Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

atsakovui K. J., atsakovo atstovui advokatui A. S.

institucijos duodančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui K. J. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), institucija duodanti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio ir kitų procesinių dokumentų esmė.

I. L. J.(toliau - ieškovė), teismo prašo pakeisti 2014 m. birželio 3 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-26-633/2014 nustatytas nepilnamečiams vaikams M. J. ir K. J. išlaikymo sąlygas ir priteisti iš atsakovo K. J., išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. J. ir K. J. periodinėmis piniginėmis išmokomis po 150,00 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur/mėn. kiekvienam nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus ir dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoją uzufrukto teise paskirti ieškovę, priteisti iš atsakovo valstybei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Institucija, duodanti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) pateikė savo 2019 m. vasario 27 d. išvadą Nr.12SD-545 į ieškovės ieškinį, kurioje nurodoma, kad nuo 2014-06-03, kai buvo priteistas išlaikymas M. J. ir K. J., iki ieškovės kreipimosi į teismą 2019-02-07, praėjo beveik 5 metai. M. ir K. paaugo, padidėjo jo poreikiai: padidėjo drabužių įsigijimo išlaidos, išlaidos maistui ir higienos prekėms, mokymuisi, knygoms, pratybų sąsiuviniams ir kitoms reikmėms. Taip pat didesnių išlaidų reikia M. ir K. gebėjimų ugdymui, laisvalaikiui, pomėgiams. Todėl VTAS nuomone, 2014 m. birželio 3 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-26-633/2014 nepilnamečiams vaikams M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteista išlaikymo suma yra per maža, neatitinka M. J. ir K. J. poreikių, teisių ir teisėtų interesų. Kadangi byloje nėra pakankamai duomenų apie ieškovės ir atsakovo turtinę ir materialinę padėti, todėl vadovaudamiesi LR CK 252 str. 1 d., galutinę išvadą VTAS specialistai pateiks teismo posėdžio metu po įrodymų ištyrimo išklausius šalių paaiškinimus, paaiškėjus kitoms reikšmingoms bylai išspręsti aplinkybėms (e. b. l. 45-47).

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai teismo posėdžio metu.

