Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-09-20 · Administracinė byla Nr. eA-405-822/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eI4-782-463/2022Sprendimas · 2022-02-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-09-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-20
Bylos Nr.
eA-405-822/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02106-2021-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Rytis Krasauskas
Atsakovas
A. P., D. L., V. Š., A. S., Z. B., Ą. R., K. V., V. A., A. A. Ž.
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-405-822/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02106-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 11.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų A. P., D. L., V. Š., A. S., Z. B., Ą. R., K. V., V. A., A. A. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymą atsakovams buvusiam Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos vadovui K. V., uždarosios akcinės bendrovės Mokymo centro „Adpilis“ vadovui A. P., uždarosos akcinės bendrovės „Dorkanas“ vadovui A. S., uždarosios akcinės bendrovės „Kelio iliuzija“ vadovui A. S., buvusiam A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centro „VRC“ vadovui A. A. Ž., uždarosios akcinės bendrovės „LDV Unio“ vadovui V. A., viešosios įstaigos „Vairoseta“ vadovui Z. B., Vilniaus saugaus miesto centro vadovui D. L., uždarosios akcinės bendrovės „ARV-Auto“ vadovui V. Š., buvusiam uždarosios akcinė bendrovės „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ vadovui Ą. R. dėl sankcijos skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Konkurencijos taryba (toliau – ir Taryba, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu skirti sankcijas: 1) buvusiam Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos (toliau – ir LVMA) vadovui K. V. ketveriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirti 7 500 Eur baudą; 2) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Mokymo centro „Adpilis“ (toliau – ir UAB Mokymo centras „Adpilis“) vadovui A. P. ketveriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirti 7 500 Eur baudą; 3) UAB „Dorkanas“ vadovui A. S. ketveriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirti 7 500 Eur baudą; 4) UAB „Kelio iliuzija“ vadovui A. S. ketveriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirti 7 200 Eur baudą; 5) buvusiam A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centro „VRC“ vadovui A. A. Ž. ketveriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirti 7 500 Eur baudą; 6) UAB „LDV Unio“ vadovui V. A. trejiems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu; 7) viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Vairoseta“ vadovui Z. B. ketveriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirti 3 620 Eur baudą; 8) Vilniaus saugaus miesto centro vadovui D. L. ketveriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirti 6 500 Eur baudą; 9) UAB „ARV-Auto“ vadovui V. Š. ketveriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirti 6 000 Eur baudą; 10) buvusiam UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ vadovui Ą. R. ketveriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirti 6 000 Eur baudą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2021 m. birželio 23 d. priėmė nutarimą Nr. 1S-63 (2021) (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu skirti aukščiau paminėtiems asmenims sankcijas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Konkurencijos taryba 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 2S-7 (2018) „Dėl ūkio subjektų, teikiančių vairavimo mokymo paslaugas, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir 2018 m. gruodžio 17 d. Nutarimas), be kita ko, pripažino, kad Vilniuje veikiančios vairavimo mokyklos: A. Ž. personalinis vairuotojų ruošimo centras „VRC“, UAB Mokymo centras „Adpilis“, UAB „Automotoket“, UAB „Autoplaza“, UAB „Daugva ir ko“, UAB „Dorkanas“, UAB „Dovanėlė Jums“, UAB „J. R. vairavimo mokykla“, J. J. įmonė, UAB „JTMC“, UAB „Kelio iliuzija“, UAB LDV Unio“, UAB „Sostinės vairavimo mokykla“, VšĮ „Vairoseta“, Vilniaus saugus miesto centras, UAB „Visagalis“, LVMA bei Kaune veikiančios vairavimo mokyklos: UAB „ARV-Auto, UAB „Rigveda“, UAB „Auto ABC“, VšĮ „Auto ABCDE“, D. M. įmonė, UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“, UAB „Tikslo linija“, V. Ž. įmonė ir LVMA sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą dėl vairavimo mokymo paslaugų kainų nustatymo Vilniaus ir Kauno miestuose ir tokiu būdu pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Už pažeidimus ūkio subjektams buvo skirtos baudos. Nutarimas yra patvirtintas tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT), tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT).

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas teigė, kad 2018 m. gruodžio 17 d. Nutarime veiksmus Taryba įvertino kaip susitarimą, kuriuo buvo apribota vairavimo mokyklų konkurencija vairavimo mokymo paslaugų kainų nustatymu. Taryba konstatavo, kad susitarimu taip pat buvo siekiama daryti neigiamą poveikį vairavimo mokymo paslaugų teikimo rinkoje.

5. Pažymėjo, kad už nustatytą Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies punkto pažeidimą Taryba 2018 m. gruodžio 17 d. Nutarimu UAB Mokymo centrui „Adpilis“ skyrė 25 900 Eur baudą; UAB „ARV-Auto“ skyrė 75 500 Eur baudą; UAB „Dorkanas“ skyrė 88 700 Eur baudą; UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ skyrė 9 500 Eur bauda; UAB „Kelio iliuzija“ skyrė 42 800 Eur baudą; UAB „LDV Unio“ skyrė 129 300 Eur baudą; LVMA skyrė 3 000 Eur baudą; VšĮ „Vairoseta“ skyrė 5 200 Eur baudą; BĮ Vilniaus saugaus miesto centrui skyrė 8 900 Eur baudą; A. Ž. personaliniam vairuotojų ruošimo centrui „VRC“ skyrė 16 900 Eur (toliau – ir Vairavimo mokyklos).

6. Nurodytas sankcijas Konkurencijos taryba siūlė skirti įvertinusi Vairavimo mokyklų vadovų A. P., V. Š., A. S., Ą. R., A. S., V. A., K. V., Z. B., D. L. ir A. A. Ž. prisidėjimo prie pažeidimo padarymo aplinkybes (kaip aptarta Nutarimo 5 dalyje) bei įvertinus aplinkybes, turinčias reikšmės sankcijų skyrimui (kaip aptarta Nutarimo 6 dalyje).

Atsiliepimas

7. Atsakovas A. P. atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Nurodė, kad Taryba siūlo skirti net dvi itin griežtas ir neproporcingas sankcijas atsakovui: apribojimą eiti pareigas ketveriems metams bei 7 500 Eur baudą. Pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo ir būtinumo atsakovui už tą patį pažeidimą skirti net dvi skirtingas sankcijas. Be to, tai iš esmės būtų trečia sankcija, kadangi UAB Mokymo centrui „Adpilis“ jau paskirta 25 900 Eur bauda, o šios bendrovės vienintelis akcininkas ir naudos gavėjas yra atsakovas. Be to, asmenų, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos sankcijos, sąrašas papildomai skelbiamas Tarybos interneto svetainėje, o tai jau yra ketvirta sankcija.

9. Teigė, kad jam turėtų būti skiriama tik viena sankcija – apribojimas eiti pareigas, kurio laikotarpis turi būti mažinamas, o bauda neturi būti skiriama, nes siūlomos sankcijos yra akivaizdžiai baudžiamojo, o ne prevencinio pobūdžio, neatitinkančios savo prevencinės paskirties, neproporcingos atsakovo padarytam pažeidimui, nes UAB Mokymo centrui „Adpilis“ paskirtos sankcijos dydis patvirtina, jog bendrovės veikla nėra didelės reikšmės ir nedaro esminės įtakos vairuotojų mokymo Vilniuje rinkai, jos pavojingumas yra mažas.

10. Atsakovas akcentavo, kad teismas neprivalo skirti dviejų sankcijų už tą patį pažeidimą, todėl šiuo atveju nėra pagrindo skirti papildomos sankcijos (baudos). Nesutiko su pažeidimo trukmės skaičiavimu, t. y. su pareiškėjo išvada, kad faktinė 2 metų ir 1 mėnesio pažeidimo trukmė turėtų būti apvalinama iki 2 metų ir 5 mėnesių, kadangi sprendžiant dėl sankcijų vadovui, pažeidimo trukmė turėtų būti vertinama pagal faktą, o ne taikant įmonių baudų apskaičiavimui taikomus principus.

Atsiliepimas

11. Atsakovas prašė atmesti pareiškėjo prašymą, o nusprendus, jog prašymas yra pagrįstas, mažinti siūlomas sankcijas taip: atsakovui vieneriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu, o baudos neskirti.

12. Atsakovas K. V. atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

13. Atsakovas nurodė, kad jis negali būti laikomas tiesiogiai prisidėjusiu prie ūkio subjektų draudžiamo susitarimo sudarymo ir už tai jam neturėtų būti skiriama itin griežta, baudžiamojo pobūdžio, laisvę apribojanti Tarybos siūloma sankcija. Atsakovas teigė, kad neatliko jokių veiksmų, kurie būtų galėję paskatinti ar nulemti Vilniuje veikiančių vairavimo mokyklų draudžiamo konkurentų susitarimo dėl vairavimo mokymo paslaugų kainų sudarymą, nes atsakovas neorganizavo 2016 m. birželio 13 d. susirinkimo, kuriame buvo aptariamos vairavimo paslaugų kainos tarp Vilniaus vairavimo mokyklų vadovų. Pažymėjo, kad nepriklausomai nuo jo indėlio, šis susirinkimas bet kuriuo atveju būtų įvykęs. Jis nedalyvavo tarpusavio pokalbiuose po susirinkimo formaliosios dalies, todėl negali būti laikomas tiesiogiai prisidėjusiu prie uždrausto susitarimo sudarymo.

14. Atsakovo teigimu, Taryba tiesioginiu prisidėjimu prie draudžiamo susitarimo sudarymo kvalifikuoja vien tik dalyvavimą 2016 m. birželio 13 d. susirinkime. Tokiu būdu Taryba taiko nepateisinamai nepagrįstai žemą neteisėtų veiksmų įrodinėjimo standartą, kuris, atsižvelgiant į atsakovui gresiančių sankcijų griežtumą ir sunkumą, yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija), bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintomis asmens teisinėmis garantijomis.

15. Nurodė, kad Tarybos skiriama sankcija būtų neteisinga dar ir tuo aspektu, jog atsakovas, eidamas vadovaujančias pareigas skirtingose organizacijose, savo veiksmais niekada nėra nusižengęs teisės aktų reikalavimams, savo asmeniniu indėliu yra pasiekęs tik geriausių rezultatų.

16. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas grindžiamas išimtinai vien tik prielaidomis apie asmens indėlį prie draudžiamo susitarimo sudarymo ir akcentavo, jog Taryba privalėjo nurodyti aiškius neteisėto pobūdžio atsakovo veiksmus (neveikimą), kurie savo esme galėtų būti laikomi pakankamais įvertinti atsakovo asmeninį indėlį vairavimo mokyklų vadovų tarpusavio pokalbiuose kaip prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo susitarimo.

17. Atsakovas nurodė, kad yra būtina su juo susijusią bylos dalį išskirtį į atskirą bylą, nes Taryba prašo skirti asmenines sankcijas 10 skirtingų ūkio subjektų vadovų. Visų šių asmenų galimą prisidėjimą prie draudžiamo susitarimo sudarymo Taryba grindžia panašiomis aplinkybėmis. Tačiau Tarybos prašymo dalis dėl atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu išsiskiria dėl organizacijos (LVMA), kurios vadovu buvo atsakovas, ypatumų ir specifikos, LVMA lyginant su draudžiamą susitarimą sudariusiomis vairavimo mokyklomis. LVMA pati nevykdo ekonominės vairavimo mokymo paslaugų teikimo veiklos, dėl to LVMA niekada nedalyvavo Tarybos nustatytame vairavimo mokyklų susitarime derinti tarpusavio paslaugų teikimo kainas. Atitinkamai ir atsakovo, kaip LVMA vadovo, vaidmuo nagrinėjamoje situacijoje iš esmės skiriasi nuo vairavimo mokyklų vadovų. Atsakovas, eidamas LVMA vadovo funkcijas, neturėjo jokio suinteresuotumo dėl draudžiamų susitarimų, atitinkamai jis ir neturėjo asmeninio indėlio vairavimo mokykloms pasiekiant Tarybos nustatytą susitarimą.

18. Atsakovas D. L. atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

19. Nurodė, kad Taryba nenustatė aktyvaus atsakovo vaidmens sudarant draudžiamą susitarimą ir pažymėjo, jog VISMC tariamai sudaryto susitarimo galimai neigiama įtaka konkurencijai yra labai nežymi, palyginus su kai kuriais anksčiau Tarybos nagrinėtais draudžiamais susitarimais, kada bendrovėms skyrė net kelių dešimčių milijonų eurų dydžio baudas, tačiau atitinkamų bendrovių vadovai atsakomybės išvengė.

20. Tarybos prašymas dėl sankcijų taikymo yra nenuoseklus ir neproporcingas, nes Taryba nagrinėjamu atveju tarp vairavimo mokyklų vadovų sudarytą susitarimą laiko savo tikslu prieštaraujančiu konkurencijos teisei, o pažeidimų atveju Taryba skiria nuo 15 iki 25 procentų bazinės baudos padidinimą, kuris atlieka atgrasymo funkciją. Ginčo atveju Taryba VISMC skyrė mažiausią 15 proc. baudos padidinimą, todėl galima daryti išvadą, kad Taryba laikėsi pozicijos, jog minimalaus bazinės baudos padidinimo pakako atgrasymo tikslams pasiekti. Atsakovo teigimu, Tarybos prašymas pritaikyti savo tikslu tą patį – atgrasymo tikslą – įgyvendinančias asmeninio pobūdžio sankcijas atsakovui, neatitinka bendros Tarybos pozicijos pagrindinio tyrimo metu.

21. Atsakovas akcentavo, kad Taryba nepagrindė, kodėl jam turi būti taikomos vidutinio dydžio sankcijos už pažeidimus ir atkreipė dėmesį, jog iš dalies Tarybos siūlomomis sankcijomis yra suvaržoma asmens Konstitucinė teisė pasirinkti darbą. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų skirti apribojimą 4 metus eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu, tai labai smarkiai apribotų atsakovo galimybes surasti naują darbo vietą. Atsakovas per metus, atskaičius mokesčius, gauna 14 000 Eur darbo užmokestį, Tarybos pasiūlyta 6 500 Eur dydžio bauda reikštų, kad atsakovas turėtų skirti net pusę savo metinių pajamų baudai padengti. Atsakovo vertinimu, tokio dydžio baudos skyrimas būtų jam pernelyg didelė finansinė našta, juolab, kad Taryba siekia, jog atsakovas 4 metus negalėtų atlikti savo dabartinių darbo funkcijų.

Atsiliepimas

22. Atsakovas A. S. atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko.

23. Atsakovas nurodė, kad jo aktyvumas, darant Įstatymo 5 straipsnio pažeidimus, buvo itin menkas: jis neinicijavo susirašinėjimų, pokalbių, kurių metu buvo tariamasi dėl kainų ir/ar rinkos pasidalinimo, o susirinkimo etape, kuriame susitarimas buvo sudaromas, nedalyvavo. Pažymėjo, kad suprantama, jog pareiškėjas savo prašyme nedetalizuoja šios aplinkybės, tačiau vertinant atsakovo asmeninės atsakomybės klausimą ji yra teisiškai reikšminga ir šioje byloje privalo būti vertinama.

24. Nurodė, kad 2016 m. birželio 13 d. susirinkime dalyvavo tik jo pradžioje, kol vyko darbotvarkės ir susirinkimo eigos pristatymas, o kitų vairavimo mokyklų vadovų tvirtinimu, kalbos dėl kainų vyko susirinkimo pabaigoje.

25. Atsakovas dėl Tarybos siūlomos sankcijos atsakovui, pažymėjo, kad UAB „Dorkanas“ už dalyvavimą draudžiamame susitarime jau buvo skirta itin didelė 88 700 Eur bauda, todėl nėra pagrindo taikyti papildomas, baudžiamojo pobūdžio sankcijas atsakovui. Papildomas sankcijų taikymas atsakovui būtų perteklinis ir neproporcingai pakenktų jo reputacijai bei galimybei įsidarbinti, panaudoti savo vadovavimo žinias ir įgūdžius. Be to, pareiškėjas nei Nutarime, nei prašyme teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad yra reali grėsmė, jog atsakovas galėtų imtis kokių nors antikonkurencinių veiksmų ateityje.

Atsiliepimas

26. Atsakovas A. A. Ž. atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko.

27. Atsakovas nurodė, kad prašymą dėl sankcijų jam skyrimo pareiškėjas grindžia aplinkybėmis, jog A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centro „VRC“ vadovas buvo vienas iš dalyvių 2016 m. birželio 13 d. LVMA organizuotame susirinkime. Atsakovo vertinimu, sankcija, kurią siūlo Taryba (7 500 Eur bauda), yra neproporcingai didelė, nes atsakovas yra pensinio amžiaus, t. y. šiuo metu atsakovui yra (duomenys neskelbtini) metai, jo vienintelis pajamų šaltinis yra gaunama pensijos išmoka. Atsakovas nėra pajėgus sumokėti Tarybos skiriamą baudą, nes išlaiko ne tik save, bet ir savo sutuoktinę. Pažymėjo, kad A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centrui „VRC“ buvo paskirta 16 900 Eur bauda ir galutiniu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu ji pakeista nebuvo, todėl nėra pagrindo taikyti papildomas sankcijas ir atsakovui.

28. Atsakovas prašė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl 7 500 Eur baudos skyrimo ir neskirti jam prašomos skirti baudos arba sumažinti ją iki 50 proc. ir skirti ne didesnę kaip 3 250 Eur baudą.

29. Atsakovas V. A. atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko.

30. Atsakovas prašė teismo netaikyti Tarybos prašomos sankcijos – teisės eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu apribojimą (toliau – Sankcija) trejiems metams. Teismui nustačius, kad nėra pagrindo netaikyti sankcijos, atsakovas prašė teismo sutrumpinti jos terminą iki 3 mėnesių. Nurodė, kad nors Taryba prašo teismo skirti sankciją trejiems metams, t. y. minimaliam Įstatyme numatytam terminui, vis dėlto tiek Įstatymo, tiek teismų praktikos analizė leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog sankcija gali būti netaikoma arba jos trukmė gali būti skiriama ir ženkliai trumpesnė nei numatyta Įstatyme, tokiu būdu tinkamai individualizuojant vadovų atsakomybę.

31. Atsakovas pažymėjo, kad jis pažeidimą pripažino ir padėjo Tarybai jį įrodyti, todėl šios aplinkybės, lyginant su kitais atsakovais šioje byloje, yra išskirtinės, leidžiančios konstatuoti kitokią atsakovo padėtį atsakomybės individualizavimo kontekste. Atsakovo teigimu, tai sudaro pagrindą taikyti ženkliai trumpesnę sankcijos trukmę nei kitų atsakovų atveju. Tiek Nutarime, tiek savo procesiniuose dokumentuose administracinėje byloje, kurioje buvo ginčijamas Nutarimas, Taryba draudžiamo susitarimo faktą aktyviai įrodinėjo būtent atsakovo atliktu tyrimo išvadų pripažinimu.

32. Akcentavo, kad jam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, t. y. beveik pasiekęs pensinį amžių, dėl to jo galimybės susirasti kitą darbą, o kartu ir pragyvenimo šaltinį, yra itin ribotos.

33. Atsakovas Ą. R. atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko.

34. Atsakovas nurodė, kad Tarybos siūloma sankcija – ketveriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirti 6 000 Eur baudą yra neteisinga ir prašė prašymo netenkinti, o nusprendus, jog prašymo dalis pagrįsta, sumažinti prašomą skirti sankciją.

35. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašo sankcijas taikyti ne visų bendrovių, kurios dalyvavo susitarime, vadovams, tačiau motyvai, kodėl prašoma neskirti kitiems vadovams sankcijų, Taryba nenurodė. Atsakovo vertinimu, tai verčia abejoti skaidrumu bei teisingumu.

36. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenustatė atsakovo ir kitų vadovų komunikacijos, o akcentuoja ryšio faktą, tačiau ryšio turinio neatskleidė. Atsakovo teigimu, sankcijų yra reikalaujama ne dėl atsakovo veiksmų, bet dėl DRMC ir UAB „ARV-Auto“ sąsajų ir dėl to, jog jos buvo laikomos ekonominiu vienetu, bet Taryba prašo sankcijas skirti atskirai ir nelaiko minėtų bendrovių vienu ekonominiu vienetu.

Atsiliepimas

37. Atsakovas V. Š. atsiliepime į pareiškėjos prašymą su juo nesutiko.

38. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas prašo sankcijas taikyti ne visų bendrovių, kurios dalyvavo draudžiamame susitarime, vadovams, tačiau motyvų, kodėl prašoma neskirti kitiems vadovams sankcijų, nenurodė, todėl atsakovo teigimu, neprašant skirti sankcijų kitų bendrovių vadovams, nėra pagrindo skirti sankcijos ir atsakovui, o priešinga pareiškėjo pozicija turėtų būti laikoma diskriminuojančia bei prieštaraujančia vienodo vertinimo principui. Pareiškėjui nereikalaujant taikyti sankcijų daliai kitų Kauno rinkoje tą patį pažeidimą padariusių ūkio subjektų vadovų, akivaizdu, kad pareiškėjas prašymą atsakovo atžvilgiu teikia dėl nutylėtų ir galbūt subjektyvių aplinkybių, tai verčia atsakovą abejoti pareiškėjo veiksmų skaidrumu.

39. Pažymėjo, kad sankcija turėtų būti švelninama, atsižvelgiant ir į UAB „ARV-Auto“ dalyvavimo pažeidime trukmę bei į pasyvų atsakovo vaidmenį draudžiamame susitarime bei nurodė, jog tai, kad apie nustatytą pažeidimą yra paskelbta Tarybos interneto svetainėje, jau sukelia pasekmes, kurios turi būti laikomos pakankama atgrasymo priemone.

40. Atsakovas teigė, kad įmonei yra paskirta 75 000 Eur bauda, o atsakovui, kaip vieninteliam įmonės akcininkui, skiriant dar vieną baudą, toks baudos skyrimas gali nulemti ir bankrotą, taip pat, kadangi atsakovas yra trijų nepilnamečių vaikų tėvas, Tarybos siūloma sankcija turės reikšmingą įtaką atsakovo turtinei padėčiai bei galimybei išlaikyti šeimą.

41. Atsakovas Z. B. atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko.

42. Atsakovas nurodė, kad yra vienintelis VšĮ „Vairoseta“ savininkas. Įstaigos inventorius bei priemonių nuosavybė nėra atskirta nuo asmeninio atsakovo turto (duomenys neskelbtini). Teigė, kad įstaigai jau buvo paskirta 5 300 Eur bauda, todėl dar viena personalinė 3 620 Eur bauda būtų nepakeliama. Taip pat padėties pablogėjimui turėtų įtakos ir apribojimas 4 metus eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu, nes tektų samdyti kitą asmenį ir tokia situacija sukeltų neproporcingas pasekmes įstaigai.

43. Atsakovas A. S. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II.

44. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies. A. P. trejiems metams apribojo teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skyrė 3 750 Eur baudą; K. V. ketveriems metams apribojo teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skyrė 7 500 Eur baudą; D. L. trejiems metams apribojo teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir skyrė 3 250 Eur baudą; A. S. trejiems metams apribojo teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir skyrė 3 750 Eur baudą; A. A. Ž. trejiems metams apribojo teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir skyrė 3 750 Eur baudą; V. A. trejiems metams apribojo teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu; Ą. R. trejiems metams apribojo teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skyrė 3 000 Eur baudą; V. Š. trejiems metams apribojo teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skyrė 3 000 Eur baudą; Z. B. trejiems metams apribojo teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skyrė 1 810 Eur baudą; A. S. ketveriems metams apribojo teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skyrė 7 200 Eur baudą. Kitą Tarybos prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat iš dalies tenkino atsakovų A. P., D. L. ir A. S. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovų K. V., V. A. ir A. A. Ž. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

45. Teismas nustatė, kad Taryba 2018 m. gruodžio 17 d. priėmė nutarimą, kuriuo nustatė, jog Vairavimo mokyklos sudarė susitarimą, kuriuo buvo apribota vairavimo mokyklų konkurencija vairavimo mokymo paslaugų kainų nustatymu. Draudžiamu susitarimu taip pat buvo siekiama daryti neigiamą poveikį vairavimo mokymo paslaugų teikimo rinkoje ir tokiu būdu buvo pažeisti Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai. Taryba 2018 m. gruodžio 17 d. Nutarimu UAB Mokymo centrui „Adpilis“ skyrė 25 900 Eur baudą; UAB „ARV-Auto“ skyrė 75 500 Eur baudą; UAB „Dorkanas“ skyrė 88 700 Eur baudą; UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ skyrė 9 500 Eur bauda; UAB „Kelio iliuzija“ skyrė 42 800 Eur baudą; UAB „LDV Unio“ skyrė 129 300 Eur baudą; LVMA skyrė 3 000 Eur baudą; VšĮ „Vairoseta“ skyrė 5 200 Eur baudą; BĮ Vilniaus saugaus miesto centrui skyrė 8 900 Eur baudą; A. Ž. personaliniam vairuotojų ruošimo centrui „VRC“ skyrė 16 900 Eur baudą.

46. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 15 d. sprendimu atmetė Vairavimo mokyklų skundus kaip nepagrįstus, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendime bei Tarybos minėtame nutarime padarytas išvadas dėl draudžiamo konkurenciją ribojančio susitarimo ir patvirtino Vairavimo mokykloms paskirtų baudų dydžius.

47. Taryba, vadovaudamasi Įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatomis, 2021 m. birželio 23 d. priėmė Nutarimą, kuriuo nutarė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu skirti Vairavimo mokyklų buvusiems ir esamiems vadovams sankcijas, kadangi Vairavimo mokyklų buvę/ esami vadovai tiesiogiai prisidėjo prie pavojingo konkurenciją ribojančio susitarimo, pateiktu prašymu Taryba prašo teismo skirti minėtas sankcijas atsakovams.

48. Teismas rėmėsi Įstatymo 40 straipsnio 1 ir 2 dalių, 41 straipsnio nuostatomis ir nurodė, kad teismas gali, bet ne privalo skirti Tarybos prašomas sankcijas ūkio subjekto vadovui, o išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, gali Tarybos prašymą atmesti. Iš nurodyto teisinio reguliavimo taip pat išplaukia, jog Tarybos prašymo tenkinimo atveju, teismas nėra saistomas Tarybos siūlymo dėl sankcijų ir jų dydžio, o minėto pobūdžio sankcijas privalo skirti vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ir atsižvelgdamas į Įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, kurių baigtinio sąrašo įstatymų leidėjas nėra pateikęs, visetą. Taigi teismas gali Tarybos prašomą skirti sankciją paskirti, gali ją sumažinti įvertinęs visas bylos aplinkybes. Ši nuostata tiesiogiai išplaukia iš teismo konstitucinių teisingumo vykdymo įgaliojimų bei imperatyvų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Tai reiškia, jog kiekvienu atskiru atveju teismas turi konstitucinę pareigą tinkamai individualizuoti asmenims skiriamas sankcijas už teisės pažeidimus ir individualizuoti nustatomus bet kokius teisės apribojimus, tačiau tai turi daryti motyvuotai, o nagrinėjamo pobūdžio bylose neignoruodamas ir Baudų dydžio nustatymo apraše, kuriuo vadovaujasi Taryba, nustatytų taisyklių.

49. Teismas pažymėjo, kad ar Taryba pagrįstai prašo buvusiems ar esamiems ūkio subjektų vadovams apriboti Įstatymo nurodytas teises eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu, pirmiausia yra būtina nustatyti, ar ūkio subjektų vadovai prisidėjo prie ūkio subjektų sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi bei, atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, tinkamai individualizuoti sankcijas. Natūralu, jog prieš tai Tarybos ar/ir teismų įsiteisėjusiais sprendimais turi būti nustatyti pačių ūkio subjektų padaryti minėti sunkiausi konkurencijos teisės pažeidimai. Šioje byloje, ūkio subjektams apskundus 2018 m. gruodžio 17 d. Nutarimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 15 d. sprendimu (toliau – VAAT Sprendimas) atmetė skundus kaip nepagrįstus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi patvirtino VAAT Sprendime bei Konkurencijos tarybos Nutarime padarytas išvadas dėl draudžiamo konkurenciją ribojančio susitarimo dėl vairavimo mokymo paslaugų kainų nustatymo tiek Vilniuje, tiek Kaune sudarymo bei patvirtino aukščiau paminėtiems ūkio subjektams paskirtų baudų dydžius.

50. Įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad skiriant ūkio subjekto vadovui šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 35 straipsnio 3 ir 4 dalys. Taigi sankcijos ūkio subjektų vadovams už prisidėjimą prie ūkio subjektų sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo sudarymo gali būti taikomos ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamasis pažeidimas, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo ar nutraukimo dienos. Kadangi konstatuota, kad trunkamojo pobūdžio veiksmai – susirinkimai dėl konkurenciją ribojančio kainų derinimo Vilniuje truko nuo 2016 m. birželio 13 d. vykusio LVMA Vilniaus apskrities narių susirinkimo, kuriame buvo aptariami ir suderinti vairavimo mokymo paslaugų įkainiai, iki 2018 m. rugpjūčio 3 d., Kaune, baudos dydžio skaičiavimo tikslais, Taryba laikė, kad pažeidimas buvo daromas bent nuo 2016 m. liepos 31 d. ir truko bent iki 2016 m. gruodžio 9 d., todėl Taryba nėra praleidusi kreipimosi į teismą termino dėl sankcijos ūkio subjektų vadovams skyrimo.

51. Teismas nurodė, kad vertinant, ar Vairavimo mokyklų vadovams pagrįstai gali būti skiriamos Tarybos prašomos skirti sankcijos už reikšmingą prisidėjimą prie ūkio subjektų sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo, būtina vadovautis Tarybos Nutarimo, 2018 m. gruodžio 17 d. Nutarimu, VAAT ir LVAT nustatytomis aplinkybėmis, be kita ko, kad Vairavimo mokyklų buvę/ esami vadovai tiesiogiai, savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie sudaryto draudžiamojo susitarimo, vykusio nuo tada, kai buvo nustatytas veiksmų derinimas tarp Vairavimo mokyklų iki tyrimo baigimo dienos.

52. Teismas nustatė, kad konkurenciją ribojantis susitarimas buvo sudarytas draudžiamas susitarimas Vilniaus ir Kauno mieste tarp minėtų ūkio subjektų. 2016 m. birželio 13 d. įvyko LVMA Vilniaus apskrities narių susirinkimas, kuriame dalyvavo ir kai kurios narėmis nesančios vairavimo mokyklos bei LVMA atstovai, tarpe jų UAB Mokymo centras „Adpilis“, UAB „Dorkanas“, UAB „Kelio iliuzija“, A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centras „VRC“, UAB „LDV Unio“, VšĮ „Vairoseta“, Vilniaus saugaus miesto centras. Taryba nustatė, kad susirinkime dalyvavę ūkio subjektai susitarė nustatyti vairavimo mokymo paslaugų ir jų kombinacijų Vilniaus mieste kainas. Nutarime nustatyta, kad minėtame susirinkime buvo pasirašytas lapelis su įkainiais už įvairių kategorijų bei kombinacijų vairavimo mokymą bei sutarta juos taikyti. Taip pat nustatyta, jog Kaune veikiančios vairavimo mokyklos, dalyvaujant Asociacijai, taip pat derino savo veiksmus dėl vairavimo mokymo paslaugų kainų nustatymo. Taryba nustatė, kad nuo 2016 m. liepos mėn. (įkainių pakilimo Vilniuje datos) Asociacijos Kauno apskrities vadovas D. M. pradėjo kiekvieną savaitę organizuoti Kauno vairavimo mokyklų vadovų (LMVA narių) susirinkimus, kurių metu buvo aptariami A, B, C, CE, D kategorijų vairavimo mokymo įkainiai. Nustatyta, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. įvyko ne mažiau nei aštuoniolika susirinkimų, kuriuose dalyvavo Kauno vairavimo mokyklų vadovai. Taryba konstatavo, kad Kaune veikiančios vairavimo mokyklos, dalyvaujant ir LVMA, sudarė susitarimą dėl vairavimo mokymo paslaugų ir jų kainų Kauno mieste nustatymo. Kauno vairavimo mokyklų vadovų (Asociacijos) susirinkimų laikotarpiu Kauno vairavimo mokyklų vadovai rinko informaciją apie tuo metu vairavimo mokyklų taikomus įkainius bei dalinosi ja tarpusavyje, taip pat, siekdami užtikrinti susitarimo laikymąsi, stebėjo konkurentų kainas bei informuodavo vieni kitus apie nukrypimą nuo aptartų kainų. Jeigu kuri nors susitarimo dalyvė nukrypdavo nuo susitarimo, tuomet kitos susitarimo dalyvės imdavosi veiksmų, kad būtų užtikrintas susitarimo laikymasis. Taryba nustatė, kad 2016 m. liepos mėn. pabaigoje Kauno vairavimo mokyklų įkainiai keliais etapais pakilo ir suvienodėjo. Pripažinta, kad Kaune veikiančios vairavimo mokyklos (tarpe jų ir UAB „ARV-Auto, UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“) sudarė susitarimą (suderino veiksmus) dėl vairavimo mokymo kategorijų (A, B, C, CE, D) ir jų kombinacijų kainų nustatymo Įstatymo 3 straipsnio 19 dalies ir 5 straipsnio prasme.

53. Teismas dėl atsakovų neigimo sudarius draudžiamą konkurenciją ribojantį susitarimą (suderinus veiksmus) dėl vairavimo paslaugų kainų nustatymo pažymėjo, jog šios aplinkybės buvo nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl šiame ginče dėl Tarybos prašymo skirti sankcijas negali būti kvestionuojami. Atsakovų argumentus, kad vien tik dalyvavimas 2016 m. birželio 13 d. susirinkime (Vilniuje) ar 2016 m. liepos mėn. pabaigoje susirinkimuose Kaune negali būti pagrindu skirti sankcijas atsakovams, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

54. Teismas nurodė, kad LVMA atstovas K. V., UAB Mokymo centras „Adpilis“ vadovas A. P., UAB „Dorkanas“ vadovas A. S., UAB „Kelio iliuzija“ vadovas A. S., A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centro „VRC“ vadovas A. A. Ž., UAB „LDV Unio“ vadovas V. A., VšĮ „Vairoseta“ vadovas Z. B., Vilniaus saugaus miesto centro vadovas D. L., UAB „ARV-Auto“ vadovas V. Š. konkurenciją ribojančiuose susitarimuose dalyvavo. UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ vadovas Ą. R. nedalyvavo D. M. įmonės 2016 m. liepos mėn. – gruodžio mėn. organizuotose susirinkimuose, kuriuose buvo derinami kainų nustatymo klausimai, tačiau Taryba pagrįstai nustatė, kad jis žinojo apie sudarytą draudžiamą konkurentų susitarimą dėl vairavimo paslaugų kainų nustatymo Kauno mieste. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Ą. R. tiesiogiai komunikavo su kitais pažeidimo dalyviais dėl susirinkimuose aptartų ir nustatytų kainų laikymosi, o jo vadovaujamas centras taikė panašias į konkurentų vairavimo mokymo paslaugų kainas. Šias teismo padarytas išvadas pagrindžia Tarybos Nutarime detaliai išanalizuotos faktinės komunikavimo aplinkybės, sąsajos su UAB „ARV-Auto“ (UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ patronuojanti bendrovė), kuri dalyvavo konkurenciją ribojančiuose susirinkimuose, elektroniniai laiškai ir t. t. (Nutarimo 103–111 punktai). Todėl pagrįstai teigiama, kad Ą. R. savo veiksmais tiesiogiai prisidėjo prie įstatymo pažeidimo Kauno mieste padarymo, nes ne tik žinojo apie draudžiamą susitarimą, bet ir pats dalyvavo komunikacijoje, kurią bandė nuslėpti, atliko vadovaujamo centro kainų pakeitimus, juos derindamas prie konkurentų kainų lygio.

55. Teismas konstatavo, kad anksčiau minėti asmenys sudarė susitarimą (suderino veiksmus) dėl vairavimo mokymo kategorijų (A, B, C, CE, D) ir jų kombinacijų kainų nustatymo. Taigi sankcijų individualizavimui reikšminga aplinkybė Įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 3 punkto prasme, t. y. vertinant ūkio subjektų vadovų prisidėjimo prie ūkio subjektų padaryto pažeidimo pobūdį, yra nustatyta.

Atsiliepimas

56. Vertindamas atsakovų atsiliepimų argumentus, kad ne visų ūkio subjektų vadovams yra prašoma skirti sankcijas, teismas nurodė, kad šie argumentai yra teisiškai nereikšmingi, tačiau pažymėjo, kad Taryba su kitu prašymu kreipėsi į teismą (Liteko informacinės sistemos duomenys), kuris jau yra išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą.

Žemesnės instancijos teismas

57. Teismas, įvertinęs Nutarime nustatytų ūkio subjektų padarytų pažeidimų trukmes, atitinkamai ir konstatuotų ūkio subjektų vadovams nustatytų pažeidimų trukmes, sutiko su pareiškėjo pateiktais pažeidimų trukmės skaičiavimais, atliktais vadovaujantis Baudų dydžio nustatymo tvarkos aprašu, todėl sprendė, kad pažeidimų trukmė nustatyta Nutarimu atsakovams yra pagrįsta. Atsakovų argumentus, kad pažeidimo trukmė negali būti apvalinama, teismas vertino kaip prieštaraujančius Baudų dydžio nustatymo tvarkos aprašo nuostatoms.

58. Konstatavęs ūkio subjektų vadovų tiesioginį prisidėjimą prie sudaryto draudžiamo susitarimo (teismo sprendimo 30–32 punktai) dėl vairavimo mokymo paslaugų kainų nustatymo, paminėtų teisės aktų, teismų praktikos kontekste teismas atskirai įvertino kiekvienam atsakovui prašomą skirti sankciją.

59. Vertindamas atsakovui A. P. paskirtą sankciją teismas nurodė, kad vertinant atsakovo argumentus, sutiktina, jog nagrinėjamu atveju sankcija atsakovui turėtų būti sušvelninta ir apribojimas ketveriems metams teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu sumažinta. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Įstatymo 41 straipsnio 5 dalis) atitiktų sankcijos švelninimas vadovaujantis tuo, jog atsakovas yra pensinio amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), rinkoje atsakovo vadovaujama įmonė didelės įtakos neturi. Atsakovas netrukdė atliekamam tyrimui, tačiau tai savaime negali visiškai eliminuoti sankcijos atsakovui skyrimo galimybės. Vertino ir tai, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų padėję Tarybai atlikti tyrimą.

