- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-25
- Bylos Nr.
- AN2-305-993/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00780-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Pažeidėjas
- R. J.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria R. J. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. J. Institucijos 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu nubaustas 170 Eur dydžio bauda bei specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 3 mėnesiams pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2024 m. birželio 10 d. 7:25 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, „Volkswagen Caddy Life“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, staiga persirikiavęs iš antros eismo juostos į pirmą pasuko į dešinę, taip neduodamas kelio ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiavusiai transporto priemonei, priversdamas važiavusios transporto priemonės vairuotoją staigiai keisti judėjimo greitį, savo ir kitų žmonių, turto saugumui užtikrinti. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 4, 5, 9, 101, 104 punktus.
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R., J. nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi buvo netenkintas, konstatuojant, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skirtos teisingai.
Šalies argumentai
3. R. J., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo šią nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį: panaikinti Institucijos 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą arba pakeisti jo dalį, kuria paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas ir jos neskirti arba sutrumpinti iki 1 mėnesio. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Prašo nusižengimą, kvalifikuotą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Pripažino padaręs KET 104 punkte numatytą pažeidimą, tačiau laiko neįrodytu, kad šis pažeidimas sukėlė pavojingą situaciją ir privertė kitos transporto priemonės vairuotoją staigiai keisti judėjimo greitį (stabdyti). Nesutinka su inkriminuojamais kitų KET 4, 5, 9, 101 punktuose numatytais pažeidimais.
3.2. Teismas, remdamasis troleibuso kameromis filmuota vaizdo medžiaga, padarė išvadą, kad troleibuso vairuotoja staigiai keisti troleibuso greitį, kad užtikrintų tiek savo, tiek jame buvusių keleivių ir jų turto saugumą, buvo priversta dėl jo pavojingų veiksmų, t. y. KET 101 punkte, 104 punkte numatytų reikalavimų pažeidimų. Ši teismo išvada nepagrįsta.
3.3. KET 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 104 punktas numato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, išskyrus Taisyklių 112 punkte nurodytus atvejus. Taigi, kad pažeidimą būtų galima kvalifikuoti pagal KET 101 punktą, turi būti įrodyta, jog pažeidėjas atliko šiame punkte nurodytus veiksmus neįsitikinęs savo galimų veiksmų saugumu. Teismas konstatavo esant KET 101 punkto pažeidimą. Remdamasis vaizdo medžiaga, sprendė, kad prieš persirikiuodamas buvo neįsitikinęs, jog per savo automobilio veidrodėlį mato šalia gretima juosta važiuojančią transporto priemonę ir kad nebuvo įsitikinęs, ar jo rodomą posūkio (persirikiavimo) signalą matė troleibuso vairuotoja. Nėra suprantama, kaip įmanoma nustatyti iš vaizdo medžiagos, nufilmuotos troleibuso, kuris iš pradžių važiuoja šalia jo automobilio, po to iš paskos jo automobilį, kameros, ką būtent mato, gali matyti ar turi matyti jo automobilyje sėdintis vairuotojas. Teismo išvada apie padarytą KET 101 punkto pažeidimą, remiantis vaizdo medžiaga yra absurdiška.
