiems priklausančias pastogės dalis planuoja įsirengti iš savo buto. Šiuo projektu ieškovai taip pat įvertino atsakovo pageidavimą, jog jam priklausanti pastogės dalis būtų nustatyta prie namo (duomenys neskelbtini) sienos, jis pagal ieškovų parengtą projektą į pastogės patalpas galės patekti per šiuo metu esantį įėjimą iš laiptinės arba pasidaryti įėjimą iš namo (duomenys neskelbtini), kaip teismo posėdyje patvirtino ir jo atstovas. Pažymėtina tai, kad atsakovas neneigia, kad naudojimasis palėpe jam reikalingas verslo tikslais – kaip nurodyta priešieškinyje, atsakovas ketina atidalintą pastogės dalį perleisti savo įmonei ir įrengti atskirą įėjimą iš gretimo pastato. Taigi, bet kuriuo atveju apeliantas ketina įsirengti atskirą įėjimą. Apeliantas skunde nurodo, kad pastatus jungiančioje sienoje toje vietoje, kur teoriškai galėtų būti įėjimas, yra kaminas, todėl jis negalės įrengti įėjimo į jam priskirtą pastogės dalį. Pažymėtina, kad apeliantas skundą grindžia nauja aplinkybe, kurios nebuvo nurodęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau jis apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad toje vietoje yra kaminas ir kad techniškai nėra galima atsakovui įrengti įėjimą iš jo įmonei priklausančių patalpų, ar toks įrengimas pažeistų teisės aktų reikalavimus (CPK 178 str.). Atlikęs vietos apžiūrą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo projektu siūloma nustatyti naudojimosi tvarka kiekvienam bendraturčiui yra vienodo vertingumo, tame tarpe ir atsakovo dalis, kuri yra visiškai lygiavertė ieškovų dalims. Padarė išvadą, kad projekte nurodytos pastogės dalys yra simetriškos, taisyklingų formų, plotai išnaudoti efektyviai ir racionaliai. Tuo tarpu iš atsakovo pateikto projekto matyti, kad ieškovui P. A. priklausanti pastogės dalis būtų išskaidyta į dvi dalis, taip pat pastogėje atsirastų dvi papildomos sienos, o tai sumažintų pastogės naudingąjį plotą, be to, ieškovai prarastų galimybę patekti į pastogę per šiuo metu esantį vienintelį įėjimą. Pirmosios instancijos teismas šalių pateiktus naudojimosi tvarkos projektus vertino ir racionalumo principo aspektu, konstatuodamas, kad ieškovai – bendraturčiai turi tiesioginį materialinį suinteresuotumą naudotis virš jų butų esančia pastogės patalpų dalimi, o atsakovas ketina tenkinti verslo interesus, jo pateiktas projektas nėra racionalus, patenkintų tik jo vieno interesus. Išdėstytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad ieškovų pateiktas pastogės patalpų naudojimosi projektas yra teisėtas, racionalus, adekvatus, efektyvus ir nepažeis atsakovo interesų, dėl ko pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi pastoge tvarką pagal ieškovų pateiktą projektą. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti kitokias išvadas nei nustatė pirmosios instancijos teismas dėl pateikto naudojimosi tvarkos projekto.

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šioje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo atstovas atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė išlaidų už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje patvirtinančių dokumentų, todėl šis prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėLoreta LipnickienėAndžej Maciejevski