Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-05-08 · Civilinė byla Nr. e2-4613-769/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-08
Bylos Nr.
e2-4613-769/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02312-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Augustė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Atsakovas
E. S.
Civilinė byla Nr. e2-4613-769/2019Proceso Nr. 2-06-3-02312-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.1; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 3.2.6.6.1.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 8 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei E. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 450,89 Eur skolos, 335,23 Eur palūkanų, 60,35 Eur palūkanų delspinigių, 3,12 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar kito parengiamojo procesinio dokumento, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2008 m. vasario 15 d. AB „Swedbank“ ir atsakovė sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas kreditas, atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas sutartyje numatytas sumas AB „Swedbank“ naudai. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. 2009 m. gegužės 21 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pirminis kreditorius AB „Swedbank“ bankas perleido naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises į atsakovę pagal Sutartį.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 450,89 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.1 straipsnis, 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.101 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis).

Vartojimo kredito sutartimi buvo nustatyta 15 procentų dydžio metinių palūkanų norma. Negrąžinta kredito suma 450,89 Eur, ieškovė prašo priteisti 335,23 Eur palūkanų, t.y., prašoma priteisti palūkanų suma beveik lygi pagrindinei skolai. Šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę ar kaip atlyginimas kreditoriui už skolininko naudojimąsi svetimais pinigais. Ieškovė, perėmusi reikalavimo teises 2009 metais, į teismą dėl skolos išieškojimo kreipėsi tik 2019 metais, prašydama priteisti iš atsakovės ir palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. kovo 15 d. – 333,54 Eur. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės ir reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytą palūkanų sumą –1,69 Eur. Įvertinus, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo perleista paskaičiuota 1,69 Eur palūkanų suma, ši skola priteistina iš atsakovės. Reikalavimas dėl 333,54 Eur palūkanų, kaip atlyginimo kreditoriui už skolininkės naudojimąsi kreditu, atmestinas, kaip nepagrįstas, nes ieškovės vykdoma veikla,- skolų išieškojimas, bet ne kreditų už palūkanas davimas, t.y., pajamų iš pinigų skolinimo bendrovė neuždirba, paskolų neišduoda. Be to, reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001, Nr. 3K-3-141/2006, Nr. 3K-3-211/2008, Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (LAT nutartis Nr. 3K-3-1137/2002, Nr. 3K-3-536/2008). Pažymėtina, kad vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisės institutas, turi būti taikomas atsižvelgiant į jo tikslą – didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. spalio 1 d. Swedbank siųstame pranešime atsakovei nurodyta, kad jos skola 1547,88 Lt (448,29 Eur) ir nuo tos sumos skaičiuojami delspinigiai iki galutinio atsiskaitymo. Pranešime duomenų apie palūkanų už naudojimąsi kredito likučiu skaičiavimą iki galutinio atsiskaitymo nėra. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, reikalavimas dėl 333,54 Eur palūkanų priteisimo atmestinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 0,1 procento dydžio delspinigius, t.y. 82,52 Eur delspinigių, iš kurių 1,36 Eur paskaičiuota už laikotarpį iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (2009 m. gegužės 21 d.) bei 81,16 Eur už 180 dienų už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. kovo 15 d., taip pat 60,35 Eur palūkanų delspinigių, 0,006 Eur perleistų reikalavimo perleidimo sutartimi ir 60,34 Eur, skaičiuojamų nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. kovo 15 d. Ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies. Pažymėtina, kad netesybos yra šalutinė prievolė, kuria siekiama užtikrinti pagrindinės prievolės įvykdymą. Netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jokiu būdu netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (LAT nutartis Nr. 3K-3-218/2003). Minėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl vartotojų teisių apsaugos vartojimo sutartiniuose santykiuose yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei. Vertintina tai, kad ieškinys kildinamas iš vartojimo sutartinių teisinių santykių, atsakovė yra vartotojas, kuris sutartį su pradiniu kreditoriumi sudarė prisijungdamas prie jo parengtų standartinių sutarčių sąlygų ir turėjo ribotas galimybes dėl jų derėtis. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeidžiant sutarčių laisvės principo. Teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti, ypač tuo atveju, jeigu viena iš sutarties šalių yra vartotojas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką netesybų dydžio pagrįstumo vertinimas atliekamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į konkrečias toje byloje nustatytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Sutartyje nustatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad tokio dydžio netesybos visuomet laikytinos aiškiai per didelėmis CK 6.73 ir 6.258 straipsnių prasme. Todėl siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais yra pagrindas sumažinti prašomų priteisti delspinigių dydį iki 0,05 procento, todėl ieškovės paskaičiuoti delspinigiai mažintini per pusę, prie jų pridedant Reikalavimo sutartimi perleistus pradinės kreditorės paskaičiuotus delspinigius ir iš atsakovės priteisiant iš viso 72,12 Eur delspinigių (1,36+40,58 +30,18) (CPK 6.71 str.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti 15 proc. palūkanų nuo 450,89 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y., palūkanų už pradinio kreditoriaus,-banko, suteiktų pinigų naudojimą. Šioje dalyje ieškinys negali būti tenkinamas aukščiau išdėstytais motyvais: ieškovės vykdoma veikla,- skolų išieškojimas, pradinis kreditorius 2009-10-01 pranešime skolininkei dėl 15 proc. palūkanų skaičiavimo nuo 450,89 Eur skolos likučio nėra informavęs. Be to, ieškiniu yra prašoma priteisti nuo visos priteistinos sumos 5 procentus metinių palūkanų, įstatyme įvardijamų kaip minimalūs nuostoliai, todėl reikalavimas dar priteisti ir 15 procentų palūkanų „už naudojimąsi kreditu“ nuo pradinio kreditoriaus suteiktos kredito sumos laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad teismui nepateikti ir jokie įrodymai apie patirtus didesnius nei minimalūs nuostolius dėl atsakovės prievolės nevykdymo (Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2A-1196-123/2012).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis yra numatyta skolininko pareiga mokėti procesines palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovo prašymu iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2019 m. balandžio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

Ieškovė prašo priteisti ir 3,12 Eur skolos išieškojimo išlaidų, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad E. S. siųsti pranešimai ieškovei kainavo 3,12 Eur, teismui nepateikė, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje netenkintinas.

Iš dalies tenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė prašo priteisti 21 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Laikant, kad patenkinta apie 56 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 11,76 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, į. k. 125164834, buveinės adresas A. Juozapavičiaus g. 7, Vilnius, a.s. LT02 7044 0600 0031 0074, AB bankas SEB bankas, iš atsakovės E. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 450,89 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt eurų ir 89 ct) skolos, 1,69 Eur (vieną Eur 69 ct) palūkanų, 72,12 Eur (septyniasdešimt du eurai 12 ct) delspinigių, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2019 m. balandžio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,76 Eur (vienuolika eurų 76 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Augustė