3.4. Pažymėtina, kad tiek KET 101, tiek KET 104 punkte yra nustatytas identiškas reikalavimas persirikiuojant duoti kelią (nekliudyti) transporto priemonėms. Atsižvelgiant į tai, kad kita transporto priemonė važiavo gretima juosta ta pačia kryptimi, taikytinas tik KET 104 punktas, kadangi šio punkto nustatyto reikalavimo turinys labiau atitinka susidariusią faktinę situaciją. Jo padarytų veiksmų kvalifikavimas ir kaip KET 101 punkto pažeidimas yra perteklinis ir neatitinkantis bylos aplinkybių, pritaikytas be pagrindo, siekiant neteisėto atsakomybės sugriežtinimo, t. y. tam, kad pažeidimas būtų kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
3.5. Nesutinka su teismo išvada, kad vaizdo medžiaga ir kita bylos medžiaga įrodo, jog jo veiksmai galimai sukėlė avarinę situaciją, dėl kurios troleibuso vairuotoja buvo priversta staigiai stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę dėl staiga priešais troleibusą atsiradusio jo automobilio. Nori atkreipti dėmesį į tai, kad iš skundžiamoje nutartyje nustatytų aplinkybių matyti, jog troleibuse sumontuotomis kameromis užfiksuotas vaizdas, esantis išorėje, t. y. išimtinai tik troleibuso priekyje ir paties troleibuso viduje. Byloje nėra duomenų apie užfiksuotą vaizdą, matomą troleibuso kairėje pusėje, kuris yra aktualus nagrinėjamu atveju, kadangi būtent jo automobilio persirikiavimas vyko iš antros eismo juostos, esančios troleibusui iš kairės. Akivaizdu, kad prieš persirikiuojant abi transporto priemonės kurį laiką turėjo važiuoti greta ir turėjo būti matomos viena kitos vairuotojams. Automobiliui važiuojant antra juosta prieš persirikiuojant buvo rodomas dešinio posūkio signalas, kurį šalia važiuojančio troleibuso vairuotoja turėjo matyti. Jo persirikiavimas į pirmą eismo juostą nebuvo staigus veiksmas ir negalėjo būti priežastimi staigiam troleibuso stabdymui. Taigi vien remiantis troleibuso priekyje vaizdą fiksuojančios kameros vaizdo medžiaga nėra pakankama išvadai apie staiga priešais troleibusą atsiradusį automobilį, ir kad tai buvo staigaus troleibuso stabdymo pasekmė.
3.6. Nurodytos aplinkybės apie nufilmuotą neva didelį troleibuso vairuotojos susijaudinimą (apie tai, kaip troleibuso vairuotoja susiima už krūtinės, kaip vaikšto po troleibusą, tikrindama keleivius, ar jie nesužeisti) taip pat negali būti vertinamos kaip staigaus troleibuso stabdymo pasekmė dėl mano padaryto pažeidimo. Skundžiamoje nutartyje yra paminėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas M. K., kuris nurodė neva jo pavojingo vairavimo aplinkybes, kad „troleibuso keleiviai trenkėsi į sėdynių atlošus ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių sužalojimų bei transporto priemonių sugadinimo“. Byloje nėra duomenų, kas yra minėtas asmuo, iš kur jam žinomos tos aplinkybės, byloje jis nėra apklaustas kaip liudytojas, nėra duomenų, kad jis buvo tuo metu troleibuse. Tikėtina, kad tai UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės kuriai priklauso troleibusas, darbuotojas, kuris bendrovės troleibusų kameromis fiksuotą medžiagą perduoda policijai. Nėra jokio teisinio pagrindo remtis tokio asmens nurodytomis aplinkybėmis dėl jo šališkumo. Pagal KET reikalavimus troleibusas dalyvauja viešajame eisme lygiomis teisėmis su kitais eismo dalyviais ir jokių privilegijų eisme neturi. Troleibusų vairuotojai privalo laikytis KET kaip ir kiti vairuotojai.
3.7. Nurodytos aplinkybės kelia pagrįstas abejones, kurios nebuvo pašalintos, todėl, visi neaiškumai ir abejonės turi būti traktuojami jo naudai. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad byloje neįrodžius ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo požymių, administracinė atsakomybė pagal minėtą straipsnį neturi būti taikoma. Už padarytą KET 104 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimą taikytina ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, paskiriant administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo taikymas, padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nėra privalomas, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, į tai, kad jo priešingi teisei veiksmai padaryti dėl neatsargumo ir nesukėlė jokių realių neigiamų pasekmių kitiems eismo dalyviams, į nustatytas lengvinančias aplinkybes, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į galiojančių administracinių nuobaudų neturėjimą, į pateiktus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad šios teisės atėmimu jam būtų padaryta žala, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo taikymas kartu su bauda būtų aiškiai per griežtas ir neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys), todėl nagrinėjamu atveju administracinio poveikio priemonė netaikytina.
