- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-382-413/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- K. S.
- Atsakovas
- UAB „Baltkomeda“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. S. ir atsakovo UAB „Baltkomeda“ apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-20-722/2011 pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovui UAB „Baltkomeda“ dėl akcininkų susirinkimo nutarimo, darbo sutarties sudarymo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtais, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas K. S. ir atsakovo UAB „Baltkomeda“ direktorė O. S. yra sutuoktiniai, turintys po 50 procentų bendrovės „Baltkomeda“ akcijų. 2004 m. vasario 20 d. įsakymu ieškovas paskirtas eiti bendrovės direktoriaus (vadovo) pareigas. Dėl nusikalstamos veikos ieškovas 2009 m. balandžio 24 d. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą ir iki 2009 m. rugsėjo 9 d. buvo laikinai nedarbingas. 2009 m. rugsėjo 9 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. 4813 ieškovui nustatytas 30 proc. darbingumo lygis. 2009 m. rugsėjo 21 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu (protokolu) Nr. 13 ieškovas atleistas iš įmonės vadovo pareigų ir UAB „Baltkomeda“ direktore paskirta O. S.. 2009 m. rugsėjo 21 d. su ieškovu sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 2A, kuria K. S. paskirtas eiti UAB „Baltkomeda“ direktoriaus pavaduotojo pareigas. Už neteisėtą įmonės turto pasisavinimą bendrovės direktorės O. S. 2010 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 281 ieškovas atleistas iš užimamų direktoriaus pavaduotojo pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 235 straipsnio 2 dalies 7 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 21 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas Nr. 13 yra neteisėtas, kadangi susirinkime jis nedalyvavo, susirinkimo protokolo nepasirašė, parašas ant protokolo yra suklastotas. Dėl 2009 m. balandžio 24 d. patirtos sunkios traumos jis neteko 70 proc. darbingumo, vartojo gydytojo paskirtus psichiką veikiančius vaistus, todėl pasirašydamas 2009 m. rugsėjo 21 d. darbo sutartį Nr. 2A, kuria buvo paskirtas įmonės direktoriaus pavaduotoju, negalėjo suprasti savų veiksmų esmės ir jų valdyti, dėl ko ši sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia CK 1.89 straipsnio pagrindu. Atsakovo nurodomo turto (kompiuterio ir maitinimo šaltinio), dėl kurio vagystės jis ginčijamu 2010 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 281 atleistas iš užimamų pareigų, ieškovas nepasisavino, kadangi atleidimo iš darbo dieną jis laikė save įmonės direktoriumi, bet ne direktoriaus pavaduotoju, kompiuteris jam buvo reikalingas darbui namuose, nes reikėjo skubiai (po darbo) derinti pirkimo-pardavimo klausimus su eile užsakovų, be to, sužinojęs apie suklastotą 2009 m. rugsėjo 21 d. akcininkų susirikimo protokolą, dėl ko atsirado pagrindas nepasitikėti savo sutuoktinės O. S. veiksmais, paimtus daiktus jis savanoriškai grąžino ne atsakovui, bet policijos komisariatui. Apie tai, kad jis neteisėtai atleistas iš įmonės direktoriaus pareigų, sužinojo 2010 m. sausio 22 d., gavęs iš VĮ Registrų centro duomenis apie pasikeitusius bendrovės valdymo organus (direktorių), todėl paduodamas 2010 m. kovo 8 d. teismui ieškinį, 3 mėnesių ieškinio senaties termino, nustatyto CK 1.125 straipsnio 4 dalyje, 2.82 straipsnio 4 dalyje, nepraleido. Jeigu teismas manytų, kad ginčui spręsti taikytinas Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nustatytas 30 dienų visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų apskundimo terminas, ieškovas prašė šį terminą atnaujinti, pripažinus, jog terminas praleistas nežymiai ir dėl svarbios priežasties, kadangi dėl galimai nusikalstamų O. S. veiksmų, suklastojant visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą, ieškovas pirmiausiai, t.y. 2010 m. vasario 4 d., kreipėsi pareiškimu į policijos komisariatą. Gavęs 2010 m. vasario 25 d. policijos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ieškovas 2010 m. kovo 2 d. pateikė skundą dėl priimto nutarimo ir 2010 m. kovo 8 d. kreipėsi ieškiniu į teismą dėl grąžinimo į darbą.
Remiantis nurodytu, ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu dėl suklastoto ieškovo parašo 2009 m. rugsėjo 21 d. UAB „Baltkomeda“ akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 13 nutarimą, kuriuo K. S. atleistas iš direktoriaus pareigų dėl netekto 70 proc. darbingumo ir UAB „Baltkomeda“ direktore paskirta O. S.; pripažinti negaliojančia 2009 m. rugsėjo 21 d. darbo sutartį Nr. 2A, sudarytą tarp UAB „Baltkomeda“ ir K. S., kuria ieškovas paskirtas direktoriaus pavaduotoju, kadangi sudarant šią sutartį dėl psichikos sutrikimų (ligos) ir/ar naudojamų gydytojų paskirtų psichotropinių vaistų ieškovas buvo tokioje būsenoje, kuomet negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; pripažinti neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo UAB „Baltkomeda“ direktoriaus pavaduotojo pareigų 2010 m. vasario 8 d. UAB „Baltkomeda“ įsakymu Nr. 281, kuriuo K. S. atleistas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą bei 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą, grąžinti jį į darbą į direktoriaus pareigas, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (t. 3, b. l. 62-64).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino neteisėtu ieškovo K. S. 2010 m. vasario 8 d. atleidimą iš darbo UAB „Baltkomeda“ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą, panaikino 2010 m. vasario 8 d. UAB „Balkomeda“ direktorės O. S. įsakymą Nr. 281 ir 2010 m. vasario 8 d. UAB „Baltkomeda“ direktorės O. S. įsakymu Nr. 281 ieškovui K. S. skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą,– už veiką, turinčią turto pasisavinimo požymių, pakeitė ieškovo K. S. atleidimo iš darbo formulavimą iš DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto į DK 127 straipsnio 1 dalį ir laikė, kad K. S. darbo sutartis nutraukta darbuotojo pareiškimu pagal DK 127 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisė ieškovui K. S. iš atsakovo UAB „Baltkomeda“ 6 163,10 Lt išeitinę išmoką, 24 486,36 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2010-02-08) iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 58,44 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo sekančios darbo dienos po 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo priėmimo, t. y. nuo 2011 m. spalio 3 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, iš ieškovui priteistų pinigų sumų įstatymo nustatyta tvarka išskaičiuojant mokesčius vykdymo procese. Priteisė ieškovui K. S. iš atsakovo UAB „Baltkomeda“ 990 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį dalyje dėl 2009 m. rugsėjo 21 d. UAB „Baltkomeda“ akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 13 nutarimo pripažinimo negaliojančiu atmetė suėjus ieškinio senaties terminui. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovo UAB „Baltkomeda“ 16,78 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 1 049,00 Lt žyminio mokesčio. Priteisė valstybei iš ieškovo K. S. 50,84 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (t. 4, b. l. 127-138).
Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:
1. Dėl 2009 m. rugsėjo 21 d. akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 13 nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir ieškinio senaties taikymo. Teismas pažymėjo, kad visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas nepažeidžiant jo sušaukimo tvarkos, kadangi ieškovas K. S. ir atsakovo UAB „Baltkomeda“ direktorė O. S. yra sutuoktiniai, jiems priklauso po 50 procentų bendrovės akcijų. Teismo vertinimu, susirinkimas ir jo darbotvarkė atitiko tuo metu buvusią padėtį ir neprieštaravo protingumo principui, kadangi bendrovės direktorius K. S. po sunkaus sveikatos sutrikdymo neteko 70 procentų darbingumo (1 t., b. l. 15, 38), nedirbo, gyveno Kaune, pasirašyti bendrovės dokumentus reikėjo vežioti į Kauną, todėl sprendė, kad akcininkai žodžiu galėjo nutarti surengti akcininkų susirinkimą pagal jų sutartą darbotvarkę, juo labiau, kad bendrovėje yra tik du akcininkai - sutuoktiniai. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog iki 2009 m. rugsėjo 21 d. būtų šaukiami akcininkų susirinkimai, kad buvo laikomasi ABĮ nustatytos susirinkimų šaukimo, darbotvarkės tvirtinimo ir akcininkų sutikimų sušaukti akcininkų susirinkimus įforminimo tvarkos. Be to, bendrovės įstatuose (1 t., b. l. 39-45) ir kituose dokumentuose nenustatyta kaip turėtų vykti akcininkų susirinkimai ir priimami sprendimai, jeigu vienas akcininkas, turintis 50 procentų akcijų, balsuotų „prieš“, o kitas akcininkas, turintis 50 procentų akcijų, – „ už“. Teismas nurodė, kad ieškinys teismui dėl UAB „Baltkomeda“ 2009 m. rugsėjo 21 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo apskundimo turėjo būti pareikštas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą – t. y. iki 2010 m. vasario 20 d. Teismo vertinimu, ieškovas šį terminą praleido, kadangi ieškovui, turinčiam byloje atstovus advokatus, turėjo būti žinoma, kad dėl galimai neteisėto atleidimo iš darbo iš direktoriaus pareigų suklastojant akcininkų susirinkimo protokolą, būtina buvo kreiptis ne į Kauno VPK, bet į teismą. Todėl termino praleidimo priežasčių teismas nepripažino svarbiomis ir kitai šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinį šioje dalyje atmetė CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu. Be to, atsižvelgdamas į akcininkų susirinkimo protokolo sukūrimo, paskutinio įrašymo, paskutinio išspausdinimo laiką teismas sprendė, kad šie duomenys neprieštarauja atsakovo atstovės O. S. parodymams, jog ji 2009 m. rugsėjo 21 d., prieš pietus, bendravo su ieškovu, susitarė atvykti pas jį į namus, prieš pietų pertrauką nuvyko į Kauną, abu sutarė dėl akcininkų susirinkimo, dėl darbotvarkės, telefonu liepė įmonės darbuotojai T. D. paruošti akcininkų susirinkimo protokolą. Tą pačią dieną įmonės vairuotojas A. J. nuvežė K. S. akcininkų susirinkimo protokolą ir darbo sutartį. A. J. 2009 m. rugsėjo 21 d. kelionę į Kauną, o 2009 m. rugsėjo 22 d. - į Šilutę (galima važiuoti per Kauną) patvirtina 2009 m. rugsėjo mėn. bendrovės lengvojo automobilio Toyota Yaris Verso kelionės lapas (2 t., b. l. 20). Iš specialisto išvados (3 t., b. l. 84) teismas nustatė, kad akcininkų susirinkimo protokole Nr.13 esantis ieškovo parašas yra trumpas, paprastos sandaros, štrichai išsidėstę vienas ant kito, dėl ko negalima nustatyti parašo pradžios judesių eiliškumo, parašas netinkamas pasirašiusiojo asmens identifikacijai, taigi nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog akcininkų protokole pasirašė ne ieškovas, bet kitas asmuo.
2. Dėl 2009 m. rugsėjo 21 d. darbo sutarties Nr. 2A pripažinimo negaliojančia. Remdamasis 2010 m. rugsėjo 28 d. teismo psichiatrijos ekspertizės išvada Nr. (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, kad 2009 m. rugsėjo 21 d. ieškovas sirgo psichikos sutrikimais – potrauminiu sindromu, organiniu nuotaikos pakitimu, tačiau 2009 m. rugsėjo 21 d. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (3 t., b. l. 6-9). Teismas, vertindamas ekspertų išvadą kartu su kitais įrodymais, pažymėjo, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi, be to, parodymai duoti ieškovui artimų ir jo sutuoktinei pavaldžių asmenų. Teismo nuomone, ieškovas nepraleido senaties termino kreiptis į teismą dėl 2009 m. rugsėjo 21 d. darbo sutarties, kuria jis priimtas į bendrovės direktoriaus pavaduotojo pareigas, pripažinimo negaliojančia, kadangi reikalavimui dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia, kaip ir bet kuriam kitam sandoriui, taikomas bendras ieškinio senaties terminas, o ne DK 297 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio ar kitoks sutrumpintas terminas.
3. Dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Teismas nustatė, kad ieškovui 2010 m. vasario 8 d. ginčijamu įsakymu paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą - už pažeidimą, kuris buvo padarytas ir paaiškėjo 2010 m. sausio 6 d. Apie atleidimą iš darbo ieškovas sužinojo 2010 m. vasario 8 d. Į teismą kreipėsi 2010 m. kovo 10 d., t.y. nepraleidęs DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio ieškinio senaties termino. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių (2 t., b. l. 9 - 12) teismas sprendė, kad drausminės nuobaudos skyrimo terminas nepažeistas (DK 241 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad iki 2010 m. sausio 6 d. ieškovas nebuvo padaręs darbo drausmės pažeidimų, už kuriuos jam būtų taikytos drausminės nuobaudos, darbdavys tik reikalavo iš jo pasiaiškinti, kodėl nebuvo darbe 2010 m. sausio 5, 6, 14 d., o sausio 13 d. pavėlavo į darbą (1 t., b. l. 11-12). Teismas pažymėjo, kad ieškovo veiksmuose nebuvo šiurkštus darbo drausmės pažeidimo sudėties, kadangi ieškovą priėmus dirbti direktoriaus pavaduotoju, jis nebuvo supažindintas su savo pareigybiniais nuostatais (2 t., b. l. 16-17). Nors uždarosios akcinės bendrovės turtas atskirtas nuo jų savininkų ir akcininkų turto ir ieškovui asmeniškai nepriklauso, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad K. S. ir O. S. yra sutuoktiniai, teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl jų santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, tarp jų vyksta konfliktai, teismas sprendė, kad tokioje situacijoje ieškovas turėjo teisę dirbti namuose ir kaip bendrovės akcininkas bei direktoriaus pavaduotojas susipažinti su informacija, esančia kompiuteryje. Pats kompiuteris ir jo maitinimo šaltinis nebuvo prarastas, perduotas policijos pareigūnams (1 t., b. l. 9), o šiuo metu grąžintas bendrovei. Teismo nuomone, darbuotojui, kuriam anksčiau nebuvo taikytos jokios drausminės nuobaudos, nebuvo pagrindo taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.
Nors ieškovas neprašė pakeisti jo atleidimo iš darbo formuluotės, teismas savo iniciatyva pakeitė ieškinio dalyką, tenkino daugiau reikalavimų, nei buvo pareikšta, pasirinko alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą (CPK 417, 418 str.). Teismas sprendė, kad dėl konfliktinių santykių su bendrovės direktore, kai kuriais įmonės darbuotojais, ieškovui, grąžinus jį į darbą, būtų sudarytos nepalankios sąlygos darbui (DK 297 str. 4 d.), todėl nusprendė negrąžinti ieškovo į direktoriaus pavaduotojo pareigas, pakeitė jo atleidimo iš darbo formuluotę ir laikė, kad jis atleistas iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį darbuotojo pareiškimu bei priteisė jam 140 straipsnio 1 dalyje numatytą išeitinę išmoką ir DK 297 straipsnio 4 dalyje numatytą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas K. S. prašo: 1) panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl 2009 m. rugsėjo 21 d. UAB „Baltkomeda“ akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 13 nutarimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu suėjus ieškinio senaties terminui, ir priimti naują sprendimą - ieškinį šioje dalyje tenkinti; 2) panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl 2009 m. rugsėjo 21 d. darbo sutarties Nr. 2A, sudarytos tarp UAB „Baltkomeda“ ir K. S., pripažinimo negaliojančia, ir priimti naują sprendimą - ieškinį šioje dalyje tenkinti bei grąžinti ieškovą į darbą direktoriaus pareigoms, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl ieškinio senaties termino. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl sprendime neteisėtai nustatė, jog dėl priežasčių, nepripažintinų svarbiomis, ieškovas praleido vieno mėnesio senaties terminą ginčyti 2009 m. rugsėjo 21 d. UAB „Baltkomeda“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 13 nutarimą, kuriuo jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, o O. S. buvo paskirta direktore. Apeliantas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl teismo taikytos specialiosios normos - Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalies, reglamentuojančios vieno mėnesio senaties terminą ginčyti akcininkų susirinkimo protokolo nutarimą, tačiau ieškovas prašė teismo šį terminą atnaujinti, kadangi terminas buvo praleistas nežymiai ir dėl svarbių priežasčių. Teismas nustatė, jog apie protokolą ieškovas sužinojo gavęs pranešimą pasiaiškinti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo, tačiau nustatė netinkamą datą, kadangi pranešimo gavimo data buvo vėlesnė, t. y. 2010 m. sausio 21 d. Tačiau ieškovas, neturėdamas paties dokumento, negalėjo jo ir skųsti, bet dėjo pastangas jį gauti. Teismas visiškai nevertino likusios dalies pranešimo, kuriame atsakant į atsakovo 2010 m. sausio 14 d. reikalavimą pasiaiškinti dėl tariamo darbo drausmės pažeidimo, ieškovas paprašė pateikti dokumentus, kurių pagrindu jis laikomas direktoriaus pavaduotoju, o O. S. - direktore, tačiau atsakovas tokių dokumentų jam nepateikė. Kadangi 2009 m. rugsėjo 21 d. akcininkų susirinkimas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo šaukiamas, jis akcininkų susirinkime nedalyvavo, sausio mėnesio viduryje kreipėsi į VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrą, kuriam bendrovė privalo pateikti duomenis apie jos vadovą, ir 2010 m. sausio mėn. 22 d. gavo 2009 m. rugsėjo 21 d. UAB „Baltkomeda“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo nepatvirtintą kopiją, ką patvirtina teismo apžiūrėti dokumentai, gauti iš VĮ Registrų centro, tame tarpe ir ginčijamas akcininkų susirinkimo protokolas, nes dokumentai susiūti, sunumeruoti, patvirtinti antspaudu, parašu ir nurodyta data: 2010 m. sausio 20 d. Gavęs 2009 m. rugsėjo 21 d. UAB „Baltkomeda“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo nepatvirtintą kopiją, ieškovas pamatė, kad jame jo parašas yra suklastotas, todėl 2010 m. vasario 4 d. kreipėsi pareiškimu į Kauno apskrities VPK viršininką dėl galimai nusikalstamų O. S. veiksmų. 2010 m. vasario 25 d. gavus iš policijos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ieškovas 2010 m. kovo 2 d. pateikė skundą dėl priimto nutarimo bei 2010 m. kovo 8 d. kreipėsi ieškiniu į teismą. Be to, tuo pačiu laikotarpiu jis dėl sveikatos būklės vyko į Sankt Peterburgo Psichoneurologinį Bechterevo institutą, kuriame 2010 m. kovo 1 d. buvo konsultuotas ir tai patvirtina teismo ekspertizės aktas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas buvo atstovaujamas advokatų, kadangi iki 2010 m. kovo mėnesio ieškovas nebuvo sudaręs jokių atstovavimo sutarčių.
