Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir Institucija) teikimą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu priteistų proceso (ekstradicijos) išlaidų iš V. M. išieškojimo perdavimo Prancūzijos Respublikai ir jas pervedant kreditoriui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Gyventojų registro departamento duomenimis (T 2, b. l. 51) V. M. deklaravęs išvykimą į Prancūzijos Respubliką.

Kauno apylinkės teisme 2018-02-19 gautas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimas dėl teismo nuosprendžiu priteistų 1897,54 Eur (6551,84 Lt) dydžio ekstradicijos išlaidų išieškojimo iš V. M. perdavimo Prancūzijos Respublikai. Teikime Institucija prašė išduoti liudijimą dėl piniginės sankcijos V. M. atžvilgiu vykdymo Prancūzijos Respublikoje ir išieškotas pinigines sumas pervesti kreditoriui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Institucija savo teikime, prašydamas išduoti liudijimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 5 dalimi, 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (OL 2005 L76 p. 16) 13 straipsniu, 2009 m. vasario 26 d. tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, iš dalies keičiančio pamatinius sprendimus 2002/584/TVR, 2005/214/TVR, 2006/783/TVR, 2008/909/TVR, 2008/947/TVR ir stiprinančio asmenų procesines teises bei skatinančio tarpusavio pripažinimo principo taikymą sprendimams, priimtiems asmeniui asmeniškai nedalyvavus teisminiame nagrinėjime (OL 2009 L 81, p.24) bei Taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 219 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos narėms taisyklių patvirtinimo“ 3 punktu.

Teismo posėdyje prokurorė prašė teikimą atmesti, nes išieškoti pinigai nebus pervesti Lietuvos institucijai.

Motyvuojamoji dalis

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimas atmestinas.

Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinis sprendimas 2005/214/TVR, iš dalies pakeistas Tarybos 2009 m. vasario 26 d pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau ir Pamatinis sprendimas) reglamentuoja abipusio pripažinimo principo taikymą teisminių arba administracinių institucijų skiriamoms finansinėms baudoms, siekiant palengvinti sprendimų dėl tokių baudų vykdymą valstybėje narėje, kuri nėra valstybė, kurioje baudos yra paskirtos.

Pamatinio sprendimo 1 straipsnio b) punkte išaiškinta sąvoka, jog „finansinė bauda“ - tai prievolė sumokėti: i) sprendime nustatytą pinigų sumą, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį už nusikaltimą; ii) tame pačiame sprendime nustatytą kompensaciją nukentėjusiesiems, kai nukentėjusysis negali būti civilinės bylos šalis, ir teismas vykdo jam priskirtą baudžiamąją jurisdikciją; iii) pinigų sumą už teismo proceso arba bylos nagrinėjimo administracine tvarka, kai buvo priimtas sprendimas, išlaidas.

Iš šios sąvokos išaiškinimo seka, jog Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patirtos 6551, 87 Lt išlaidos dėl V. M. pargabenimo pagal Europos arešto orderį iš Prancūzijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir kurios 2009 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu pripažintos proceso išlaidomis, pagal Pamatinio sprendimo 1 straipsnio b) punkto iii) papunktį atitinka „finansinės baudos“ sąvoką ir gali būti išieškomos valstybėje narėje. Tačiau pamatinio sprendimo 13 straipsnis, reglamentuojantis sprendimų įvykdymo gautų pinigų atitekimą numato, kad dėl sprendimų įvykdymo gauti pinigai atitenka sprendimą vykdančiajai valstybei, jei sprendimą priėmusi ir sprendimą vykdančioji valstybės nesusitarė kitaip, ypač 1 straipsnio b) punkto ii) papunktyje nurodytais atvejais, t. y. kai yra prievolė sumokėti kompensaciją nukentėjusiesiems, kai nukentėjusysis negali būti civilinės bylos šalis ir teismas vykdo jam priskirtą Baudžiamąją jurisdikciją.

Šiuo atveju Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nėra pripažintas nei nukentėjusiuoju, nei baudžiamosios bylos proceso dalyviu, todėl atsižvelgiant į Pamatinio sprendimo 13 straipsnio nuostatas, institucijos teikimo reikalavimas išduoti liudijimą dėl piniginės sankcijos V. M. atžvilgiu vykdymo Prancūzijos Respublikoje ir to pasekoje išieškotas pinigines sumas pervesti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, yra nepagrįstas.

Institucijos teikime nurodytas dar vienas įstatyminis pagrindas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 219 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos narėms taisyklių patvirtinimo“ 3 punktas (dalis), numatantis situaciją, kai piniginės sankcijos priverstinio vykdymo metu nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės, ir yra duomenų, kad pinigine sankcija nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, piniginę sankciją vykdanti institucija privalo pateikti baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam teismui teikimą perduoti piniginės sankcijos vykdymą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, tuo pačiu kartu su šiuo teikimu teismui pateikiamas liudijimo projektas, antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas, dokumentai, galintys patvirtinti, kad nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje (ką nagrinėjamu atveju institucija pateikė), jokiu aspektu nereglamentuoja sprendimą priėmusios valstybės ir sprendimą vykdančios valstybės susitarimo išieškotas lėšas pervesti sprendimą priėmusiai valstybei – šiuo atveju Lietuvos Respublikai, todėl šių nuostatų taikymas nėra pakankamas teikimo reikalavimo išsprendimui.

Nustačius minėtas aplinkybes, nesant įstatyminio pagrindo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą tenkinti, jis atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 3 dalimi, 364 straipsnio 2, 3 dalimis,

nutaria:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl liudijimo išdavimo pagal Tarybos pamatinį sprendimą 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (OL 2005 L76 p. 16) 13 straipsnį, 2009 m. vasario 26 d. tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR2009 m. vasario 26 d. tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, iš dalies keičiančio pamatinius sprendimus 2002/584/TVR, 2005/214/TVR, 2006/783/TVR, 2008/909/TVR, 2008/947/TVR, dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu priteistų proceso (ekstradicijos) išlaidų iš V. M. išieškojimo perdavimo Prancūzijos Respublikai, pervedant kreditoriui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.