- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-25
- Bylos Nr.
- e2-585-330/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- „Swedbank“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos „Swedbank“, akcinės bendrovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5368-565/2015, kuria netenkintas pareiškėjos „Swedbank“, akcinės bendrovės skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GM Holdings“ 2015 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja BUAB „GM Holdings“ kreditorė „Swedbank“, AB pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė pakeisti 2015 m. birželio 30 d. BUAB „GM Holdings“ kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu, išdėstant jį taip: „pakeisti 2014 m. rugsėjo 15 d. BUAB „GM Holdings“ kreditorių susirinkime patvirtintą bankroto administravimo išlaidų sąmatą ir nustatyti, kad iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos yra skiriama: bankroto administratoriaus atlyginimui – 12 000 Eur, buhalterinės apskaitos paslaugoms – iki 3 000 Eur, transporto išlaidoms – iki 600 Eur; kitos 2014 m. rugsėjo 15 d. BUAB „GM Holdings“ kreditorių susirinkime patvirtintos išlaidos nesikeičia“.
Pareiškėja nurodė, kad 2013 m. liepos 2 d. BUAB „GM Holdings“ kreditorių susirinkimas patvirtino BUAB „GM Holdings“ administravimo išlaidų sąmatą, pagal kurią nuo 2013 m. sausio 1 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro skiriama: bankroto administratoriaus atlyginimui – 23 169,60 Eur, buhalterinės apskaitos paslaugoms – 6 139,94 Eur, transporto išlaidoms – 1 129,52 Eur, ryšių, pašto paslaugoms, kanceliarinėms išlaidoms – 637,16 Eur, kitoms privalomoms paslaugoms – 21,14 Eur, archyvavimo paslaugoms – 1 303,29 Eur, nekilnojamojo turto administravimo išlaidoms – 1 303,29 Eur, banko mokesčiams – 86,89 Eur, detaliojo planavimo darbams – pagal 2013 m. birželio 18 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, mokesčiams – pagal faktą. Apskundus teismui kreditorių nutarimą, kuriuo, kreditorės nuomone, buvo patvirtinta nepagrįstai didelė administravimo išlaidų sąmata, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi šį nutarimą panaikino. Tačiau BUAB „GM Holdings“ kreditorių 2014 m. rugsėjo 15 d. susirinkime vėl buvo patvirtinta iš esmės tokia pati BUAB „GM Holdings“ administravimo išlaidų sąmata. 2015 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkime kreditorė (pareiškėja) pasiūlė pakeisti 2014 m. rugsėjo 15 d. kreditorių nutarimu patvirtintą sąmatą ir nustatyti, kad iki BUAB „GM Holdings“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos bankroto administratoriaus atlyginimui skiriama 12 000 Eur, buhalterinės apskaitos paslaugoms – iki 3 000 Eur, transporto išlaidoms – iki 600 Eur, kitas 2014 m. rugsėjo 15 d. kreditorių susirinkime patvirtintas išlaidas palikti nepakeistas. Tačiau kreditorių susirinkime kreditorės (pareiškėjos) pasiūlymas buvo atmestas. Pareiškėjos nuomone, nepagrįstai didelės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas pažeidžia jos ir kitų kreditorių teises, nes administravimo išlaidų suma yra mažinamas kreditorių reikalavimams patenkinti skirtas įmonės turtas. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. kreditorių susirinkime pati balsavo už administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimą, tačiau su sąlyga, kad bankroto procedūros bus vykdomos operatyviai. Tačiau įmonei priklausančių žemės sklypų pardavimas vilkinamas.