Ieškovė teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės ieškinį palaikė visiškai bei paaiškino, kad prašo materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams padidinti iki 150,00 Eur kiekvienam vaikui. Išlaikymo įsiskolinimo ar uždelstų mokėjimų nėra, anksčiau buvę, bet labai mažai. Ieškovės turtinė padėtis nepasikeitė. Alimentus ieškovė išieškojo per antstolius. Jokių paskolų ieškovė neėmusi, jai padėjo tėvai. Ieškovė nurodė, kad jos niekas neremia, nes ji ir vaikai dirba pas tėvus ir jos brolį ūkyje. 2014-06-03 ieškovė dar nedirbo, gavo pašalpą iš darbo biržos, paskui įsidarbino Kybartuose „Admirale“. Santuokos nutraukimo metu nedirbo. Atsakovas sutiko mokėti po 350 litų kiekvienam vaikui. Santuoką nutraukė bendru sutarimu. Tuo metu atsakovas dirbo. Atlyginimo gaudavo virš 1000 litų, buvo vyriausias apsauginis, buvo gera alga. Atsakovas važiavo į mokslus, labai gerai uždirbo. Ieškovės nuomone už tai, kad reikia mokėti alimentus atsakovas pasiblogino finansinę padėtį, kad nereikalautų iš jo alimentų. Su vaikais atsakovas nebendrauja. Sutarties sudarymo metu tikslių atsakovo pajamų ieškovė nežinojo, tik žinojo, kad virš tūkstančio litų gauna. Iki skyrybų ieškovė ir atsakovas gyveno kartu. Kai alimentų nemokėjo, ieškovė kreipėsi į antstolius, iki tol ieškovei padėjo tėvai. Santuokos nutraukimo metu mergaitei buvo 12 m, mažiukas buvo 2 klasėje. Vaikų poreikiai per 6 metus pasikeitė labai daug. Viskas labai išbrango. Patys poreikiai pasikeitė, vaikas važinėja į futbolo varžybas, važiavo į Ukrainą, reikėjo daryti pasą. Futbolą lanko nuo 1-os klasės (jau 8 metai). Santuokos nutraukimo metu jau į varžybas važinėjo. Berniuko poreikiai daugiau nepasikeitė. K. lanko daugiau būrelių (šokius, dainavimą). Būreliai per mėnesį kainuoja, tačiau ieškovei mergaitė nesako, kalba su tėvukais, kadangi tikriausiai bijo, kad ieškovė neturės galimybės išleisti į būrelius. Važinėja į konkursus ir šie važiavimai kainuoja labai daug, apmoka tėvukai. Ieškovė neturi galimybės apmokėti. Paskui važiuoja pas tėvukus dirbti, nes močiutė turėjus insultą ir pati negali nieko daryti, tai padeda ieškovė su vaikais. Didelius pinigus tėvai davė iki skyrybų, už kuriuos nusipirko butą ir pan. Vaikų poreikius patenkina tėvukai, nes ieškovė pati negali. Ieškovė padeda broliui, o jis apiperka, oficialiai ieškovė pas brolį neįdarbinta. Po skyrybų pas brolį ieškovė gyveno pusę metų. Vaikams yra alergija, kuri atsirado palaipsniui, nes namie buvo pelėsis. Mergaitei alergija būdavo dar iki skyrybų, o berniukai alergija atsirado jau po skyrybų. Vaikai išeiti gyventi pas ieškovės tėvus nenorėjo, nes reikėjo į mokyklą. 45,00 Eur. per mėnesį sveikatai išleidžia, nes mažajam po futbolo varžybų būna traumos, buvo išmušti dantys, tie 45,00 eurai buvo paskirstyti proporcingai kiekvienam mėnesiui per metus. Traumų futbole būna labai daug. Dabar vaiką jau apdraudus. Perka alerginius vaistus, dabar juos perka Rusijoje, nes ten pigiau. Kainuoja 1-1,50 Eur, pas mus 10 Eur. Vieno buteliuko vaistų užtenka savaitei, o tablečių 10 dienų. Jam alergija būna beveik ištisus metus, o mergaitei nuo pavasario iki rudenio. Vienam vaikui išleidžia 430, 00 Eur. Pati skiria kiek reikia ir neskaičiuoja. Ieškovė pinigų neturi, bet važiuoja dirbti pas tėvus. Iš tėvų pinigų negauna, bet ką reikia tėvai apiperka. Tėvai ir brolis padeda vaikus išlaikyti. Kai ieškovė dirbs, skirs vaikams tiek kiek turės algos. Gaus 450,00 Eur. Pradės dirbti nuo 2019-07-18. Iš viso turi 4 vaikus. Mažiukas vaikas gyvena su ieškove ir liepos mėnesį jam bus trys metai, išlaikymą jis gauna iš valstybės 70,00 Eur. Su vaiko tėvu sutaria gerai dėl to ir dėl alimentų nesikreipė. Ieškovė vaiką išsilaiko pati. Su vaiko tėvu, kai grįš iš įkalinimo įstaigos, ieškovė ruošiasi