Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos S. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 31 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-299-2025 (ROIK: 25267646948) S. Č. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 362 straipsnio 1 dalį 140 Eur bauda už tai, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) vyriausioji specialistė, 2024 m. balandžio 18 d. priėmė pakartotinai pateiktą prašymą Nr. SRA-33-240414-00307, nors su prašymu nebuvo pateiktas bendraturčių bei besiribojančių sklypų sutikimas prašyme nurodytiems darbams atlikti; tuo ji pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau ir – SĮ) 27 straipsnio 5 dalies 4 ir 6 punktus, 24 straipsnio 21 dalies 2 punktą, 27 straipsnio 8 dalį, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio reglamentavimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau ir – STR 1.05.01:2017) 13.2 punktą. Šį Institucijos priimtą nutarimą S. Č. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 31 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos S. Č. skundas netenkintas. Teismas nutartyje nurodė, jog bylos medžiaga nustatyta, kad atlikusi išduoto SLD teisėtumo patikrinimo procedūrą, Institucija nustatė, jog kartu su statytojo prašymais nebuvo pateikti SĮ 27 straipsnio 5 dalies 4 ir 6 punktuose nurodyti žemės sklypo bendraturčio ir valstybinės žemės patikėtinio rašytiniai sutikimai. Iš 2024 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog SĮ 27 straipsnio 5 dalies 4 punkte yra imperatyviai nurodyta, jog SLD gauti su kitais dokumentais turi būti pateiktas ir žemės sklypo bendraturčių, jei tokių yra, rašytinis sutikimas. Kaip jau anksčiau minėta ir bylos duomenimis nustatyta, sklypas adresu (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo metu, nuosavybes teise priklausė UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog nors teismo posėdžio metu pareiškėja išdėstė savo poziciją, jog šiuo atveju sklypo bendrasavininko rašytinio sutikimo nereikėjo, nes UAB (duomenys neskelbtini) vadovas buvo suteikęs UAB (duomenys neskelbtini) įgaliojimą veikti jos vardu, tačiau teismas pažymi, jog nei pareiškėja, nei Institucija į bylą nepateikė minimo UAB (duomenys neskelbtini) įgaliojimo; byloje pateiktas tik 2025 m. sausio 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įgaliojimas projekto vadovui. Teismo posėdžio metu liudytoja L. P., kuri ir atliko SLD patikrinimą, patvirtino, jog kartu su prašymu išduoti SLD buvo pateiktas įgaliojimas, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini), kaip vienu iš įgaliojimu, įgaliojo K. P. teikti sutikimus. Kaip teisingai pastebėjo teismo posėdžio metu Institucijos atstovė ir liudytoja, su prašymu pateiktas įgaliojimas nėra tapatus rašytiniam sutikimui; teismas su tokia pozicija negali nesutikti. Teismo vertinimu, su prašymu pateiktas bendraturčio vadovo įgaliojimas kitam bendraturčiui atlikti visus teisinius veiksmus nėra tapatus jo rašytiniam sutikimui dėl konkretaus projekto įgyvendinimo bendros nuosavybės teise priklausančiame sklype; tokio įgaliojimo buvimas nepanaikino teisės normoje nustatytos imperatyvios pareigos pateikti rašytinį sutikimą; įgaliojimas negali būti absoliutinamas ir taikomas praplečiant jo apimtį ir paskirtį. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėja teigė, jog su prašymu neturėjo būti pateiktas ir Palangos miesto savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinio, rašytinis sutikimas, nes Palangos miesto savivaldybė neprieštaravo dėl projektuojamų statinių rekonstravimo ir naujos statybos, priėmė sprendimą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir taip išreiškė savo valią – sutikimą; be to nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 ir 20 punktais, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, SLD išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiškosios savivaldybių funkcijos; įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Visgi atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju buvo pateiktas prašymas išduoti SLD, kurį iš esmės reglamentuoja SĮ, STR 1.05.01:2017 ir kiti teisės aktai. SĮ 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, jog kai žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus ir šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais neprivaloma žemės sklypo (teritorijos), kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius, arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju arba šio žemės sklypo (teritorijos) savininko, valdytojo sutikimas ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius). Jeigu reikia sutarties ar susitarimo su valstybinės žemės patikėtiniu ar jo sutikimo, valstybinės žemės patikėtinis jį teikia Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Taigi, teismo vertinimu, būtent SĮ 27 straipsnis nustato statytojo, siekiančio gauti SLD, pareigą pateikti visus reikiamus dokumentus, kai vienas iš jų – valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, o galiojančiuose teisės aktuose nėra numatytos išimtys valstybinės žemės patikėtiniui neteikti rašytinio sutikimo, kai jis yra privalomas, net jeigu jis pats (valstybinės žemės patikėtinis) išduoda SLD. Teismo nuomone, pareiškėja, veikdama savo kompetencijos ribose, tikrindama, ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, privalėjo įsitikinti, kad visi reikalingi dokumentai prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą būtų pateikti, tačiau to nepadarė ir priėmė pakartotinai pateiktą prašymą Nr. SRA-33-240414-00307, nors su juo nebuvo pateiktas bendraturčių bei besiribojančių sklypų savininkų/teisėtų valdytojų sutikimas, todėl pažeidė SĮ 27 straipsnio 5 dalies 4 ir 6 punktus, 8 dalį, 24 straipsnio 2 punktą ir STR 1.05.01:2017 ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 362 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patraukta S. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 31 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-392-729/2025 ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti arba taikyti ANK 34 str. 6 d. ir paskirti mažesnę baudą negu sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, arba administracinės nuobaudos neskirti.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esantį kito bendraturčio UAB (duomenys neskelbtini) duotą įgaliojimą veikti jo vardu bei netinkamai atskleidė Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 6 p. ir Žemės įstatymo 34 str. l d. turinį, t. y. tuo netinkamai aiškino ir taikė įstatymus. Pažymi, jog VTPSI 2025 m. gegužės 6 d. nutarime Nr. VTPSI-ANR_N-296-2025 nurodyta, kad ji, S. Č., buvo nubausta už tai, jog priėmė statytojo UAB (duomenys neskelbtini) prašymą išduoti SLD, nesant 4 sutikimų, VTPSI nutarime nurodytą esą reikėjo kartu su prašymu pateikti sklypo (duomenys neskelbtini): l. Rytinio besiribojančio sklypo savininko sutikimą; 2. Šiaurinio besiribojančio sklypo savininko sutikimą; 3. Vakarinio besiribojančios žemės valdytojo (duomenys neskelbtini) sutikimą; 4. Bendraturčio UAB (duomenys neskelbtini) sutikimą. Nurodo, jog VTPSI 2025 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. VTPSI-ANR_N-296-2025 buvo nubausta, nes nebuvo 4 sutikimų (rytinio, šiaurinio, vakarinio kaimynų ir bendraturčio). Pažymi, jog teismo posėdžio metu buvo išsiaiškinta ir pripažinta, kad nei rytinio, nei šiaurinio besiribojančių sklypų savininkų sutikimų pateikti nereikia, nes ten absoliučiai jokių statybos darbų pagal projektą ir rodiklių lentelę nenumatoma atlikti. Apeliantė pažymi, jog nustačius, kad net pusę VTPSI teiktų kaltinimų yra nepagrįsti, į tai pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio ir dėl to absoliučiai nieko nepasisakė. Mano, kad teismas turėjo įvertinti tai, kad teisminio proceso metu pati VTPSI pripažino, kad net pusę kaltinimų jos atžvilgiu dėl ko esu nubausta nuo pat pradžių buvo ir yra nepagrįsti.