UAB „GM Holdings“ bankroto administratorius su pareiškėjos „Swedbank“, AB skundu nesutiko. Nurodė, kad administravimo išlaidų sąmata, patvirtinta 2014 m. rugsėjo 15 d. kreditorių susirinkime, yra galiojanti, šis kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo skundžiamas, už šį nutarimą balsavo ir kreditorė „Swedbank“, AB. Bankroto administratoriaus nuomone, pareiškėja nepagrindė nei vienos siūlomos administravimo išlaidų sąmatos sumos. Paaiškino, kad 80 000 Lt (23 169,60 Eur) administratoriaus atlyginimas 2014 m. rugsėjo 15 d. kreditorių susirinkime buvo patvirtintas atsižvelgiant į tai, kad už ankstesnį bankroto proceso laikotarpį buvo patvirtintas mažesnis administratoriaus atlyginimas, be to, susidarė atlyginimo administratoriui skola. Transporto išlaidos apima tik išlaidas kurui, kitos išlaidos už administratoriaus asmeninio automobilio naudojimą bankroto procese sudaro administratoriaus atlyginimo dalį. Paaiškino, kad BUAB „GM Holdings“ yra sudariusi buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį su tokias paslaugas teikiančia įmone, kuriai per mėnesį mokamas 500 Lt (144,81 Eur) atlyginimas. Nurodė, kad įmonei priklausančių žemės sklypų pardavimas vyksta pagal kreditorių susirinkimuose patvirtintą tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjos „Swedbank“, AB skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog po 2014 m. rugsėjo 15 d. kreditorių susirinkimo iš esmės pasikeitė buvusios aplinkybės ar naujai paaiškėjo esminės aplinkybės, kurios kreditoriui nebuvo žinomos 2014 m. rugsėjo 15 d. kreditorių susirinkimo metu, sudarančios pagrindą keisti kreditorių susirinkime patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstu pripažino pareiškėjos argumentą dėl administratoriaus veiksmų vilkinant bankroto procedūras. Pažymėjo, kad bankroto administratorius atliko veiksmus, būtinus įmonei priklausantiems sklypams parduoti. Įvertinęs žemės sklypų pardavimo aplinkybes, teismas konstatavo, kad bankroto proceso trukmę po 2014 m. rugsėjo 15 d. kreditorių susirinkimo sąlygojo įmonės kreditorių priimta žemės sklypų pardavimo tvarka, pagal kurią nuspręsta parduoti iš karto visus žemės sklypus. Pažymėjo, kad parduodamas turtas, atsižvelgiant ir į jo pardavimo ypatumus, nėra paklausus. Pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybę, jog pareiškėja palaikė paminėtą turto pardavimo tvarką, o būdama hipotekos kreditore ir turėdama teisę perimti, ji neperėmė varžytynėse neparduoto turto. Teismas konstatavo, kad bankroto procese už teikiamas buhalterines paslaugas sumokėtos išlaidos iš esmės atitinka patvirtintą sąmatą, o visam bankroto procesui numatytos transporto išlaidos nelaikytinos nepagrįstai didelėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja „Swedbank“, AB atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą dėl 2015 m. birželio 30 d. BUAB „GM Holdings“ kreditorių susirinkime priimto nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu pakeitimo tenkinti – pakeisti 2014 m. rugsėjo 15 d. BUAB „GM Holdings“ kreditorių susirinkime patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybės bankroto procese po 2014 m. rugsėjo 15 d. kreditorių susirinkimo iš esmės nepasikeitė, nepagrįsta. Teismas nevertino aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. bankroto administratorius bankroto procese iš esmės neatliko jokių veiksmų. Administratorius negalėjo pagrįsti, kodėl į administravimo išlaidų sąmatą įtrauktos tokios didelės sumos. Į sąmatą įtrauktos ir pasikartojančios sumos – transporto išlaidos įtrauktos ir į administratoriaus atlyginimą bei nurodytos atskiroje eilutėje. Teismas turėjo įvertinti aplinkybę, jog vienintelis likęs įmonės turtas – bankui įkeisti žemės sklypai, kurie nereikalauja specifinės priežiūros. Todėl atlyginimas administratoriui yra neproporcingas.Teismas nevertino aplinkybės, jog kreditorių susirinkime nutarimų priėmimą lemia vienas dominuojantis kreditorius, susijęs su įmonės vadovais ir akcininkais. Teismas nevertino aplinkybės, jog teismai yra naikinę panašias administravimo išlaidų sąmatas.
Atsiliepimas
BUAB „GM Holdings“ bankroto administratorius su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir paskirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad atskirojo skundo argumentai nėra susiję su kreditorių susirinkime priimtu nutarimu. Administratoriaus nuomone, pareiškėja neįrodė, kad kreditorių nutarimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar principams. Nesutiko su pareiškėjos argumentais dėl bankroto procedūrų vilkinimo. Administratoriaus nuomone, pareiškėjos veiksmai šioje byloje laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Byloje sprendžiama, ar BUAB „GM Holdings“ 2015 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkime priimtas nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu yra teisėtas.
