Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. K. 2020 m. rugpjūčio 1 d. apie 22.20 val. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Jeep G. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,10 promilių etilo alkoholio koncentracija.

2. Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, gailėjosi. Parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. po darbo (apie 22 val.) dėl susiklosčiusių asmeninių aplinkybių vartojo alkoholį. Jam priklausančiu automobiliu važiavo į namus, kurie yra maždaug vieno kilometro atstumu nuo jo darbo vietos. Nurodė, kad jam labai gėda dėl tokio savo poelgio. Pažymėjo, kad alkoholio jis beveik nevartoja. Tai buvo pirmas kartas, kai vairavo neblaivus. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis.

5. Be kaltinamojo S. K. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

5.1. Kaltinamasis S. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino, gailėjosi. Paaiškino, kad jis 2020 m. rugpjūčio 1 d. dirbo savo darbo vietoje nuo 7 val. iki maždaug 22 val. Po darbo susiruošė važiuoti į namus, įsėdo į jam priklausantį automobilį Jeep G. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilyje išgėrė apie 200 g brendžio. Nesijautė apsvaigęs, todėl nusprendė į namus grįžti automobiliu. Jam važiuojant link namų (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai paprašė automobilio dokumentų, vėliau alkotesteriu patikrino jo blaivumą (b. l. 64–65).

5.2. Liudytojas E. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad jis dirba patruliu. 2020 m. rugpjūčio 1 d. apie 22.20 val., dirbdamas kartu su vyr. patruliu V. M., (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį Jeep G. C., valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis buvo sustabdytas, automobilis sustojo (duomenys neskelbtini). Bendraujant su automobilio vairuotoju iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Automobilį vairavo S. K., alkoholio matuokliu „Alkotester“ Nr. AREN 0207 pirmu pūtimu 22.27 val. jam buvo nustatytas 2,16 promilių neblaivumas, antru pūtimu 22.50 val. – 2,10 promilių neblaivumas. Automobilis Jeep G. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo nugabentas į saugomą aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 28–30).

5.3. Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, 2020 m. rugpjūčio 1 d. S. K. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus asmens bendrą būklę nustatyta, kad jis negali eiti tiesia linija, taip pat stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. S. K. nurodė, kad alkoholį vartojo apie 20 val. (b. l. 35).

5.4. Blaivumo patikros šaknelių duomenimis, 2020 m. rugpjūčio 1 d. S. K. pirmojo tikrinimo metu 22.27 val. buvo nustatytas 2,16 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 22.50 val. – 2,10 promilių neblaivumas (b. l. 37–38).

5.5. VĮ „Regitra“ duomenimis, keleivinis automobilis Jeep G. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas S. K. vardu (b. l. 32).

5.6. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, keleivinio automobilio Jeep G. C. vidutinė kaina (su PVM) Lietuvoje – 2 710 Eur (b. l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

7. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad S. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,10 promilių neblaivumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. S. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama S. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas S. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

8. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

9. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

10. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – tai asmens, pripažinto kaltu nusikalstamos veikos padarymu, sąlyginis arba besąlyginis atleidimas nuo tų pasekmių, kurios sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį, ir teistumo. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės galimas tik pripažinus asmenį kaltu. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – neprivaloma ir sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, taikoma egzistuojant visų baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų ir pagrindų visumai. Atidavimas pagal laidavimą kartu traktuojama ir kaip auklėjamoji priemonė. Kaltininkui skiriamas bandomasis – laidavimo, terminas nuo 1 iki 3 metų.

11. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pastarąsias sąlygas atitinkantis kaltininkas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiamas perduodant jį teismo pasitikėjimo verto asmens, pareiškusio tokį prašymą – laiduotojo – žinion. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal T. V. laidavimą. Tokia teismo išvada pagrįstina toliau šiame nuosprendyje nurodomų motyvų pagrindu.

12. S. K. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, dėl nusikalstomos veikos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamo veikos, davė išsamius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai, nusikalstama veika žala nebuvo padaryta.

13. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei jam taikytą administracinę atsakomybę.

14. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus duomenimis S. K. administracine tvarka baustas vieną kartą – 2020 m. sausio 22 d. (b. l. 80). Pažymėtina, kad kaltinamąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad jis yra sumokėjęs jam paskirtą baudą, t. y. jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, padarytas administracinis nusižengimas nėra priskiriamas prie itin šiurkščių. Be to, kaltinamasis nebaustas už analogiškus veiksmus, t. y. vairavimą išgėrus, taip pat nėra baustas ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą įvertintina, be kita ko, tai, kad kaltinamasis yra dirbantis ir darbe charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 97).

15. Atkreiptinas dėmesys, kad neigiamai S. K. charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai S. K. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip S. K. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti S. K. pasitikėjimą.

16. Kaip jau minėta, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018).

17. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad T. V. yra tinkamas būti laiduotoju. T. V. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek teismui pateiktame prašyme paskirti jį laiduotoju ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą S. K. aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį. T. V. nurodė, kad yra neteistas (b. l. 103), turi pastovias pajamas, o S. K. dirba jam priklausančioje įmonėje – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)charakteristikoje nurodyta, kad seniūnija skundų T. V. atžvilgiu iš kaimynų ir kitų gyventojų nėra gavusi. Kaltinamojo ir T. V. santykių pobūdis, bendravimo intensyvumas, sudaro pagrindą teismui manyti, kad laiduotojas turės galimybę nuolat stebėti kaltinamąjį bei daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.

18. Teismui nekyla abejonių, kad T. V. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo kaip laiduotojo atsakomybę ir kad jis išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoju. T. V. rūpi jo darbuotojo ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas bylos įrodymų viseto pagrindu sprendžia, kad T. V. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo, pareigas, daryti teigiamą įtaką S. K., tai daro ir darys, jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

19. Apibendrinant darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojo T. V. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, S. K. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo T. V. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė S. K..

20. Teismas, atsižvelgęs į padarytą nusikalstamą veiką (veiklos pobūdį, aplinkybes), ją padariusį asmenį ir laiduotoją apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai bus geriau (efektyviau) pasiekti, taikius laidavimą su užstatu. Pažymėtina, kad, nors kaltininkas padarė nesunkią nusikalstamą veiką, tačiau nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra potencialiai pavojingas, nes kelia realią grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

21. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).

22. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

23. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

24. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.

25. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

26. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-35-719/2018).

27. Šiame nuosprendyje jau konstatuota, kad yra pagrindo manyti, jog S. K. ateityje nusikalstamų veikų daugiau nedarys. Teismas, atsižvelgęs į šią išvadą, kuri išsamiai aptarta ankstesnėse šio nuosprendžio dalyse, taip pat į šiame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias S. K. padarytą veiką, jo asmenybę, taip pat aplinkybę, kad kaltinamasis gyvena su senyvo amžiaus motina, kurią prižiūri, sprendžia, jog turto konfiskavimo taikymas S. K. prieštarautų proporcingumo principui, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

28. Teismo vertinimu, minėtus principus, tarp jų ir proporcingumą, šiuo atveju užtikrintų kitos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, taikymas – kaltinamajam skiriant 30 MGL (1 500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 71 straipsnis).

29. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas (b. l. 66–67), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, S. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo T. V. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laiduotojo T. V. laidavimo terminą su 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu.

Išaiškinti laiduotojui T. V., kad 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatą jis turi sumokėti per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus regiono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT21 7044 0600 0040 5374, esančią AB SEB banke. Jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus ir 8 (aštuonis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, skirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL (1 500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka mokama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

S. K. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. RO916215) paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

S. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. RO916215, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. K. ir laiduotojui T. V. kad:

laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.