Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.; 2.1.1; 2.1.2; 2.7; 2.7.4.3; 2.14; 2.14.3. (S)

2016 m. lapkričio 16 d.

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato – atstovui Donatui Vėlavičiui, išnagrinėjusi

P. K., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), vedusio, pensininko, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. 2016 m. spalio 19 d. apie 15.15 val., P. mieste, S. g. 4, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai yra daryti saugu, neįvertino saugaus atstumo ir atsitrenkė į atbuline eiga važiavusį ir sustojusį automobilį bei jį apgadino. Po to, nesutaręs dėl eismo įvykio aplinkybių, pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Šiais savo veiksmais P. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114 ir 220 punktų reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato – atstovas Donatas Vėlavičius paaiškino, kad vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, turėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, ko jis nepadarė, o, įvykus eismo įvykiui, pagal KET 220 punktą, vairuotojas privalo, jeigu į eismo įvykio vietą nėra kviečiama policija, užpildyti eismo įvykio deklaraciją, ko vairuotojas P. K. nepadarė. Siūlė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. K. paskirti nuobaudą už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus sankcijos ribose.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. K. teismo posėdžio metu prisipažino įvykdęs jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus ir paaiškino, kad spalio 19 d. automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Maximos“, apie 15.15 val., automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stūmėsi atgal, baigė jau išsistumti kai į kažką minkštai atsitrenkė. Sustojo, pažiūrėjęs suprato, kad atsitrenkė į kitą mašiną. Ar ta mašina važiavo atgal, nepastebėjo. Priėjęs, automobilio vairuotojai pasakė, kad abu yra kalti. Pasiūlė pildyti deklaraciją arba kviesti policiją. Moteris kažkam skambino telefonu. Praėjus 15-20 minučių paklausė, kad gal jam važiuoti, moteris kažką pasakė, matyt, jis kažko neprigirdėjo, sėdo ir išvažiavo. Jis nenugirdo, ką ta moteris sakė. Pripažįsta, kad policijos nekvietė, deklaracijos neužpildė. Pripažįsta, kad blogai pasielgė. Baudos iš karto sumokėti negali, prašo baudą išdėstyti mokėti dalimis per metus laiko. Matė, kad kito automobilio buferio kampas buvo nubrauktas ar tai įskeltas. Sutinka, kad žala buvo padaryta.

Nukentėjusioji D. Ž. parodė, kad automobilį vairavo jos marti I. Ž. Marti paskambino, kad atsitiko toks įvykis „Maximos“ aikštelėje, susidūrė automobilių galais. Sakė, kad siūlė susirašyti eismo įvykio deklaraciją, o kai ėjo į savo mašiną pasiimti eismo įvykio deklaracijos blanko, tas žmogus nuvažiavo. Tada ji paskambino policijai. Automobilio buferis buvo kažkiek įtrūkęs ar įbrėžtas. Eismo įvykio deklaracijos jie neužpildė, nes žmogus išvažiavo. Materialinių pretenzijų nereiškia, nes automobiliu naudojasi vaikai, ji nesinaudoja, nuostolius įvertins draudimas. Įvykio vietoje nebuvo.

Liudytoja I. Ž. parodė, kad P. K. nepažįsta. Buvo susitikę tik eismo įvykio metu. Pakruojo mieste, parduotuvės „Maxima“ aikštelėje važiavo atbuline pavara, pamatė, kad link jos važiuoja atbuline eiga kitas automobilis. Sustabdė automobilį, paspaudė garso signalą ir pajuto smūgį. Iš savo automobilio išlipo, išlipo ir kitas vairuotojas. Skambino savo vyrui, klausdama jo, ką jai daryti. Vyras patarė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Ėjo į savo automobilį pasiimti reikiamų dokumentų ir pamatė, kad atsitrenkusio į jos mašiną vairuotojo automobilis išvažiuoja. Kai skambino telefonu, P. K. jos paklausė, ar skambina policijai, ji pasakė, kad skambina vyrui, tada jis pasiūlė pildyti deklaraciją. Nežino, kaip būtų nusprendę dėl kaltės, nes abu važiavo atbuline pavara, tiesiog pasiūlė pildyti deklaraciją, o vairuotojas išvažiavo. Jos pokalbis telefonu galėjo trukti ilgiausiai 15-20 minučių.

Iš 2016-10-27 administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad tą dieną P. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaltinant jį tuo, kad jis 2016 m. spalio 19 d. apie 15.15 val., Pakruojo mieste, Statybininkų g. 4, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai yra daryti saugu, neįvertino saugaus atstumo ir atsitrenkė į atbuline eiga važiavusį ir sustojusį automobilį bei jį apgadino. Po to, nesutaręs dėl eismo įvykio aplinkybių, pasitraukė iš eismo įvykio vietos (1 b. l.).