1.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad akcininkai gali žodžiu susitarti surengti visuotinį akcininkų susirinkimą pagal jų sutartą darbotvarkę, nes bendrovėje yra tik du akcininkai, kurie yra sutuoktiniai, taip pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo 23-27 straipsnių reikalavimus. 2009 m. rugsėjo 21 d. K. S. neginčijamai buvo UAB „Baltkomeda“ direktorius, tačiau bendrovės akcininkė O. S. neišreiškė iniciatyvos sušaukti akcininkų susirinkimą, ieškovas tokio sprendimo taipogi nepriėmė. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 25 straipsnį bendrovės vadovas turi parengti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, kuri turi būti nurodyta pranešime bendrovės akcininkams apie visuotinį akcininkų susirinkimo sušaukimą. Ieškovas, nepriėmęs sprendimo sušaukti susirinkimą, nerengė ir darbotvarkės. Byloje nėra O. S. ir ieškovo rašytinio sutikimo, kad visuotinis akcininkų susirinkimas įvyktų 2009 m. rugsėjo 21 d. Akcinių bendrovių įstatyme nėra reglamentuotos išimtys akcininkams - sutuoktiniams, kurios leistų nepaisyti įstatymo reikalavimų. Konstantino ir O. S. santuoka faktiškai iširo 2009 m. rugsėjo 9 d., santykiai tapo konfliktiški. Esant tokioms aplinkybėms, ginčas negalėjo būti sprendžiamas net ir pagal anksčiau buvusią bendrovės valdymo praktiką, kada susirinkimai vykdavo akcininkams susitarus.
1.2. Teismas, nepagrįstai atmetęs kelis prašymus paskirti byloje pakartotinę rašysenos ekspertizę, neturėjo pagrindo išvadai, kad parašas prie ieškovo pavardės 209 m. rugsėjo 21 d. UAB „Baltkomeda“ akcininkų susirinkimo protokole yra ne jo, kadangi ieškovo parašai įvairiuose dokumentuose yra labai skirtingi. Teismas neturi specialių žinių, todėl negali nuspręsti dėl parašo (rašysenos) ypatumų. Lietuvos ekspertai, davę išvadą baudžiamojoje byloje, negalėjo nustatyti, ar ginčijamame susirinkimo protokole ieškovas pasirašė dėl parašo netinkamumo asmeniui identifikuoti, kadangi nėra techninių galimybių bei moksliškai pagrįstos metodikos tokiems tyrimams atlikti Lietuvoje. Ieškovo 2011 m. rugpjūčio 25 d. ir 2011 m. rugsėjo 13 d. prašymai skirti parašo ekspertizę užsienyje, teismo žodinėmis nutartimis, kurios atskiraisiais skundais neskundžiamos (CPK 233 str.), buvo nepagrįstai atmesti. Tokiu būdu buvo grubiai pažeistos ieškovo teisės teikti įrodymus, todėl prašymą skirti papildomą ekspertizę ieškovas palaiko ir apeliacinėje instancijoje.
2. Dėl 2009 m. rugsėjo 21 d. darbo sutarties Nr. 2A, kuria K. S. paskirtas direktoriaus pavaduotoju, pripažinimo negaliojančia. Byloje yra pakankamai įrodymų, jog 2009 m. rugsėjo 21 d. ieškovui buvo sutrikusi psichika, kad jis naudojo psichotropinius vaistus, todėl nors ir buvo veiksnus, tačiau tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (1 t., b. l. 112- 118, 15, 2 t., b. l. 69). Nors 2010 m. rugsėjo 28 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertų komisija konstatavo, kad ieškovas 2009 m. rugsėjo 21 d. sirgo psichikos sutrikimais-potrauminiu sindromu bei organiniu nuotaikos sutrikimu, tačiau galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 3, b. 1. 6-9), o 2011 m. rugpjūčio 26 d. parengiamajame teismo posėdyje apklaustas ekspertas į ieškovo advokatės klausimą, ar K. S. 2009 m. rugsėjo 21 d. dėl savo sveikatos būklės ir naudojamų vaistų galėjo būti tokios būsenos, kad negalėtų suprasti savo veiksmų, atsakė, kad neturintis duomenų, jog ieškovas negalėjo suprasti savo veiksmų, tačiau pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės išvada nėra privaloma teismui ir teismas ją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertindamas byloje esančius įrodymus. Be to, 2009 m. rugsėjo 21 d. ginčijama darbo sutartis sudaryta be ieškovo valios, su juo bendrovė nesulygo dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų - dėl atliekamų pareigų, dėl darbo apmokėjimo sąlygų, nebuvo pasirašytinai supažindintas su darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis. 2009 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 257 ir 2009 m. rugsėjo 21 d. UAB „Baltkomeda“ direktoriaus pavaduotojo pareigybine instrukcija.
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Baltkomeda“ prašo panaikinti 2011 m. rugsėjo 30 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti visa apimtimi (t. 4, b. l. 166-174). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl UAB „Baltkomeda“ 2010 m. vasario 8 d. direktorės O. S. pasirašyto įsakymo Nr. 281 ir šio įsakymo pagrindu ieškovui K. S. skirtos drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 7 p. panaikinimo. Ieškovas 2009 m. rugsėjo 22 d., pasirašęs 2009 m. rugsėjo 21 d. darbo sutartį, buvo priimtas į darbą direktoriaus pavaduotojo pareigoms, t.y. pavaldžiu bendrovės direktoriui asmeniu ir privalėjo vykdyti visas DK 228 straipsnyje darbuotojui nustatytas pareigas, tarp jų - laiku ir tinkamai vykdyti darbdavio nurodymus, net jei ir nebūtų buvęs supažindintas su lokaliais, jo pareigines funkcijas individualiai reglamentuojančiais, teisės aktais. Konstatuodamas, kad ieškovas nebuvo supažindintas su savo pareigybiniais nuostatais, teismas neatkreipė dėmesio į tai, o šias aplinkybes teismo posėdžio metu liudijo atsakovo kviesti liudininkai, jog pasirašant darbo sutartį 2009 m. rugsėjo 22 d. ieškovui K. S. buvo pateikta susipažinti ir pasirašyti direktoriaus pavaduotojo pareiginė instrukcija, su kuria pastarasis susipažino, tačiau pasirašyti ją atsisakė. Tokį ieškovo atsisakymą pasirašyti lokalinį teisės aktą raštiškai įformino tuo metu bendrovės administracinėse patalpose R. Kalantos g. buvusi bendrovės vadovė O. S., kuriai pagal pareigybes buvo pavaldus ieškovas, ir vyr. finansininkė T. D.. Ieškovas, nepaisydamas savo pareigų, 2010 m. sausio 4 d. bendrovės direktorės įsakymo Nr. 273 pagrindu turėjęs dirbti R. Kalantos g. 23, Kaune esančiose bendrovės patalpose, 2010 m. sausio 6 d., apie 13:00 val., atvykęs į bendrovės administracines patalpas J. Ralio g. 7-1, Jonavoje, savavališkai atjungė, nors bendrovės direktorė jam tai daryti kategoriškai draudė, dalyvaujant bei stebint ne tik bendrovės darbuotojams, bet ir iškviestiems policijos pareigūnams, ir išsivežė iš bendrovės administracinių patalpų bendrovės balanse esantį ir jai priklausantį kompiuterį su maitinimo šaltiniu, aiškindamas, jog tai yra jo kaip akcininko