3.8. Netenkinus prašymo perkvalifikuoti padarytą administracinį nusižengimą prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą nuo 3 mėnesių iki 1 mėnesio.
3.9. Teismas netenkino skundo šioje dalyje motyvuodamas tuo, kad jo prašymas perkvalifikuoti padarytą pažeidimą yra vertintinas kaip pažeidimo ginčijimas ir tai negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nagrinėjamu atveju, jis pripažįsta, kad padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, neneigė, kad pažeidimas buvo padarytas jo vairuojama transporto priemone, nors iš troleibuso kamerų vaizdo medžiagos nėra galimybės nustatyti transporto priemonę vairavusio asmens, nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo padarymo ir pagal savo galimybes padėjo jį išaiškinti, identifikuodamas save, kaip pažeidimą padariusį asmenį. Vien pareiškimas dėl alternatyvaus reikalavimo perkvalifikuoti padarytą pažeidimą taikymo ir, nesant galimybės perkvalifikuoti pažeidimą, sutikimas su taikytu pažeidimo kvalifikavimu, negali būti vertinamas kaip eliminuojantis lengvinančią atsakomybę aplinkybę, kadangi toks vertinimas prieštarauja bendriesiems teisės teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėtina, kad šioje byloje nutarimą priėmusi Institucija jo nesutikimo nelaikė eliminuojančiu atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, skųsdamas nutarimą teismui, turėjo teisėtus lūkesčius, kad nebus priimtas procesinis sprendimas, bloginantis jo padėtį. Būtent teismo išvada, kad prašymas perkvalifikuoti padarytą pažeidimą vertinamas kaip pažeidimo ginčijimas ir tai negali būti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kurios pagrindu atmetamas reikalavimas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, o kitas nurodytas aplinkybes teismui vertinant tik formaliai, patvirtina apie teisėtų lūkesčių pažeidimą, padarytą skundžiama nutartimi.
3.10. Teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo taikymas net ir minimaliam 3 mėnesių terminui kartu su bauda yra aiškiai per griežtas ir neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju, aplinkybės, kad priešingi teisei veiksmai buvo padaryti dėl neatsargumo ir nesukėlė jokių realių neigiamų pasekmių kitiems eismo dalyviams. Nutarime nustatytos lengvinančios aplinkybės, kad padarytą administracinį nusižengimą pripažįsta ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, kad padėjo jį išaiškinti, sunkinančių aplinkybių nebuvimas, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjimas, pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, jog teisė vairuoti transporto priemonę yra reikalinga darbinėje veikloje, kad vienintelis šiuo metu didžiąja dalimi išlaiko savo šeimą, kad teisė vairuoti transporto priemonę yra reikalinga sutuoktinės poreikiams užtikrinti po jai atliktos operacijos yra pakankamos ANK 34 straipsnio 6 dalies normų taikymui. Administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti neskiriant teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo arba šios paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą sutrupinant nuo 3 iki 1 mėnesio.