3.2. Apeliantė skunde nurodo, jog pasak VTPSI ir pirmosios instancijos teismo, ji negalėjo priimti statytojo prašymo, nes kartu su prašymu nebuvo pateiktas Savivaldybės sutikimas statyti pėsčiųjų takelį ties vakarine sklypo riba. Apeliantė nurodo, jog su tokiu Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 6 p. turinio vertinimu ir taikymu nesutinka. Pažymi, jog Seimas specialiai tikslu kovoti su biurokratija nuo 2024-01-01 pakeitė Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 6 p., kuriuo sureglamentavo, kad ir statybos leidimo išdavimas, ir sutikimo išdavimas Savivaldybėse turi būti sprendžiamas kartu, o ne atskirais administraciniais procesais: nesiųsti žmonių pirma sutikimo, po reikalauti naujo proceso dėl statybos leidimo išdavimo. Nuo 2024-01-01 pagal statybos įstatymo Nr. XIV-2130 27 str. 5 d. 6 p. ,,Jeigu reikia sutarties ar susitarimo su valstybinės žemės patikėtiniu ar jo sutikimo, valstybinės žemės patikėtinis jį teikia Žemės įstatymo 34 straipsnio l dalyje nustatyta tvarka.“ - Statybos įstatymo Nr. 1-1240 14, 27 ir 27¹straipsnių pakeitimo įstatymas 2023 m. birželio 29 d. Nr. XIV-2130 (TAR, 2023-07-11, Nr. 14321). Būtent tokį įstatymo projektą su tokiu tikslu pateikė Seimo narys S. G. ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (įstatymo projekto Nr. XIVP-2778), kad ir žemės patikėtinio sutikimo išdavimas ir statybos leidimo išdavimas butų sprendžiamas statybos leidimo išdavimo metu. Toks buvo 2023 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV- 2130 tikslas. Žemės įstatymo 34 str. l d. nurodyta, kad Valstybinės žemės patikėtinių sutikimai, išskyrus atvejus, kai dėl jų kreipiamasi KARTU pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, išduodami [ ... ] ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos. Apeliantės manymu, teismas netinkamai aiškino nuo 2024-01-01 įsigaliojusią Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 6 p. Redakciją ir netinkamai taikė teleologinį Statybos ir Žemės įstatymų aiškinimo metodą. Pažymi, jog skirtingai nei nurodyta Žemės įstatymo 34 str. l d., teismas nurodė, kad pirmiausia pagal Žemės įstatymo 34 str. l d. turėjo būti gautas sutikimas ir tik tada pridedamas prie projekto ir prašoma SLD, o ne viskas daroma vienu metu. Teismas netinkamai taikė 2023 m. birželio 29 d. įstatymą Nr. XIV-2130 ir Žemės įstatymo 34 str. l d. Apeliantė pažymi, jog laikosi pozicijos, kad pagal teisinį reglamentavimą ji pasielgė teisingai, kad priėmė statytojo prašymą, ir kad viskas (ir sutikimas ir SLD išdavimas) butų sprendžiami vienu metu. Jos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas bando formuoti neteisingą teismų praktiką, kuri prieštarauja Statybos įstatymo 2023 m. birželio 29 d. Nr. XIV-2130 27 str. 5 d. 6 d. ir Žemės įstatymo 34 str. l d., esą pirmiausia reikia prašymo dėl SLD išdavimo nepriimti, o siųsti statytoją pirmiausia gauti (duomenys neskelbtini) sutikimą, o po to teikti naują prašymą dėl SLD išdavimo. Apeliantės vertinimu, toks neteisingas Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 6 d. ir Žemės įstatymo 34 str. l d. iškraipymas yra negalimas ir netoleruotinas. Seimas tobulina įstatymus dėl biurokratijos mažinimo, o Klaipėdos apylinkės teismas nurodo esą viską teikia daryti pagal seną reglamentavimą, t. y. statytojo prašymo nepriimti ir liepti statytojui daryti dvi atskiras procedūras: pirma sutikimas, po to prašymas dėl SLD, o ne viskas kartu. Apeliantė laikosi pozicijos, kad pagal Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 6 d. ir Žemės įstatymo 34 str. l d. aš UAB (duomenys neskelbtini) prašymą išduoti SLD turėjo priimti, o Savivaldybė viską turėjo nagrinėti kartu.