Žemesnės instancijos teismas

60. Teismas vertino, jog Taryba, prašydama skirti sankciją minėtam ūkio subjekto vadovui, teisiškai tinkamai įvertino šio ūkio subjekto vadovo veiksmus, tačiau netinkamai vertino atsakomybės mastą Įstatymo 40 ir 41 straipsnių prasme bei skirdama sankcijas atsakovui neatsižvelgė į kitas reikšmingas paminėtas aplinkybes. Teismas Tarybos prašymą tenkino iš dalies, atsakovui UAB Mokymo centro „Adpilis“ vadovui A. P. paskirtą sankciją sušvelnino ir apribojo teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu iki trejų metų, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumą, mastą, be to, tai neproporcingai suvaržytų atsakovo teises pasirinkti darbinę veiklą. Atitinkamai sumažino ir prašomą skirti baudą iki 3 750 Eur.

61. Vertindamas K. V. paskirtą sankciją teismas nurodė, kad Tarybos atlikto patikrinimo LVMA naudojamose patalpose metu buvo rastas LVMA administratorės ranka rašytas 2016 m. balandžio 14 d. visuotinio susirinkimo protokolas, kuriame buvo nurodyta: „D. [D. L., LVMA viceprezidentas] pritarė K. išsakytoms mintims. Pridėti noras buvo tik tas, kad netikėjimas, kad visi vieningai galime sureguliuoti (nustatyti) kainas. Pasiūlymas, kad periodiškai susitikti kiekvienoje apskrityje, kad pasikalbėti, pasitarti ir taip suaktyvinti veiklą narių“. Nustatyta, kad šio įrašo pasirašytame visuotinio susirinkimo protokole neliko. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo teiginys, jog atsakovas nežino vairavimo mokyklų taikomų įkainių, nepagrįstas, nes, kaip rodo faktiniai duomenys Nutarime, LVMA veikloje buvo atliekami vairavimo mokyklų sąnaudų skaičiavimai, o LVMA vadovas atsakovas apie juos žinojo dar prieš įvykstant 2016 m. birželio 13 d. LVMA Vilniaus apskrities narių susirinkimui. Tai, kad atsakovas K. V. draudžiamuosiuose susirinkamuose dalyvavo iki pabaigos, parodo protokolo, kuris buvo rastas UAB „Dauguva ir ko“ patalpose, ištrauka: „Baigdamas susirinkimą Asociacijos prezidentas pakvietė vairavimo mokyklų vadovus, nesančius asociacijos nariais, įstoti į organizaciją ir bendromis jėgomis, idėjomis kurti darniai veikiančią sistemą vairuotojų mokymo srityje“.

62. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nustatyta tai, jog sankcijos atsakovui individualizavimui reikšmingų lengvinančių aplinkybių Įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 5 punkto prasme nėra, jų nenurodė ir pats atsakovas. Bylos medžiaga nustatyta, kad tyrimo metu LVMA teikė prieštaringus, nenuoseklius ir tyrimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms prieštaraujančius paaiškinimus, neteikė prašomos informacijos, stengėsi ją nuslėpti. Atitinkamai, LVMA veiksmai turėjo pažeidimo slėpimo bei kliudymo atlikti tyrimą požymių. Vis dėlto, tyrimo metu nebuvo nustatyta pakankamai aplinkybių, susijusių konkrečiai su LVMA vadovo K. V. elgesiu tyrimo metu, kurios sudarytų pagrindą jam didinti sankciją.

63. Teismas sprendė, kad Taryba, prašydama skirti sankciją minėtam ūkio subjekto vadovui, teisiškai tinkamai įvertino šio ūkio subjekto vadovo veiksmus bei atsakomybės mastą Įstatymo 40 ir 41 straipsnių prasme. Todėl Tarybos prašymą tenkino pilnai, atsakovui ketveriems metams apribojant teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skiriant 7 500 Eur baudą.

64. Pasisakydamas dėl sankcijos atsakovui D. L. teismas nurodė, kad VISMC vadovas D. L. žinojo apie pažeidimą ir tiesiogiai prie jo prisidėjo. VISMC nuostatų 43 punkte nurodyta, kad: „prižiūri Centro buhalterinę apskaitą, kartu su biudžetine įstaiga „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ sudaro metinę Centro pajamų ir išlaidų sąmatą“, todėl nepagrįstas atsakovo teiginys, kad direktorius neturi kompetencijos didinti ar kitaip keisti įkainius, nes tokius klausimus sprendžia taryba.

65. Teismas pažymėjo, kad VISMC vadovas D. L. nors tiesiogiai prisidėjo prie ūkio subjektų sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo sudarymo, bet yra kitų sankcijos atsakovui individualizavimui reikšmingų lengvinančių aplinkybių Įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 5 punkto prasme.

66. Teismas konstatavo, kad atsakovo amžius ((duomenys neskelbtini) metai) nėra pensinis, todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, jog tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų skirti apribojimą 4 metus eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu, tai labai smarkiai apribotų atsakovo galimybes surasti naują darbo vietą. Tačiau vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais teismas sprendė, kad būtina atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį, taip pat tai, jog netrukdė atliekamam tyrimui, todėl atsakovui turi būti švelninama skirtina sankcija, kuria būtų apribojama teisė eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu iki minimalios ribos, t. y. trejų metų, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumą, mastą, be to, tai neproporcingai suvaržytų atsakovo teises pasirinkti darbinę veiklą. Atitinkamai sumažino ir prašomą skirti baudą iki 3 250 Eur.

67. Teismas dėl atsakovui A. S. prašomos skirti sankcijos nurodė, kad atsakovo argumentai, jog jis dalyvavo tik susirinkimo pradžioje, yra nereikšmingi, nepaneigiantys nustatytų Tarybos bei teismų konstatuotų faktinių aplinkybių.

68. Teismas konstatavo, kad atsakovas A. S. netrukdė atliekamam tyrimui, tačiau tai savaime negali visiškai eliminuoti sankcijos atsakovui skyrimo galimybės, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais sprendė, jog atsakovui turi būti švelninama skirtina sankcija, kuria būtų apribojama teisė eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu iki minimalios ribos, t. y. trejų metų, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumą, mastą, be to, tai neproporcingai suvaržytų atsakovo teises pasirinkti darbinę veiklą. Atitinkamai sumažino ir prašomą atsakovui skirti baudą iki 3 750 Eur.

69. Pasisakydamas dėl A. A. Ž. prašomos skirti sankcijos teismas nurodė, kad buvęs A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centro „VRC“ vadovas žinojo apie pažeidimą ir tiesiogiai prie jo prisidėjo. Teismas nurodė, kad nors atsakovas tiesiogiai prisidėjo prie ūkio subjektų sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo sudarymo, bet yra kitų sankcijos atsakovui individualizavimui reikšmingų lengvinančių aplinkybių Įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 5 punkto prasme. Teismas vertino, jog Taryba, prašydama skirti sankciją minėtam ūkio subjekto vadovui, teisiškai tinkamai įvertino šio ūkio subjekto vadovo veiksmus, tačiau netinkamai vertino atsakomybės mastą Įstatymo 40 ir 41 straipsnių prasme bei skirdama sankcijas atsakovui neatsižvelgė į kitas reikšmingas aplinkybes. Atsakovas yra garbingo amžiaus, kurio vienintelis pajamų šaltinis yra pensija. Teismas Tarybos prašymą tenkino iš dalies, atsakovui A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centro „VRC“ vadovui A. A. Ž. paskirtą sankciją sušvelnino, ir apribojo teisės eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu iki minimalios ribos, t. y. trejų metų, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumą, mastą, be to, tai neproporcingai suvaržytų atsakovo teises pasirinkti darbinę veiklą. Atitinkamai sumažino ir paskirtą baudą iki 3 750 Eur.

70. Teismas dėl atsakovui V. A. prašomos skirti sankcijos nurodė, kad sankcijos atsakovui individualizavimui reikšmingų lengvinančių aplinkybių Įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 5 punkto prasme nėra, jų nenurodė ir pats atsakovas. Aplinkybės, kad bendrovė sudarė nebylų pritarimą, jog nesuprato, kad dalyvauja draudžiamame susitarime, neeliminuoja atsakovo atsakomybės.

71. Teismas pažymėjo, kad remiantis Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių laikoma tai, jog ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai, padarę pažeidimą, pripažino Konkurencijos tarybos baigto tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes. UAB „LDV Unio“ Tarybai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais pripažino baigto tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes. Minėtus rašytinius paaiškinimus pasirašė atsakovas, taigi pats įmonės vadovas pripažino Tarybos baigto tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes. Teismas sprendė, kadangi atsakovui paskirta sankcija yra švelnesnio pobūdžio, todėl, atsižvelgiant į atsakovo padėjimą tyrimo metu, nėra pagrindo dar labiau sušvelninti administracinės atsakomybės atsakovui. Teismas konstatavo, kad Tarybos atsakovui siūloma skirti sankcija yra proporcinga. Teismas vertino, kad Taryba, prašydama skirti sankciją minėtam ūkio subjekto vadovui, teisiškai tinkamai įvertino šio ūkio subjekto vadovo veiksmus bei tinkamai vertino atsakomybės mastą Įstatymo 40 ir 41 straipsnių prasme. Teismas Tarybos prašymą tenkino pilna apimtimi, atsakovui trejiems metams apribojant teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu.

72. Teismas dėl Ą. R. paskirtos sankcijos nurodė, kad atsakovas Tarybai tyrimo metu teikė neteisingą informaciją dėl tyrimui reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y. dėl bendravimo su UAB „Rigveda“ vadovu aplinkybių. Pažymėjo, kad sankcijos atsakovui individualizavimui reikšmingų lengvinančių aplinkybių Įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 5 punkto prasme nėra, jų nenurodė ir pats atsakovas. Tiek Tarybai pateiktuose paaiškinimuose, tiek teismui pateiktame atsiliepime atsakovas nurodė, kad baudos skyrimas atsakovui yra neproporcingas, nes atsakovas turi vaikų.

73. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas kartu su kitais Kaune veikiančių vairavimo mokyklų vadovais nedalyvavo susirinkimuose, atsakovo dalyvavimas susitarime Kauno mieste buvo mažesnio aktyvumo, pažeidimas truko pusę metų, todėl vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais sprendė, kad atsakovui turi būti švelninama skirtina sankcija, kuria būtų apribojama teisė eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu iki minimalios ribos, t. y. trejų metų, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumą, mastą, be to, tai neproporcingai suvaržytų atsakovo teises pasirinkti darbinę veiklą. Atitinkamai sumažino ir prašomą skirti baudą iki 3 000 Eur.

74. Pasisakydamas dėl atsakovui V. Š. skirtinos sankcijos teismas nurodė, kad atsakovo tiesioginis prisidėjimas prie Konkurencijos įstatymo pažeidimo pasireiškė ne tik tiesioginiu dalyvavimu LVMA Kauno apskrities narių susirinkimuose, kuriuose būdavo aptariami vairavimo paslaugų kainų nustatymo klausimai, tačiau ir iš jo šiuo laikotarpiu vykdytos komunikacijos su kitų, pažeidime dalyvavusių, ūkio subjektų atstovais, kurios tikslas buvo informuoti kitus pažeidimo dalyvius apie savo atliktus kainų pakėlimus ar ketinimus padidinti kainas bei dalyvauti bendroje konkurentų veiksmų stebėjimo ir susitarimo laikymosi kontrolės sistemoje.

75. Teismas nurodė, kad atsakovas netrukdė atliekamam tyrimui, tačiau tai savaime negali visiškai eliminuoti sankcijos atsakovui skyrimo galimybės, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais sprendė, jog atsakovui turi būti švelninama skirtina sankcija, kuria būtų apribojama teisė eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu iki minimalios ribos, t. y. trejų metų, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumą, mastą, be to, tai neproporcingai suvaržytų atsakovo teises pasirinkti darbinę veiklą. Teismas sumažino ir atsakovui prašomą skirti baudą iki 3 000 Eur.

76. Vertindamas atsakovui Z. B. skirtiną sankciją teismas nurodė, kad jis netrukdė atliekamam tyrimui, tačiau tai savaime negali visiškai eliminuoti sankcijos atsakovui skyrimo galimybės, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais sprendė, jog atsakovui turi būti švelninama skirtina sankcija, kuria būtų apribojama teisė eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu iki minimalios ribos, t. y. trejų metų, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumą, mastą, be to, tai neproporcingai suvaržytų atsakovo teises pasirinkti darbinę veiklą. Teismas atitinkamai sumažino ir prašomą atsakovui skirti baudą iki 1 810 Eur.

77. Pasisakydamas dėl sankcijos A. S. teismas nurodė, kad nors atsakovas netrukdė atliekamam tyrimui, tačiau tai savaime negali visiškai eliminuoti sankcijos atsakovui skyrimo galimybės. Pažymėjo, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų padėję Tarybai atlikti tyrimą, todėl jo elgesys tyrimo metu nedaro įtakos skiriamų sankcijų dydžiui.

78. Teismas vertino, jog Taryba, prašydama skirti sankciją minėtam ūkio subjekto vadovui, teisiškai tinkamai įvertino šio ūkio subjekto vadovo veiksmus bei tinkamai vertino atsakomybės mastą Įstatymo 40 ir 41 straipsnių prasme. Atsižvelgdamas į tai teismas Tarybos prašymą tenkino pilna apimtimi, atsakovui ketveriems metams apribojo teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skyrė 7 200 Eur baudą.

79. Teismas pabrėžė, kad mažindamas atsakovams (V. Š., Ą. R., A. A. Ž., A. S., A. P., D. L., Z. B.) prašomas skirti baudas atsižvelgia ir į tai, jog asmenų, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos, sąrašas skelbiamas Tarybos interneto svetainėje (Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 6 dalis). Teismas vertino, kad tai yra savaime ypatingai atgrasanti poveikio priemonė atsakovams nuo konkurencijos teisės pažeidimų darymo ateityje, be to, atsakovams savaime sukelia pakankamas neigiamas pasekmes, todėl sprendė, jog pareiškėjo prašomų skirti baudų sumų (papildoma sankcija) sumažinimas atitinka teisingumo, protingumo principų esmę.

Šalies argumentai

80. Teismas, spręsdamas dėl atsakovų prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad atsakovų K. V. ir V. A. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkina, kadangi Tarybos prašymas jų atžvilgiu yra pagrįstas, dėl to jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas A. A. Ž. nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl teismas atsakovo prašymo netenkino.

Atsiliepimas

81. Teismas nurodė, kad atsakovas A. P. prašė priteisti 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė už atsiliepimo į pareiškėjo prašymą surašymą. Ši suma neviršija Rekomendacijose už ieškinio rengimą ar atsiliepimą į ieškinį numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių. Teismas vertino, kad byla nebuvo išskirtinai sudėtinga, be to, buvo patenkinta tik ½ atsakovo reikalavimų, todėl atsakovui A. P. iš pareiškėjo priteisė 335,60 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

82. Teismas pažymėjo, kad atsakovas D. L. neįvardijo konkrečios priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, tačiau pateikė teismui apmokėtas sąskaitas už teisines paslaugas, kurių suma yra 242 Eur (avansinė sąskaita dėl teisinių paslaugų teikimo) ir 302,50 Eur sąskaita už atsiliepimo parengimą bei atstovavimą teismo posėdyje. Tačiau pateikta 242 Eur avansinė sąskaita nepaaiškina už kokias paslaugas buvo apmokėta. Pačios sąskaitos pavadinimas leidžia spręsti, kad buvo apmokėta už teisines paslaugas avansu, tačiau jokie paaiškinimai nėra pateikiami, todėl teismas šių išlaidų negali įvertinti, atitinkamai ir spręsti dėl jų pagrįstumo. Atsakovas atstovui sumokėjo 302,50 Eur už atsiliepimo parengimą bei atstovavimą posėdyje, ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių. Teismas vertino, kad byla nebuvo išskirtinai sudėtinga, buvo patenkinta tik ½ atsakovo reikalavimų, todėl atsakovui D. L. iš pareiškėjo priteisė 100 Eur.

Atsiliepimas

83. Spręsdamas dėl atsakovui A. S. prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad atsakovas už atsiliepimo parengimą sumokėjo 302,50 Eur ir už atstovavimą teismo posėdyje 363 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijose už ieškinio rengimą ar atsiliepimą į ieškinį numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių. Teismas vertino, kad byla nebuvo išskirtinai sudėtinga, buvo patenkinta tik ½ atsakovo reikalavimų, todėl atsakovui A. S. iš pareiškėjo už 2021 m. rugsėjo 10 d. atsiliepimo parengimą priteisė 100 Eur, o už atstovavimą teismo posėdyje – 181,60 Eur.

III.

84. Atsakovas A. A. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria jam apribota teisė eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir skirti baudą, panaikinti ir pareiškėjo prašymą atmesti. Priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

85. Atsakovas nurodo, kad jog nors jis ir dalyvavo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime, tačiau nebuvo nustatyta jokių jo aktyvių ir reikšmingų veiksmų prisidedant prie draudžiamo susitarimo sudarymo. Todėl mano, jog VAAT Sprendime nėra jokių argumentų, pagrindžiančių jo tiesioginį prisidėjimą prie draudžiamo susitarimo sudarymo. Apeliantas pažymi, jog teismas turi diskrecijos teisę netaikyti Konkurencijos įstatymo 40 straipsnyje numatytų sankcijų. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrįsta, kodėl buvo taikytos abi sankcijos, be to, paskiriant minėtas sankcijas buvo nukrypta nuo LVAT praktikos tokio pobūdžio bylose. Apeliantas nurodo, jog skiriant sankcijas taip pat turi būti atsižvelgta ir į tai, kad jo vadovauta įmonė užėmė mažesnę rinkos dalį, nei kitos, todėl ir pažeidimas šiuo atveju mažesnis ir atitinkamai jam turėjo būti skirta mažesnė bauda. Taip pat pažymi, jog jam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai.

Šalies argumentai

86. Atsakovas Ą. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria jam skirta sankcija, panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo, arba priimti naują sprendimą ir pareiškėjo prašymą atmesti, arba pakeisti sprendimą ir sušvelninti paskirtą sankciją.

Atsiliepimas

87. Atsakovas nurodo, kad teisės aktai įpareigoja teismą ištirti bei įvertinti visus byloje esančius įrodymus ir motyvuotai atsakyti į esminius šalių argumentus. Teismo sprendimas, kaip baigiamasis teismo aktas, privalo pateikti aiškius ir argumentuotus, įrodymais pagrįstus, atsakymus į esminius teismui iškeltus klausimus. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas negali tiesiog lakoniškai pritarti vienos iš šalių pozicijai, ignoruodamas esminius šalių atsikirtimus bei juos pagrindžiančius įrodymus. Tačiau šiuo atveju būtent tai teismas ir padarė priimdamas skundžiamą sprendimą, t. y. tiesiog reziumavo (perrašė) pareiškėjo nutarime nurodytus argumentus, neatsakydamas į esminius atsakovo atsikirtimus.

88. Atsakovas teigia, kad iš sprendimo motyvuojamosios dalies visumos akivaizdu, jog į sprendimą pirmosios instancijos teismas tiesiog pažodžiui perkėlė Tarybos Nutarimo turinį. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas tiesiog patvirtino pareiškėjos poziciją, visiškai nepasisakydamas dėl atsakovo atsikirtimų pagrįstumo, byloje surinktų įrodymų reikšmės bei pakankamumo sprendžiant klausimą dėl atsakovo administracinės atsakomybės pagrindų.