gyventi ir prieš kartu gyveno. Vyriausias vaikas studijuoja Kaune, sporto universitete. Išsilaiko iš tėčio alimentų 100,00 eurų, grįžta savaitgaliais ir užsidirbinėja. Vasarą įsidarbina, dirbo kepykloje. Už mokslus mokėti nereikia. Pati ieškovė bendrą socialinę pašalpą gauna 304 eurus, už vaikus gauna atskirai 220,00 eurų už visus tris vaikus, t. y. po 70, eurų už vaiką. Socialinę pašalpą iš savivaldybės gauna visi ieškovės šeimos nariai, mokant socialinę pašalpą visiems paskirstoma atitinkama suma ir dar gauna maisto produktų. Esant vaiko priežiūros atostogose už trečius metus ieškovė pinigų negauna. Apie atsakovo pajamas ieškovė nežino, kadangi su juo nebendrauja. Išskyrus alimentus atsakovas prie vaikų auginio neprisideda. Atsakovas vaikų nelanko, nes sako, kad ne jo. Kažkiek laiko bendravo su berniukais, vaikai pyko ant atsakovės, nes ji visą laiką prašė, kad jie skambintų tėvui, važiuotų, ji pati pasisiūlydavo juos nuvežti pas tėvą. Vaikai sakė, kad jeigu tėvas nenori bendrauti jo nevers. Kai paskutinį kartą ieškovė nuvežė berniukus pas tėvą 2015 ar 2016 metais, po to karto tėvas daugiau neapsilankė, kas atsitiko ieškovė nežino. Ieškovė bendrauti su tėvu vaikams nedraudžia. Pati ieškovė gyvena Kybartuose, nuo Alvito visai netoli. Be minimalių poreikių vaikams ieškovė dar perka telefonus, kompiuterius kiekvienam atskirai. Į Rusiją ieškovė važiuoja, perka vaikams vaistus, kruopas, makaronus. Vaikai turi dviračius, kuriuos reikia pirkti beveik kas metai, nes juos pavagia, turi paspirtukus. Jeigu atsakovas su vaikais bendrautų, kur nors nusivežtų, ieškovė net nereikalautų alimentų. Ar atsakovas yra papildomai išleidęs pinigų vaikams ieškovė pasakyti negali, nes nežino, bet tikriausiai ne. Vaikai per Kalėdas nuvažiuoja pas atsakovo tėvus. Mažiukas važiuoja ir mano , kad ten gal bus jų tėtis, tik dėl to jis ten važiuoja. Atsakovo tėvai prie vaikų išlaikymo neprisideda. Vaikai iš tėvukų parsiveža kokį pinigėlį ir paskui vaikai juos prideda prie dviratuko ar ko nors kito. Tėvukai duoda pinigėlių ir gimtadieniui. Vaikai turi ir pramogų, važiuoja į kiną Marijampolėje. Važiuoja su draugais, tai pinigėlių reikia skirti nors ir nedaug. Važiuoja į ekskursijas, mergaitė išvažiavo į Telšius, tai ieškovė davė 20,00 eurų į kelionę. Kad gerai mergaitė mokinasi, tai nereikia mokėti už pačią ekskursiją, o įsidėti pinigų reikia. Mergaitė mokinosi dešimtukais ir devintukais, tai gaudavo iš Maximos stipendiją, kadangi tėtis dirbo Maximoje, bet paskui nebegavo. Ieškovė per mėnesį išleidžia daugiau nei 430 eurų bendrai vaikams. O tai ką skiria ieškovės tėvai ir brolis tų pinigų ieškovė neskaičiuoja nes jie dirba. Ieškovė važinėja į Rusiją, už kotrobandą administracine tvarka ieškovė nebausta, cigarečių neveža. Komunalinės išlaidos kiekvieną mėnesį yra po 55,00 eurus, žiemą šildymas kainuoja 120,00, elektra 20, 00 eurų, internetas 20 eurų, televizijos neturim užsisakę nes brangu. Vasarą šildymo nėra, bet ieškovė pasidarius, kad jai už šildymą atskaitinėtų visus metus po 55,00 eurus , kad nebūtų vienu kartu brangu. Mažiausiam vaiku liepą sueina trys metai. Kol kas ieškovė neturi kur palikti mergaitės. Darželis Kybartuose yra, bet už jį reikia mokėti per mėnesį 140,00 eurų. Kaip socialiai remtiniems kainuos kažkiek pigiau. Į darželį ieškovė savo mažiausią vaiką buvo nuvedusi, tačiau jam įkando į galvą ir nuo to laiko vaikas klykia, jam darželis sukelia stresą. O alimentų iš mažiausio vaiko tėvo nereikalauja, nes su juo ketina gyventi ir kai tėvas vaiką prisižiūri, tai ir reikalauti pinigų negalima. Tėvai turi išsilaikyti vaikus, o valstybės skiriami vaiko pinigai neįeina į išlaikymą. (2019 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio protokolas - garso įrašas 45 min. 04 sek. – 1 val. 11 min. 36 sek.).