3.3. Apeliantė skunde nurodo, jog sutikimas statyti prie sklypo ribos yra savininko valios išreiškimas. Mano, jog teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančio rašytinio įrodymo ir jo turinio. Pažymi, jog teismas ignoravo svarbų rašytinį įrodymą, kuriame buvo išreikšta raštiška žemės valdytojo valia dėl pėsčiųjų takelio statybos prie sklypo ribos. Kartu su pakartotiniu prašymu buvo pateikta 2023 m. vasario 3 d. infrastruktūros plėtros sutartis Nr. SS-DP-17, pasirašyta su Savivaldybe, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) atlieka automobilių stovėjimo aikštelės su įvažiavimais į (duomenys neskelbtini) projektavimo, statybos ir/ar įrengimo darbus būtent prie vakarinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurioje buvo projektuojami statiniai, t. y. 2023 m. vasario 3 d. infrastruktūros plėtros sutartyje Nr. SS-DP-17 jau buvo išreikšta aiški Savivaldybės valia dėl inžinerinio statinio statybos arčiau sklypo ribos. Tai yra galiojantis sandoris, kuriame yra išreikšta aiški raštiška Savivaldybės valia dėl takelio statybos prie sklypo ribos. Neatskiriama 2023 m. vasario 3 d. infrastruktūros plėtros sutarties Nr. SS-DP-17 dalis yra sutarties priedas, el. parašais pasirašytos sutarties 9 lapas, kuris yra būtent UAB (duomenys neskelbtini) prašymo išduoti SLD projekto dalis. Pagal CK 6.189 str. l d. dvišalė sutartis sutarties šalims turi įstatymo galią. CK 6.193 str. ir CK 6.200 str. yra įtvirtinti galiojančių sutarčių aiškinimo ir vykdymo principai, kurių negalima ignoruoti. Nurodo, jog ji UAB (duomenys neskelbtini) prašymą priėmė, kad nagrinėjant prašymą dėl SLD išdavimo, kartu dar kartą butų išreikšta Savivaldybės valia dėl sutikimo statyti takelį prie sklypo ribos. Nurodo, jog kokius Savivaldybė priims sprendimus dėl statybos arčiau sklypo ribos ir SLD išdavimo ji nesprendžia, nes jos funkcija yra priimti ar nepriimti prašymą dėl SLD išdavimo. Įvertinusi visus UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus, ji padarė išvadą, kad prašymas išduoti SLD gali būti priimtas ir nagrinėjamas Savivaldybės, kuri turi išreikšti raštišką valią dėl statybos prie sklypo ribos ir SLD išdavimo. Pažymi, jog jos funkcija yra tik priimti ar ne dokumentus, kad juos toliau nagrinėtų Savivaldybė. Mano, jog pasak klaidingo ir nepagrįsto VTPSI ir apylinkės teismo aiškinimo, ji neva UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų turėjo nepriimti nagrinėti. Tačiau su tokiu vertinimu apeliantė nesutinka.