89. Pirmosios instancijos teismas neišklausė, neįvertino ir nepasisakė dėl esminių atsakovo atsikirtimų į pareiškėjo prašymą motyvų. Be to, pirmosios instancijos teismas realiai neatliko įrodymų tyrimo bei vertinimo, nepašalino esminių prieštaravimų byloje. Atsakovas nuosekliai akcentavo, jog tarp pareiškėjo surinktų įrodymų nėra absoliučiai jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo veiksmus ar neveikimą – pareiškėjas atsakovo tariamą prisidėjimą prie susitarimo grindė arba vien komunikacijos faktu (nepagrindusi komunikacijos turinio), arba prielaidomis, kildinamomis iš apskritai kitų asmenų veiksmų (o visos prielaidos turėtų būti traktuojamos atsakovo naudai). Visgi, pirmosios instancijos teismas šių prieštaravimų nepašalino, dėl byloje esančių įrodymų reikšmės bei pakankamumo visiškai nepasisakė, tiesiog ignoravo atsakovo atsikirtimus ir nemotyvuotai pritarė pareiškėjo pozicijai.

Atsiliepimas

90. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu neišnagrinėjo kilusio ginčo iš esmės, dėl to byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

91. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismo sprendimu jam paskirta sankcija yra neteisėta. Teismas nukrypo nuo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų sankcijų skyrimo taisyklių, neįvertino fakto, kad atsakovo vadovaujamos įmonės UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ padarytas pažeidimas truko vos 4 mėnesius. Sankcijų vadovams taikymo praktika ėmė klostytis ženkliai po pareiškėjo nustatyto pažeidimo padarymo, tai sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas kilsiančių neigiamų padarinių pagrįstai negalėjo tikėtis, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė, tokiu būdu nukrypdamas nuo aktualios teismų praktikos.

92. Atsakovas nurodo, kad nors sprendimu teismas konstatavo, jog pažeidimas truko pusę metų ir, kad tai turėtų sudaryti pagrindą administracinės atsakomybės švelninimui, tačiau atsakovui skyrė iš esmės tokio pat dydžio sankcijas kaip ir Vilniuje draudžiamame susitarime dalyvavusių ūkio subjektų vadovams. Taigi atsakovas buvo nubaustas iš esmės taip pat, kaip įmonių vadovai, kurių vadovaujamos įmonės draudžiamame susitarime dalyvavo dvejus metus.

93. Teisines pasekmes atsakovui sukelia tiek paties pažeidimo konstatavimas, tiek sankcijų skyrimas. Taigi, tiek pažeidimo konstatavimas ir baudos įmonei skyrimas, tiek viešas paskelbimas apie taikytas sankcijas patys savaime turi ženklias neigiamas pasekmes atsakovui, o tai sudaro pagrindą švelninti skirtingas sankcijas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuo tokios teismų praktikos nukrypo (ja nesivadovavo).

94. Atsakovas pažymi, kad konstatuotas pažeidimas buvo atliktas 2016 m., t. y. prieš daugiau kaip penkerius metus. Per visą šį laikotarpį dėl UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ arba atsakovo veiksmų teisėtumo jokių abejonių nekilo, o tai reiškia, jog jau vien pats Tarybos tyrimas bei jo rezultatas užkardė bet kokius teisės pažeidimus, todėl papildomas sankcijų atsakovui taikymas po viso šio laikotarpio yra perteklinis.

Žemesnės instancijos teismas

95. Atsakovas akcentuoja, kad sprendimu jam paskirta sankcija yra neproporcinga. Teismas nevertino, kiek ilgai truko pažeidimas, kurioje rinkoje buvo veikiama ir kokia tos rinkos dalis pažeidimą padariusios bendrovės buvo užimta (kiek pajamų buvo sugeneruota), todėl toks pirmosios instancijos teismo sprendimas prasilenkia su teismų praktikoje pripažįstamu reikalavimu individualizuoti sankciją.

Atsiliepimas

96. Atsakovas nurodo, kad sprendimu pažeidžiami asmenų lygybės prieš įstatymą ir vienodo vertinimo principai, o taip pat nukrypstama nuo aktualios teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl atsakovui taikytinos administracinės atsakomybės – skyrė atsakovo veiksmams neadekvačią, neproporcingą ir netinkamai individualizuotą sankciją.

Šalies argumentai

97. Atsakovas V. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui paskirta sankcija, panaikinti ir priimti naują sprendimą netaikyti sankcijos, o teismui nenustačius pagrindo netaikyti sankcijos – skirti ne ilgesnę nei 3 mėnesių trukmės Sankciją. Atsakovas taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

98. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalimi. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė Įstatymą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bei pažeidė pareigą nurodyti motyvus, kuriais yra atmetami atsakovo gynybos argumentai.

99. Atsakovas teigia, kad nurodė teismui išsamius motyvus, dėl kurių jis atleistinas nuo sankcijos arba bent jau sankcijos trukmė nustatytina ženkliai trumpesnė nei 3 metai. Tokią poziciją atsakovas grindė būtinybe tinkamai individualizuoti taikomą sankciją, nes tik taip būtų įgyvendintas teisingumas. Teismas sprendime nurodė argumentus, jog šiuo konkrečiu atveju kiekvienam atsakovui privalu individualizuoti skiriamą sankciją, tačiau nors ir pripažinęs būtinybę individualizuoti sankcijas, atsakovo atžvilgiu tokį individualizavimą atliko netinkamai, nesivadovavo Įstatymu bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

100. Teismas supainiojo (sutapatino) atleidimą nuo sankcijos su atleidimu nuo atsakomybės. Atsakovas teigia, kad jis ir neįrodinėjo, jog turi būti atleistas nuo atsakomybės. Atleidimas nuo sankcijos (ar jos sumažinimas) ir atleidimas nuo atsakomybės yra du savarankiškai institutai, kurie negali būti tarpusavyje painiojami. Net ir paties Įstatymo normų analizė leidžia daryti aiškią išvadą, kad sankcijos netaikymas nėra tapatu atleidimui nuo atsakomybės. Taigi teismas, sprendimu spręsdamas klausimą dėl atsakovo atleidimo nuo atsakomybės, išsprendė ne tą klausimą, kuris buvo keliamas atsiliepime, todėl klausimas dėl atleidimo nuo sankcijos ar dėl jos trukmės sumažinimo nebuvo tinkamai išnagrinėtas, o tai sudaro pagrindą šį klausimą peržiūrėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo ir iš esmės.

Atsiliepimas

101. Atsakovas nurodo, kad teismas neįvertino reikšmingų faktinių (lengvinančių) aplinkybių, jo atžvilgiu. Teismas, spręsdamas klausimą dėl sankcijos taikymo, turi vadovautis tiek Įstatyme nurodytomis aplinkybėmis, kurių sąrašas nėra baigtinis, tiek ir teisės principais (teisingumo, protingumo, sąžiningumo). Tokią sankcijos taikymo taisyklę nurodė ir teismas sprendime. Tačiau teismas neįvertino atsakovo prisidėjimo prie padaryto pažeidimo pobūdžio bei rėmėsi tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis. Kaltinimą šioje byloje palaikė Taryba, todėl jai ir teko pareiga įrodinėti kaltinimą sudarančias aplinkybes, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo išimtinį pasyvumą, Taryba į bylą taip ir nepateikė. Atsakovas atsiliepime buvo nurodęs ir byloje surinktais įrodymais nebuvo paneigta, kad Bendrovė į draudžiamą susitarimą buvo įtraukta prieš jos valią. Teismas sprendimu neišanalizavo visų atsiliepime nurodytų aplinkybių, taip pat ir dėl jos įtraukimo į draudžiamą susitarimą.

Žemesnės instancijos teismas

102. Bendrovės dalyvavimas susitarime nebuvo sąmoningas, Bendrovė į susitarimą buvo įtraukta prieš jos valią, ji nebuvo aktyvus kartelio dalyvis, nesiekė susitarimo laikymosi užtikrinimo, o Bendrovės (jos vadovo) veiksmai buvo išimtinai pasyvūs. Bendrovės vadovas, neturėdamas teisinio išsilavinimo bei Bendrovei anksčiau nesusidūrus su panašaus pobūdžio situacijomis, nežinojo, jog pasyvūs Bendrovės veiksmai, net nesuvokiant jos dalyvavimo susitarime, gali būti pripažinti turintys konkurenciją ribojančių veiksmų požymių.

103. Teismo sprendime dėstomi teiginiai (bent jau kiek jie susiję su atsakovu), jog vairavimo mokyklų vadovai aktyviais veiksmais prisidėjo prie draudžiamo susitarimo ir, kad LVMA susirinkime buvo pasirašytas lapelis, nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Nei byloje dėl Nutarimo ginčijimo, nei šioje byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų kokius nors aktyvius atsakovo veiksmus, juo labiau nėra jokių įrodymų, kad jis būtų pasirašęs kokį nors lapelį. Teismas sprendimą atsakovo atžvilgiu grindė faktinėmis aplinkybėmis, kurios nėra pagrįstos jokiais įrodymais, dėl to jo prisidėjimo prie draudžiamo susitarimo pobūdis nebuvo įvertintas tinkamai. Teigia, kad jo prisidėjimo prie draudžiamo susitarimo pobūdis buvo išimtinai pasyvus, tai sudaro lengvinančią aplinkybę bei pagrindą peržiūrėti teismo paskirtos sankcijos trukmę.

Atsiliepimas

104. Atsakovo teigimu, teismas nuvertino Bendrovės ir atsakovo atliktą Tarybos tyrimo išvadų pripažinimą ir šios aplinkybės nelaikė pakankama sutrumpinti sankcijos terminą, ir laikė, jog teisingumo įvykdymui bei sankcijos individualizavimui pakanka papildomos sankcijos, t. y. baudos, neskyrimo. Atsakovas su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi jo elgesys nebuvo ištirtas visa apimtimi.

105. Atsakovas teigia, kad nurodyta aplinkybė, lyginant su kitais atsakovais šioje byloje, yra išskirtinė, leidžianti konstatuoti kitokią jo padėtį atsakomybės individualizavimo kontekste. Atsakovo vertinimu, jo atveju yra susiklosčiusi tokia situacija, kai net ir Įstatyme numatytos minimalios trukmės sankcijos skyrimas būtų akivaizdžiai neteisingas.

106. Teismas atsiliepime nurodytų aplinkybių bei Bendrovės ir atsakovo atlikto tyrimo išvadų pripažinimo svarbos tinkamai neįvertino sankcijos individualizavimo tikslais, o šią itin reikšmingą lengvinančią aplinkybę iš esmės laikė kaip nereikšmingą. Tokią išvadą patvirtina tai, jog sprendimu iš 10 atsakovų net 8 atsakovams buvo skirta tokios pačios trukmės sankcija – 3 metai, o daliai atsakovų papildomos sankcijos (baudos) buvo skirtas iš esmės simboliškos lyginant su baudos galimu maksimaliu dydžiu, nors kiti atsakovai Tarybos tyrimo išvadų nėra pripažinę ir byloje dėl Nutarimo teisėtumo neigė draudžiamo susitarimo faktą. Taigi toks atsakovo padėties įvertinimas neatitinka nei Įstatymo normų, nei bendrųjų teisės principų (teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo), kadangi iš esmės skirtingoje faktinėje padėtyje esantis atsakovas teismo yra įvertinamas taip pat kaip kiti atsakovai.

107. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas jo atžvilgiu netinkamai taikė Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašą. Nors iš aprašo aiškiai matyti, kad jis yra taikomas tik ūkio subjektų atžvilgiu, o ūkio subjekto vadovas nėra ūkio subjektas, vis dėlto teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, kai aprašas buvo taikomas Bendrovės atžvilgiu. Taryba, priimdama Nutarimą, pripažino Bendrovės atlikto tyrimo išvadų pripažinimo svarbą ir nurodė, jog apskaičiuojant baudą pagal Aprašą yra pagrindas bazinį baudos dydį mažinti 10 proc. (Nutarimo 857 p.). Tokia Tarybos pateikta išvada, taikant Aprašą, teismų sprendimais nebuvo paneigta. Tačiau teismas, remdamasis minėtu aprašu, aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės visiškai nevertino ir į ją neatsižvelgė, tai taip pat lėmė, jog sankcija atsakovui nebuvo tinkamai individualizuota.

108. Atsakovas akcentuoja, kad teismas nevertino ir kitų jo atsiliepime nurodytų aplinkybių, tokiu būdu pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą bei nurodyti motyvus, kodėl yra atmetami gynybos argumentai. Įvertinus visas šiame apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes bei argumentus darytina išvada, jog egzistuoja pagrindas netaikyti atsakovui sankcijos arba ją taikyti ženkliai trumpesniam terminui nei treji metai. Priešingu atveju Įstatymas būtų pritaikytas pažeidžiant bendruosius teisės principus, o teisingumas būtų įgyventinas tik formaliai.

Šalies argumentai

109. Atsakovas K. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria jam buvo apribota teisė 4-ius metus eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirta 7 500 Eur bauda ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

Atsiliepimas

110. Atsakovas nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylose dėl asmeninės ūkio subjektų vadovų atsakomybės už prisidėjimą prie ūkio subjekto padaryto konkurencijos teisės pažeidimo, asmenys yra traukiami atsakomybėn tais atvejais, kai jie atlieka konkrečiam asmeniui galimus priskirti, aiškiai apibrėžtus, nustatytus, įrodymais pagrįstus veiksmus, kurie objektyviai daro įtaką draudžiamo susitarimo sudarymui.

Žemesnės instancijos teismas

111. Teismo nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas atsakovo prisidėjimas prie vairavimo mokyklų sudaryto draudžiamo susitarimo, jokiu būdu negali sudaryti pagrindo atsakovą laikyti prisidėjusiu prie vairavimo mokyklų sudaryto draudžiamo susitarimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies, bei 2 dalies 1 punkto prasme. Šios aplinkybės niekaip nėra susijusios su išimtinai tarp vairavimo mokyklų vadovų po 2016 m. birželio 13 d. LVMA Vilniaus apskrities narių susirinkimo „oficialiosios“ dalies vykusiais pokalbiais, kurių metu ir buvo sudarytas Tarybos nustatytas draudžiamas susitarimas, ir kuriuose atsakovas apskritai nedalyvavo.

112. Pirmosios instancijos teismas nurodytomis aplinkybėmis grįsdamas atsakovo asmeninę atsakomybę ir skirdamas itin griežtas, baudžiamojo pobūdžio sankcijas pažeidė pamatinius Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus teisinės apsaugos principus, įskaitant ir nekaltumo prezumpciją. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plačiai pritaikė „tiesioginio prisidėjimo prie sudaryto draudžiamo susitarimo“ apibrėžimą ir tokiu būdu nukrypo nuo LVAT praktikos tokio paties pobūdžio bylose.

Atsiliepimas

113. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Įstatymo 40 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą, ir tokiu būdu padarė materialiosios teisės normų pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo nurodytos faktinės aplinkybės nėra ir negali būti laikomos tiesioginiu prisidėjimu prie draudžiamo susitarimo sudarymo. Teismas sprendime jokiu būdu nepaaiškino, ką nagrinėjamos bylos kontekste reiškia D. L. susirinkime išsakyti žodžiai ir kaip šios išsakytos mintys yra ar galėtų būti susijusios su draudžiamo susitarimo sudarymu, kurį vairavimo mokyklos sudarė apskritai kitame, vėliau vykusiame 2016 m. birželio 13 d. LVMA Vilniaus apskrities narių susirinkime.

Žemesnės instancijos teismas

114. Pirmosios instancijos teismas tariamą atsakovo tiesioginį prisidėjimą prie draudžiamo susitarimo sudarymo grindžia ir aplinkybe, jog jis neva tai žinojo vairavimo mokyklų teikiamų paslaugų sąnaudas. Iš sprendimo apskritai nėra suprantama kokiomis faktinėmis aplinkybėmis teismas apskritai grindžia šią savo klaidingą išvadą, neatitinkančią faktinės situacijos. Atsakovo teigimu, galima daryti prielaidą, jog pirmosios instancijos teismas vadovaujasi Tarybos Nutarime dėl vadovų atsakomybės pateikta įvykių interpretacija. Pirmosios instancijos teismas nepateikia jokių motyvų ir paaiškinimų, kaip sprendime nurodyta aplinkybė gali būti laikoma tiesioginiu prisidėjimu prie draudžiamo susitarimo sudarymo, ką vairavimo mokyklų vadovai atliko 2016 m. birželio 13 d. LVMA Vilniaus apskrities narių susirinkime po oficialiosios jo dalies, kuomet atsakovas jame nebedalyvavo.

Atsiliepimas

115. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo asmeninę atsakomybę už prisidėjimą prie vairavimo mokyklų sudaryto draudžiamo susitarimo sieja su aplinkybe, jog jis 2016 m. birželio 13 d. LVMA Vilniaus apskrities narių susirinkime dalyvavo iki jo pabaigos, tačiau nagrinėjamu atveju apskritai nėra suprantama, kokiu būdu ši aplinkybė gali būti laikoma tiesioginiu prisidėjimu prie draudžiamo susitarimo sudarymo. Atsakovas nurodo, kad niekada neginčijo šios aplinkybės, jog 2016 m. birželio 13 d. susirinkime dalyvavo, tačiau jis jokiu būdu nedalyvavo išimtinai tarp vairavimo mokyklų vadovų vykusiuose pokalbiuose, kurie vykdo po „oficialiosios“ susirinkimo dalies ir kurių metu buvo sudarytas Tarybos nustatytas draudžiamas susitarimas. Pirmosios instancijos teismas sprendime šių esminę reikšmę turinčių aplinkybių visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Atsakovas iš savo pusės neatliko jokio veiksmo, kuris būtų susijęs su vairavimo mokyklų draudžiamo susitarimo sudarymu.

116. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nurodytomis aplinkybėmis grįsdamas tariamą jo tiesioginį prisidėjimą prie draudžiamo susitarimo sudarymo taiko nepagrįstai žemą neteisėtų veiksmų įrodinėjimo standartą, kuris, atsižvelgiant į atsakovui gresiančių sankcijų griežtumą ir sunkumą, yra nesuderinamas su Konvencijoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintomis asmens teisinėmis garantijomis. Pirmosios instancijos teismas skirdamas ūkio subjekto vadovui sankcijas - draudimą eiti vadovaujančias pareigas ir piniginę baudą, kurios savo esme yra baudžiamojo pobūdžio - negali šių sankcijų grįsti išimtinai vien tik prielaidomis apie numanomą asmens indėlį prie draudžiamo susitarimo sudarymo. Teismas privalo nurodyti aiškiai identifikuojamus ir konkrečiam asmeniui galimus priskirti veiksmus, kurie dėl savo pobūdžio ir turinio galėtų pagrįstai būti laikomi kaip gebantys daryti įtaką, poveikį draudžiamo susitarimo sudarymui. Nesant nustatytų tokių veiksmų, arba nurodant veiksmus, kurie jokiu priežastiniu ryšiu nėra susiję su draudžiamo susitarimo sudarymu, nėra jokio pagrindo asmens laikyti „tiesiogiai prisidėjusiu“ prie draudžiamo susitarimo sudarymo. Priešingu atveju būtų pažeidžiamos pamatinės asmens teisinės garantijos, inter alia (be kita ko) nekaltumo prezumpcija.

