Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T.A. atstovui advokatui Ričardui Noreikai, institucijos, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento atstovui Rimantui Stasiui Stanevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. A. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento 2009 m. lapkričio 6 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento pareigūnas 2009 m. spalio 30 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2009 m. spalio 6 d. 10 val. Perkėlos g. 2, Klaipėda (Malkų įlanka) dokumentų patikrinimui buvo sustabdytas R.Ž. vairuojamas krovininis automobilis „Renault Premium 385“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis IĮ “Tomrida“ su puspriekabe „LatreOC38/96BE“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), vykstantis maršrutu Nemuno g. 24 – Perkėlos g. 8, Klaipėda. Patikrinimo metu (sveriant) nustatyta, kad transporto priemonė su kroviniu yra sunkiasvorė, tai yra, faktinė transporto priemonės ašių suminė apkrova - 26,05 t, kuri viršijo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintą „Maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies apkrovos, leidžiamos bendros masės“ III skirsnio 3.2 punkte nustatytą maksimalią leidžiamą ašių grupės apkrovą – 24 t. T.A., būdamas atsakingu už krovinių vežimo veiklą įmonėje, neužtikrino, kad vairuotojas veždamas krovinį neviršytų kelių transporto priemonės maksimalių leistinų apkrovų ant ašių ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-150 patvirtinto „Mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyje, iš jų ir Europos sąjungos valstybėse masėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, ir (ar) kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos aprašo“, jo 3 punkto reikalavimus.

- Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento 2009-11-06 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 85735-1 panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja.

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

T.A. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad IĮ „Tomrida“, kurios savininku yra, priklausančia transporto priemone „Renault Premium 385“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Latre OC38/96BE“, valstybinio ženklo numeris(duomenys neskelbtini), vairuojama įmonės darbuotojo R.Ž., vykstant maršrutu Nemuno g. 24 – Perkėla g. 8, Klaipėda, buvo vežamas krovinys, kai faktinė transporto priemonės ašių suminė apkrova pasvėrus transporto priemonę 2.05 t. viršijo maksimalią leidžiamą transporto priemonės ašies apkrovą, t.y faktinė transporto priemonės ašių suminė apkrova – 26.05 t. Nutarime nurodoma, kad šiai transporto priemonei nebuvo išduotas specialus nustatytos formos leidimas suteikiantis teisę sunkiasvorei transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir tokiais veiksmais nesilaikyta Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-150 patvirtinto „Mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyje, iš jų ir Europos sąjungos valstybėse masėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, ir (ar) kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašo) 3 punkto reikalavimų.

ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl transporto priemonių ašies (ašių) apkrovų, leidžiamo bendro svorio bei transporto priemonės matmenų ribojimo reikalavimai, bei leidimų vežti šiuos ribinius dydžius viršijančius krovinius išdavimo ir apmokestinimo tvarka yra reglamentuoti kituose teisės aktuose, o būtent 2002 m. vasario 18 d. Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-66, 2006 m. balandžio 20 d. susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-150.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T.A. skunde nurodo, jog vairuotojas buvo sustabdytas Perkėlos gatvėje 2, Klaipėdoje, kuri nėra priskiriama nei valstybinės reikšmės, nei vietinės reikšmės viešajam keliui, priklausančiam savivaldybei, o yra vietinės reikšmės vidaus kelias kaip uosto infrastruktūros dalis, todėl nustatytos formos leidimas, važiuoti šiai transporto priemonei nebuvo būtinas.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Valstybinės reikšmės keliai, kuriais vyksta tarptautinis, tranzitinis, turistinis ir vietinis intensyvus transporto priemonių eismas, skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius (3 straipsnio 2 dalis), o vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius ir vidaus kelius (3 straipsnio 3 dalis). Šio Įstatymo 4 straipsnyje keliai suskirstyti pagal nuosavybės formas. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės ar jos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (4 straipsnio 2 dalis). Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai - valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (4 straipsnio 3 dalis). Kelių įstatymo 20 straipsnyje nurodoma, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus tai su kelio savininku ir gavus leidimą. Leidimai važiuoti tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais išduodami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais - savivaldybių nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Mokesčio dydis už naudojimąsi vietinės reikšmės vidaus keliais gali būti nustatomas šalių (kelio savininko ir naudotojo) tarpusavio sutarimu.