turtas. Tokiais savo veiksmais ieškovas parodė akivaizdžią nepagarbą bendrovės vadovui, jo nurodymų nepaisymą, rūpinimosi bendrovės ir savo, kaip bendrovės atstovo, įvaizdžiu ignoravimą bei DK 228 straipsnyje darbuotojui nustatytų pareigų laikytis darbo drausmės, laiku ir tikslai vykdyti teisėtus darbdavio (administracijos) nurodymus, tausoti darbdavio turtą ignoravimą. UAB „Baltkomeda“, kaip ieškovo darbdavys, neteko pasitikėjimo darbo pareigas ir darbo tvarką pažeidusiu K. S., t. y. neteko pasitikėjimo jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti ir tinkamai vykdyti pavestas darbo funkcijas ir kilo būtinybė jį atleisti. Tokias prielaidas patvirtino ir iš ieškovo 2010 m. sausio 27 d. gautas pranešimas, kuriame K. S., save įvardinęs bendrovės direktoriumi, nurodė, jog kaip įmonės vadovas neturi pareigos kitiems bendrovės darbuotojams, tame tarpe O. S., teikti jokių pasiaiškinimų ir t. t. Savavališkai paimtą atsakovui priklausantį kompiuterį su maitinimo šaltiniu ieškovas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato vyresn. tyrėjui D. P. perdavė tik 2009 m. kovo 5 d., t. y. jau po jo atleidimo iš darbo bendrovėje ir ne savanoriškai, o tik kai jis buvo iškviestas pirmai apklausai dėl jo veiksmų atliekamame ikiteisminiame tyrime. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas ieškovo K. S. atžvilgiu iki sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo, į kurį ginčijamoje sprendimo dalyje akcentavo Jonavos rajono apylinkės teismas, neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl jo atleidimo iš darbo pagrįstumo jo atleidimo momentu. Todėl, atsakovo manymu, teismas nevisapusiškai ir nepakankamai objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir tai galimai sąlygojo neteisingos sprendimo dalies priėmimą.
2. Dėl sprendimo dalies, kuria ieškovui priteista 24 486,36 Lt vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovas, bandydamas pagrįsti savo reikalavimą, jog jis 2009 m. rugsėjo 21 d. buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės ir juos valdyti, prašė skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Kauno 1-ajam teismo psichiatrijos skyriui. Teismas tenkino šį ieškovo prašymą ir bylos nagrinėjimą sustabdė. 2010 m. rugsėjo 28 d. buvo parengta psichiatrijos ekspertizės išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri paneigė ieškovo teiginius, jog jis 2009 m. rugsėjo 21 d. negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės ir juos valdyti. Išvada buvo priešinga ieškovo teiginiams. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas 2011 m. sausio 12 d. nutartimi, ieškovui K. S. pareiškus prašymą, su kuriuo nesutiko atsakovas, civilinės bylos nagrinėjimą vėl sustabdė iki bus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 20-2-0152-10 atliktas ikiteisminis tyrimas. Tik 2011 m. kovo 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi aukščiau minėta Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartis buvo panaikinta. Paminėti nagrinėtos civilinės bylos sustabdymai vyko ieškovo K. S. iniciatyva, kuris bandė įrodyti savo pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jo pareikštas pirmasis prašymas ir ekspertizės išvada jam buvo nepalanki, teismas sprendime atsižvelgė į išvadą ir jo reikalavimą atmetė. Apeliacinės instancijos teismo buvo panaikinta ir ieškovo prašymu apylinkės teismo priimta 2011 m. sausio 12 d. nutartis dėl bylos sustabdymo, pripažįstant bylos stabdymą nepagrįstu. Bylos sustabdymo laikotarpiai, kuriuos inicijavo pats K. S., buvo įskaičiuoti į mokėtiną vidutinio darbo užmokesčio sumą už priverstinės pravaikštos laiką. Tokiu būdu ieškovas, pareiškęs nepagrįstus reikalavimus dėl bylos sustabdymo, nepagrįstai pasipelnė iš atsakovo UAB „Baltkomeda“, kuris priimtu teismo sprendimu yra įpareigotas išmokėti ieškovui vidutinio darbo užmokesčio sumą už visą priverstinės pravaikštos laiką; t.y. ir už tą laiką, kai byla buvo sustabdyta ieškovo prašymu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas K. S. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti (t. 4, b. l. 180-184). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Ieškovo nuomone, apeliantas (atsakovas) nėra nuoseklus, skunde nurodydamas, jog šiurkštus darbo drausmės pažeidimas pasireiškė tuo, jog būdamas pavaldžiu bendrovės direktoriui asmeniu, ieškovas privalėjo vykdyti visas DK 228 straipsnyje darbuotojui nustatytas pareigas, taigi paimdamas kompiuterį iš bendrovės patalpų, pažeidė darbo tvarkos taisykles. Ieškovas nurodo, kad 2010 m. sausio 6 d., paimdamas iš bendrovės patalpų kompiuterį, laikė save direktoriumi, o ne direktoriaus pavaduotoju, todėl negalėjo būti pavaldus sutuoktinei O. S.. Teismas pagrįstai ir teisėtai sprendime nustatė, jog atsakovas nesupažindino ieškovo su 2009 m. rugsėjo 21 d. direktoriaus pavaduotojo pareigybine instrukcija (t. 2, b. l. 16-17), 2009 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 257 (t. 1, b. l. 53). Atsakovo pateiktas į bylą 2009 m. rugsėjo 22 d. aktas Nr. 01 (t. 2, b. l. 18) vertintinas kritiškai, kadangi jį pasirašė suinteresuota bylos baigtimi O. S. bei jai pavaldi buhalterė, o pareigybinė instrukcija ir nurodytas aktas buvo pateiktas į bylą tik po to, kuomet 2010 m. gegužės 13 d. parengiamojo teismo posėdžio metu buvo paprašyta (t. l., antra pusė b. l. 80, 95), kad atsakovas pateiktų tokius dokumentus. Be to, atsakovo teiginiai prieštarauja pačios O. S. paaiškinimams, duotiems 2011 m. rugsėjo 13 d. nagrinėjant bylą iš esmės, jog ieškovui į namus 2009 m. rugsėjo 22 d. buvo nuvežta ginčijama darbo sutartis, kuria jis paskirtas direktoriaus pavaduotoju, bei pareigybinė instrukcija, nors akte nurodyta, kad pareigybinė instrukcija ieškovui buvo pateikta susipažinti ir pasirašyti 2009 m. rugsėjo 21 d. Be to, 2009 m. rugsėjo 21-22 dienomis ieškovas buvo namuose Višinskio g. 18, Kaune, o aktą pasirašė asmenys, kurie pas ieškovą į namus net nebuvo atvykę. Su 2010 m. sausio 4 d. bendrovės direktorės įsakymu Nr. 273, kuriuo ieškovas buvo paskirtas dirbti R. Kalantos g. 23, Kaune esančiose bendrovės patalpose, ieškovas taip pat nebuvo supažindintas, toks įsakymas nebuvo pateiktas teismui, tik 2011 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio metu atsakovas teikė pažymą, kurią teismas atmetė kaip neinformatyvią (4 t., b. l. 20).