117. Atsakovas akcentuoja, kad jo nubaudimas draudimu eiti vadovaujančias pareigas yra iš esmės neteisingas savaime vien dėl to, jog jis neatliko jokių veiksmų, kurie laikytini prisidėjimu prie sudaryto draudžiamo susitarimo. Tačiau papildomai tokia sankcija būtų neteisinga ir nesąžininga dar ir tuo aspektu, jog jis, eidamas vadovaujančias pareigas skirtingose organizacijose savo veiksmais niekada nėra nusižengęs teisės aktų reikalavimams, o savo asmeniniu indėliu yra pasiekęs tik kuo geriausių rezultatų, kurie yra aukščiausiu lygiu įvertinti ir kitų organizacijų, asmenų. Atsakovo apdovanojimai ir pripažinimas rinkoje tik patvirtina jo nepriekaištingą vadovo reputaciją, kurios jis nebūtų susikūręs savo veikloje aplaidžiai laikydamasis ar sąmoningai nusižengdamas teisės aktų reikalavimams.

Atsiliepimas

118. Atsakovas teigia, kad asmeniškai jokiais veiksmais neprisidėjo prie Vilniaus vairavimo mokyklų tam tikrų tarpusavio, Tarybos nustatytų veiksmų derinimo, dėl to jam negali būti skiriama itin griežta draudimo eiti vadovaujančias pareigas sankcija ir skiriama piniginė bauda.

Šalies argumentai

119. Atsakovas Z. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo dalį dėl apribojimo eiti viešojo arba privataus juridinio asmens vadovo pareigas trejiems metams arba būti viešojo arba privataus juridinio kolegialaus asmens priežiūros arba valdymo organo nariu trejiems metams panaikinti ir pareiškėjo prašymą šioje dalyje atmesti, o paskirtą baudą sumažinti iki 1 000 Eur.

Atsiliepimas

120. Atsakovas nurodo, kad paskirtą baudą sumokėjo, teismo sprendimas įvykdytas didelės finansinės įtampos pastangomis ir gautomis už parduotą mokymo automobilį lėšomis. VšĮ pagal įstatus yra ribotos turtinės atsakomybės ir nesiekianti pelno. Tuo ji skiriasi nuo kitų byloje dalyvaujančių ūkio subjektų. Ši byla turėjo būti nagrinėjama teisme žodinio proceso tvarka, tokiu būdu būtų sudaryta galimybė nuodugniau vertinti atsakomybės klausimą VšĮ įstatų bei jos teisinio statuso aspektu. Tuo būtų užtikrintas atsakovo teisinės padėties, kuri rodo skirtingą atsakomybės pagrindą nuo kitų atsakovų, įgyvendinimas.

121. Atsakovas teigia, kad jo atžvilgiu taikyta 1 810 Eur bauda, trejiems metams apribota teisė eiti viešojo arba privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti kolegialaus priežiūros arba valdymo organų nariu, neatitinka VšĮ steigimo tikslų. Ne pelno statusas savanaudiškumui kelią užkerta. Be to, dar ir internete paskelbti duomenys apie Įstatymo pažeidimą atsakovo atžvilgiu yra viešas pasmerkimas. Ketvirtus metus vykstančiame procese jis baudžiamas trejomis sankcijomis. Be to, baudos paskyrimas ir jos sumokėjimas turėjo įtakos ir jo žmonai, kadangi ji dirba toje įmonėje. Pardavus automobilį ir sumokėjus baudą, mokymo reikmėms patenkinti teko išlaidauti kviečiantis techninę pagalbą iš šalies, o už paslaugą teko mokėti asmeninėmis lėšomis.

122. Pareiškėjas visiškai neatsižvelgė į tai, jog VšĮ pelnas negalėjo būti išmokamas atsakovui, kaip vieninteliam steigėjo statuso asmeniui. Jo ne pelno įstaigoje net nebuvo. Darbo užmokesčio neatsiimdavo, apsiribodavo tik parašu apie visos jo sumos gavimą, o darbo užmokestis panaudotas vairavimo mokyklos funkcijoms vykdyti. Tuo buvo tenkinamas viešasis interesas mokant dažniausiai jaunuomenę gana sudėtingos mėgėjo, dažnai ir profesionalaus vairuotojo, profesijos.

Atsiliepimas

123. Atsakovas teigia, kad dabartinėje situacijoje jis ir žmona gyvena iš mažo žmonos motinos ūkelio (duomenys neskelbtini) kaime ir žmonos darbo užmokesčio, kadangi jo darbo užmokestis grįžta į VšĮ veiklos finansavimą. VšĮ susidarė padėtis, jog paskirtąją 1 810 Eur baudą atsakovas turėtų mokėti iš savo lėšų, kurių nebeturi. Iki tol atsiskaitydavo ir savo algos dalimis. VšĮ valdomų lizingo priemonėmis suvaržyto turto parduoti nebegalima. Nutrūktų vairavimo mokymo procesas, savo pajamų, 3 metus nebedirbant ribojamose pareigose, atsakovas nebeturės. Skolinti lėšas, kai net ir padidėjusių mokėjimų už mokymą lėšos, nepažeidžiant Įstatų, buvo sunaudotos tik VšĮ interesais, baudai sumokėti atsakovas teigia neprivalantis.

124. Nurodo, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas su jo nurodytais argumentais nesutiktų, prašo paskirtą sankciją jam sumažinti panaikinant dalį dėl pareigų apribojimo ir sumažinant paskirtą baudą.

Šalies argumentai

125. Atsakovas D. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria jam trejiems metams buvo apribota teisė eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu, o taip pat skirta 3 250 Eur dydžio bauda, ir pareiškėjo prašymą atmesti. Atsakovas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

126. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai aiškino Konkurencijos įstatymo normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Taryba neišsamiai ištyrė šios bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatliko išsamaus tyrimo, netinkamai vykdė liudytojų apklausas, nesugebėjo pašalinti daugelio byloje esančių prieštaravimų ir nepateikė nei vieno atsakovo nusižengimo įrodymo.

Žemesnės instancijos teismas

127. Ginčijamu sprendimu teisme nebuvo pateikta jokių įrodymų apie atsakovo prisidėjimą prie draudžiamo susitarimo, kuriuo teismas nusprendė atsakovui trejiems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir skirti 3 250 Eur baudą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad VSMC vadovas (atsakovas) žinojo apie pažeidimą ir tiesiogiai prie jo prisidėjo. Teismas sprendime nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri galėtų pagrįsti tiesioginį jo prisidėjimą prie draudžiamo susitarimo. Teismas nenustatė, kad jis būtų susirašinėjęs elektroniniu paštu dėl draudžiamo susitarimo sudarymo, būtų aptarinėjęs telefonu draudžiamo susitarimo sudarymą. Taip pat byloje nėra faktų, kad jis būtų sudaręs kokį nors rašytinį dokumentą dėl draudžiamo susitarimo arba būtų kokio nors tiesioginio susitikimo metu žodžiu ar kitaip derinęs draudžiamo susitarimo aplinkybes. Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovas tiesiogiai prisidėjo prie draudžiamo susitarimo, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo skirti sankciją.

128. Atsakovas akcentuoja, kad Taryba nėra nustačiusi aktyvaus jo vaidmens sudarant draudžiamą susitarimą, jis nėra įgijęs teisinio išsilavinimo, VSMC tariamai sudaryto susitarimo galimai neigiama įtaka konkurencijai ar perkančiosios organizacijos interesams būtų labai nežymi palyginus su kai kuriais anksčiau Tarybos nagrinėtais draudžiamais susitarimais. Atsakovui paskirta sankcija neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos (administracinė byla Nr. eA-254-822/2021, administracinė byla Nr. eA-383-502/2021, administracinė byla Nr. eA-2005-624/2019).

Atsiliepimas

129. Atsakovas teigia, kad jo vadovaujamas VSMC privalėjo didinti įkainius dėl teisės aktų nustatytų reikalavimų. Įkainių didinimas tai nebuvo vienasmenis ir vienašališkas jo sprendimas. Teismas be teisėto pagrindo nevertino VSMC kaip biudžetinės įstaigos veiklos principų ir funkcijų eiliškumo. Teigia, kad jis neturėjo jokios įtakos VSMC sprendimui padidinti įkainius.

130. Atsakovas akcentuoja, kad Tarybos prašymas skirti sankcijas atsakovui yra nenuoseklus ir prieštarauja proporcingumo principui. Sankcijų taikymas suvaržytų jo konstitucinę teisę pasirinkti darbą. Tarybos siūlomomis sankcijomis yra suvaržoma asmens konstitucinė teisė pasirinkti darbą. Savo esme išvestinio pobūdžio sankcijos vadovui turėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė).

131. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad jis yra beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl jei teismas nuspręstų skirti jam apribojimą 3 metus eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu, tai labai smarkiai apribotų jo galimybes surasti naują darbo vietą, dėl amžiaus jis patirtų didelius nepatogumus ieškodamas naujos darbovietės. Akcentuoja, kad yra charakterizuojamas teigiamai.

Atsiliepimas

132. Atsakovas nurodo, kad Tarybos teiginys, jog ūkio subjektų veiksmai laikytini Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio draudžiamu konkurentų susitarimu dėl kainų nustatymo, kuris pagal tikslą ribojo konkurenciją yra formalus ir nepagrindžia sankcijų jam skyrimo. Be to, net ir esant Įstatymo 40 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintų sąlygų visetui, teismas turi teisę atmesti Tarybos prašymą skirti atsakovui sankcijas.

133. Atsakovas taip pat teigia, kad neturi galimybių sumokėti jam paskirtą baudą, kadangi atskaičius mokesčius, jo metinės pajamos sudaro apie 14 000 Eur. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nepakeis pirmosios instancijos teismo paskirtos 3 250 Eur dydžio baudos, tai atsakovas turėtų skirti beveik trečdalį savo metinių pajamų baudai padengti. Tokios didžiulės baudos skyrimas būtų absoliučiai neproporcingas. Be to, neaišku iš kokių pinigų atsakovas turėtų mokėti baudą, kadangi Taryba siekia, kad jis net 4 metus negalėtų atlikti savo dabartinių funkcijų.

134. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką, jog analogiško pobūdžio sankcijos įmonės vadovui iš esmės yra baudinio pobūdžio ir gali būti taikomos tik išskirtinais atvejais.

Šalies argumentai

135. Atsakovas A. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo prašymas atsakovo atžvilgiu patenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - pareiškėjo prašymą atsakovo atžvilgiu atmesti visiškai, arba pakeisti sprendimą, paliekant paskirtą teisės eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu apribojimą 3 metams, tačiau neskirti papildomos sankcijos – baudos. Atsakovas taip pat prašo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priteisti iš pareiškėjo atsakovo naudai visas turėtas 1 461,08 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsiliepimas

136. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo dalimi netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai pripažinęs, jog egzistuoja Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte numatyti pagrindai, skundžiama sprendimo dalimi nepagrįstai iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą ir skyrė atsakovui 3 metų apribojimą bei 3 750,00 Eur baudą. Atsakovas teigia, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kadangi atsakovas yra įsitikinęs, jog nagrinėjamu atveju nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir skirti atsakovui kokias nors sankcijas.

Žemesnės instancijos teismas

137. Atsakovas akcentuoja, kad byloje įrodymų, jog atsakovas, kaip fizinis asmuo ir UAB Mokymo centro „Adpilis“ vadovas, tiesiogiai prisidėjo prie draudžiamo susitarimo sudarymo, byloje nebuvo ir nėra. Pareiškėjas niekaip neatskleidė ir neįrodinėjo, inter alia, kaip šiuo atveju pasireiškia atsakovo tiesioginis prisidėjimas prie draudžiamo susitarimo, kokius būtent jis veiksmus atliko ar neatliko, kokie duomenys pagrindžia būtent jo, o ne kitų asmenų kokius nors veiksmus, kuriais būtų buvę tiesiogiai prisidėta prie draudžiamo susitarimo ir pan. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat jokių konkrečių atsakovo veiksmų, kurie galėtų būti laikomi neteisėtais ir pasireiškiantys kaip tiesioginis prisidėjimas prie draudžiamo susitarimo, nenurodė, bendro pobūdžio motyvais nepagrįstai pritarė pareiškėjo pozicijai ir išvadai, kad atsakovas tariamai tiesiogiai prisidėjo prie draudžiamo susitarimo. Vien ta aplinkybė, kad už draudžiamo susitarimo sudarymą atsakomybėn yra patraukta atsakovo vadovaujama bendrovė, savaime nereiškia ir negali reikšti, kad Įstatymo 40 straipsnio pagrindu už tą patį be tinkamo įrodinėjimo proceso atsakomybėn gali būti traukiamas ir atsakovas.

Atsiliepimas

138. Atsakovas teigia, kad jis pirmosios instancijos teismo sprendimu yra nepagrįstai patrauktas atsakomybėn ir jam paskirtos sankcijos pagal Įstatymo 40 straipsnį neįrodžius visų sankcijų taikymo sąlygų ir pagrindų, inter alia, kad jis tiesiogiai prisidėjo prie draudžiamo susitarimo, taip pat nepašalinus visų abejonių dėl jo veiksmų ir atsakomybės, dėl to buvo padarytas materialiosios teisės normų pažeidimas, sudarantis pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

139. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą visiškai neištyrė, neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktų mokymo sutarčių ir jomis įrodinėjamos aplinkybės, kad kainos už vairuotojų mokymą buvo keliamos tik nuo 2017 m. liepos 1 d., o ne nuo 2016 m. liepos 1 d., kaip kad teigia pareiškėjas.

Žemesnės instancijos teismas

140. Pirmosios instancijos teismas sprendime (35 punktas) visiškai nepagrįstai sutiko su pareiškėjo pateiktais pažeidimų trukmės skaičiavimais, atliktais vadovaujantis Aprašu, ir konstatavo, kad Nutarimu atsakovui pažeidimų trukmė nustatyta pagrįstai. Tačiau Aprašas yra taikomas ūkio subjektams, o ne įmonių vadovams, todėl skaičiuoti atsakovo, kaip ūkio subjekto vadovo, tariamai padaryto pažeidimo trukmę pagal Aprašo taisykles negalima. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai neįvertino ir nepagrįstai pritarė pareiškėjo teiktam pažeidimo trukmės skaičiavimui. Kadangi centras kainų nekėlė iki pareiškėjo nurodyto ar panašaus lygio iki 2017 m. liepos 1 d., todėl nagrinėjamu atveju negali būti laikoma, kad atsakovo tariamo pažeidimo trukmė yra 2,5 metų (nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. trukmė 1 metai ir 1 mėnuo).

141. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai individualizavo sankcijas atsakovui ir nepagrįstai jam kartu su 3 metų apribojimu skyrė papildomą sankciją - baudą, tokiu būdu pažeisdamas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pritartų pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovas tiesiogiai prisidėjo prie draudžiamo susitarimo, dėl to jam turėtų būti skiriamos sankcijos pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, atsakovas prašo apeliacinės instancijos pakeisti sprendimą dalyje dėl sankcijų skyrimo ir palikti 3 metų apribojimą, tačiau neskirti jokios baudos kaip papildomos sankcijos, kadangi tokia bauda yra nepagrįsta, perteklinė ir neproporcinga, neatitinkanti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (Įstatymo 41 straipsnio 5 dalis). Byloje nebuvo įrodinėjama ir nėra įrodyta, kad atsakovui kartu su apribojimu turėtų dar papildomai būti skiriama ir bauda, juo labiau atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes.

142. Byloje nebuvo nustatytas ir įrodytas pagrindas ir būtinybė atsakovui už tą patį pažeidimą skirti net dvi skirtingas sankcijas, juo labiau, kad bendrovei jau yra paskirta 25 900 Eur bauda, o vienintelis jos akcininkas ir naudos gavėjas yra atsakovas. Vilniaus rinkoje bendrovės veikla nėra didelės reikšmės, todėl negali ir nedaro reikšmingos įtakos vairuotojų mokymo Vilniaus mieste rinkai. Ekonominės sankcijos ūkio subjektui dydis parodo ir ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą, kuris šiuo konkrečiu atveju yra mažas. Be to, asmenų, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos sankcijos, sąrašas papildomai skelbiamas Tarybos interneto svetainėje, tai yra iš esmės ketvirta sankcija (Įstatymo 41 straipsnio 6 dalis). Apribojimo ir papildomai baudos paskyrimas yra neproporcingas atsakovui inkriminuojamam pažeidimui. Byloje nėra nustatyta konkrečių atsakovo veiksmų, kuriais jis būtų tiesiogiai prisidėjęs prie pažeidimo, taip pat nėra nustatytas kokių nors atsakovo veiksmų pavojingumas. Atsakovas nedalyvavo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime, kuriame, kaip teigia pareiškėjas, buvo sudarytas draudžiamas susitarimas dėl kainų. Taikomas apribojimas, atsižvelgiant ir į atsakovo amžių ((duomenys neskelbtini) metai), ir taip esmingai varžo jo teises ir galimybes pasirinkti darbinę veiklą, yra pakankamas pasiekti sankcijos skyrimo tikslus. Papildomas baudos skyrimas šiuo atveju reikštų neproporcingus ir perteklinius padarinius atsakovui.

143. Aplinkybę, kad atsakovui Sprendimu galėjo būti skiriama tik viena iš sankcijų (apribojimas), o bauda neskiriama visiškai, papildomai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Išsami praktika dėl sankcijų vadovams skyrimo iš esmės pradėta formuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-254- 822/2021. Nagrinėjamu atveju apribojimo eiti pareigas skyrimas atsakovui būtų pakankama sankcija, siekiant įgyvendinti sankcijos skyrimo tikslus. Sprendimu paskirta papildoma sankcija - bauda, nagrinėjamu atveju yra laikytina nepagrįsta, neteisinga, nesąžininga, neprotinga ir neproporcinga, todėl yra naikintina, pakeičiant aptariamoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Šalies argumentai

144. Atsakovas A. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo dalį dėl sankcijų skyrimo atsakovui ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - atmesti pareiškėjo prašymą skirti sankcijas UAB „Dorkanas“ vadovui arba sprendimą iš dalies pakeisti, panaikinant atsakovui skirtą sankciją trejiems metams apribotą teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu (arba šį terminą sutrumpinti). Atsakovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

145. Atsakovas nurodo, kad teismas atsižvelgė ne į visas jo nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl dalyje dėl jam paskirtų sankcijų su teismo sprendimu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas per mažai dėmesio skyrė atsakovo teisinės padėties individualizavimui. Sprendime stinga motyvų, kuo vadovaujantis buvo nustatyti aktyvūs atsakovo veiksmai dalyvaujant draudžiamame susitarime, o jeigu tokių aktyvių veiksmų nenustatyta, tokiu atveju, kodėl sankcija buvo sumažinta iki minimalaus termino, apribojančio teisę eiti vadovaujančias pareigas ir iki teismo konstatuoto dydžio sumažinta piniginė bauda.

146. Atsakovas teigia, kad jis nekvestionuoja įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų aplinkybių, bet visgi šioje byloje sprendžiant dėl skirtinos sankcijos dydžių ir to, ar apskritai šias sankcijas skirti, turėjo būti vertinamas pirmiausia jo aktyvus vaidmuo sudarant ir/ar vykdant draudžiamą susitarimą. Taigi aplinkybė, kuriame susirinkimo etape atsakovas dalyvavo yra teisiškai reikšminga vertinant jo aktyvumą ir jo veiksmus. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, laikydamas, kad tokiu būdu paneigtų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatytas aplinkybes.