Kaip nustatyta iš administracinėje byloje Nr. II-558-513/2009, kurioje nagrinėtas R.Ž. skundas dėl 2009 m. spalio 13 d. nutarimo panaikinimo (prijungta bylos kopija), esančių įrodymų, teismo posėdžio protokolo (šios bylos 28-31 lapai), R.Ž. nurodo minima transporto priemone krovinį pervežimui priėmė Smeltės terminale, esančiame Nemuno g. 24 ir vyko į paskirties vietą Perkėlos g. 8. Vairuotojas nurodo, kad važiavo Nemuno, Minijos gatvėmis, galbūt ir Jūrininkų prospektu. Būtent toks maršrutas pagal gatvių tinklą nurodomas ir www.maps.lt, www.maps.google.com teikiamuose Klaipėdos miesto žemėlapiuose. Tokį maršrutą vykstant iš krovinio paėmimo vėtos iki krovinio pristatymo paskirties vietos nurodo ir www.viamichelin.com duomenų bazė. Taigi iš pačio vairuotojo paaiškinimų akivaizdu, kad jis vairuodamas automobilį „Renault Premium 385“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį IĮ “Tomrida“ su puspriekabe „Latre OC38/96BE“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), vykstant į paskirties vietą važiavo nurodytomis Klaipėdos miesto gatvėmis, kurios yra vietinės reikšmės gatvės ir nuosavybės teise priklauso savivaldybei.

T.A. skunde bei teisminio nagrinėjimo metu atstovas advokatas R.Noreika teigia, kad tiek protokole, tiek nutarime nurodoma, jog pažeisti Aprašo 3 punkto reikalavimai, numatantys, kad didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) kroviniai gali būti vežami valstybinės reikšmės keliais tik gavus leidimą. Tačiau nežiūrint to, kad vežimas Institucijos teigimu buvo vykdomas važiuojant vietinės reikšmės viešaisiais keliais, kaltinimas reiškiamas pažeidus vežimo tvarką valstybinės reikšmės keliais. Taigi nenurodoma kokios savivaldybės nustatytos tvarkos (blanketinės teisės normos) reikalavimų nepaisė vežėjas, sunkiasvore transporto priemone važiuodamas vietinės reikšmės viešaisiais keliais, neturint specialaus leidimo.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 27 d. sprendimu Nr.T2-259 patvirtintas „Mokesčio už važiavimą Klaipėdos miesto gatvėmis Lietuvos Respublikoje ir užsienio, iš jų ir Europos sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų išdavimo tvarkos aprašas“ (toliau – Vežimo miesto gatvėmis aprašas) (prijungtos administracinės bylos Nr. II-303-583/2009 b.l. 26-36), kurio 6 punktas nustato, jog didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis kroviniai Klaipėdos miesto gatvėmis gali būti vežami tik gavus leidimą <...> sumokėjus Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto dydžio mokestį už naudojimąsi miesto gatvėmis ir jų infrastruktūra. Vežimo miesto gatvėmis aprašo 7 punktas numato, kad leidimai išduodami tik nedalomiems kroviniams vežti ir kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitos rūšies transporto priemonėmis.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad krovininiu automobiliu „Renault Premium 385“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „LatreOC38/96BE“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) buvo vežama šaldyta žuvis. Vežimo miesto gatvėmis aprašo 7 punkte numatyta, kad leidimai išduodami tik nedalomiems kroviniams vežti. Taigi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 27 d. sprendimu Nr.T2-259 patvirtintas Vežimo miesto gatvėmis aprašas, jo 7 punktas numato, kad leidimai išduodami tik nedalomiems kroviniams vežti ir kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitos rūšies transporto priemonėmis. Ši nuostata įtvirtinta būtent todėl, kad tik išimtiniais atvejais leidžiama pervežti maksimalias apkrovas viršijančius ir didžiagabaritinius krovinius, kadangi bet koks sunkiasvoris ar didžiagabaritinis krovinys įtakoja tiek eismo saugumą, tiek daro neigiamą įtaką kelių dangos būklei. Iš to seka, kad vežėjui net ir nebuvo teisinių prielaidų kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Transporto tarnybą dėl leidimo važiuoti miesto gatvėmis sunkiasvore transporto priemone išdavimo, kadangi vežamas krovinys neatitiko tokio leidimo išdavimo pagrindinės sąlygos – buvo dalus. Nustačius šią aplinkybę akivaizdu, kad leidimas tokio krovinio vežimui negalėjo būti išduotas, todėl vežėjas tokio leidimo ir negalėjo turėti ir negalėjo vežti krovinio, viršijančio ašių apkrovą. Todėl akivaizdu, kad veikos, numatytos ATPK 145 straipsnio 2 dalyje inkriminavimui, vežėjui vežančiam dalų krovinį, pakanka nustatyti, jog jo vežamas dalus krovinys viršija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtinto „Maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies apkrovos, leidžiamos bendros masės“, III skirsnio 3.2 punkte nustatytą maksimalią leidžiamą ašių grupės apkrovą – 24 tonos. Taigi nustačius šias aplinkybes iš esmės nėra aktualu kokiu keliu važiavo sunkiasvorė transporto priemonė vežanti dalų krovinį – valstybinės reikšmės keliu ar vietinės reikšmės gatvėmis nuosavybės teise priklausančiomis savivaldybei, nes yra preziumuojama, kad tokia transporto priemonė, kuria vežamas dalus krovinys ir yra viršijama leidžiama ašies apkrova ar leidžiama bendra masė iš vis negali važiuoti šiais keliais. Todėl skundo argumentas, kad nurodytas ne tas teisės aktas, kuris yra pagrindas atsakomybės kilimui, nepagrįstas.