3.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog įkeltame projekte buvo ir yra bendraturčio UAB (duomenys neskelbtini) duotas įgaliojimas veikti jos vardu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui K. P.. Nurodo, jog teisėje galioja principas, kad tas kas veikia per kitą, veikia pats, todėl, teikdamas prašymus, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius K. P. kartu veikė ir UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Teikdamas visus prašymus ir rodiklius K. P. kartu veikė ir UAB „Europos resursai“ vardu. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) direktorius K. P., teikdamas raštiškus prašymus veikė ir UAB (duomenys neskelbtini) vardu, todėl, apeliantės vertinimu, ji UAB (duomenys neskelbtini) prašymo neturėjo atmesti ir atskiro UAB (duomenys neskelbtini) sutikimo neturėjo reikalauti. Pažymi, jog teismas nurodo, kad įgaliojimas nėra sutikimas, tačiau, apeliantės vertinimu, minėto įgaliojimo pagrindu išreikšta įgaliotinio raštiška valia yra tinkamas UAB (duomenys neskelbtini) raštiškas sutikimas, kad SLD pagal pateiktus sprendinius butų išduotas. Maža to, apeliantė nurodo, jog patvirtindami K. P. atliktus veiksmus, UAB (duomenys neskelbtini) dar kartą davė papildomą raštišką sutikimą, kuris buvo pateiktas teismui. Nurodo, jog atstovavimo teisiniuose santykiuose yra toks principas, jei įgaliotojas pritaria atliktiems veiksmams, vadinasi jau tuo metu atitinkamas asmuo turėjo tokį įgaliojimą (CK 2.133 str. 6 d.). Apeliantės manymu, nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) ne tik pritarė, bet UAB (duomenys neskelbtini)direktorius K. P. iš tikrųjų turėjo įgaliojimą veikti UAB „Europos resursai“ vardu. Pažymi, jog įgaliotinis K. P. veikė įgaliotojo UAB (duomenys neskelbtini) vardu, vėliau įgaliotojas UAB (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad pritaria projekto sprendiniams, todėl ji, apeliantė, laikėsi pozicijos, kad esant įgaliojimui veikti ir UAB (duomenys neskelbtini) vardu, jokio papildomo sutikimo nereikėjo, nes K. P. jau veikė paties UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Apeliantės manymu, šioje dalyje, atstovavimo santykiuose, vyrauja civilinė teisė ir UAB (duomenys neskelbtini) elgesį reikia vertinti per civilinės teisės prizmę. Apeliantės vertinimu, jei UAB (duomenys neskelbtini) pritarė projekto sprendiniams per įgaliotinį, tai jokio papildomo sutikimo reikalauti nereikėjo. Mano, jog tiek VTPSĮ nutarimas, tiek apylinkės teismo nutartis prieštarauja pagal Viešojo administravimo įstatymą LVATo įtvirtintam gero viešojo administravimo principui, pagal kurį tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (žr. LVATo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarties 38 p. administracinėje byloje Nr. eA-2047-821/2023, proceso Nr. 3-61-3-04845-2023-l; LVATo 2025 m. liepos 9 d. sprendimo 37 p. adm. byloje Nr. eA-2227-525/2025; LAVTo 2013 m. kovo 5 d. nutartį adm. byloje Nr. A552-185/2013; 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą adm. byloje Nr. A444- 878/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartį adm. byloje Nr. A552-385/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartį adm. byloje Nr. A-1872-552/2015 ir kt.).