147. Iš teismo sprendimo neaišku, kuriuos atsakovo veiksmus teismas vertino kaip jo tiesioginį prisidėjimą prie draudžiamo susitarimo sudarymo, o teismo išvados šioje dalyje yra grindžiamos su atsakovo veikimu nesusijusiomis aplinkybėmis, nurodant trečiųjų asmenų veiksmus.

Atsiliepimas

148. Atsakovas teigia, kad skundžiamame teismo sprendime visiškai nepasisakyta apie jo bylos nagrinėjimo metu įrodinėtą aplinkybę, jog Taryba nei Nutarime, nei prašyme teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad yra reali grėsmė, jog jis galėtų imtis kokių nors antikonkurencinių veiksmų ateityje. Atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad UAB „Dorkanas“ vadovo pareigas jis eina nuo įmonės įsteigimo 1996 m. gruodžio 10 d. iki šiol, jo patirtis siekia 25 metus ir per visą šį laikotarpį daugiau konkurencijos teisės pažeidimo atvejų, išskyrus šioje byloje minimą atvejį, nenustatyta. Atsakovo, kaip ilgamečio įmonės vadovo patirtis yra itin svarbi sėkmingam jos veikimui, todėl pirmosios instancijos teismui 3 metams uždraudus atsakovui eiti vadovaujančias pareigas, įvertinus aukščiau nurodytas UAB „Dorkanas“ dalyvavimo draudžiamame susitarime aplinkybes, yra visiškai neproporcingas. Neabejotina, kad UAB „Dorkanas“ netekus savo ilgamečio vadovo, toks sprendimas pakenktų įmonės vykdomos veiklos stabilumui - šia aplinkybe atsakovas rėmėsi tiek savo atsiliepime, tiek ir bylos nagrinėjimo metu, bet dėl jos sprendime nepasisakyta.

Žemesnės instancijos teismas

149. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo aktyvumas, darant Įstatymo 5 straipsnio pažeidimus, buvo itin menkas: jis neinicijavo susirašinėjimų nei pokalbių, kurių metu buvo tariamasi dėl kainų ir/ar rinkos pasidalinimo, o susirinkimo etape, kuriame susitarimas buvo sudaromas, kaip minėta, nedalyvavo. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad teismas turėjo pagrindą spręsti apie dar didesnio nuobaudos mažinimo arba vienos iš nuobaudų neskyrimo klausimą.

150. Skundžiamu teismo sprendimu atsakovui trejiems metams apribojus teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir skyrus 3 750 Eur baudą sudarytos prielaidos formuotis teismų praktikai, grindžiamai draudžiamųjų susitarimų pavojingumo formaliu supratimu. Atsakovui nepagrįstai buvo paskirta sankcija, kuria buvo apribota jo teisė eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu, tokiu būdu neproporcingai apribotos jo teisės lyginant su UAB „Dorkanas“ padaryto pažeidimo pavojingumu, be to, tai neproporcingai suvaržyta jo teisė pasirinkti darbinę veiklą.

Šalies argumentai

151. Atsakovas V. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria jam skirta sankcija, panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo, arba priimti naują sprendimą ir pareiškėjo prašymą atmesti, arba pakeisti sprendimą ir sušvelninti paskirtą sankciją.

Atsiliepimas

152. Atsakovas nurodo, kad teisės aktai įpareigoja teismą ištirti bei įvertinti visus byloje esančius įrodymus ir motyvuotai atsakyti į esminius šalių argumentus. Teismo sprendimas, kaip baigiamasis teismo aktas, privalo pateikti aiškius ir argumentuotus, įrodymais pagrįstus, atsakymus į esminius teismui iškeltus klausimus. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas negali tiesiog lakoniškai pritarti vienos iš šalių pozicijai, ignoruodamas esminius šalių atsikirtimus bei juos pagrindžiančius įrodymus. Tačiau šiuo atveju būtent tai teismas ir padarė priimdamas skundžiamą sprendimą, t. y. tiesiog reziumavo (perrašė) pareiškėjo nutarime nurodytus argumentus, neatsakydamas į esminius atsakovo atsikirtimus.

153. Atsakovas teigia, kad į sprendimą pirmosios instancijos teismas tiesiog pažodžiui perkėlė Tarybos Nutarimo turinį. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas tiesiog patvirtino pareiškėjo poziciją, visiškai nepasisakydamas dėl atsakovo atsikirtimų pagrįstumo.

154. Pirmosios instancijos teismas neišklausė, neįvertino ir nepasisakė dėl esminių atsakovo atsikirtimų į pareiškėjo prašymą motyvų. Nors atsiliepime į prašymą atsakovas išdėstė atsikirtimus tiek dėl baudos skyrimo galimybės, tiek dėl sankcijos švelninimo, perrašydamas pareiškėjo nutarime išdėstytą poziciją pirmosios instancijos teismas tokius atsakovo argumentus „pamiršo“ (o tai yra savaime suprantama, kadangi pareiškėjo nutarimo priėmimo metu tokie argumentai paprasčiausiai nebuvo išdėstyti - juos atsakovas nurodė tik teisme, t. y. atsiliepimu į prašymą). Sprendime teismas pasisakė tik dėl to, ką atsakovas nurodė teikdamas pareiškėjui paaiškinimus, o ne dėl argumentų, kuriais atsakovas gynėsi nuo pareiškėjo reikalavimo teisme.

155. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo argumentų, susijusių su pareiškėjo reikalautos sankcijos dydžiu. Teismui nusprendus atsakovo argumentų nenagrinėti ir nevertinti, o tiesiog perkopijuoti į sprendimą pareiškėjo Nutarimo tekstą, į šiuos argumentus atsakyti paprasčiausiai neįmanoma, kadangi teikdamas paaiškinimus pareiškėjui dar iki teisminio ginčo pradžios atsakovas apskritai negali žinoti kokią sankciją jam teisme prašys taikyti pareiškėjas ir todėl dėl jos pasisakyti. Taigi pirmosios instancijos teismas sprendimu neišnagrinėjo kilusio ginčo iš esmės.

156. Atsakovas teigia, kad sankcija jam paskirta neteisėtai. Sprendime teismas neįvertino fakto, jog atsakovo vadovaujamos įmonės UAB „ARV-Auto“ padarytas pažeidimas truko vos 4 mėnesius, o tai teismų praktikoje jau buvo pripažinta ne ilgu laikotarpiu bei sudaro pagrindą švelninti sankciją jau vien dėl trumpos pažeidimo trukmės.

157. Atsakovas nurodo, kad atitinkamas teisines pasekmes atsakovui sukelia tiek paties pažeidimo konstatavimas, tiek sankcijų skyrimas. Asmenų, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskiriamos atitinkamos sankcijos, sąrašas yra skelbiamas Tarybos interneto svetainėje. Teismų praktikoje vertinama, jog tai yra savaime ypatingai atgrasanti poveikio priemonė atsakovui nuo konkurencijos teisės pažeidimų darymo ateityje, be to, atsakovui savaime sukelia pakankamas neigiamas pasekmes. Taigi, tiek pažeidimo konstatavimas ir baudos įmonei skyrimas, tiek viešas paskelbimas apie taikytas sankcijas patys savaime turi ženklias neigiamas pasekmes atsakovui, o tai sudaro pagrindą švelninti skirtingas sankcijas. Sprendimu pirmosios instancijos teismas nuo tokios teismų praktikos nukrypo (ja nesivadovavo).

158. Teigia, kad konstatuotas pažeidimas padarytas 2016 m., t. y. prieš daugiau kaip penkerius metus. Per visą šį laikotarpį dėl UAB „ARV-Auto“ arba atsakovo veiksmų teisėtumo jokių abejonių nekilo, o tai reiškia, jog jau vien pats Tarybos tyrimas bei jo rezultatas užkardė bet kokius teisės pažeidimus, todėl papildomas sankcijų atsakovui taikymas po viso šio laikotarpio yra perteklinis.

159. Atsakovo vertinimu, sprendimu jam paskirta sankcija yra neproporcinga. Atsakovas yra UAB „ARV-Auto“ akcininkas, todėl atitinkamas neigiamas pasekmes (akcijų vertės sumažėjimą; galimybių išsimokėti dividendus praradimą ir pan.) atsakovui jau ir taip sukėlė 75 500 Eur baudos jam priklausančiai UAB „ARV-Auto“ paskyrimas.

Žemesnės instancijos teismas

160. Sprendimu pažeidžiami asmenų lygybės prieš įstatymą ir vienodo vertinimo principai, o taip pat nukrypstama nuo aktualios teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl atsakovui taikytinos administracinės atsakomybės – skyrė atsakovo veiksmams neadekvačią, neproporcingą ir netinkamai individualizuotą sankciją.

Atsiliepimas

161. Pareiškėjas Taryba atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus su jais nesutinka ir prašo juos atmesti.

Šalies argumentai

162. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o atsakovams paskirtos sankcijos yra tinkamai individualizuotos ir proporcingos, todėl jį naikinti ar keisti atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

163. Pareiškėjas teigia, kad nesutinka su A. P., K. V., D. L., A. S. ir A. A. Ž. apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais, jog teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, kad jie tiesiogiai prisidėjo prie vairavimo mokyklų sudaryto draudžiamo susitarimo, kadangi Taryba neįrodė jų tiesioginio dalyvavimo, dėl to teismas neturėjo pagrindo jiems skirti sankcijų, nes jie prieštarauja Tarybos nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

164. Taryba konstatavo, o teismai minėtas faktines aplinkybes patvirtino, jog A. P., K. V., D. L., A. S. ir A. A. Ž. dalyvavo Asociacijos 2016 m. birželio 13 d. susirinkime, kuriame buvo suderinta bendra valia dėl vairavimo mokyklų kainų nustatymo (Nutarimo 7.1.2. dalis). Be to, 2021 m. Nutarimo 5 dalyje yra išsamiai išanalizuoti kiekvieno vadovo (apelianto) atlikti veiksmai, kurių pagrindu buvo padaryta išvada dėl jų tiesioginio prisidėjimo prie pažeidimo padarymo, kuriuos tinkamai įvertinto pirmosios instancijos teismas.

165. Taryba dėl K. V. teiginių, jog jis nedalyvavo „neoficialioje“ LVMA 2016 m. birželio 13 d. susirinkimo dalyje, kurioje buvo tartasi dėl vairavimo mokymų įkainių kėlimo, jog nežinojo vairavimo mokyklų teikiamų paslaugų sąnaudų, pažymi, kad jie yra nepagrįsti. 2021 m. Nutarimo 5.1 dalyje yra detaliai aprašyti nustatyti atsakovo veiksmai, tiesiogiai prisidedant prie LVMA padaryto Konkurencijos įstatymo pažeidimo. Be to, Taryba nustatė, o teismai patvirtino minėtas faktines aplinkybes, kad dar prieš LVMA 2016 m. birželio 13 d. Vilniaus apskrities narių susirinkimą, Asociacijos veikloje buvo atliekami vairavimo mokymo sąnaudų skaičiavimai, o Asociacijos vadovas – K. V., apie juos žinojo dar prieš įvykstant 2016 m. birželio 13 d. susirinkimui. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje pasisakė, jog teismui nekilo abejonių dėl Tarybos surinktų faktinių duomenų dėl 2016 m. birželio 13 d. susirinkime dalyvavusių ūkio subjektų.

Šalies argumentai

166. Pareiškėjas dėl A. P. teiginių, jog UAB Mokymo centras „Adpilis“ nekėlė kainų, ką patvirtina pridėtos mokymo sutartys, pažymi, jog jie Tarybos buvo paneigti. Nutarime konstatuota, jog LVMA Vilniaus apskrities narių bei 2016 m. birželio 13 d. susirinkime dalyvavusių ne LVMA narių įkainiai pakilo, o daugumos iš jų kainos pasikeitė būtent 2016 m. liepos 1 d. Be to, vairavimo mokyklų pradėti taikyti įkainiai atitiko 2016 m. birželio 13 d. susirinkimo metu aptartas bei lapelyje nurodytas kainas.

167. Pasisakydamas dėl atsakovo D. L. teiginių, kad jis neturėjo jokios įtakos Vilniaus saugaus miesto centro sprendimui pakelti įkainius, pareiškėjas nurodo, jog šie teiginiai yra nepagrįsti. Pažymi, kad Tarybos nutarime konstatuota, jog aplinkybės, kaip ūkio subjektas įgyvendina susitarimą, neturi reikšmės sprendžiant dėl to, ar jis dalyvavo susitarime. Taigi, net jei pats Vilniaus saugaus miesto centras ir negali savarankiškai nustatyti savo taikomų kainų už atskirą mokymą/būrelį, kurių visuma sudaro vairuotojų rengimo programą, tačiau gali keisti šių būrelių/mokymų skaičių (o Vilniaus saugaus miesto centras faktiškai ir padidino šių būrelių/mokymų, kurie sudaro vairuotojų rengimo programą, skaičių 2016 m. rugpjūčio 31 d., taip padidindamas vairuotojų rengimo programos kainą).

168. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais minėtos Tarybos nutarime padarytos išvados buvo patvirtintos, t. y. jau yra res judicata teismo nustatyta, todėl dėl šių aplinkybių ginčo nebegali būti, o apeliaciniuose skunduose atsakovai nepagrįstai iš naujo ginčija minėtas nustatytas faktines bylos aplinkybes.

169. Teigia, kad turėtų būti atmestini ir pasikartojantys atsakovų argumentai, kuriais iš esmės teigiama, jog jų dalyvavimas Asociacijos susirinkime, kuriame buvo priimtas sprendimas didinti vairavimo mokymo paslaugų kainas, ar buvimas adresatais (gavėjais ir (ar) siuntėjais) elektroninių laiškų (ar telefoninių žinučių) su informacija apie vairavimo mokymo paslaugų kainas, nėra pakankami įrodyti tiesioginį prisidėjimą prie pažeidimo. Tarybos vertinimu, tai, kad vadovai tiesiogiai dalyvavo bendrame konkurentų susitikime ar kitaip gavo (siuntė) informaciją apie draudžiamo susitarimo objektą akivaizdžiai rodo prisidėjimą prie pažeidimo ir tam nėra būtina surinkti ar pateikti daugiau įrodymų. Minėti asmenys buvo tiesioginiai gavėjai informacijos apie vairavimo paslaugų kainų kėlimą (ar Asociacijos susirinkimo metu, ar susirašinėjimu), po to, jų vadovaujamų įmonių vairavimo paslaugų kainos atitinkamai pasikeitė. Vien šių aplinkybių nustatymas atsakovų atžvilgiu rodo, kad buvo įgyvendintas tiesioginio prisidėjimo įrodinėjimo standartas.

170. Taigi, pagrįstai buvo konstatuota, jog atsakovai tiesiogiai prisidėjo prie Konkurencijos įstatymo pažeidimo padarymo – draudžiamo konkurenciją ribojančio konkurentų susitarimo dėl vairavimo mokymo paslaugų kainų nustatymo Vilniaus mieste, o jų apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai to nepaneigia.

Šalies argumentai

171. Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais, kad nebuvo tinkamai įvertintas D. L., A. S., V. A. ir A. A. Ž. vaidmuo sprendžiant dėl jų tiesioginio prisidėjimo prie draudžiamo susitarimo sudarymo. Atsakovai teigia, kad jų veiksmai nebuvo aktyvūs, jie nebuvo susirinkimo, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl vairavimo mokymų įkainių kėlimo, organizatoriai, taip pat jokiais aktyviais veiksmais neskatino kitus ūkio subjektus dalyvauti susitarime ir taikyti atitinkamas paslaugų kainas. Konkurencijos įstatymas, ūkio subjekto vadovo atsakomybės už prisidėjimą prie pažeidimo taikymui nenumato būtinos sąlygos, jog vadovas turi būti aktyvus pažeidimo dalyvis ar net organizatorius. Taigi aplinkybė, jog ūkio subjekto vadovas nebuvo pažeidimo organizatorius ar neskatino savo aktyviais veiksmais kitų ūkio subjektų padaryti pažeidimo, savaime neatleidžia prie pažeidimo prisidėjusio ūkio subjekto vadovo nuo Konkurencijos įstatyme numatytos atsakomybės. Priešingas aiškinimas paneigtų vadovų atsakomybės institutą, nes asmenys tiesiogiai dalyvavę pažeidimo veiksmuose, ypač kaip nustatyta šiuo atveju – kai vadovai patys dalyvavo susirinkime, kuriame sprendė vairavimo įkainių pakėlimą, būtų laikomi neatsakingais už tokius savo veiksmus.

172. Dėl D. L. ir A. S. teiginių, jog nepagrįstai jų atžvilgiu buvo nustatytas tiesioginis dalyvavimas sudarant draudžiamą susitarimą, kadangi nebuvo nustatyta, jog jie susirašinėjo el. paštu ar bendravo telefonu, Taryba pažymi, jog ne vien elektroninių laiškų siuntimas ir (ar) gavimas, ar pokalbiai telefonu, atskleidžia tiesioginį prisidėjimą prie pažeidimo. Ypač nagrinėjamu atveju, kai tiek Vilniaus saugaus miesto centro vadovas, tiek UAB „Dorkanas“ vadovas gavo kvietimus dalyvauti Asociacijos 2016 m. birželio 13 d. susirinkime, kuriame buvo sutarta dėl vairavimo mokymo paslaugų kainų nustatymo Vilniaus mieste bei jame dalyvavo. Pareiškėjo vertinimu, nepagrįsti ir atsakovų teiginiai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu skyrus jiems sankcijas buvo nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos, kurioje skirtos sankcijos įmonių vadovams tik nustačius jų tiesioginį dalyvavimą sudarant draudžiamą susitarimą – susirašinėjimą el. paštu, daug susitikimų ir pokalbių telefonu.

173. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog Asociacijos 2016 m. birželio 13 d. susirinkime nurodyti asmenys tiesiogiai susitikę su kitų vairavimo mokyklų vadovais sudarė draudžiamą konkurenciją ribojantį susitarimą dėl vairavimo mokymų įkainių nustatymo, kas pagrįstai buvo įvertinta kaip tiesioginis prisidėjimas prie pažeidimo padarymo. Tai sudarė teisėtą pagrindą jiems taikyti Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytas sankcijas.

Šalies argumentai

174. Pareiškėjas nurodo, kad A. A. Ž. teigia, jog skiriant jam sankcijas turėjo būti įvertinta ir ta aplinkybė, jog A. Ž. personalinis vairuotojų ruošimo centras „VRC“ užėmė pakankamai nedidelę rinkos dalį, kas sudarė pagrindą neskirti jam sankcijų. Taip pat nurodo ir D. L., jog jo vadovaujamo ūkio subjekto tariamai sudaryto susitarimo galimai neigiama įtaka konkurencijai ar perkančiosios organizacijos interesams būtų labai nežymi palyginus su kai kuriais anksčiau Tarybos nagrinėtais draudžiamais susitarimais.