Skundo argumentai dėl kelio reikšmės grindžiami ir cituojamu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-07-10 nutarimu administracinėje byloje Nr.II-303-583/2009. Tačiau minimoje byloje teismas vertino skirtingas faktines aplinkybes ir nustatė, jog sunkiasvore transporto priemone buvo vykstama vietinės reikšmės vidaus kelių, kuris yra uosto infrastruktūros dalis ir juo važiuojant nenumatytas joks specialus režimas. Šiuo atveju priešingai, transporto priemonė atvyko važiuodama vietinės reikšmės gatvėmis nuosavybės teise priklausančiomis savivaldybei ir įvažiavusi į uostą buvo pasverta ir nustatyta jog viršyta leistina ašies apkrova.

Teismo posėdžio metu nurodoma, kad krovinio vežėjui nėra galimybių nustatyti ar krovinys pakrautas tinkamai, ar jo išsidėstymas nelems ašies apkrovos viršijimo, kadangi pakraunamas plombuotas konteineris ir nėra galimybių pasisverti ašių apkrovą. Teismo vertinimu techninių priemonių, reikalingų ašių apkrovai nustatyti įsigijimas, ar kitoks šios vežėjams aktualios problemos sprendimas yra būtent pačių vežėjų ar juos vienijančių asociacijų kompetencijos klausimas, o teismas nesprendžia akto bei veiksmų politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).

Be to 1997 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro įsakymu „Dėl krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklės, kurių 7.6 punktas numato, kad priimdamas krovinį, vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas bei tvirtinimas transporto priemonėje atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Jeigu vežėjas iš išorės apžiūrėdamas konstatuoja, kad krovinys neteisingai pakrautas ir pritvirtintas, apie tai jis privalo pranešti siuntėjui. Siuntėjas, vežėjui reikalaujant, privalo pašalinti pastebėtus krovinio išdėstymo, tvirtinimo ir kitus trūkumus. Taisyklių 7.7 punktas numato, kad jeigu siuntėjas atsisako šalinti nustatytus trūkumus, vežėjas, apie tai pažymėdamas važtaraštyje, turi teisę atsisakyti vežti krovinį. Taigi prievolė tikrinti pakrauto krovinio išsidėstymą bei tvirtinimą yra vežėjo pareiga. 2009 m. lapkričio 16 d. administracinės bylos Nr. II-558-513/2009 nagrinėjimo metu R.Ž. nurodė, kad kraunant krovinį net nedalyvavo, krovinio važtaraštį pasirašė be pastabų (šios administracinės bylos b.l.29). Iš šių aplinkybių seka, kad krivinio priėmimo metu net nebuvo imtasi priemonių siekiant įsitikinti ar priimamas vežti krovinys tinkamai pakrautas, ar jis tinkamai paskirstytas, nes krovinio pakrovimo metu vairuotojas nurodo net nedalyvavęs.

Iš visumos aptartų aplinkybių akivaizdu, kad 2009 m. lapkričio 6 d. Institucija ginčijamu nutarimu T.A. pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio 2 d. Institucijos paskirta administracinė nuobauda 1550 litų bauda skirta pagal įstatymą, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, ginčijamu nutarimu paskirtoji administracinė nuobauda adekvati įvykdyto teisės pažeidimo sunkumui. Nutarimas pagrįstas, todėl nėra pagrindo šį nutarimą panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento 2009 m. lapkričio 6 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 85735-1 palikti nepakeistu ir T. A. skundo nepatenkinti. Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.