4. Atsiliepimu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patarėja, pavaduojanti Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus vedėją, nesutinka su apeliaciniu S. Č. skundo, prašo jo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 31 d. nutartį nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktos S. Č. apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

7. ANK 362 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statinių projektų patikrinimo, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į teisės aktus, reglamentuojančius statybos leidimų išdavimą. Pažymėtina, jog ANK 362 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. užtenka nustatyti, kad nebuvo laikomasi statinių projektų patikrinimo tvarkos ir nėra būtina konstatuoti kilusius realius padarinius ar vertinti jų mastą. SĮ 24 straipsnio 21 dalies 2 punktas nurodo, jog už statinio projekto atitiktį nustatytiems reikalavimams atsako šiame įstatyme nurodyti projektinius pasiūlymus tikrinantys subjektai, kai pagal šio įstatymo 27¹ straipsnyje nurodytą kompetenciją jie privalėjo tikrinti projektinius pasiūlymus. Šiuo atveju projektinius pasiūlymus tikrinantys subjektai atsako už projektinių pasiūlymų atitiktį įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, kiek tai susiję su šio įstatymo 27¹ straipsnyje nurodyta jų kompetencija.

8. Institucijos 2025 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. VTPSI-ANR_N-299-2025 S. Č. už ANK 362 straipsnio 1 dalį paskirta 140 Eur bauda už tai, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) vyriausioji specialistė, 2024 m. balandžio 18 d. priėmė pakartotinai pateiktą prašymą Nr. SRA-33-240414-00307, nors su prašymu nebuvo pateikti sklypo bendraturčių bei besiribojančių sklypų savininkų/teisėtų valdytojų sutikimai, ir tokiais veiksmais ji pažeidė SĮ 27 straipsnio 5 dalies 4 ir 6 punktus, 8 dalį, 24 straipsnio 21 dalies 2 punktą, STR 1.05.01:2017 13.2 punktą.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs ir išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, priimdama S. Č. 2025 m. gegužės 6 d. nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas nutarimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo, atsižvelgė į pareiškėjos S. Č. pateiktus argumentus. Pažymėtina, jog atlikusi išduoto SLD teisėtumo patikrinimo procedūrą, Institucija nustatė, jog kartu su statytojo prašymais nebuvo pateikti SĮ 27 straipsnio 5 dalies 4 ir 6 punktuose nurodyti žemės sklypo bendraturčio ir valstybinės žemės patikėtinio rašytiniai sutikimai. Iš 2024 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini).

10. Apeliantė skunde tvirtina, jog įkeltame projekte buvo ir yra bendraturčio UAB (duomenys neskelbtini) duotas įgaliojimas veikti jos vardu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui K. P. ir, apeliantės vertinimu, minėto įgaliojimo pagrindu išreikšta įgaliotinio raštiška valia yra tinkamas (duomenys neskelbtini) raštiškas sutikimas, kad SLD pagal pateiktus sprendinius butų išduotas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, mano, jog SĮ 27 straipsnio 5 dalies 4 punkte yra imperatyviai nurodyta, jog SLD gauti su kitais dokumentais turi būti pateiktas ir žemės sklypo bendraturčių, jei tokių yra, rašytinis sutikimas. Sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo metu, nuosavybes teise priklausė UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Nors teismo posėdžio metu pareiškėja išdėstė savo poziciją, jog šiuo atveju sklypo bendrasavininko rašytinio sutikimo nereikėjo, nes UAB (duomenys neskelbtini) vadovas buvo suteikęs UAB (duomenys neskelbtini) įgaliojimą veikti jos vardu, tačiau teismas pažymi, jog nei pareiškėja, nei Institucija į bylą nepateikė minimo UAB (duomenys neskelbtini) įgaliojimo; byloje pateiktas tik 2025 m. sausio 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įgaliojimas projekto vadovui. Teismo posėdžio metu liudytoja L. P., kuri ir atliko SLD patikrinimą, patvirtino, jog kartu su prašymu išduoti SLD buvo pateiktas įgaliojimas, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini), kaip vienu iš įgaliojimu, įgaliojo K. P. teikti sutikimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas bei Institucija vertina, jog šiuo atveju su prašymu pateiktas įgaliojimas nėra tapatus rašytiniam sutikimui dėl konkretaus projekto įgyvendinimo bendros nuosavybės teise priklausančiame sklype, o tokio įgaliojimo buvimas nepanaikina teisės normoje nustatytos imperatyvios pareigos pateikti rašytinį sutikimą.