Institucijos, duodančios išvadą, atstovė teismo posėdyje savo išvadą palaikė, bei paaiškino, kad išklausius tiek ieškovės tiek ir atsakovės parodymus susidarė įspūdis, kad materialinė padėtis tiek pas ieškovę tiek pas atsakovą yra sunki, tačiau nėra visiškai aiškios tikros jų abiejų pajamos. Ypač atsakovo, kadangi sumokant visus uždirbtus pinigus išlaikymui ir dar išlaikyti du vaikus, būstą kreditus yra nelogiška. Tačiau tiek ieškovė tiek ir atsakovas yra darbingo amžiaus ir geros sveikatos, privalo elgtis sąžiningai ir imtis visų priemonių, kad gautų pajamas visų vaikų poreikiams užtikrinti. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone praėjo penkeri metai nuo šalių skyrybų kai buvo sudaryta sutartis, tai akivaizdu, kad be jokių įrodymų vaikų poreikiai padidėjo, drabužiams, maistui, mokymosi reikmėms, pomėgiams, laisvalaikiui. Vaiko teisių nuomone vaikui skiriamas išlaikymas iš tėvo pusės ir iš mamos pusės po 100,00 eurų yra mažas ir nepakankamas. Reikia nepamiršti iš atsakovo pusės, kad būtų užtikrinti visų jo vaikų poreikiai. Tačiau vaiko teisių apsaugos nuomone atsakovas turėtų prisiimti atsakomybę ir kažkiek padidinti išlaikymą savo vaikamas, nes išlaikymas ne toks ir didelis, nes berniukui, kuris suaugęs liko tik metai, mergaitei bus 18 metų, tai tikėtina kad dar keturi metai bus išlaikymas, sūnus 15 metų tai jeigu iki 18 metų, išlaikymas 3 metai. Maksimum 10 m. truks išlaikymas, baigsis įsipareigojimai ir tėvas galės pilnai pasirūpinti kitais savo vaikais. VTAS nuomone padidinti išlaikymą reikia. (2019 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio protokolas - garso įrašas 1 val. 35 min. 17 sek. - 1 val. 35 min. 27 sek).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

