Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto P. K. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo, kuriuo P. K. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d., paskirta 28 eurų bauda, už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., paskirta 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir, vadovaujantis ATPK 33 str., nuobaudas subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. nubaustas už tai, kad 2016 m. spalio 19 d. apie 15.15 val., Pakruojo mieste, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai yra daryti saugu, neįvertino saugaus atstumo ir atsitrenkė į atbuline eiga važiavusį ir sustojusį automobilį bei jį apgadino. Po to, nesutaręs dėl eismo įvykio aplinkybių, pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 114 ir 220 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliantas iš esmės neginčija teismo nustatytų faktinių jo padarytų pažeidimų aplinkybių, veikos kvalifikacijos, prašydamas tik sumažinti galutinę subendrintą nuobaudą. Todėl aukštesnės instancijos teismas šioje nutartyje ir pasisakys dėl P. K. taikytinos administracinės atsakomybės teisingumo, proporcingumo, konkrečiu atveju.

Skirdamas nuobaudas pažeidėjui, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą – padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį (automobiliai apgadinti nežymiai, P. K. eismo įvykio metu nebuvo apsvaigęs, kad nebuvo svarbių priežasčių P. K. pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jo vairuotas automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu); pažeidėjo asmenybę (senyvo amžiaus, pensininkas, administracine tvarka už panašius pažeidimus nebaustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteistas); į nustatytas dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų ir kad pažeidėjas vyresnis nei 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.); kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta – dėl to paskyrė apeliantui atitinkamai ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose numatytas minimalias nuobaudas, kurios, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konkrečiu atveju nėra adekvačios nei padarytų pažeidimų, nei juos padariusio asmens pavojingumui. Iš skundžiamo nutarimo akivaizdu, kad apylinkės teismas nesvarstė galimybės nuobaudos tikslus pasiekti skiriant apeliantui švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje (ATPK 30¹ str.). Būtent į ATPK 30¹ str. numatyto instituto taikymą ir apeliuoja pažeidėjas. Aukštesniojo teismo nuomone, byloje yra aplinkybių, vertintinų pažeidėjo naudai ir švelninančių jo atsakomybę.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d. nustatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. P. K. administracinio teisės pažeidimo byloje aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyta, kad apeliantas 2016-10-19 sukėlė eismo įvykį, įvykio metu buvo apgadinta jo paties vairuota transporto priemonė ir kitas automobilis – ,,Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis D. Ž., vairuojamas I. Ž. (b. l. 1–12; 17–19 b. l.). Iš byloje esančių fotonuotraukų, nukentėjusiosios D. Ž. ir liudytojos I. Ž., P. K. parodymų akivaizdu, kad abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai buvo apgadinti nežymiai – nubrėžti galiniai bamperiai. Dėl padarytos žalos nukentėjusioji D. Ž. pretenzijų pažeidėjui P. K. nereiškė. Liudytoja I. Ž. teismo posėdžio metu pripažino, kad po eismo įvykio pati iškart neskambino į policiją, o skambino savo sutuoktiniui ir kalbėjo su juo apie 15–20 minučių, dėl ko, pasak pažeidėjo, jis suprato, kad gali išvažiuoti iš eismo įvykio vietos, ką ir padarė. Be abejonės, toks pažeidėjo veikimas neatitinka atidaus ir rūpestingo eismo dalyvio elgesio standartų ir nepaneigia jo kaltės sukėlus eismo įvykį ir tyčia pasišalinus iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Tačiau šios aplinkybės taip pat yra svarbios ir turi būti vertinamos pažeidėjo naudai.

Nagrinėjamoje byloje surinktais ir skundžiamame nutarime išdėstytais įrodymais nustatyta, kad P. K. nuo proceso pradžios nevengė atsakomybės, nemėgino nuslėpti savo dalyvavimo eismo įvykyje, nuo pat pradžių neneigė dalyvavęs eismo įvykyje, teigė manęs, jog kito automobilio vairuotoja jam liepė važiuoti namo ir policijos nekvies, nes apgadinimai nežymūs. Iš tikrųjų, dėl patirtų emocijų, garbaus amžiaus (71 metai) po sukelto eismo įvykio pažeidėjas galėjo nevisiškai adekvačiai įvertinti susiklosčiusią situaciją. Byloje nėra duomenų, kurie leistu spręsti, kad policijos pareigūnams, tiriantiems įvykio aplinkybes, būtų kilę papildomų didesnių sunkumų nustatant eismo įvykyje dalyvavusį automobilį ir jį vairavusį asmenį – P. K.. P. K. įvykį tiriantiems policijos pareigūnams nuosekliai atpasakojo įvykio aplinkybes ir pripažino savo kaltę pažeidimų padaryme.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Už administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad pernelyg griežtą galutinę subendrintą nuobaudą P. K. lėmė, būtent, ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos griežtumas. Tačiau būtina pažymėti, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė, turto sugadinimai nežymūs. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Atsižvelgiant anksčiau aptartas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimu P. K. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirta 868 Eur dydžio bauda kartu su ilgalaikiu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Tokios pat nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015).

Teismo nuomone, atsižvelgus į visas skundžiamame nutarime išdėstytas ir šioje nutartyje aptartas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes (P. K. vairavimo stažas nuo 1988 metų, niekada nebaustas už panašius ar kitus grubius KET pažeidimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, neteistas, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra pensininkas, iki šiol dirba savo žemės ūkyje, kad išlaikytų save ir pensininkę sutuoktinę, neigiamai apeliantą apibūdinančių duomenų nėra, nukentėjusioji D. Ž. pretenzijų pažeidėjui nereiškia), yra pagrindas taikyti P. K. atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas. Konkrečiu atveju, įvertinus apeliantui nustatytą piniginę baudą – 868 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, darytina išvada, kad tokia nuobauda nėra proporcinga nei padarytų pažeidimų pobūdžiui, nei pažeidėjo asmenybei, neatitinka nei protingumo, nei teisingumo principų, todėl skundžiamas nutarimas nuobaudos skyrimo dalyje keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimą pakeisti:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., P. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirtą baudą sumažinti iki 300 eurų, o papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., subendrinti P. K. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu ir šia nutartimi pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. paskirtas nuobaudas ir paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 300 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.