2. Dėl įrodymų vertinimo. Nepagrįstas atsakovo skundo teiginys, jog teismas pažeidė CPK 178, 185 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo pareigos bei įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovas neįrodė aplinkybių, kad įmonė patyrė žalą dėl išvežto kompiuterio, kad išvežtas kompiuteris buvo pagrindinis įmonės kompiuteris. Ši aplinkybė buvo įvardinta atsakovo atstovės O. S. tik 2011 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio metu (t. 4, b. l. 54) bei siekta įrodyti liudytojo V. D. parodymais. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtent šis liudytojas bendrovėje atsakingas už kompiuterinio tinklo priežiūrą, kad jis turi reikiamą tokioms darbinėms pareigoms išsilavinimą. Pats liudytojas nurodė, kad jo išsilavinimas - techninis, įgytas 1983 m. (4 t., b. l. 66). Tokiu būdu, teismas negalėtų vadovautis liudytojo vertinimu apie paimto kompiuterio reikšmę (pagrindinis / nepagrindinis), nes liudytojas neturi nei specialių žinių, nei tinkamo išsilavinimo.
3. Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo. Ieškovas nesutinka su apelianto teiginiu, jog ieškovui priteisto 24 486,36 litų vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laiką turėtų būti mažinama. Ieškovo prašymas grąžinti į darbą direktoriaus pareigoms yra nurodytas ieškovo apeliaciniame skunde, t. y. teismas, grąžindamas ieškovą į darbą, turėtų skaičiuoti ieškovo, kaip direktoriaus, vidutinį mėnesinį atlyginimą. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog teismo yra įpareigotas ieškovui išmokėti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, į kurį įėjo ir bylos sustabdymo laikotarpiai pagal paties ieškovo prašymus. Ieškovas tyčia bylos nevilkino, o teismas, paskirdamas ekspertizes, sustabdė bylos nagrinėjimą vadovaujantis CPK normomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl ieškinio senaties taikymo ginčijant 2009 m. rugsėjo 21 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą.
Bylos duomenimis, ieškovas K. S. ir atsakovo UAB „Baltkomeda“ dabartinė direktorė O. S. yra sutuoktiniai, turintys po 50 procentų bendrovės „Baltkomeda“ akcijų (t.1, b.l. 4-5). 2009 m. rugsėjo 21 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu (protokolu) Nr. 13 ieškovas atleistas iš įmonės direktoriaus pareigų ir UAB „Baltkomeda“ direktore paskirta O. S. (t.1, b.l. 13, 51). Ieškovas nurodė, kad apie ginčijamą 2009 m. rugsėjo 21 d. akcininkų susirinkimo nutarimą sužinojo tik 2010 m. sausio 22 d., gavęs iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro UAB „Baltkomeda“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo nepatvirtintą kopiją, 30 dienų nutarimo apskundimo terminą praleido nežymiai (ieškinys teisme gautas 2010-03-10) ir dėl svarbių priežasčių (dėl susirinkimo protokolo suklastojimo pirmiausiai kreipėsi į policijos komisariatą), todėl prašė šį terminą atnaujinti. Teismas su ieškovo argumentais nesutiko ir ieškinį šioje reikalavimų dalyje atmetė CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti).
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senatis - tai laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 str.). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis, nes teismas, pripažinęs, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, turi teisę jį atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.). Įstatymas nenumato konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo ir kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, į ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio mėn. 20 d. Teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-39, 10 p., Teismų praktika 18). Ieškinio senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Šis terminas nustatomas tiek ieškovo, tiek ir atsakovo interesais. Viena vertus, juo yra užtikrinamas civilinių teisinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apginti pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano jog jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ginti savo pažeistas teises. Tais atvejais, kai egzistavo kokios nors aplinkybės, nepriklausančios nuo asmens valios ir sukliudžiusios jam laiku, nepasibaigus ieškinio senaties terminui, kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, taip pat ir tais atvejais, jeigu asmuo, veikdamas protingai ir sąžiningai, aktyviais teisėtais veiksmais per visą laikotarpį iki bylos iškėlimo siekė ginti savo pažeistas teises, negalima būtų pripažinti, jog tai suteiktų atsakovui teisę tikėtis, jog toks asmuo apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista, taip pat negalima pripažinti, jog, esant aukščiau minėtoms aplinkybėms, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo atitiktų ieškinio senaties teisinio instituto paskirtį. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (LAT 2002 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2002). Įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai).
Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir ABĮ) 19 straipsnio 10 dalį, Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Byloje nustatyta, kad K. S. 2009 m. rugsėjo 21 d. priimtas į darbą UAB „Baltkomeda“ direktoriaus pavaduoto pareigoms (t.1, b.l. 24-30). Ieškovas darbo sutartį pasirašė ir šios aplinkybės neginčija. Iš darbo sutarties 6 punkto matyti, kad ieškovui nustatyta sutrumpinta darbo dienos trukmė ( 4 val.), atsižvelgiant į jo 30 proc. darbingumo lygį. Iki 2010 m. sausio vidurio (laikas, kai tarp šalių kilo konfliktas, t.1, b.l. 11-12) ieškovas pildė ir pasirašinėjo įmonės dokumentuose, nurodydamas save komercijos direktoriumi, matė (arba turėjo matyti), kad įmonės vadovu (direktoriumi, l.e.p. direktoriumi) nurodomas kitas asmuo, dirbo sutrumpintą darbo dieną, kaip ir numatyta darbo sutartyje (t.1, b.l. 32-37, t.2, b.l. 1-12). Ieškovo 2010 m. sausio 22 d. pranešimas O. S. dėl 2010 m. sausio 14 d. reikalavimo pasiaiškinti už darbo drausmės pažeidimus patvirtina, kad ABĮ nuostatos dėl administracijos vadovo pakeitimo tvarkos ieškovui buvo žinomos (t.1, b.l. 10). Kad ieškovas iki konflikto su atsakovu sutiko su tokia savo padėtimi patvirtina ne tik paminėti mokėjimų žiniaraščiai, PVM sąskaitos faktūros, pinigų priėmimo kvitas, bet ir kiti duomenys, liudijantys, kad ieškovas faktiškai neatliko įmonės vadovų pareigų (pvz., darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuos privalo pasirašyti įmonės vadovas, t.2, b.l. 1-12). Minėta, kad pagal ABĮ 19 straipsnio 10 dalį 30 dienų terminas pažeistai teisei apginti skaičiuotinas ne tik nuo sužinojimo apie ginčijamą akcininkų sprendimą dienos, bet ir nuo momento, kada ieškovas turėjo sužinoti apie šį sprendimą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti rašytiniai įrodymai yra pagrindas išvadai, kad ieškovui dar 2009 m. rugsėjo 21 d. buvo (turėjo būti) žinoma, kad bendrovėje pasikeitė administracijos vadovas, tačiau per visą laikotarpį iki VĮ Registrų centro duomenų apie įmonės valdymo organus pateikimo ieškovas nesiėmė jokių veiksmų pažeistai teisei apginti, nenurodė jokių aplinkybių, kurios kliudė jam laiku, nepasibaigus ieškinio senaties terminui, kreiptis į teismą. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Taigi, byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis (atsakovas) reikalauja ieškinio senatį taikyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo nurodytas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis pripažino nesvarbiomis ir ieškinį atmetė dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo pažeistai teisei ginti. Tai, kad teismas papildomai pasisakė dėl akcininkų susirinkimo sušaukimo ir balsavimo tvarkos teisėtumo, aptariamu atveju teisinės reikšmės neturi, kadangi ieškinys atmestas dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Todėl ieškovo prašymas apeliacinės instancijos teismui skirti byloje pakartotinę rašysenos ekspertizę, remiantis aptartais motyvais dėl praleisto ieškinio senaties termino, pripažintinas nepagrįstu, dėl ko netenkintinas.
Dėl 2009 m. rugsėjo 21 d. darbo sutarties sudarymo teisėtumo ir ekspertizės akto įrodomosios reikšmės
Apelianto K. S. apeliacinis skundas šioje dalyje iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.).
Ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 str.). Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai.
Bylos duomenimis, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai, atlikę ieškovo K. S. ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę, 2010 m. rugsėjo 28 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad ieškovas, sirgdamas psichikos sutrikimais - potrauminiu sindromu bei organiniu nuotaikos sutrikimu, 2009 m. rugsėjo 21 d. (t.y. ginčijamos sutarties sudarymo dieną) galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 3, b. 1. 6-9). Taigi ekspertų išvada aptariamo ginčo atveju yra išreikšta kategoriška forma. Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies matyti, kad ekspertai tyrė ir vertino ieškovą gydančių gydytojų 2009 metų rugpjūčio mėn. 4 d., 21 d., 26 d., rugsėjo mėn. 4 d., 9 d., 17 d. įrašus apie jo sveikatos būklę, kuriuose, be kita ko, ieškovui buvo konstatuotas lengvas pažinimo sutrikimas. Apelianto argumentai ir jo liudytojų parodymai apie ieškovo sveikatos būklę iš esmės buvo grindžiami aplinkybėmis, kurias savo išvadose aprašė ieškovą gydantys gydytojai, tačiau šie duomenys nepaneigia nei gydytojų įrašų, nei ekspertų išvadų apie ieškovo gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti (pvz., paskutinėje 2009 m. rugsėjo 17 d. gydytojo išvadoje prieš ginčijamos sutarties sudarymą pažymėta, kad ieškovas objektyviai yra sąmoningas, orientuotas teisingai laike, vietoje, savyje). Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pasirašydamas darbo sutartį, kuria jis buvo paskirtas įmonės direktoriaus pavaduotojo pareigoms, ieškovas negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog darbo sutarties sudarymas neatitiko įstatymo reikalavimų. Iš sutarties turinio matyti, kad joje nurodytos visos būtinos darbo sutarties sąlygos (sutarties sudarymo laikas, pareigos, darbo užmokestis, darbo laiko trukmė ir kt.), t.1, b.l. 24-30). Pastebėtina ir tai, kad ieškovas, kaip jau buvo minėta, iki konflikto su atsakovu 2010 m. sausio mėn., dirbo darbo sutartyje numatytomis sąlygomis, gaudavo darbo užmokestį, pretenzijų naujajam įmonės vadovui (O. S.) nereiškė ir tokia tvarka jį tenkino.
Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas vertino surinktus byloje įrodymus nepažeisdamas procesinių įrodymų leistinumo ir sąsajumo taisyklių ir pagrįstai ieškovo reikalavimą šioje dalyje atmetė.
Dėl atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo
Atsakovo vadovo O. S. 2010 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 281 ieškovas atleistas iš užimamų direktoriaus pavaduotojo pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 235 straipsnio 2 dalies 7 punktų reikalavimus už tai, kad 2010 m. sausio 6 d., apie 13.00 val., iš bendrovės administracinių patalpų, esančių J.Ralio g. 7-1, Jonavoje, savavališkai, niekam nepaaiškinęs savo poelgio priežasčių, atjungė ir išsivežė bendrovės kompiuterį Celeron 2,4/256 Mb/80 Gb/CD-W MAG 17 TFT LCD/netcard/-1, su jame sukaupta ir saugota bendrovės veiklai svarbia ir konfidencialia informacija, kurio vertė 4 000 Lt, bei vieną nepertraukiamo maitinimo šaltinį Back-UPS CS, kurio vertė 350 Lt (t.1, b.l. 8).
Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 str. 1 d., 136 str. 3 d. 2 p., 4 d., 237 str. 1 d. 3 p.). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Pagal DK 235 straipsnio 1 dalį, šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai. Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Faktą, kad darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (CPK 176 str. 1 d.).
DK 235 straipsnyje, apibūdinant šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą, pateiktas pavyzdinis tokių pažeidimų sąrašas. Vienas iš šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atvejų - kai darbuotojas padaro veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn (DK 235 str. 2 d. 7 p.). Iš atsakovo 2010 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 281 galima manyti, kad ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas yra atsakovo turto pasisavinimas. Taigi, šios bylos atveju yra svarbi vagystės sąvoka. BK 178 straipsnyje vagystė apibrėžiama kaip svetimo turto pagrobimas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką veika, turinti vagystės požymių, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšys, darbuotojo kaltė. Konstatuojant darbo pareigų pažeidimą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, reikia nustatyti darbuotojo valią be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą. Darbuotojo neteisėtų veiksmų nustatymui patvirtinti nėra būtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo aktas dėl tokio darbuotojo; jo neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių visuma turi lemti neabejotiną išvadą, kad darbuotojas tokius veiksmus atliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-513/2004; 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2007; kt.).