III. Dėl išlaikymo dydžio padidinimo.

CK 3.201 str. 1 d. bei 3 d. nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatymas nekonkretizuoja. Kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1d., CPK 376 str. 2 d.). Įstatymo imperatyvia forma nustatyta tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams (CK 3.192 str.). Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą (būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui). Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.). Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 str. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.).

Ieškovė prašo padidinti priteistą vaikui išlaikymo dydį nuo 101,37 eurų iki 150,00 eurų, pakeičiant ankstesnį Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-26-633/2014 (e. b .l. 14-19). Iš VĮ ,,Registrų centras“ 2018 m. lapkričio 16 d. pažymos Nr. (3.11.4) ATS-6686 matyti, kad ieškovė turi nekilojamąjį turtą – butą su rūsiu, registro Nr. (duomenys neskelbtini),., nuosavybės pagrindas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-26-633/2014 (e. b. l. 9-11). Iš VĮ ,,Regitra“ Marijampolės filialo 2018 m. lapkričio 12 d. pažymos Nr. (1.13)-24-KN/9303 matyti, kad ieškovė turi transporto priemonių: VW, PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VW, PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VW, PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6-8). Iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2018 m. spalio 18 d. pažymos apie pajamas Nr. 375 nustatyti, kad ieškovei nuo 2018-01-01 iki 2018-10-31 išmokėta išmoka vaikui yra 1728,69 (e. b. l. 27). Iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2018 m. spalio 18 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. KA_PZ1-2754 nustatyta, kad nuo 2018-01-01 iki 2018-01-18 ieškovei išmokėta vaiko priežiūros išmokos yra 1339,86 Eur. Iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Kybartų seniūnijos 2018-11-21 pažymos Nr. (2018-120-PS)-1228 matyti, kad su ieškove kartu gyvena sūnus M. J., gim. (duomenys neskelbtini),, duktė K. J., gim. (duomenys neskelbtini),, sūnus E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir duktė A. G., gim. (duomenys neskelbtini), (e. b. l. 29). Iš Mokinių registro duomenų bazės 2019-02-21 išrašo matyti, kad M. J. lanko bendrojo ugdymo mokyklos 8 klasę Vilkaviškio rajono Kybartų „Saulės“ progimnazijoje ir futbolą Vilkaviškio rajono sporto mokykloje (e. b. l. 49). K. J. lanko bendrojo udymo programos III klasę Vilkaviškio rajono Kybartų K. D. gimnazijoje ir šokių grupę Kybartos kultūros cventre (e. b. l. 48). Iš Lietuvos sporto universiteto (duomenys neskelbtini), pažymos dėl studijų Nr. 014-ST-12399 matyti, kad E. J. nuo 2018-09-01 studijuoja Lietuvos sporto universiteto Sporto edukalogijos fakultete pirmos pakopos nuolatinės studijų formos Fizinio aktyvumo ir sveikatos gyvensenos studijų programos 1 kurse (e. b. l. 28). 2014 m. birželio 3 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26-633/2014 priėmimo metu M. J. buvo apie 10 metų amžiaus, K. J. 13 metų. Todėl jų poreikiai natūraliai padidėjo dėl jų amžiaus. Ieškovė ieškinyje pagrįstai nurodė, kiek jų poreikiai padidėjo, tai išreikšdama pinigine išraiška - 450 eurų vienam vaikui, teismui abejonės ši suma nekelia, todėl laiko, kad ieškovė įrodė, kad šiuo metu ši suma reikalinga vaikų išlaikymui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA) (LAT 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šiuo metu MMA (nuo 2019-01-01) yra 430,00 Eur, todėl kiekvienam iš tėvų tektų mokėti vaiko išlaikymui po 215 eurų. Ieškovės nurodyta išlaikymo suma yra po 150,00 Eur, kiekvienam vaikui, o tai atitinka teismų praktikoje taikomus orentacinius kriterijus. Tačiau ne visada teismų praktikoje nurodoma išlaikymo suma (1 MMA) gali būti priteisiama iš vieno iš tėvų, kadangi būtina atsižvelgti į realią vaiko tėvų turtinę padėtį, kitus išlaikytinius ir t.t.. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad po 2014 m. birželio 3 d. teismo sprendimo priėmimo pablogėjo jos turtinė padėtis, kadangi jai gimė dar vienas vaikas, kuriam nėra trijų metų ir ieškovė negali eiti į darbą, gauna vaiko priežiūros išmoką už vaką iki tijų metų. Taip pat nurodė, per penkis metus žymiai pasikeitė vaikų poreikiai, padidėjo jų fizinis aktyvumas, branda, plečiasi interesų ratas, vaikai dar turi ir alergijas reikia pirkti vaistų, lanko būrelius ir pan. Be to, vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą. Daugiau argumentų dėl pablogėjusios padėties nepateikė. Šioje byloje reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo ieškovė grindė iš esmės vien padidėjusiais jos vaikų poreikiais ir iš esmės pasikeitusia ekonomine padėtimi, prekių ir paslaugų kainomis per penkis metus. Teismo sprendimo priėmimo dieną šalių vaikams buvo 10, 13 metų, šiuo metu jie yra 15 metų ir beveik 18 metų ir ieškovės nuomone, akivaizdu, kad vaikų poreikiai išaugo.

Vertindamas atsakovo galimybes teikti vaikams išlaikymą po 150,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį, teismas atkreipia dėmesį, kad, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Atsakovas nurodė, kad negali mokėti vaikams didesnio išlaikymo nei moka dabar po 109,00 eurus, kadangi jo padėtis nuo 2014-06-03 teismo sprendimo yra žymiai pablogėjusi, nes jis dar turi kitus du mažamečius vaikus A. ir D. (e. b. l. Nr. 58, 59), o jo darbo užmokestis tik 450,00 eurų per mėnesį. Taip pat atsakovas nurodo, kad dar turi kreditorių įsipareigojimų bankams už kuriuos kas mėnesį moka apie 250,00 Eur. ir sumokėjus visus mokesčius jam nelieka pajamų pragyvenimui. Iš „Loganas“ UAB 2019 m. kovo 22 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad vidutiniškai per mėnesį atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 582,00 Eur. Iš VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko 2019-02-21 išrašo nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini),. Iš išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, nustatyta, kad atsakovas turi automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW P. V. (duomenys neskelbtini) Iš vartojimo kredito sutarties Nr. 16-071116-GV nustatyta, kad atsakovas yra paėmęs 3530,69 Eur kreditą, iš Credit24 kredito sutarties nustatyta, kad atsakovas turi kreditorinį įsipareigojimą 2648,42 Eur ( e. b. l. 84-86, 87-93). Kaip nurodė atsakovas, kad jo pajamos šiuo metu yra 450,00 Eur per mėnesį. Vaikams alimentus antstolis jo prašymu atskaito visus, t. y. per mėnesį 218 eurų taip už kreditorinis įsipareigojimus atsakovas sumoka apie 250,00 eurų, kas mėnesį pilnamečiui vaikui E. J. sumoka po 100,00 eurų iš viso išlaidas sudaro 568,00 eurai, tai yra daugiau negu atsakovo mėnesinės pajamos. Todėl teismui kyla pagrįstų abejonių apie atsakovo tikrą turtinę padėtį.