Iš 2016-10-19 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VPS PB vyriausiojo patrulio D. I. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodytos eismo įvykio aplinkybės (2 b. l.).

Iš 2016-10-19 eismo įvykio vietos schemos matyti policijos pareigūnų įvykio vietoje nustatytos aplinkybės (3-4 b. l.).

Iš foto lentelės bei transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti automobiliui „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai (5-8, 9 b. l.).

Iš fotonuotraukų matyti automobiliui „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai (10-12 b. l.).

Iš neblaivumo nustatymo testo rezultatų matyti, kad I. Ž. buvo blaivi (13 b. l.).

Iš vairuotojo pažymėjimo matyti, kad P. K. turi teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones (15 b. l.).

Iš liudytojos I. Ž. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jame liudytoja nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir apklausiama teismo posėdžio metu (17 b. l.).

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. K. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jame P. K. nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir apklausiamas teismo posėdžio metu (18-19 b. l.).

Iš informacijos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso P. K. (21 b. l.).

Iš informacijos apie automobilį matyti, kad automobiliui „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, jis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (22, 23 b. l.).

Iš pažymos apie baustumą matyti, kad P. K. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (24-27 b. l.).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad P. K. kaltė, padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, yra įrodyta. Kadangi P. K. pripažino savo kaltę, jo kaltę patvirtina ir kiti įrodymais, teismas jų detaliau neanalizuoja.

P. K., vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo taisyklių, prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai yra daryti saugu, neįvertino saugaus atstumo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 114 punktų reikalavimus, bei atsitrenkė į atbuline eiga važiavusį ir sustojusį automobilį „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį apgadino, todėl ši P. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Be to, P. K., sukėlęs eismo įvykį (jo vairuojamu automobiliu „ VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkęs į automobilį Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir taip jį apgadinęs), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 220 punkto reikalavimus, tai yra, nesutaręs dėl eismo įvykio aplinkybių, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, todėl ši P. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako vairuotojas, pasitraukęs iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Už šį administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – bauda nuo 1158 iki 1448 Eur su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo.

Kaltė dėl aukščiau paminėto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia; sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-63-639/2016).

Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.).

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. K. paaiškinimų, nukentėjusiosios D. Ž. ir liudytojos I. Ž. parodymų akivaizdu, kad P. K. suprato jog važiuodamas savo automobiliu atbuline eiga kliudė kitą automobilį, suprato, kad dėl to tas kitas automobilis (nukentėjusiosios) buvo apgadintas (tai yra, suprato, kad sukėlė eismo įvykį), tačiau, nesutaręs dėl eismo įvykio aplinkybių ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdamas, kad tai daro neteisėtai. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nėra jokių duomenų, kad P. K. eismo įvykio metų buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kad nukentėjusiosios automobiliui nebuvo padarytos žymios žalos, kad P. K. vairuotas automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tai yra nesant svarbių priežasčių, dėl ko P. K. būtų suinteresuotas pasišalinti nepastebėtas iš eismo įvykio vietos, konstatuotina, kad P. K. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, tačiau tai padarė nesuvokdamas situacijos bei atsakomybės rimtumo.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą: tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-60-2014). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą pabrėžęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau, nei to siekiama šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. K. prisipažino padaręs jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi juos padaręs, teisės pažeidimus padarė būdamas sulaukęs 71 metų, kas yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ATPK 31 straipsnio 1, 2 ir 10 punktai), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra pensininkas, todėl atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, P. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda - 868 eurų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, P. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda - 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda.

Nuobaudos, paskirtos už atskirus administracinius teisės pažeidimus, subendrintinos Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka.

P. K. prašymu, atsižvelgus į jo turtinę padėtį bei kitas nutarime išdėstytas aplinkybes, paskirtos piniginės baudos mokėjimas išdėstytinas (ATPK 313 str. 3 d.).

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui (ATPK 324-326 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 27, 30¹, 31-33, 224, 281, 286-288, 302², 302⁴ straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, 324-326 straipsniais, teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. K. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį - 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams.

Nuobaudas subendrinus Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, P. K. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams.

Paskirtos 868 eurų baudos mokėjimą išdėstyti, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos įmokant po 72 Eur dydžio įmokas, o paskutinę įmoką įmokant 76 Eur dydžio.

Bauda turi būti sumokėta nurodytu grafiku į valstybės pajamas, sumokant ją į pasirinktą valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) (duomenys neskelbtini).

Laiku nesumokėjus baudos (nesilaikant nustatyto baudos mokėjimo grafiko), pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.

Nutarimą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.