Ieškovas priimtas į darbą direktoriaus pavaduotojo pareigoms (t.1, b.l. 29-30). Iš pareiginės instrukcijos (nors ieškovas jos nepasirašęs) matyti, kad viena iš direktoriaus pavaduotojo darbo funkcijų – naudojimasis darbe įmonės teikiamomis ryšio bei susisiekimo priemonėmis, sukaupta bei gaunama informacija (t.2, b.l. 16-17). Bylos duomenys patvirtina, kad nustačius ieškovui 30 proc. darbingumo lygį, atsakovas jo darbo vietą perkėlė į Kauno miestą. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas jam pavestoms darbo funkcijoms vykdyti buvo tinkamai aprūpintas darbo priemonėmis, kad naujojoje darbo vietoje jis galėjo laisvai ir netrukdomai naudotis sukaupta įmonėje informacija. Taigi nepaneigti liko ieškovo argumentai, kad iš Jonavoje esančių įmonės administracinių patalpų ieškovas paėmė kompiuterį savo darbinėms pareigoms atlikti. Iš 2010 m. kovo 5 d. daiktų (dokumentų) pateikimo protokolo turinio matyti, kad paimtus iš įmonės daiktus ieškovas grąžino policijos pareigūnams savo iniciatyva (t.1, b.l. 9). Atsižvelgiant į paminėtą ir byloje nustatytą bei šalių neginčijamą aplinkybę, jog tarp buvusio ir esamo įmonės vadovo yra asmeninio pobūdžio nesutarimai ir jų tarpusavio santykiai konfliktiški (pradėta ištuokos byla, t.1, b.l. 7), dėl ko ieškovas paimtus daiktus grąžino ne tiesiogiai atsakovui, bet policijos komisariatui, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas turėjo tikslą pasisavinti (pavogti) įmonės turtą. Byloje nenustatyta, kad dėl paimto atsakovo turto būtų sutrikusi įmonės veikla, padaryta žala ar kitokiu būdu nukentėję jo interesai. Remiantis išdėstytu, yra pagrindas išvadai, kad atsakovas neįrodė visų būtinų ieškovo drausminės atsakomybės sąlygų (žalingų padarinių, priežastinio darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšio, darbuotojo kaltės). Tteisėjų kolegija, sutikdama su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartodama, sprendžia, kad žemesnės instancijos teismas įstatymo reikalavimų įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu teismo posėdyje, nepažeidė (CPK 185 str.) ir pagrįstai darbo sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu bei pagrįstai, atsižvelgdamas į šalių santykius ir galimybę toliau dirbti kartu, pakeitė ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pripažinus ginčijamo teismo sprendimo dalį dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėta ir pagrįsta, sprendimo dalis dėl jam priteistos 24 486,36 Lt vidutinio darbo užmokesčio sumos už priverstinės pravaikštos laiką turėtų būti pakeista, kadangi neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta dalyvaujančių byloje asmenų pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus ir įrodymus. Nagrinėjamos bylos specifika lėmė tai, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas bylą išnagrinėti objektyviai ir visapusiškai, ėmėsi teisėtų ir pagrįstų priemonių ieškovo reikalavimų pagrįstumui patikrinti, t.y. specialių žinių reikalaujamiems klausimams išspręsti teismas paskyrė byloje teismo psichiatrijos ekspertizę (t.2, b.l. 108-110) ir reikalavo duomenų apie Lietuvos teismo ekspertizės centre atliekamą rašysenos ekspertizę, kurios rezultatas tiesiogiai buvo susijęs su vienu iš ieškovo reikalavimų (dėl ieškovo parašo suklastojimo 2009-09-21 akcininkų susirinkimo protokole). Bylos duomenimis nenustatyta, kad ieškovas būtų veikęs prieš greitą bylos išnagrinėjimą, reiškęs nepagrįstus prašymus, kurie lėmė iš esmės ilgesnį procesą. Ieškovo reikalavimas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu buvo patenkintas. Byloje nėra pateiktų įrodymų, kad įstatyme nustatyto dydžio kompensacijos išmokėjimas ieškovui prieštarautų viešajam interesui, būtų neproporcingas atsakovo padarytam pažeidimui arba sukeltų jam sunkių neigiamų padarinių. Todėl pripažinus, jog darbuotojas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, ir nenustačius, kad DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatytos kompensacijos mokėjimas būtų neproporcingas ar sukeltų sunkių padarinių atsakovui, nėra teisinio pagrindo mažinti šios kompensacijos dydį, dėl ko apelianto UAB „Baltkomeda“ apeliacinio skundo argumentai dėl neproporcingai ir neprotingai didelio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką išmokėjimo laikytini nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo keisti teismo sprendimą.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertino surinktus byloje įrodymus nepažeisdamas procesinių įrodymų leistinumo ir sąsajumo taisyklių, nepažeidė ginčo teisinius santykius reguliuojančių materialinės ir procesinės teisės normų, todėl naikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Išnagrinėjus bylą iš esmės, apeliacinės instancijos teisme buvo gauti atsakovo atstovo papildomi paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad ieškovo K. S. atžvilgiu Jonavos rajono apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuris iš esmės patvirtina aplinkybę, kad ieškovas buvo pagrįstai atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje sprendimą ir pasisakydamas jame dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, rezoliucinėje sprendimo dalyje šių išlaidų (5838 Lt) atsakovui iš ieškovo nepriteisė. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, patikrinus atsakovo atstovo pateiktą informaciją dėl ieškovo apkaltinamojo nuosprendžio, kuriai pasitvirtinus būtų galimas bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas, nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis K. S. baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-737/2012 nesusijęs su jo atleidimo iš darbo pagrindu ir pareigomis nagrinėjamojoje civilinėje byloje. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nebuvo atsakovo apeliacijos dalyku ir apylinkės teismas nutaręs šį klausimą nagrinėti teismo posėdyje, priimant byloje papildomą sprendimą. Todėl papildomus atsakovo atstovo paaiškinimus teisėjų kolegija pripažįsta pavėluotais, neturinčiais tiesioginės reikšmės priimto ir apeliacine tvarka patikrinto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų daugiau nepasisako (CPK 323 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.