11. Apeliaciniame skunde S. Č. taip pat tvirtina, jog su prašymu neturėjo būti pateiktas ir (duomenys neskelbtini), kaip valstybinės žemės patikėtinio, rašytinis sutikimas, nes (duomenys neskelbtini) neprieštaravo dėl projektuojamų statinių rekonstravimo ir naujos statybos, priėmė sprendimą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir taip išreiškė savo valią – sutikimą; be to nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 ir 20 punktais, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, SLD išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiškosios savivaldybių funkcijos; įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apeliantės skundo argumentais, pažymi, jog šiuo atveju buvo pateiktas prašymas išduoti SLD, kurį iš esmės reglamentuoja SĮ, STR 1.05.01:2017 ir kiti teisės aktai. SĮ 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, jog kai žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus ir šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais neprivaloma žemės sklypo (teritorijos), kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius, arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju arba šio žemės sklypo (teritorijos) savininko, valdytojo sutikimas ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius). Jeigu reikia sutarties ar susitarimo su valstybinės žemės patikėtiniu ar jo sutikimo, valstybinės žemės patikėtinis jį teikia Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Taigi, būtent SĮ 27 straipsnis nustato statytojo, siekiančio gauti SLD, pareigą pateikti visus reikiamus dokumentus, kai vienas iš jų – valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, o galiojančiuose teisės aktuose nėra numatytos išimtys valstybinės žemės patikėtiniui neteikti rašytinio sutikimo, kai jis yra privalomas, net jeigu jis pats (valstybinės žemės patikėtinis) išduoda SLD.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukta S. Č., veikdama savo kompetencijos ribose, tikrindama, ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, privalėjo įsitikinti, kad visi reikalingi dokumentai prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą būtų pateikti, tačiau to nepadarė ir priėmė pakartotinai pateiktą prašymą Nr. SRA-33-240414-00307, nors su juo nebuvo pateiktas bendraturčių bei besiribojančių sklypų savininkų/teisėtų valdytojų sutikimas, todėl pažeidė SĮ 27 straipsnio 5 dalies 4 ir 6 punktus, 8 dalį, 24 straipsnio 2 punktą ir STR 1.05.01:2017 ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 362 straipsnio 1 dalyje.

13. Apeliaciniu skundu S. Č. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 31 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti arba taikyti ANK 34 str. 6 d. ir paskirti mažesnę baudą negu sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, arba administracinės nuobaudos neskirti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas, neįžvelgia galimybės taikyti S. Č. ANK 34 str. 6 d. ir paskirti mažesnę baudą negu sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, arba administracinės nuobaudos apskritai neskirti.

14. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai ir rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, S. Č. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 362 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinė nuobauda – sankcijoje numatyta minimali bauda – buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, t. y. neginčijamai nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir tinkamai įvertintos bylos aplinkybės bei pareiškėją charakterizuojanti medžiaga. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad pažeidėjos atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pažeidėja, pirmosios instancijos teisme nagrinėjant jos skundą, kaltės iš esmės nepripažino, prašė administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti, gailėjimosi dėl savo veikos neišreiškė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog S. Č. nenurodė jokių reikšmingų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jai reikėtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą. Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad nuobauda už padarytą administracinį nusižengimą jai paskirta neperžengiant sankcijos ribų, nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, todėl paliekama nepakeista.

15. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis), be to, paskyrė pagrįstą, neprieštaraujančią teisingumo ir proporcingumo principams nuobaudą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos naikinti ar keisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 31 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos S. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.