Teismas sprendžia, kad šioje byloje būtina atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį, bei tą aplinkybę, kad atsakovas turi dar du išlaikytinius. Tačiau, vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka tokio amžiaus vaikų būtinuosius poreikius ir jų neviršija. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, nėra jokių duomenų apie atsakovo sumažėjusį darbingumą. Teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaikų naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų, teismas sprendžia, jog atsakovas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaikų poreikius. Neįtikimais laikytini atsakovo argumentai, kad jis aktyviai ieško geriau apmokmo darbo ir stengiasi gauti daugiau pajamų. Teismo vertinimu aplinkybė, kad atsakovas neturi pakankamai pajamų, nėra pagrindas nepadidinti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismas pažymi, kad išlaikymas priteistinas į ateitį. Nėra jokių požymių, kad vaikams reikalinga išlaikymo suma galėtų sumažėti. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas turi dar du vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, todėl negali būti pažeistas CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas. Tačiau pažymėtina, kad LR Statistikos departamento duomenimis 2019 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) Marijampolės regione sudarė 1020,00 EUR, (https://osp.stat.gov.lt/darbo-uzmokestis-ir-darbo-sanaudos). Teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog negali gauti geriau apmokamo darbo ar antraeilių pareigų, kad gautų pajamas, kurios būtų pakankamos patenkinti visų vaikų poreikius. Taip pat teismas sprendžia, kad atsakovas būdamas atsakingas ir apdairus turėjo įvertinti ir savo finansinę situaciją prieš imdamas kreditus, kurių būtinumo atsakovas taip pat neįrodė. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas, yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo, neturi sveikatos problemų (nors ir posėdžio metu nurodė, kad turi išvaržą, tačiau medicininių dokumentų nepateikė), kurios apsunkintų jo galimybes ieškotis geriau mokamo darbo ir atitinkamai gauti didesnes pajamas, negu gauna dabar, yra pajėgus finansiškai teikti vaikams po 150,00 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kuris šiuo metu užtikrins minimalius vaiko poreikius, taip pat nepablogins atsakovo pragyvenimo lygio, išlaikant prioritetinio vaikų interesų gynimo principo taikymą.

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečių K. J. ir M. J. atstovė motina L. J. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Valstybės turėtas išlaidas šioje byloje sudaro 6,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, 35,00 Eur žyminio mokesčio (12 mėn x 48,63 Eur (150,00 – 101,37) x 0,03 (3 proc.) x 2 vaikas) 35,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d.1 p., 7 d. ) ir 529,06 Eur už ieškovei ir atsakovui teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Abiems šalims šioje byloje suteikta 100 proc. antrinė valstybinė teisinė pagalba. CPK 96 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos (CPK 94 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259, 260, 270, 307, 310 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2014 m. birželio 3 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-26-633/2014 patvirtintos 2014 m. gegužės 14 d. sutarties dėl antuokos nutraukimo pasekmių 4.1. punktą ir priteisti iš atsakovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečiams vaikams M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini),., ir K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini),., išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. vasario 7 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pavesti išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti įstatyminei nepilnamečių vaikų K. J. ir K. J. atstovei motinai L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išimtinai vaikų interesams tenkinti.

Šalims išaiškinti, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai. Taip pat pasikeitus aplinkybėms šalys gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bei bendravimo tvarkos su juo nustatymo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio padidinimo vykdyti skubiai, jo apskundimas vykdymo nesustabdo.

Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo (paskelbimo) dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.