Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4895-1003/2016, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2005-12-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą dėl administracinės baudos išieškojimo ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2006-09-14 Centro policijos nuovados nutarimą dėl administracinės baudos išieškojimo (1–2 b. l.).

Nurodė, kad vykdomosiose bylose tik nuo 2015-02-24, t. y. praėjus 9 metams nuo vykdymo pradžios, buvo atlikti 4 procesiniai vykdymo veiksmai. Antstoliui vykdant šias bylas, pareiškėjas nesislapstė, vykdymo procesui netrukdė, baudų negalėjo sumokėti dėl sunkios finansinės padėties, nes neturėjo darbo ir pajamų.

Antstolis T. U. 2016 m. balandžio 18 d. Patvarkymu dėl skundo išnagrinėjimo netenkino pareiškėjo A. J. skundo, bylą perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui (4–5 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi atmetė A. J. skundą dėl antstolio T. U. veiksmų (23–26 b. l.).

Teismas nurodė, kad skolininkas niekur nedirbo, piniginių lėšų banko sąskaitose neturėjo, neturėjo jokio nekilnojamojo turto bei savo vardu registruotų transporto priemonių. Vykdymo veiksmai dėl baudų išieškojimo iš skolininko buvo atliekami nuolat, periodiškai pateikiant užklausimus ir tikrinant skolininko turtinę padėtį, siunčiant raginimus įvykdyti prievolę. Iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad pareiškėjas nei karto nesikreipė į antstolį, nesidomėjo vykdomųjų bylų eiga, bylose nėra duomenų, kad skola būtų mokėta gera valia. Teismas, įvertinęs pateiktų vykdomųjų bylų medžiagą, sprendė, kad nėra pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas suėjus vykdymo senaties terminui. Skolininkas 2007 metais teikė prašymą skolą ir vykdymo išlaidas sumokėti dalimis bei atliko kelias įmokas skolai padengti, nuo 2007 metų iki skundo nagrinėjimo dienos skolininkas nesikreipė į antstolį ir nesidomėjo vykdymo eiga. Pareiškėjas turėjo pareigą domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu, o ne siekti išvengti baudos mokėjimo. Teismas vertino, kad antstolis tinkamai vykdė skolos išieškojimą iš skolininko, nepažeisdamas kreditoriaus ir skolininko interesų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį, panaikinti antstolio T. U. 2016-04-08 patvarkymą (raštą pavadinimu Dėl Jūsų prašymo), suėjus senaties terminui nutraukti vykdomąsias bylas (32–34 b. l.).

6.1. Šiaulių apylinkės teismas konstatavo, kad antstolis T. U. vykdymo veiksmus atliko periodiškai, nuolatos, nepraėjus dviem metams tarp atskirų vykdymo veiksmų, todėl nėra pagrindo dėl senaties nutraukti baudų išieškojimus. Tačiau iš vykdomųjų bylų matyti, kad antstolis įstaigoms užklausas teikdavo ne kiekvienoje vykdomojoje byloje atskirai, o apsiribodavo viena užklausa, į kurią gautą tą patį atsakymą įdėdavo į abi vykdomąsias bylas: vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už 2007, 2008 metus įdėti atsakymai, gauti į užklausas iš kitos vykdomosios bylos.

6.2. Teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, jog pareiškėjas vengė vykdyti nutarimus dėl baudų paskyrimo. Tokie teiginiai nepagrįsti ir neteisėti. Vykdant baudų išieškojimą A. J. nuo antstolio ar jo padėjėjų nesislapstė, vykdymo procesui netrukdė. Baudų negalėjo sumokėti dėl sunkios finansinės padėties: neturėjo darbo, turto, pajamų, pagal galimybes stengėsi mokėti baudas.

6.3. Nuo 2015-07-01 įsigaliojo LR ATPK 308 str. 1 d., kurioje teigiama, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas - penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju vykdyti pabaigos. Naujai įsigaliojusi LR ATPK 308 str. 1 d. švelnina administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, todėl pagal LR ATPK 8 str. 2 d. turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikoma skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šio akto išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos.

7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

8. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis).

9. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtos nuobaudos – sumokėti jam paskirtą baudą ar netrukdyti jos išieškoti, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

10. Iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2005-12-13 nutarimu Nr. A-1041-441 pareiškėjui A. J. Šiaulių miesto apylinkės teismas skyrė 30000 Lt (8688,60 Eur) dydžio baudą, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Centro policijos nuovados 2006-07-11 nutarimu Nr. 1497 A. J. paskirta 30 220 Lt (8752,31 Eur) bauda.

11. Vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, kad aukščiau nurodyti vykdomieji dokumentai buvo pateikti vykdyti antstolių kontorai įstatymo nustatytu laiku, antstolis išrašė raginimus, užklausė bankus apie pareiškėjo turimas lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banką apie turimą nekilnojamąjį turtą, VĮ „Regitra“ apie pareiškėjo vardu įregistruotas transporto priemones, Gyventojų registro tarnybą apie A. J. šeiminę padėtį, gyvenamąją vietą. Iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad A. J. priverstinio išieškojimo laikotarpiu niekur nedirbo, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų atsiskaitomosiose sąskaitose neturėjo, gyventojų registro tarnybos duomenimis pareiškėjas nuo 2004-12-03 buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. 2016 m. balandžio 12 d. išieškojimo negalimumo aktu antstolis T. U. konstatavo, kad skolininkas nedirba, realizuojamo turto bei piniginių lėšų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, vadovaudamasis CPK 632 str. 2 p., vykdomuosius dokumentus grąžino išieškotojui.

12. Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes matyti, jog antstoliui vykdomieji dokumentai buvo pateikti vykdyti įstatymo nustatytu laiku, jie buvo vykdomi laikantis įstatymo reikalavimų. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju senaties termino institutas negali būti taikomas, nes antstolis ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad nutarimai būtų kuo greičiau ir realiai įvykdyti: nuolat tikrino pareiškėjo turtinę padėtį, teikė užklausimus Sodrai dėl pareiškėjo darbovietės, užklausimus kredito įstaigoms, tikrino duomenis AIS antstolių informacinėje sistemoje. Teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas nebuvo suinteresuotas įsidarbinti, dirbti ir deklaruoti gaunamas pajamas, nes iš jų būtų išieškoma ne tik bauda, bet ir vykdymo išlaidos, todėl tokį pareiškėjo elgesį vertino kaip vengimą vykdyti nutarimą dėl baudos paskyrimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, sumokėjęs tik menką dalį skolos (90 Lt), daugiau jokių mokėjimų neatliko, t. y. nevykdė 2007-04-19 prašyme duoto įsipareigojimo kiekvieną mėnesį mokėti po 30 Lt, o įsidarbinus – mokėti didesnę įsiskolinimo dalį. Nors atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad 2007 metais baudas mokėjo, nes tuo metu dirbo, tačiau vykdomosiose bylose esantys įrodymai šias aplinkybes paneigia. Antstolio T. U. 2006-09-14 ir 2007-06-24 atlikti užklausimai Sodrai patvirtina, kad pareiškėjas 2007 metais nedirbo, o pats pareiškėjas įrodymų apie įsidarbinimą 2007 metais teismui nepateikė.

13. Nagrinėjamu atveju, vertinant dviejų metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, teismas pažymi, kad vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina, kad vykdymo veiksmus antstolis atliko nuolat. Nenustatyta dviejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, todėl taikyti senaties terminą vykdymo procese nėra pagrindo.

14. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad antstolis užklausas apie pareiškėją atlikdavo ne kiekvienoje byloje, o apsiribodavo viena užklausa, kurią įdėdavo į abi vykdomąsias bylas. Pažymėtina, kad už priverstinį skolų išieškojimą kiekvienoje vykdomojoje byloje apskaičiuojamos vykdymo išlaidos sutinkamai su Sprendimų vykdymo instrukcija. Pareiškėjo nurodyti antstolio veiksmai, kuomet to paties skolininko atžvilgiu keliose vykdomosiose bylose daromos užklausos tik vienoje iš bylų, nepažeidė skolininko interesų, nes jam teko mažesnė vykdymo išlaidų našta.

15. Pareiškėjas prašo nutraukti vykdomąsias bylas suėjus senačiai. Pažymėtina, kad vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai nustatyti CPK 629 straipsnyje, šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo vykdymui, t. y. vykdomosios bylos vykdymo trukmės. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra pareiškėjo nurodyto pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas.

16. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 8, 308 straipsnio nuostatas, nes ATPK 308 straipsnio 1 dalis numato, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Įstatymų leidėjas nurodė, kad vadovaujantis 2013 11 19 įstatymu Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka (ATPK 308 str. Infolex pastaba). Taigi, iki 2015-07-01 paskirtų baudų išieškojimui netaikomas penkerių metų priverstinio vykdymo senaties terminas.

17. Vadovaujantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirasis skundas atmestinas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.