Dėl kreditorių susirinkime priimto nutarimo teisėtumo vertinimo
ĮBĮ 21 straipsnyje apibrėžtos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, pabrėžia, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog priimant ginčijamą kreditorių nutarimą buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Apeliacinis teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų.
Apeliacinis teismas pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad BUAB „GM Holdings“ administravimo išlaidų sąmata buvo patirtinta 2014 m. rugsėjo 15 d. BUAB „GM Holdings“ kreditorių susirinkime. Šis kreditorių susirinkimas nebuvo skundžiamas, todėl tapo privalomas visiems įmonės kreditoriams (ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalis). Patvirtintoje BUAB „GM Holdings“ administravimo išlaidų sąmatoje numatyta: nuo 2013 m. sausio 1 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro skiriama: bankroto administratoriaus atlyginimui – 23 169,60 Eur, buhalterinės apskaitos paslaugoms – 6 139,94 Eur, transporto išlaidoms – 1 129,52 Eur, ryšių, pašto paslaugoms, kanceliarinėms išlaidoms – 637,16 Eur, kitoms privalomoms paslaugoms – 21,14 Eur, archyvavimo paslaugoms – 1 303,29 Eur, nekilnojamojo turto administravimo išlaidoms – 1 303,29 Eur, banko mokesčiams – 86,89 Eur, mokesčiams – pagal faktą (b. l. 13-15). Pažymėtina, kad už šios sąmatos patvirtinimą balsavo ir pareiškėja „Swedbank“, AB. Nagrinėjamu atveju tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, tiek atskirajame skunde pareiškėja laikėsi nuoseklios pozicijos, jog patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nepagrįsta ir neproporcinga bankroto procese atliktiems ir numatomiems atlikti darbams. Akcentavo aplinkybę, jog 2014 m. rugsėjo 15 d. kreditorių susirinkime už administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimą ji balsavo tik su sąlyga, kad bankroto procedūros bus vykdomos operatyviai. Apibendrindamas apeliantės poziciją, apeliacinis teismas pastebi, jog aptariamu atveju administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo siekiama tik todėl, kad administratorius nepateisino apeliantės lūkesčių dėl bankroto proceso spartos. Apeliacinis teismas neturi pagrindo pritarti tokiai apeliantės pozicijai.
Pagal kasacinio teismo praktiką, net jei paskesnio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimas patvirtina kreditorių susirinkimo valią tam tikrus klausimus po anksčiau priimto nutarimo spręsti kitaip, tai nepašalina iki tol galiojusiu kreditorių susirinkimo nutarimu sukurtų teisinių padarinių; šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu, kuris nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda) ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2004, 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atlyginimas administratoriui gali būti pakeistas ir naujas atlyginimas nustatomas tik nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos, o šio kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti taikomas tik už ateityje administratoriaus suteiktas administravimo paslaugas ir atgal negalioja; kreditorių susirinkimas negali peržiūrėti ir pakeisti administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio už jo praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas; tie patys reikalavimai taikytini ir kitoms administravimo išlaidoms, kurių maksimalaus leistino dydžio nustatymui kompetencija suteikta kreditorių susirinkimui. Šių išlaidų atžvilgiu taikytina taisyklė, jog administratorius negali viršyti kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytų kitų administravimo išlaidų dydžio, ir kuri suponuoja, jog šio dydžio pakeitimą nustatantys kreditorių susirinkimo nutarimai taip pat galioja tik ateityje patirtinoms kitoms administravimo išlaidoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1780/2013).
Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „GM Holdings“ 2014 m. rugsėjo 15 d. kreditorių susirinkime priimtas nutarimas dėl bankroto administratoriaus atlyginimo bei administravimo išlaidų dydžio nėra apskųstas ĮBĮ nustatyta tvarka ir nepanaikintas, todėl galiojo (ir galioja) bei yra privalomas kreditoriams iki jo pakeitimo (vėlesniais kreditorių nutarimais). Kaip jau minėta, kreditoriai turi teisę keisti anksčiau priimtus nutarimus tam tikrais klausimais, tarp jų – dėl administratoriaus atlyginimo bei administravimo išlaidų patvirtinimo, tačiau naujai priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas neturi atgalinio veikimo galios ir turi būti taikomas už ateityje suteiktinas administravimo paslaugas bei ateityje patirtinas administravimo išlaidas. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėja, inicijavusi administravimo išlaidų sąmatos keitimą, siekė sumažinti administravimo išlaidoms skiriamų lėšų sumas, be kita ko, apimančias ir praėjusį laikotarpį. Teisinis reguliavimas, suteikiantis galimybę koreguoti administravimo išlaidų sumas, susijęs su objektyviomis aplinkybėmis (pvz., papildomų veiksmų ir išlaidų poreikiu vykdant bankroto administravimo procedūras). Tačiau tiek bylos duomenys, tiek apeliantės deklaruojama pozicija dėl sąmatos keitimo būtinumo, sudaro pagrįstas prielaidas išvadai, jog pareiškėjos siekiamas retrospektyvus ir žymus administravimo išlaidų sąmatos sumažinimas sąlygotas daugiau subjektyvių aplinkybių (konfliktai su dominuojančiu kreditoriumi, nepasitenkinimas bankroto administratoriumi). Kita vertus, būtina akcentuoti, jog ir pareiškėjos pasiūlyta nauja (galiojančią pakeisianti) administravimo išlaidų sąmata stokoja elementaraus ir objektyviais duomenimis paremto pagrindimo. Todėl aptariamu atveju siekis mažinti galiojančią ir visą bankroto administravimo laikotarpį apimančią administravimo išlaidų sąmatą iš esmės panašesnis į kreditorės bandymą nubausti jos individualių lūkesčių nepateisinusį bankroto administratorių. Bankroto procesą reguliuojančios normos tokios teisės kreditoriui nesuteikia. Nors pareiškėja administravimo išlaidų sąmatos mažinimo būtinybę siejo su bankroto procedūrų nevykdymu, tačiau bankroto administratoriaus pateiktų argumentuotų paaiškinimų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl bankroto proceso eigos ir jos spartą sąlygojančių veiksnių kontekste pareiškėjos teiginiai laikytini nepagrįstais ir neįrodytais.
Apeliacinis teismas minėjo, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. kreditorių susirinkime priimtas nutarimas patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą yra galiojantis ir privalomas visiems įmonės kreditoriams. Todėl apeliantės argumentai, jog šioje bankroto byloje skundus nagrinėję teismai panašias administravimo išlaidas, patvirtintas ankstesniais kreditorių susirinkimo nutarimais, pripažino nepagrįstomis, nėra teisiškai reikšmingi. Ta aplinkybė, jog yra panaikinti ankstesni kreditorių nutarimai, nėra susijusi su šiuo metu galiojančiu kreditorių 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimu ir neteikia pagrindo svarstyti jo neteisėtumo galimybės.
Apeliantės nuomone, BUAB „GM Holdings“ 2015 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu neteisėtumą lemia tai, kad jo priėmimą lėmė vieno kreditoriaus, susijusiu su įmonės vadovais ir akcininkais, dominavimas. Teismas pažymi, jog vien tas faktas, kad ginčijamo nutarimo priėmimą lėmė didžiausio kreditoriaus balsai, savaime nelemia nutarimo neteisėtumo.
Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinis teismas prieina išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos „Swedbank“, AB skundo dėl BUAB „GM Holdings“ 2015 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu pakeitimo.
Kiti pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisingą nutartį, kuri paliekama nepakeista.
Dėl baudos skyrimo
BUAB „GM Holdings“ bankroto administratorius prašo apeliantei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005).
Apeliacinis teismas pažymi, kad kreditoriaus skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo ar atskirojo skundo padavimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galimas pažeistų teisių gynimo būdas bei dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Apeliantė, teikdama skundą, realizavo teisę, numatytą ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje, o teikdama atskirąjį skundą – apeliacijos teisę. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismui pareiškėjos pateiktas procesinis dokumentas (skundas), o vėliau ir atskirasis skundas buvo atmesti, pripažinus apeliantės argumentus nepagrįstais, savaime negali būti laikoma piktnaudžiavimo teise patvirtinimu. Dėl šios priežasties nėra pagrindo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.