Atsiliepimas
4. Institucija pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. apeliacinį skundą, kuriame prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
4.1. Apeliantas savo veiksmais pažeidė KET, 4, 5, 9, 101, 104 punktų reikalavimus. Asmens pateikta gynybinė versija niekaip negali pateisinti jo padarytų veiksmų pavojingumo, kadangi apeliantas turi kelyje elgtis atsakingai, esant stresinei situacijai, dėl kurios jis jaučiasi blogai, yra itin susijaudinęs, turi sustoti ir kažkuriam laiku pasitraukti iš viešojo eismo, kad nusiraminti ir adekvačiai reaguoti į situaciją kelyje. Vairavimas transporto priemonių pažeidžiant KET, o šiuo atveju būtent staigus manevrų atlikimas, be paaiškinamos priežasties staigus transporto priemonės stabdymas kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Asmuo sukėlė pavojų netik sau, bet ir kitos transporto priemonės vairuotojui ir keleiviams, nes kitos transporto priemonės vairuotojas dėl neatsakingų apelianto veiksmų, nepaaiškinamo manevravimo, jo staigumo ir neprognozuotumo privalėjo staigiai stabdyti, kad išvengtų sunkių pasekmių. Pažymėtina, kad kita transporto priemonė yra troleibusas, kuri yra didelių gabaritų, svorio ir jos stabdymo kelias yra žymiai didesnis nei lengvosios transporto priemonės. Be to, troleibuse važiavo keleiviai, kurių gyvybei ir sveikatai dėl apelianto neteisėtų veiksmų kilo realus pavojus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime nurodoma, kad „Dėl automobilio Volkswagen vairuotojo padaryto, grėsmę eismo saugumui keliančio, Keliu eismo taisyklių pažeidimo, troleibuso keleiviai trenkėsi į sėdynių atlošus ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išrengta sunkių sužalojimų, bei transporto priemonių sugadinimo.“. Institucija nesutinka su pozicija, kad veika turi būti kvalifikuojama ANK 417 straipsnio 3 dalį, nes administracinio nusižengimo bylos duomenys, surinkti įrodymai pagrindžia asmens kaltę, įvykdžius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, o būtent apeliantas, pažeisdamas kelis KET punktų reikalavimus, sukėlė pavojingą situaciją.
4.2. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. O šiuo konkrečiu atveju staigus stabdymas prieš troleibusą ir nesant logiškai, racionaliai paaiškinamo pagrindo buvo labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu, sukėlė pasekmių. Asmens kaltė įrodyta bylos duomenimis ir įrodymais. Konkrečiu atveju, analizuojant byloje esančius vaizdo įrašus, nenuginčijamai įrodyta, kad neatsakingas apelianto manevravimas, stabdymas, pažeidžiant KET reikalavimus, sukėlė realią grėsmę kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai, turtėjo padarinių.
4.3. Institucija apeliacinio skundo teiginius vertina kaip jo gynybinę poziciją, bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Sutikti su skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką apeliantas akcentuoja ir skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Asmens interesas išvengti atsakomybės pagal įstatymo nustatytas sankcijas Institucijos vertinimu negali paminti visuomenės intereso, prevencinių atsakomybės taikymo tikslų ir pažeidėjo nubaudimo, tam, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka ir visuomenės saugumas. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Šalies argumentai
4.4. Apeliantas skunde teigia, kad jo darbinė padėtis, finansinė padėtis, šeimyninė padėtis bus apsunkintos dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones. Atkreipiame dėmesį, kad panašaus pobūdžio bylose, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnesnės nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Jis, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš skundo argumentų matyti, jog R. J. nesutinka su skundžiama nutartimi ir Institucijos nutarimu, teigdamas, kad jis pažeidė tik KET 104 punktą, todėl nusižengimas turi būti perkvalifikuotas į ANK 417 straipsnio 3 dalį. Perkvalifikavus nusižengimą prašoma neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Netenkinus šių prašymų, apeliaciniame skunde prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba teisės vairuoti atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio.
Dėl administracinio nusižengimo kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį
6. Apeliaciniame skunde R. J. nesutinka su veikos kvalifikavimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, prašo jam inkriminuotą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 3 dalį. Nurodo, kad jis padarė tik KET 104 punkto pažeidimą. Nesutinka su inkriminuojamais kitų KET 4, 5, 9, 101 punktuose numatytais pažeidimais. Kvalifikavimas pagal KET 101 punktą yra perteklinis, neteisėtai griežtinantis atsakomybę, tam, kad būtų kvalifikuota ANK 420 straipsnio 1 dalis. Nesutinka, kad jo veiksmai sukėlė avarinę situaciją, prieš persirikiuojant transporto priemonės važiavo greta, jis rodė posūkio signalą, kurį troleibuso vairuotoja turėjo matyti. Remiantis troleibuso priekinės kameros užfiksuotu vaizdo įrašu negalima daryti išvados, kad jo automobilis priešais troleibusą atsirado staiga ir tai buvo troleibuso stabdymo pasekmė. Tačiau su šiais argumentais apygardos teismas neturi pagrindo sutikti.
7. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių pirmiau nurodytų veikų padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).
8. Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį asmuo traukiamas atsakomybėn už šias alternatyvias veikas: 1) reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą; 2) įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus; 3) apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų; 4) draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą.
9. KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 5 punktas numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 104 punktas numato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, išskyrus KET 112 punkte nurodytus atvejus.
10. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, susipažinęs su troleibuso vaizdo kameromis užfiksuotais vaizdo įrašais, sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad būtent R. J. pavojingi veiksmai sukėlė pavojingą situaciją, dėl kurios troleibuso vairuotoja buvo priversta staigiai stabdyti vairuojamą troleibusą. Iš vaizdo įrašo, kuris fiksuoja vaizdą, esantį troleibuso priekyje, aiškiai matyti, kad apelianto vairuojamas automobilis, net ir vertinant jo teiginius, kad važiavo su įjungtu posūkio signalu, tačiau staiga, jam neįsitikinus, kad persirikiuoti saugu, persirikiuoja prieš pat troleibuso priekį ir suka į dešinę. Pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent ši pavojinga apelianto sukelta situacija ir lėmė troleibuso staigų stabdymą, dėl kurio išsigando tiek troleibuso vairuotoja, kuri ėjo tikrinti keleivių, ar jie sveiki, tiek troleibuso keleiviai, kurie sujudėjo iš vietos, matyti trenkėsi į priešais esančios sėdynės atlošą su galvos sritimi, viena keleivė buvo nusviesta į kitą sėdimą vietą. Iš vaizdo įrašo nekyla abejonių, kad apeliantas neįsitikino, jog persirikiuoti yra saugu, jo persirikiavimas buvo pavojingas. Apeliacinio skundo teiginiai, kad ne R. J. veiksmai lėmė staigų troleibuso stabdymą, kadangi troleibuso vairuotoja turėjo jį matyti, nes prieš persirikiuojant jis važiavo greta ir rodė posūkį, yra nepagrįsti. Troleibusas yra didelių gabaritų ir svorio transporto priemonė, jos stabdymo kelias yra didesnis nei lengvosios transporto priemonės. Tokio staigaus įvažiavimo į troleibuso važiavimo juostą, tokiu nedideliu atstumu (užkertant jam kelią) nebuvo galima tikėtis ir numatyti.
11. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas asmens kaltę, pagrįstai rėmėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ Administracijos ir personalo departamento vadovo M. K. pranešimu policijai dėl pavojingo asmens vairavimo, kuriama nurodoma, kad dėl automobilio vairuotojo pavojingo KET pažeidimo „troleibuso keleiviai trenkėsi į sėdynių atlošus ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių sužalojimų bei transporto priemonių sugadinimo“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nebuvo apklaustas liudytoju byloje, tačiau jis kaip minėtos bendrovės atstovas pateikė informaciją apie galimai padarytą nusižengimą, pridėjo laikmeną su vaizdo įrašu. Minėtu pranešimu teismas rėmėsi kaip vienu iš įrodymų, pagrindžiančių inkriminuotą nusižengimą. Pranešime nurodytos aplinkybės atitinka vaizdo įrašuose užfiksuotus duomenis. O būtent, kad troleibuso vairuotoja dėl apelianto automobilio veiksmų buvo priversta staigiai stabdyti, kad keleiviai trenkėsi į sėdynių atlošus ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių sužalojimų ir transporto priemonių sugadinimo. Jokio pagrindo teigti, kad bendrovės atstovas šališkas, nėra, jis vykdė pareigą pranešti apie galimai padarytą administracinį nusižengimą.