175. Taryba pažymi, kad ūkio subjektai sudarydami susitarimą dėl kainų nustatymo apribojo vieną iš esminių konkurenciją tarp ūkio subjektų turinčių užtikrinti ūkinės veiklos vykdymo elementų – konkurenciją kainomis. Sudarydami draudžiamą susitarimą nagrinėjami ūkio subjektai ribojo konkurenciją Vilniaus ir Kauno miestuose. Susitarimo dalyviais buvo didelė dalis Vilniaus ir Kauno rinkose veikiančių ūkio subjektų, kiekviename susitarime dalyvavo vieni didžiausių šių rinkų dalyvių, be to, tiek Vilniuje, tiek ir Kaune buvo siekiama paveikti ir kitus ūkio subjektus (ne susitarimo dalyvius) didinti kainas. Dėl to Taryba padarytą pažeidimą vertino kaip pavojingą.

176. Pareiškėjo vertinimu, aplinkybė, kad A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centras „VRC“ ar Vilniaus saugaus miesto centras užėmė pakankamai nedidelę rinkos dalį, niekaip negali paneigti fakto, jog jis padarė itin pavojingą konkurencijos teisės pažeidimą. Be to, Konkurencijos įstatyme nenumatyta tokia aplinkybė kaip pagrindas neskirti sankcijos vadovui. Nedidelę rinkos dalį turintys ūkio subjektai gali siekti dalyvauti susitarime ir paveikti jame dalyvauti kitus subjektus, kad padidintų savo rinkos galią, t. y. jeigu visi ar dauguma rinkos dalyvių, nors ir nedidelių, susitaria dėl kainų, tai iš esmės atitinka situaciją kai rinkoje veikia vienas subjektas, ar susitarimą sudaro keli dideli rinkos dalyviai. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad susitarime dalyvavo didelė dalis Vilniaus ir Kauno rinkose veikiančių ūkio subjektų. Atitinkamai aplinkybė, kuri yra konkurencijos teisėje ir ekonomikoje nurodoma, kaip būtent draudžiamų susitarimų sudarymo priežastis ir elementas, Tarybos vertinimu, neturėtų būti vertinama kaip panaikinanti ar mažinanti A. Ž. ir D. L. atsakomybę.

Šalies argumentai

177. Pareiškėjas nesutinka su A. P., D. L., A. S., A. A. Ž., A. A., Ą. R. ir V. Š. apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais, jog teismas sprendimu jiems paskirtos vadovo diskvalifikavimo sankcijos yra neproporcingos, neatitinka formuojamos teismų praktikos dėl sankcijų skyrimo vadovams. Nutarimu konstatuota, jog buvo padarytas vienas pavojingiausių Konkurencijos įstatymo pažeidimas. Prie tokio pažeidimo tiesiogiai prisidėjusiems vadovams, kuriems taip pat taikomi aukštesni rūpestingumo ir elgesio standartai, turi būti taikomos pakankamos sankcijos.

178. Taryba nesutinka ir su A. P., D. L. ir A. A. Ž. teiginiais, jog kreipdamasi teismą su prašymu dėl sankcijų skyrimo vadovams nepagrindė būtinumo jų atžvilgiu taikyti Konkurencijos įstatyme numatytas abi sankcijas, ar jog jiems paskirtos sankcijos neatitinka Lietuvos administracinių teismų suformuotos praktikos. Nagrinėjamu atveju Taryba pagrįstai nustatė atsakomybės sąlygas, kreipėsi į teismą su prašymu ir nurodė proporcingas Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytas sankcijas. Šiuo atveju, atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą ir vadovų prisidėjimo laipsnį, sankcijos pagrįstai neapsiribojo tik vadovo diskvalifikavimu, tačiau apėmė ir baudą.

179. Pareiškėjas akcentuoja, kad Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje vadovo diskvalifikavimo sankcija yra numatyta kaip pagrindinė sankcija, o bauda numatyta kaip papildoma sankcija. Vis dėlto, Konkurencijos įstatymas numato teisę skirti abi sankcijas ir jų taikymo skirtingomis sąlygomis neapriboja, t. y. nenumato, kad bauda gali būti skiriama tik esant specialioms ar išskirtinėms sąlygoms. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiamas sankcijų būtinumas ir proporcingumas. Nagrinėjamu atveju, kai vadovai tiesiogiai prisidėjo prie pažeidimo – draudžiamo susitarimo dėl kainų, kuris apėmė didžiąją dalį Vilniaus ir Kauno vairavimo paslaugų rinkos, šie reikalavimai įgyvendinti. Konkurencijos taryba nesutinka ir su teiginiais, jog vadovo diskvalifikavimo sankcija neatitinka proporcingumo reikalavimo. A. P., D. L., A. S., A. A. Ž., A. A., Ą. R. ir V. Š. paskirtos vadovo diskvalifikavimo sankcijos už vieną pavojingiausių pažeidimų – kartelinį susitarimą, kuris Vilniuje truko porą metų, Kaune pusę metų, neabejotinai yra proporcingos ir atitinka Konkurencijos įstatymo tikslus.

180. Pažymi, kad ūkio subjekto vadovo atsakomybę reglamentuojančios Konkurencijos įstatymo nuostatos atsakomybės taikymo niekaip nesieja su tam tikrų kraštutinių ar išskirtinių sąlygų egzistavimu.

181. Pareiškėjas vertina, kad atsakovų pozicija, jog jiems teismo sprendimu paskirtos vadovo diskvalifikavimo sankcijos pažeidžia jų konstitucinę teisę pasirinkti darbą yra deklaratyvi ir nepagrįsta, kadangi tokia sankcija už ūkio subjekto vadovo prisidėjimą prie konkurencijos teisės pažeidimo yra numatyta įstatymo bei paskirta nustačius visas tiesioginio prisidėjimo prie pavojingo konkurencijos teisės pažeidimo aplinkybes.

182. Dėl atsakovų argumentų, susijusių su teisės pasirinkti darbą ribojimu, Taryba nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertindamas analogiškus argumentus, t. y., kad ribojimas užsiimti tam tikra profesija gali paveikti privatų gyvenimą, kaip jis suprantamas pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnį, nurodė, jog nėra pagrindo spręsti, kad teismo skiriamas ūkio subjektų vadovų, prisidėjusių padarant konkurencijos teisės pažeidimus, veiklos apribojimas savaime yra nepateisinamas Konvencijos 8 straipsnio prasme.

183. Pareiškėjas dėl argumentų, kad skyrus vadovo diskvalifikavimo sankciją dėl savo amžiaus atsakovams bus apsunkinta galimybė susirasti kitą darbą, kas neproporcingai apsunkintų jų finansinę padėtį, nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog jie negalės eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu, neduoda pagrįsto pagrindo konstatuoti, jog jie negalės dirbti jokio kito darbo, siekiant gauti pajamų pragyvenimui. Be to, toks teisės pasirinkti darbą ribojimas yra laikinas bei itin siauras, neuždraudžiama apskritai pasirinkti darbo vietos ir dirbti. Nors apeliaciniuose skunduose vadovai akcentavo savo amžių, sunkią finansinę padėtį ir būtinumą dėl to jiems švelninti skirtas sankcijas, tačiau teismas skirdamas sankcijas atsižvelgė ir įvertino visas baudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir jų pensinį amžių, gaunamas pajamas, bei jų atžvilgiu sušvelnino Tarybos prašytas skirti sankcijas – sutrumpino vadovo diskvalifikavimo laikotarpius ir sumažino baudas. Atsakovų atžvilgiu nėra teisinio pagrindo dėl jų amžiaus dar labiau švelninti paskirtas vadovo diskvalifikavimo sankcijas ar iš viso netaikyti vadovo diskvalifikavo sankcijos.

Šalies argumentai

184. Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju nėra jokių pagrindų švelninti atsakovams teismo paskirtas sankcijas.

Atsiliepimas

185. Atsakovai A. P., Ą. R., V. Š. ir Z. B. savo apeliaciniuose skunduose nurodo, jog vien tai, kad Tarybos interneto svetainėje yra skelbiamas sąrašas asmenų, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos sankcijos, sukelia neigiamas pasekmes, kas laikytina taip pat sankcija, todėl sudaro pagrindą švelninti jiems sprendimu paskirtas sankcijas. Taryba pažymi, kad vadovų, kuriems skirtos sankcijos, sąrašas yra skelbiamas internete siekiant užtikrinti informacinę funkciją, t. y. informuoti visuomenę apie paskirtas sankcijas, todėl tai negali būti laikoma sankcija pagal Konkurencijos įstatymą ir nepateisina mažesnės baudos skyrimo ar diskvalifikavimo sankcijos neskyrimo. Minėto sąrašo skelbimas tik užtikrina, kad įsiteisėję teismo sprendimai būtų vykdomi, kadangi nesant informavimo mechanizmo teismo sprendimai taptų neįgyvendinami, subjektai neturėtų galimybės sužinoti, kad tam tikras asmuo negali būti ūkio subjekto vadovu.

186. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju, ūkio subjektų pažeidimų trukmės skirtumai savaime nelemia, jog atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, apimtį, pačių vadovų prisidėjimo prie pažeidimo formą (tiesioginis prisidėjimas) sankcijos švelninimą.

187. Taryba dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su A. P. teiginiais, nurodo, kad minėtas klausimas jau buvo teismų išspręstas, nurodyta, jog UAB Mokymo centras „Adpilis“ B kategorijos eksternu vairavimo kursų įkainius padidino nuo 2016 m. liepos 1 d. Todėl atsakovas nepagrįstai vėl kelią klausimą dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo trukmės, nors įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra neginčijamai konstatuotas faktas, kad jo vadovaujamo UAB Mokymo centro „Adpilis“ padarytas Konkurencijos įstatymo pažeidimas truko 2,5 metų.

188. Tarybos nuomone, Ą. R., V. Š. ir A. P. paskirtos sankcijos yra tinkamai individualizuotos, taip pat įvertinus ir ūkio subjekto padaryto pažeidimo trukmę, todėl sprendimu jiems paskirtų sankcijų dar labiau švelninti nėra pagrindo.

Šalies argumentai

189. Pareiškėjas nesutinka su A. R. ir V. Š. teiginiais, jog jų vadovaujamų ūkio subjektų padaryto pažeidimo laikotarpiu nors ir galiojo Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio nuostatos, numatančios atsakomybę ūkio subjektų vadovams, tačiau jos nebuvo faktiškai taikomas, todėl jie pagrįstai negalėjo tikėtis jiems kilsiančių neigiamų padarinių. Pažymi, jog vien tai, kad jų vadovaujamų ūkio subjektų padarytų Konkurencijos įstatymo pažeidimo laikotarpiu nebuvo jokiam ūkio subjekto vadovui paskirta sankcija pagal tuo metu jau galiojantį Konkurencijos įstatymo 40 straipsnį, neturi jokios teisinės reikšmės skiriant atsakovams sankcijas. Pritarus šiems argumentams, galimybė taikyti sankcijas apskritai būtų paneigta, nes asmeniui pateikus paaiškinimą, kad jam teisinis reguliavimas netikėtas, atsakomybė būtų netaikoma. Be to, įmonės vadovui yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui.

190. Pareiškėjas pažymi, kad V. A. nepagrįstai nurodo, jog jam negalėjo būti skirta vadovo diskvalifikavimo sankcija net minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui. Tarybos prašymu buvo prašoma atsakovui skirti minimalią sankciją – vadovo diskvalifikavimą trejiems metams, įvertinus jo tiesioginį prisidėjimą prie pavojingo pažeidimo padarymo, t. y. prie draudžiamo konkurentų susitarimo dėl vairavimo mokymo paslaugų kainų nustatymo Vilniuje sudarymo, pažeidimo trukmę (2,5 metų), taip pat tai, kad jis pripažino Tarybos baigto tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes. Atsižvelgiant į konkurencijos teisės pažeidimo, prie kurio tiesiogiai prisidėjo V. A., pobūdį ir apimtį, vien tyrimo metu nustatytų esminių aplinkybių pripažinimas nelemia skyrimo mažesnės nei minimali sankcija. Teismas skirdamas sankciją pagrįstai, vadovaudamasis suformuota teismų praktika dėl švelnesnių nei numatyta įstatyme sankcijų skyrimo, nustatė, jog sankcijos individualizavimui reikšmingų lengvinančių aplinkybių Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 5 punkto prasme nėra, atsakovas jų irgi nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

191. Taryba nurodo, kad nepagrįsti A. P., V. A., A. A. Ž. ir V. Š. teiginiai, jog jų vadovaujamiems ūkio subjektams Nutarimu buvo skirtos didelės baudos, todėl jiems, kaip ūkio subjektų vadovams, skiriant sankcijas turėjo būti į tai atsižvelgiama, be to, jie yra antrą kartą baudžiami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, jog nereikia sieti sankcijų ūkio subjektui su sankcijomis jų vadovams. Be to, tai nėra numatyta ir teisės aktuose, t. y. nėra išimties, jog paskyrus sankciją ūkio subjektui, ji būtų neskirtina to ūkio subjekto vadovui, nors yra visos jos skyrimo sąlygos. Be to, sankcijos vadovams atlieka tiek prevencinę, tiek baudžiamąją funkciją bei ją turi atlikti, kai yra kalbama apie tiesiogiai prisidėjusius vadovus prie kartelinio susitarimo. Konkurencija, ypač konkurencija kainomis, yra vertybė, todėl vadovai, savo veiksmais paneigę sąžiningą konkurenciją, turi atsakyti už savo neteisėtus veiksmus. Atsakovai ir jų vadovaujamos įmonės nėra tapatūs asmenys, todėl atsakovai nėra antrą kartą baudžiami.

192. Taryba taip pat pažymi, kad atsakovų charakteristika savaime neturi įtakos skiriant sankcijas. Nepriklausomai nuo jų nuopelnų ir gautų padėkų, minėti asmenys visgi tiesiogiai prisidėjo prie vieno pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimo, todėl atsakomybės už tai taikymas neturėtų būti paneigiamas vien tuo, kad yra kitų sričių ir atvejų, kur šie asmenys nepažeidžia įstatymų. Be to, teismas, skirdamas sankcijas, įvertino visas sankcijų individualizavimui reikšmingas aplinkybes, įskaitant atsakovų elgesį, ir jų pateiktus duomenis, bei skirtas sankcijas jiems individualizavo, nepažeisdamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Analogiškai turėtų būti atmetami ir V. A. nurodyti argumentai, jog jis pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už Konkurencijos įstatymo pažeidimą, po minėto pažeidimo nustatymo daugiau pažeidimų nepadarė. Tai nėra Konkurencijos įstatyme numatytas teisinis pagrindas neskirti jam sankcijos. Konkurencijos įstatyme nenumatyta tokia aplinkybė kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dėl kurios galėtų būti mažinamos sankcijos.

193. Pareiškėjas dėl apeliacinių skundų argumentų dėl vadovaujamiems ūkio subjektams paskirtos baudos mokėjimo (sumokėjimo) taip pat pažymi, jog nutarimu paskirtą baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Tarybos interneto svetainėje dienos, o vien tai, kad ūkio subjektai sumokėjo (ar moka dalimis) jiems paskirtą baudą, nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nustatytu laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji būtų išieškota Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi ir šiuo atveju baudos sumokėjimas yra pažeidimą padariusio ūkio subjekto pareiga ir niekaip neparodo išskirtinio jų elgesio, dėl kurio neturėtų būti skiriama sankcija arba ji turėtų būti mažinama.

194. Pareiškėjas dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su lygybės principo pažeidimu, pažymi, kad Tarybai ir teismams kiekvienu konkrečiu atveju yra Konkurencijos įstatyme numatytos sąlygos kreiptis ir taikyti sankcijas ūkio subjektų vadovams. Minėtos sąlygos vertinamos kiekvieno vadovo atžvilgiu, t. y. turi būti nustatytas jo prisidėjimas prie pažeidimo, kitos aplinkybės. Todėl tai, kad dėl vienų asmenų nėra kreipiamasi dėl vadovo atsakomybės, ar prašoma taikyti kitokias sankcijas savaime nepagrindžia, kad kitoks vertinimas kitų asmenų atžvilgiu yra nepagrįstas. Priešingai, tai būtent ir rodo sankcijų individualizavimą, kurio svarbą akcentuoja patys atsakovai. Tai, kad Taryba dėl kai kurių ūkio subjektų vadovų nenustatė sąlygų kreiptis į teismą, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovų atžvilgiu toks kreipimasis nepagrįstas ar, kad jiems sankcijos dėl to neturi būti skiriamos, arba švelnintinos.

Šalies argumentai

195. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimu atsakovams skirtos sankcijos yra tinkamai individualizuotos ir proporcingos, todėl jų švelninti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

196. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kad Konkurencijos taryba 2021 m. birželio 23 d. kreipėsi į VAAT su prašymu skirti sankcijas ūkio subjektų vadovams pagal Konkurencijos tarybos 2021 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. 1S-63.

197. Pirmosios instancijos teismas sprendimu Konkurencijos tarybos prašymą dėl sankcijų skyrimo A. P., K. V., D. L., A. S., A. A. Ž., V. A., Ą. R., V. Š., Z. B. ir A. S. tenkino iš dalies. A. P. trejiems metams apribojo teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skyrė 3 750 Eur baudą; K. V. ketveriems metams apribojo teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skyrė 7 500 Eur baudą; D. L. trejiems metams apribojo teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir skyrė 3 250 Eur baudą; A. S. trejiems metams apribojo teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir skyrė 3 750 Eur baudą; A. A. Ž. trejiems metams apribojo teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir skyrė 3 750 Eur baudą; V. A. trejiems metams apribojo teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu; Ą. R. trejiems metams apribojo teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skyrė 3 000 Eur baudą; V. Š. trejiems metams apribojo teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skyrė 3 000 Eur baudą; Z. B. trejiems metams apribojo teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skyrė 1 810 Eur baudą; A. S. ketveriems metams apribojo teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skyrė 7 200 Eur baudą.

198. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovų apeliacinių skundų ribų.

199. Bylos medžiaga nustatyta, kad Konkurencijos taryba 2018 m. gruodžio 17 d. priėmė nutarimą, kuriuo nustatė, kad vairavimo mokyklos sudarė konkurenciją ribojančius susitarimus dėl vairavimo mokymo paslaugų kainų nustatymo, todėl pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Konkurencijos taryba 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimu UAB Mokymo centrui „Adpilis“ skyrė 25 900 Eur baudą; UAB „ARV-Auto“ skyrė 75 500 Eur baudą; UAB „Dorkanas“ skyrė 88 700 Eur baudą; UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ skyrė 9 500 Eur bauda; UAB „Kelio iliuzija“ skyrė 42 800 Eur baudą; UAB „LDV Unio“ skyrė 129 300 Eur baudą; LVMA skyrė 3 000 Eur baudą; VšĮ „Vairoseta“ skyrė 5 200 Eur baudą; BĮ Vilniaus saugaus miesto centrui skyrė 8 900 Eur baudą; A. Ž. personaliniam vairuotojų ruošimo centrui „VRC“ skyrė 16 900 Eur baudą. Vairavimo mokykloms apskundus 2018 m. gruodžio 17 d. Nutarimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 15 d. sprendimu atmetė skundus kaip nepagrįstus, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendime bei Konkurencijos tarybos minėtame nutarime padarytas išvadas dėl draudžiamo konkurenciją ribojančio susitarimo ir patvirtino vairavimo mokykloms paskirtų baudų dydžius. Svarbu tai, kad ūkio subjektai konkrečiu atveju sudarydami susitarimą dėl kainų nustatymo apribojo vieną iš esminių konkurenciją tarp ūkio subjektų turinčių užtikrinti ūkinės veiklos vykdymo elementų – konkurenciją kainomis. Kiekvienas nagrinėjamas susitarimas 2018 m. gruodžio 17 d. nutarime laikytas pavojingu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimu.

200. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gali būti apribojama teisė nuo trejų iki penkerių metų eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu. Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, be šioje dalyje nustatyto teisės apribojimo, papildomai gali būti skiriama bauda iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro. Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, kada ūkio subjekto vadovas laikomas prisidėjusiu prie pažeidimo padarymo, t. y. kai jis: 1) tiesiogiai prisidėjo prie pažeidimo padarymo; 2) tiesiogiai neprisidėjo prie pažeidimo padarymo, tačiau turėjo pagrindą įtarti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas daro pažeidimą, bet nesiėmė veiksmų užkirsti kelią šiam pažeidimui; 3) nežinojo, nors privalėjo žinoti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas padarė ar daro pažeidimą. Įstatymo 41 straipsnyje yra įtvirtinta, kad teismas, priimdamas sprendimą taikyti sankcijas, nėra saistomas Konkurencijos tarybos siūlymo dėl sankcijų ir jų dydžio (2 dalis), ir, kad, išnagrinėjęs Konkurencijos tarybos prašymą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) taikyti šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas; 2) atmesti prašymą (4 dalis). Įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, skirdamas ūkio subjekto vadovui šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir atsižvelgia į: 1) ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą; 2) ūkio subjekto padaryto pažeidimo trukmę; 3) ūkio subjekto vadovo prisidėjimo prie ūkio subjekto padaryto pažeidimo pobūdį; 4) ūkio subjekto vadovo elgesį Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo metu; 5) kitas reikšmingas aplinkybes.

201. Draudžiami susitarimai bei suderinti veiksmai dėl kainų nustatymo, pažeidžiantys Įstatymo 5 straipsnio reikalavimus yra vieni sunkiausių ir žalingiausių konkurencijos teisės pažeidimų, vien šio susitarimo sudarymas daro žalą konkurencijos procesui ir savaime ją apriboja. Taigi visais atvejais ribojantys konkurenciją susitarimai – tai tokia kategorija susitarimų, kurių neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas, savaime suprantamas, tad, Įstatyme įtvirtintas reikalavimas nustatyti ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą yra teisingai nustatytas Konkurencijos tarybos. Iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog teismas gali Tarybos prašomą skirti sankciją paskirti, gali ją sumažinti.

202. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad skiriant ūkio subjekto vadovui šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 35 straipsnio 3 ir 4 dalys ir sankcijos ūkio subjektų vadovams už prisidėjimą prie ūkio subjektų sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo sudarymo gali būti taikomos ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamasis pažeidimas, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo ar nutraukimo dienos. Byloje nustatyta, kad trunkamojo pobūdžio veiksmai – susirinkimai dėl konkurenciją ribojančio kainų derinimo Vilniuje truko nuo 2016 m. birželio 13 d. vykusio LVMA Vilniaus apskrities narių susirinkimo, kuriame buvo aptariami ir suderinti vairavimo mokymo paslaugų įkainiai, iki 2018 m. rugpjūčio 3 d., Kaune, baudos dydžio skaičiavimo tikslais, Taryba laikė, kad pažeidimas buvo daromas bent nuo 2016 m. liepos 31 d. ir truko bent iki 2016 m. gruodžio 9 d., todėl Taryba nėra praleidusi kreipimosi į teismą termino dėl sankcijos ūkio subjektų vadovams skyrimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi 2018 m. gruodžio 17 d. Nutarime nustatytomis aplinkybėmis, be kita ko, kad Vairavimo mokyklų buvę/ esami vadovai tiesiogiai, savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie sudaryto draudžiamojo susitarimo, vykusio nuo tada, kai buvo nustatytas veiksmų derinimas tarp Vairavimo mokyklų iki tyrimo baigimo dienos. Nustatyta, kad 2016 m. birželio 13 d. įvyko LVMA Vilniaus apskrities narių susirinkimas, kuriame dalyvavo ir kai kurios narėmis nesančios vairavimo mokyklos bei LVMA atstovai, tarpe jų UAB Mokymo centras „Adpilis“, UAB „Dorkanas“, UAB „Kelio iliuzija“, A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centras „VRC“, UAB „LDV Unio“, VšĮ „Vairoseta“, Vilniaus saugaus miesto centras (Nutarimo 12, 13 punktai). Taryba nustatė, kad susirinkime dalyvavę ūkio subjektai susitarė nustatyti vairavimo mokymo paslaugų ir jų kombinacijų Vilniaus mieste kainas. Nutarimu nustatyta, kad minėtame susirinkime buvo pasirašytas lapelis su įkainiais už įvairių kategorijų bei kombinacijų vairavimo mokymą bei sutarta juos taikyti. Taip pat nustatyta, jog Kaune veikiančios vairavimo mokyklos, dalyvaujant Asociacijai, taip pat derino savo veiksmus dėl vairavimo mokymo paslaugų kainų nustatymo. Taryba nustatė, kad nuo 2016 m. liepos mėn. (įkainių pakilimo Vilniuje datos) Asociacijos Kauno apskrities vadovas D. M. pradėjo kiekvieną savaitę organizuoti Kauno vairavimo mokyklų vadovų (LMVA narių) susirinkimus, kurių metu buvo aptariami A, B, C, CE, D kategorijų vairavimo mokymo įkainiai. Nustatyta, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. įvyko ne mažiau nei aštuoniolika susirinkimų, kuriuose dalyvavo Kauno vairavimo mokyklų vadovai. Taryba konstatavo, kad Kaune veikiančios vairavimo mokyklos, dalyvaujant ir LVMA, sudarė susitarimą dėl vairavimo mokymo paslaugų ir jų kainų Kauno mieste nustatymo. Kauno vairavimo mokyklų vadovų (Asociacijos) susirinkimų laikotarpiu Kauno vairavimo mokyklų vadovai rinko informaciją apie tuo metu vairavimo mokyklų taikomus įkainius bei dalinosi ja tarpusavyje, taip pat, siekdami užtikrinti susitarimo laikymąsi, stebėjo konkurentų kainas bei informuodavo vieni kitus apie nukrypimą nuo aptartų kainų. Jeigu kuri nors susitarimo dalyvė nukrypdavo nuo susitarimo, tuomet kitos susitarimo dalyvės imdavosi veiksmų, kad būtų užtikrintas susitarimo laikymasis. Taryba nustatė, kad 2016 m. liepos mėn. pabaigoje Kauno vairavimo mokyklų įkainiai keliais etapais pakilo ir suvienodėjo. Pripažinta, kad Kaune veikiančios vairavimo mokyklos (tarpe jų ir UAB „ARV-Auto, UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“) sudarė susitarimą (suderino veiksmus) dėl vairavimo mokymo kategorijų (A, B, C, CE, D) ir jų kombinacijų kainų nustatymo Įstatymo 3 straipsnio 19 dalies ir 5 straipsnio prasme.

203. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ūkio subjektų vadovų tiesioginį prisidėjimą prie sudaryto draudžiamo susitarimo dėl vairavimo mokymo paslaugų kainų nustatymo bei atskirai vertino kiekvienam atsakovui prašomą skirti sankciją.

204. Atsakovai A. P., K. V., D. L., A. S. ir A. A. Ž. apeliaciniuose skunduose teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, kad jie tiesiogiai prisidėjo prie vairavimo mokyklų sudaryto draudžiamo susitarimo, kadangi Konkurencijos taryba neįrodė jų tiesioginio dalyvavimo . Nagrinėjamos bylos duomenimis A. P., K. V., D. L., A. S. ir A. A. Ž. dalyvavo Asociacijos 2016 m. birželio 13 d. susirinkime, kuriame buvo suderinta bendra valia dėl vairavimo mokyklų kainų nustatymo (2018 m. gruodžio 17 d. Nutarimo 7.1.2 punktas ir kt.). Dėl atsakovo K. V. dar prieš 2016 m. birželio 13 d. Vilniaus apskrities narių susirinkimą, Asociacijos veikloje buvo atliekami vairavimo mokymo sąnaudų skaičiavimai, o Asociacijos vadovas – K. V., apie juos žinojo dar prieš įvykstant 2016 m. birželio 13 d. susirinkimui. Dėl atsakovo apelianto A. P. teiginių, jog UAB Mokymo centras „Adpilis“ nekėlė kainų, tą patvirtina pridėtos mokymo sutartys, pažymėtina, jog jie Konkurencijos tarybos buvo paneigti. Kaip matyti, Konkurencijos taryba Nutarime konstatavo, jog LVMA Vilniaus apskrities narių bei 2016 m. birželio 13 d. susirinkime dalyvavusių ne LVMA narių įkainiai pakilo, o daugumos iš jų kainos pasikeitė būtent 2016 m. liepos 1 d. Be to, vairavimo mokyklų pradėti taikyti įkainiai atitiko 2016 m. birželio 13 d. susirinkimo metu aptartas bei lapelyje nurodytas kainas. Apeliantas D. L. teigia, jog jis neturėjo jokios įtakos Vilniaus saugaus miesto centro sprendimui pakelti įkainius, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad aplinkybės, kaip ūkio subjektas įgyvendina susitarimą, neturi reikšmės sprendžiant dėl to, ar asmuo dalyvavo susitarime. Apeliacinių skundų argumentai, kuriais iš esmės teigiama, kad atsakovų dalyvavimas Asociacijos susirinkime, kuriame buvo priimtas sprendimas didinti vairavimo mokymo paslaugų kainas, ar buvimas adresatais (gavėjais ir (ar) siuntėjais) elektroninių laiškų (ar telefoninių žinučių) su informacija apie vairavimo mokymo paslaugų kainas, nėra pakankami įrodyti tiesioginį prisidėjimą prie pažeidimo, nėra nauji ir anksčiau jau dėstyti atsakovų. Šiuo požiūriu teisėjų kolegija sutinka su Konkurencijos tarybos vertinimu, kad tai, jog vadovai tiesiogiai dalyvavo bendrame konkurentų susitikime ar kitaip gavo (siuntė) informaciją apie draudžiamo susitarimo objektą akivaizdžiai rodo prisidėjimą prie pažeidimo ir tam nėra būtina surinkti ar pateikti daugiau įrodymų.

205. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantai tiesiogiai prisidėjo prie Įstatymo pažeidimo padarymo – draudžiamo konkurenciją ribojančio konkurentų susitarimo dėl vairavimo mokymo paslaugų kainų nustatymo Vilniaus mieste, o jų apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai to nepaneigia .

206. Atsakovai D. L., A. S., V. A. ir A. A. Ž. apeliaciniuose skunduose teigia, jog sprendžiant dėl jų tiesioginio prisidėjimo prie draudžiamo susitarimo sudarymo, nebuvo tinkamai įvertintas jų vaidmuo darant pažeidimą. Nurodo, jog jų veiksmai nebuvo aktyvūs, jie nebuvo susirinkimo, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl vairavimo mokymų įkainių kėlimo, organizatoriai, taip pat jokiais aktyviais veiksmais neskatino kitus ūkio subjektus dalyvauti susitarime ir taikyti atitinkamas paslaugų kainas. Pirmiausiai, pažymėtina, kad Įstatymas ūkio subjekto vadovo atsakomybės už prisidėjimą prie pažeidimo taikymui nenumato būtinosios sąlygos, jog vadovas turi būti aktyvus pažeidimo dalyvis ar net organizatorius. Dėl atsakovų D. L. ir A. S. apeliacinių skundų teiginių, jog nepagrįstai jų atžvilgiu buvo nustatytas tiesioginis dalyvavimas sudarant draudžiamą susitarimą, kadangi nebuvo nustatyta, jog apeliantai susirašinėjo el. paštu ar bendravo telefonu, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo pozicija, kad ne vien elektroninių laiškų siuntimas ir (ar) gavimas, ar pokalbiai telefonu, atskleidžia tiesioginį prisidėjimą prie pažeidimo. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėjant Konkurencijos tarybos prašymus dėl sankcijų skyrimo vadovams teismas vertina, ar vadovo atsakomybės taikymo sąlygos yra nustatytos, ir ūkio subjekto vadovui skiriamą sankciją individualizuoja pagal Konkurencijos įstatyme nustatytus kriterijus, apimančius tiek bendruosius sąžiningumo, protingumo, teisingumo principus, tiek ir individualias su pažeidimu susijusias aplinkybes. Tuo tarpu, apeliaciniuose skunduose nurodomų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios administracinės bylos nustatytų faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog Asociacijos 2016 m. birželio 13 d. susirinkime apeliantai tiesiogiai susitikę su kitų vairavimo mokyklų vadovais sudarė draudžiamą konkurenciją ribojantį susitarimą dėl vairavimo mokymų įkainių nustatymo, o tai buvo įvertinta kaip tiesioginis prisidėjimas prie pažeidimo padarymo, taip pat taikytos Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos.

207. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nėra nustatytas imperatyvas skirti abi sankcijas, todėl teismas, skirdamas ūkio subjekto vadovui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, nėra saistomas Tarybos siūlymo nei dėl sankcijų skaičiaus, nei dėl jų dydžio, t. y., be kita ko, atsižvelgdamas į Įstatymo 41 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali neskirti pagrindinės sankcijos ar papildomos sankcijos, skirti švelnesnę nei numatyta pagrindinę sankciją ar / ir papildomą sankciją ir t. t. (žr., pvz., 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2005-624/2019).

208. Atsakovai A. P., D. L., A. S., A. A. Ž., A. A., Ą. R. ir V. Š. apeliaciniuose skunduose nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu jiems paskirtos sankcijos yra neproporcingos, neatitinka formuojamos teismų praktikos dėl sankcijų skyrimo vadovams. Taip pat pažymi, jog šiomis sankcijomis jiems bus apribota teisė pasirinkti darbą, todėl tokio pobūdžio sankcijos vadovui turėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, kaip ultima ratio. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad buvo padarytas ir nustatytas vienas pavojingiausių Konkurencijos įstatymo pažeidimas, o prie tokio pažeidimo tiesiogiai prisidėjusiems vadovams, kuriems taip pat taikomi aukštesni rūpestingumo ir elgesio standartai, turi būti taikomos pakankamos sankcijos. Atsakovų A. P., D. L. ir A. A. Ž. apeliacinių skundų argumentai, kad Konkurencijos taryba kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl sankcijų skyrimo vadovams nepagrindė būtinumo jų atžvilgiu taikyti Konkurencijos įstatyme numatytas abi sankcijas, ar jog jiems paskirtos sankcijos neatitinka Lietuvos administracinių teismų suformuotos praktikos, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą ir vadovų prisidėjimo laipsnį, pirmosios instancijos teismas, skirdamas sankcijas, pagrįstai neapsiribojo tik vadovo diskvalifikavimu, tačiau skyrė ir baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. P., D. L., A. S., A. A. Ž., A. A., Ą. R. ir V. Š. paskirtos sankcijos už vieną pavojingiausių pažeidimų – kartelinį susitarimą, kuris Vilniuje truko porą metų, Kaune pusę metų, neabejotinai yra proporcingos ir atitinka Konkurencijos įstatymo tikslus. Dėl apeliantų argumentų, kad skyrus vadovo diskvalifikavimo sankciją dėl savo amžiaus jiems bus apsunkinta galimybė susirasti kitą darbą, kas neproporcingai apsunkintų jų finansinę padėtį, pasakytina, kad vien ta aplinkybė, jog apeliantai negalės eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu, neduoda pagrįsto pagrindo konstatuoti, jog jie negalės dirbti jokio kito darbo, siekiant gauti pajamų pragyvenimui. Be to, toks teisės pasirinkti darbą ribojimas yra laikinas bei itin siauras, neuždraudžiama apskritai pasirinkti darbo vietos ir dirbti.

209. Apeliaciniuose skunduose atsakovai akcentavo savo amžių (A. P. yra (duomenys neskelbtini) metų, D. L. beveik (duomenys neskelbtini) metų, A. A. Ž. (duomenys neskelbtini) metų, A. A. (duomenys neskelbtini) metų), sunkią finansinę padėtį (D. L., A. A. Ž. ir Z. B.) ir būtinumą dėl to jiems švelninti skirtas sankcijas. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantams sankcijas, atsižvelgė ir įvertino visas baudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir jų pensinį amžių, gaunamas pajamas, bei jų atžvilgiu sušvelnino Konkurencijos tarybos prašytas skirti sankcijas – sutrumpino vadovo diskvalifikavimo laikotarpius ir sumažino baudas. Darytina išvada, kad apeliacinių skundų argumentai, jog pirmosios instancijos teismo paskirtos vadovo diskvalifikavimo sankcijos yra neproporcingos ir neatitinka Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sankcijos siekiamų tikslų, yra nepagrįsti. Konkurencijos tarybos savo atsiliepime į apeliacinius skundus teigia, kad nėra pagrindo dar labiau švelninti apeliantams teismo sprendimu paskirtas sankcijas.

210. Atsakovas V. A. teigia, jog jo vadovaujama bendrovė pripažino Konkurencijos tarybos atliko tyrimo išvadas, kas sudarė pagrindą netaikyti jam sankcijos arba ją skirti ženkliai trumpesnės trukmės nei buvo prašoma. Pareiškėjas prašymu prašė apeliantui skirti minimalią sankciją, įvertinus jo tiesioginį prisidėjimą prie pavojingo pažeidimo padarymo, t. y. prie draudžiamo konkurentų susitarimo dėl vairavimo mokymo paslaugų kainų nustatymo Vilniuje sudarymo, pažeidimo trukmę, taip pat tai, kad apeliantas pripažino Konkurencijos tarybos baigto tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi suformuota teismų praktika dėl švelnesnių nei numatyta įstatyme sankcijų skyrimo ir pagrįstai nustatė, jog sankcijos individualizavimui konkrečiu atveju reikšmingų lengvinančių aplinkybių Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 5 punkto prasme nėra. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovui V. A. nepagrįstai paskirta sankcija ar, kad ji neatitinka teisingumo ir protingumo principų bei nėra tinkamai individualizuota.

211. Pirmosios instancijos teismas atsakovams švelnino skiriamas sankcijas, kuriomis apribojama teisė eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu iki minimalios ribos, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumą, mastą, be to, į proporcingą atsakovų teisių pasirinkti darbinę veiklą suvaržymą. Pirmosios instancijos teismas atsakovams taip pat skyrė sumažintą baudą už tai, kad jie tiesiogiai prisidėjo prie ūkio subjekto draudžiamo susitarimo sudarymo, atsižvelgdamas į tai, jog bauda nesukeltų atsakovams neproporcingai didelių neigiamų finansinių pasekmių ir kaip papildoma sankcija atliktų savo prevencinę paskirtį.

212. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliantams skirtas sankcijas, neturi pagrindo pripažinti, kad teismas nesilaikė teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principų, netinkamai vertino reikšmingas aplinkybes ar pažeidė procedūrinius reikalavimus. Be to, atsižvelgiant į ūkio subjekto vadovų prisidėjimo prie sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo pobūdį, teisėjų kolegijos nuomone, paskirtos sankcijos yra proporcingos bausmės tikslams pasiekti ir jų keisti pagrindo nėra.

213. Apibendrindama bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti ir teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovų apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

214. Atsakovai A. A. Ž., V. A., D. L., A. P. ir A. S. prašo priteisti jiems apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų apeliaciniai skundai netenkinami, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų A. P., D. L., V. Š., A. S., Z. B., Ą. R., K. V., V. A., A. A. Ž. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasRytis KrasauskasSkirgailė Žalimienė