Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Institucijos) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2013-09-30, 12 val.01 min., kelyje (duomenys neskelbtini), 117,45 km, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 156 km/h greičiu ir 86 km/h viršijo leistiną 70 km/h greitį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau- ATPK) 124 str. 6d.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.Pažymėtina, kad teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatytų aplinkybių visuma kelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo, o visos byloje esančios abejonės, jeigu nėra galimybių jų pašalinti, dėl įvykio aplinkybių pagrįstai vertintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad A. K. padarė ATPK 124 str. 6 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. byloje nėra duomenų, jog 2013-09-30, 12 val.01 min., kelyje (duomenys neskelbtini), 117,45 km, automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)vairavo ir leistiną greitį viršijo būtent A. K..

Iš teisme apklaustų A. K., liudytojo A. J., V. K. parodymų ir iš byloje esančių duomenų - 2014-03-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-09-15 automobilio nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013-09-15 iki 2014-03-15 A. J. išnuomojo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris už šio automobilio nuomą 2014-03-20 sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6000 litų. Apklausiamas teismo posėdyje A. J. nurodė, kad protokole užfiksuoto pažeidimo atveju galėjo tik jis vairuoti šį automobilį, konkrečių aplinkybių dėl šio pažeidimo neprisimena, tačiau šiuo keliu išsinuomotu automobiliu yra važiavęs. Nors teisme apklaustas administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs A. K. parodė, kad jam pagal nuotrauką joje užfiksuotas žmogus pagal veido bruožus yra panašus į A. K., tačiau, remiantis bylos duomenimis, nuotraukos peržiūrą jis atliko ir tai nustatė po to, kai 2014-03-24 sustabdė patikrinimui automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. K., todėl ši aplinkybė galėjo turėti įtakos atpažįstant asmenį. Aukštesnysis teismas taip pat nurodo, kad iš greičio matavimo prietaiso fotonuotraukos dėl blogos jos kokybės tiek skaitmeninėje laikmenoje, tiek ir atspausdintame fotonuotraukos variante nėra galimybės atpažinti transporto priemonę vairavusį asmenį. Kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodo apylinkės teismas, nuotraukose asmens vaizdo įrašai nekokybiški, vaizdas besiliejantis, netgi nematyti atskirų veido dalių kontūrų, jog būtų galima nustatyti individualius bruožus, todėl jų kokybės nepakanka palyginti vizualiai bei individualizuoti konkretų asmenį. Jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, kad A. K. protokole nurodytomis aplinkybėmis vairavo nurodytą transporto priemonę, nepateikta. Institucijos apeliaciniame skunde jokių naujų A. K. kaltę patvirtinti galinčių aplinkybių taip pat nenurodoma.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone bei teisingumo ir protingumo principais, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą A. K. atžvilgiu. Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.