12. Nagrinėjamu atveju, R. J. padaryto administracinio nusižengimo esmę sudaro ne vien tai, kad jis persirikiuojant nedavė kelio troleibusui važiuojančiam gretima eismo juosta ta pačia kryptimi (KET 104 punktas), bet tai, kad neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, staiga persirikiavęs iš antros juostos į pirmą juostą pasuko į dešinę, taip neduodamas kelio ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiavusiam troleibusui, priversdamas jo vairuotoją staigiai keisti judėjimo greitį savo ir kitų žmonių, turto saugumui užtikrinti (KET 101, 104 punktai), t. y. savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta viena iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikų, t. y. pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, todėl R. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Analizuojamu atveju, ir KET 4, 5, 9 nustatytų bendro pobūdžio pareigų nevykdymas ir KET 101, ir 104 punktuose numatyti pažeidimai nustatyti pagrįstai ir teisingai. Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad net ir tokiu atveju jeigu būtų nustatytas tik vienas KET 104 punkte numatytas pažeidimas, su kuriuo jis sutinka, šis būtų pakankamas ANK 420 straipsnio 1 dalies kvalifikavimui, kadangi šis straipsnis jam inkriminuotas ne dėl kelių grėsmę eismo saugumui keliančių eismo taisyklių pažeidimus, o už tai, kad jis sukėlė pavojingą situaciją.
Dėl prašymo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį
13. Kaip minėta, R. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, kurio sankcijoje numatyta, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Apeliantas neginčija paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, tačiau prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo arba sutrumpinti jos terminą.
14. Administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo ir skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 34 straipsnio 3 dalyje, o galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra reglamentuota ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).
15. Institucijos 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu R. J. paskirtas minimalus trijų mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Iš Institucijos nutarimo matyti, kad skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, kad yra R. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Institucija, spręsdama dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės, įvertino visuomenės interesą, prevencinius atsakomybės taikymo tikslus ir pažeidėjo nubaudimą tam kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Akcentavo, kad privatus asmens įvykdžiusio pažeidimą interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais yra adekvatus padaryto nusižengimo rezultatas. Šių duomenų pagrindu skyrė minimalaus dydžio baudą ir specialiosios teisės atėmimą minimaliam terminui.
16. Nors pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas, kad R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau teismo išvada, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra, yra pagrįsta ir teisinga. Kaip minėta, Institucijos nutarime nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir į ją atsižvelgta skiriant minimalią baudą bei nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą, todėl ši klaida nepablogino apelianto padėties.
17. R. J. prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti specialiosios teisės atėmimo ar paskirtą terminą sutrumpinti grindžia tuo, kad jo veiksmai padaryti dėl neatsargumo, jie nesukėlė jokių realių neigiamų pasekmių kitiems eismo dalyviams, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, dėl jo gailisi, padėjo jį išaiškinti, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teisė vairuoti transporto priemonę yra reikalinga darbinėje veikloje, jis didžiąja dalimi išlaiko šeimą, teisė vairuoti transporto priemonę yra reikalinga sutuoktinės poreikiams užtikrinti po jai atliktos operacijos.
18. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nurodytos aplinkybės nėra niekuo išskirtinės. Nusižengimo pobūdį ir lengvinančią aplinkybę, bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą įvertino Institucija, skirdama minimalius tiek baudos, tiek ir specialiosios teisės atėmimo dydžius. Apygardos teismas įvertina tai, kad R. J. yra dirbantis, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nurodoma, kad dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, kuruoja objektus skirtinguose Lietuvos miestuose, įvertina ir sutuoktinės sveikatos būklę, tai, kad jai atlikta operacija. Tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.). Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, visos aplinkybės, dėl kurių jam reikalinga teisė vairuoti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir prieš nusižengimo padarymą, tiek apie tai, kad teisė vairuoti reikalinga darbinėms funkcijoms, tiek, kad sutuoktinei numatyta operacija. Kilusios pasekmės yra jo paties elgesio rezultatas.
19. Aukštesniojo teismo vertinimu, dėl padaryto administracinio nusižengimo apelianto patiriamos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.
20. Įvertinęs visas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Skundžiama teismo nutartis ir Institucijos nutarimas paliekami galioti, nes yra teisėti ir pagrįsti, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.